Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-921-1035/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
1-921-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35938-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
T. B.
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-921-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35938-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.2.20.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

kaltinamajam T. B. (T. B.), jo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos (13 915 Eur) išieškojimą, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2018 m. liepos 27 d., nuo 16.21 iki 16.32 val., Vilniuje, nuo Pergalės g. iki Karklų g. 35, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais T. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, T. B., žinodamas, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2018 m. liepos 27 d., nuo 16.21 iki 16.32 val., Vilniuje, nuo Pergalės g. iki Karklų g. 35, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais T. B. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis T. B. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Paaiškino, kad dirbo mechaniku, jam paskambino, prašė pakrauti automobilį, todėl ir nuvažiavo. Buvo išgėręs, vartojo alų. Prieš tai dirbo ekskavatorininku, bet po to, kai jam atėmė teisę vairuoti, pradėjo dirbti mechaniku. Vairuotojo pažymėjimą atėmė, nes buvo išgėręs, įvyko eismo įvykis. Reikėjo važiuoti netoli, iš Didžiasalio į Naująją Vilnią, todėl važiavo, vairavo ekskavatorių. Važiavo keliu normaliai, tačiau ekskavatorius buvo netvarkingas. Atvyko krauti automobilio ir tada privažiavo policija. Privažiavę policijos pareigūnai paprašė dokumentų ir liepė pūsti. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Pirmas įvykis padarė jam įtaką, bet šį kartą nepagalvojo. Pirmas teismas atėmė vairuotojo pažymėjimą ir paskyrė baudą, konfiskavimą. Supranta, kad teismas atėmė teisę vairuoti, o jei važinės, jam bus skirta bauda. Dėl pirmo atvejo vyko į probaciją, ten jam reikėjo žymėtis. Jam paaiškino visas pasekmes. Nežino, kam priklauso ekskavatorius. Važiavo krauti automobilio, nes norėjo papildomai užsidirbti. Tai galėjo būti 2018 m. liepos 27 d. ir tuo laiku, kuris nurodytas kaltinamajame akte. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, neturi priklausomybės. Dėl automobilio pakrovimo jam paskambino vadovas, vykdė pastarojo reikalavimus. Šiuo metu jam nustatytas 55 proc. darbingumas (rodo pažymėjimą teismui). Darbo užmokestį gauna oficialiai. Lygtais darbo užmokestis, kuomet dirbo vairuotoju, buvo toks pats kaip dabar.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.20 val., važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Naujosios Vilnios ir Pergalės g. pamatė priešais jo vairuojamą automobilį ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiuojantį traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai vingiavo po kelią. Jam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paskambino pagalbos telefono Nr. 112 ir operatorei aiškino, kur važiuoja traktorius. Jie važiavo Pergalės g., privažiavus Pergalės – Gerovės gatvių sankryžą traktorius pasuko į dešinę ir toliau važiavo tiesiai, privažiavus sankryžą su Džiaugsmo g. traktorius, parodęs kairiojo posūkio signalą, pasuko į kairę ir tuomet jis pamatė, kad traktoriaus vairuotojas dėvi tamsios spalvos marškinėlius ir yra su ūsais, tamsių plaukų, apie 40–50 metų amžiaus. Jis vėl važiavo šiam iš paskos. Pamatęs, kad traktorius įvažiuoja į stadiono teritoriją, jis sustojo ir pamatė, kad už jo visą kelią iš paskos ta pačia kryptimi ir ta pačia eismo juosta nuo Pergalės g. važiavęs krovininis automobilis pasuko į teritoriją, kur ir prieš tai įvažiavo traktorius. Tuomet matė, kaip traktorius ir krovininio automobilio vairuotojai abu išlipo iš transporto priemonių. Ką šie darė toliau, jis nematė, nes pasitiko pareigūnus ir nurodė šiems, kur yra traktoriaus vairuotojas (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.25 val., patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ir iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo panešimą, kad nuo Galgių km., Pergalės g., link Naujosios Vilnios važiuoja traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą Karklų g. 35, prie stadiono, į juos kreipėsi pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad važiavo iš paskos geltonos spalvos traktoriaus (vairuotojas buvo su ūsais ir tamsios spalvos marškinėliais), kuris dabar nuvažiavo į stadiono teritoriją. Jiems įvažiuojant į stadiono teritoriją, pastebėjo važiuojantį geltonos spalvos traktorių (jį šiek tiek užstojo sunkvežimis), kuris, juos pamatęs, sustojo. Privažiuojant prie traktoriaus pastebėjo iš jo išlipančio vairuotojo kojas (tamsios spalvos kelnės ir rudos spalvos batai). Privažiavus prie traktoriaus pamatė stovinčius prie jo du vyriškius, vienas iš šių atitiko pranešėjo bei jų pastebėtus požymius, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. B.. Paklausus, ar T. B. vairavo traktorių, šis prisipažino, kad važiavo nuo Didžiasalio pro Grigaičių km. link Karklų g. esančio stadiono. Paklausus T. B., ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad taip. Pasiūlius šiam pasitikrinti girtumą su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, šiam buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas. Prie traktoriaus taip pat buvo L. D., kuris jiems paaiškino, kad stadiono teritorijoje traktorių vairavo (krovė žemes į krovininį automobilį) traktorininkas T. B.. Į įvykio vietą buvo atvykęs V1735 ekipažas, kuris liko prie traktoriaus. Apie 17.40 val. T. B. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš šio buvo paimtas kraujo mėginys. Tolesniam aiškinimuisi su įtariamuoju T. B. nuvyko į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininio automobilio vairuotoju ir jam apie 16.10 val. paskambino įmonės, kurioje dirba, viršininkas ir pasakė, kad nuvažiuotų netoliese prie Karklų g. 35 esančio stadiono, kad jam į transporto priemonę pakrautų smėlį. Atvažiavęs į stadioną pamatė stovintį traktorių ir bendradarbį T. B. ir tuomet iš karto atvyko policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu ir paklausė, ar jis matė, kaip T. B. vairavo traktorių, jis šiems atsakė, kad matė, kaip traktorius važiuoja, bet kas už jo vairo sėdi, pasakyti negalėjo. Jis nematė, kaip T. B. vairavo traktorių, matė, kad šis tik stovėjo prie jo (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 16.00 val., paskambino T. B. ir paklausė šio, ar šis gali užkrauti juodžemį Naujojoje Vilnioje esančiame stadione. T. pasakė, kad užkraus. Apie 16.10 val. T. B. atvažiavo į Vilniaus raj., Didžiasalio km., Filaretų g. (tiksliai neprisimena adreso), ir paėmė paliktą traktorių ir išvažiavo. Kuomet šis išvažiavo, jo prie traktoriaus nebuvo. Paskambino L. D. ir paprašė, kad šis su krovininiu automobiliu atvažiuotų į stadioną padėti pakrauti juodžemį. T. B. ir L. D. iš jo turimų žinių yra pažįstami. Apie 18.30 val. jis, atvažiavęs į stadioną, pamatė policijos pareigūnus, kurie paaiškino, kad traktoriaus vairuotojas yra neblaivus ir vairavo transporto priemonę. Traktorių jis išsinuomavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutarties tuo metu pasirašę nebuvo. Kad T. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo, ir ar šis yra blaivus, taip pat nežinojo (b. l. 22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. 16.23 val. užregistruotas įvykis, jog galimai neblaivus vairuotojas važiuoja traktoriumi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link Naujosios Vilnios (b. l. 6).

Iš registracijos liudijimo matyti, kad ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, 2007 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 25 000 Eur (b. l. 9).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. 16.48 val. T. B. nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis (b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7447/2018(01) matyti, kad T. B. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 27 d. 17.40 val., mažiausia koncentracija 2,02 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 58).

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad T. B., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (b. l. 71–72).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o pagal BK 243 straipsnį – kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismo vertinimu, T. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. S., D. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio pažyma, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. B. kraujyje nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija, teismo baudžiamasis įsakymas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog T. B., žinodamas apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59), iš dalies darbingas, teistas, taip pat už analogišką nusikaltimą (b. l. 60–61), baustas administracine tvarka, taip pat už pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu (b. l. 62–63). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. B. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies ir 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamojo gynėjas prašė vietoj arešto bausmės paskirti kitą bausmės rūšį, kadangi jo ginamasis T. B. prižiūri sergančią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, paskyrus arešto bausmę T. B. gali netekti darbo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie kaltinamojo motinos nuolatinės slaugos būtinumą, be to, visos šios aplinkybės buvo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nesutrukdė T. B. vairuoti neblaiviam, jos jam nebuvo svarbios, tačiau tapo labai svarbios padarius nusikalstamą veiką. Prieš darydamas nusikalstamą veiką T. B. žinojo apie savo darbo pobūdį, motinos ligas, taip pat žinojo galimas vairavimo esant neblaiviam pasekmes, tačiau vis tiek vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, priešingai nei teigė kaltinamojo gynėjas, kaltinamasis nepraras savo darbo bei galimybės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, kadangi, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba (b. l. 59), vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, teismas nustato arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, tačiau yra teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, susijusią su alkoholio vartojimu, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,02 promilės), jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą. Teismas neturi pagrindo nustatyti trumpesnio už maksimalų šios priemonės termino, nes visgi T. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – net 2,02 promilės. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam T. B. nustatyta, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo ratinį ekskavatorių Komatsu WB 93S-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai nustatyta iš byloje esančio registracijos liudijimo (b. l. 8). Kaltinamojo gynyba akcentavo, kad veiksmingiau būtų konfiskuoti ekskavatorių, kadangi vadovas davė kaltinamajam neteisėtą nurodymą, kurio jo ginamasis negalėjo atsisakyti, ir prisiėmė atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Teismas nesutinka su šiais gynybos argumentais ir atkreipia dėmesį į tai, kad nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad vienas iš juridinio asmens požymių yra atskiras juridinio asmens turtas. Turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ar steigėjų turto, t. y. negali būti tapatinamas su jų (dalyvių ar steigėjų) turtu. Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju minėto automobilio savininkas, turint omeny minėtą turto atskirumo principą, galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką. Todėl, siekiant apsaugoti trečiojo asmens teisėtus interesus, svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimo, o ne automobilio konfiskavimo.

Minėta, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo, yra formavimosi stadijoje (ypač kalbant apie apylinkės ir apygardos teismų procesinius sprendimus), todėl nėra pakankamai nuosekli. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-468/2018, išieškojo visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (40 090 Eur), tačiau kitose bylose (Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018) tas pats teismas priėjo išvados, kad konfiskuotino automobilio visos vertės išieškojimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė, todėl sumos buvo pamažintos. Kasacinis teismas vienoje ir paskutiniųjų savo nutarčių dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinė aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, 2007 m. gamybos, vertę, t. y. 25 000 Eur (pažymėtina, kad kaltinamasis ir jo gynėjas byloje pateiktų duomenų apie automobilio vidutinę vertę neginčijo ir nepateikė duomenų apie kitokią automobilio vertę), taip pat į tai, kad kaltinamasis teisme pripažino kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam ir gailėjosi, į konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos (13 915 Eur) išieškojimą kitoje baudžiamojoje byloje, į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis iš dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), paties T. B. gaunamas mėnesines pajamas (186,90 – 217,00 Eur), sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje užtikrintų ½ minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, t. y. 12 500 Eur. Ši suma nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ir padarytą veiką, be to, atsižvelgtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis tuo pačiu metu padarė kitą veiką (vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

T. B. (T. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir T. B. skirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, nustatant arešto bausmę atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– ratinio ekskavatoriaus Komatsu WB 93S-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ vertės atitinkančios pinigų sumos – 12 500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų) Eur konfiskavimą.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti T. B., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“; šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš