Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-678-329/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
2-678-329/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Pareiškėjas
L. R., R. R., R. F.
Suinteresuotas asmuo
A. R., R. R., M. R.
Advokatai
Martynas Vilčinskas
Civilinė byla Nr. 2-678-329/2014proceso Nr. 2-69-3-15795-2013-3;procesinio sprendimo kategorija:
99.3.; 114.9.3; 114.11; 128.19 (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant pareiškėjui L. R., suinteresuotam asmeniui A. R., suinteresuoto asmens R. R. atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, nedalyvaujant pareiškėjams R. R., R. F., suinteresuotiems asmenims R. R., M. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R., R. R. ir R. F. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. R., R. R., M. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydami atnaujinti jiems praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (19 b.l.).

Patikslintame pareiškime nurodė, kad 2013-06-18 mirė J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po kurio mirties paveldėtojai yra sūnūs L. R. ir R. R. bei sutuoktinė A. R.. Kadangi R. R. mirė 2012-07-22, todėl paveldėtojai į J. R. palikimą yra pastarojo vaikai R. R., R. F. ir R. R.. Nurodė, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarę Zitą Rimkuvienę kreipėsi mirusiojo sutuoktinė A. R. ir vaikaitis R. R.; sūnus L. R. ir vaikaičiai R. R. bei R. F., norėdami, kad motinai ir močiutei nepablogėtų gyvenimo sąlygos ir nereikėtų dalinti aukščiau minėto buto, 2013-08-17, t.y. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, per klaidą dėl kompetencijos stokos išsiuntė atsisakymus nuo jiems priklausančios palikimo dalies motinos ir močiutės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Mano, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymuose pareiškėjai nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, įvyko nesusipratimas ir jie praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, o nepriėmę palikimo jie negali jo atsisakyti. Teigė, jog pareiškėjai notarei per klaidą išsiuntė ne tokio turinio pareiškimą, todėl kreipiasi į teismą klaidai ištaisyti.

Pareiškėjas L. R. teismo posėdžio metu palaikė patikslintą pareiškimą, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad palikimo atsisakė ne dėl to, kad nenori jo visiškai, o atsisakė palikimo savo motinos A. R. naudai. Šiuo metu vyksta kivirčai dėl paveldėjimo tarp pareiškėjo brolio ir mirusiojo J. R. sūnaus R. R. vaikų, labiausiai dėl to kenčia pareiškėjo motina ir mirusiojo J. R. sutuoktinė A. R..

Pareiškėjai R. R. ir R. F. teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (58, 59, 74, 75 b.l.), nedalyvavo, R. F. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kadangi gyvena Didžiojoje Britanijoje ir neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius, nurodė, kad savo pozicijos nekeičia (76, 83 b.l.). R. R. prašymų atidėti 2014-02-28 teismo posėdį ar papildymų nepateikė, ankstesniame rašte teismui prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad savo pozicijos nekeičia, pritaria anksčiau išdėstytai nuomonei (63, 64 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla teismo posėdyje išnagrinėta pareiškėjams R. R. ir R. F. nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu (39 b.l.).

Teismo posėdžio metu A. R. palaikė pareiškėjų prašymą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame su patikslintu pareiškimu nesutiko, teigė, kad pareiškėjų nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmestinas. Nurodė, kad jis, būdamas teisėtu mirusiojo J. R. įpėdiniu, kreipėsi dėl palikimo priėmimo, dėl palikimo priėmimo taip pat kreipėsi J. R. sutuoktinė A. R., kiti paveldėtojai įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarą, bet ne dėl palikimo priėmimo, o dėl jiems priklausančios palikimo dalies atsisakymo. Teigė, kad pareiškėjų teiginiai, jog jie dėl kompetencijos stokos išsiuntė notarei ne tokio turinio pareiškimus, vertintini kritiškai, kadangi kreiptis dėl palikimo po R. R. mirties priėmimo jo vaikai iš pirmos ir antros santuokų R. R., R. F., M. R. termino nepraleido, jiems pakako žinių ir kompetencijos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Mano, kad pareiškėjų nurodytos priežastys dėl suklydimo, dėl kompetencijos stokos ir pan., nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo praleistas terminas, kita vertus, akivaizdu, kad nebuvo ir kitų, teisinės reikšmės turinčių priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjams laiku išreikšti norą priimti palikimą, priešingai pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią ir pateikė notarei pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Teigė, jog palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, o atsisakyti palikimo neleidžiama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, todėl, suinteresuoto asmens nuomone, visiškai nesuprantami ir teisiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad tik priėmus palikimą, jo galima atsisakyti. Teigė, jog faktinės aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad pareiškėjai apsisprendę ir išreiškę savo norus atsisakyti palikimo, vėliau dėl subjektyvių priežasčių apsigalvojo ir nusprendė pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis atnaujinti terminą palikimui priimti (36-38 b.l.).

Suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymų nustatyta tvarka (71 b.l.), nedalyvavo, prašymų, papildymų nepateikė, jo interesus teisme atstovauja advokato padėjėjas M. Vilčinskas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens R. R. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo negalėtų būti tenkinamas, kadangi pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu atliko veiksmą – palikimo atsiradimo vietos notarui išsiuntė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo, todėl pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, įstatyme nustatytas terminas nebuvo praleistas.

Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (70 b.l.), nedalyvavo, prašymų, papildymų nepateikė, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas atmestinas

Išnagrinėjus civilinę bylą, išklausius pareiškėjo L. R., suinteresuoto asmens A. R., suinteresuoto asmens R. R. atstovo paaiškinimų, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo L. R. tėvas, pareiškėjų R. R. ir R. F. senelis (6, 20, 21, 23, 24, 25, 26 b. l.). J. R. sūnus, pareiškėjų R. R., R. F. tėvas R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012-07-23, t.y. jis mirė iki J. R. palikimo atsiradimo (21, 22, 23-25 b.l.). Po J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties Kauno m. 23-ajame notaro biure 2013-07-09 buvo gauti įpėdinės – sutuoktinės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 2013-08-08 įpėdinio – vaikaičio R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimai apie palikimo priėmimą, o 2013-09-02 paštu buvo gauti įpėdinių – vaikaičių M. R., (duomenys neskelbtini) R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bei sūnaus L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymai nuo palikimo įpėdinės A. R. naudai; paveldėjimo teisės liudijimas 2014-02-18 dar nėra išduotas (7-9, 10, 27, 77, 78-81 b.l.).

Pareiškėjai prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti nurodydami, kad jie per įstatyme nustatytą terminą notarei per klaidą dėl kompetencijos stokos išsiuntė atsisakymus nuo jiems priklausančios palikimo dalies motinos ir močiutės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Mano, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymuose pareiškėjai nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, įvyko nesusipratimas ir jie praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, o nepriėmę palikimo jie negali jo atsisakyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., D. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjai, prašydami atnaujinti jiems terminą palikimui priimti, nurodė, jog norėdami, kad jų motinai ir močiutei nepablogėtų gyvenimo sąlygos ir nereikėtų dalinti jos buto, nepraleisdami įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti arba atsisakyti nuo palikimo, notarei per klaidą dėl kompetencijos stokos išsiuntė atsisakymus nuo jiems priklausančios palikimo dalies motinos ir močiutės A. R. naudai. Mano, kad įvyko nesusipratimas, kadangi savo prašymuose pareiškėjai nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, todėl jie praleido terminą palikimui priimti, o nepriėmę palikimo pareiškėjai negali jo atsisakyti.

Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 str. 2 d.). Įstatymas nustato, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.60 str. 4 d.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, spręstina, jog pareiškėjų teiginys, kad jie negalėjo atsisakyti pareiškimo jo nepriėmę, yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, ištyręs visų šios civilinės bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti arba atsisakyti nuo palikimo veikė aktyviai – po palikimo atsiradimo įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią dėl palikimo, išsiųsdami palikimo atsiradimo vietos notarei atsisakymus nuo palikimo, todėl pratęsti termino palikimui priimti jau atsisakius palikimo, teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi terminas veiksmams atlikti šiuo konkrečiu atveju praleistas nebuvo.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti negali būti patenkintas, todėl atmestinas (CPK 578 str.).

Pareiškėjams išaiškintina, jog manydami, kad pareiškėjų teisės jiems atsisakius palikimo buvo pažeistos, ir norėdami apginti savo pažeistas teises, pareiškėjai galėtų kreiptis į teismą ginčo teisena, prašydami jų vienašalį sandorį (atsisakymą nuo palikimo) pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 92, 93, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 11 07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

patikslintą pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė