Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovei V. D. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdyje V. D. pateikė papildomus dokumentus, įrodančius jos teisę atstovauti R. M., kaip sugyventinį, administracinio nusižengimo teisenoje ir prašė tenkinti jos skundą. Pažymėjo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė naudojasi vieninteliu el.pašto adresu (duomenys neskalbtini), jį gauna visus užsakymus, bendrauja su klientais, tačiau iš Institucijos jokių siųstų laiškų, prašymų pateikti duomenis ar kitų procesinių dokumentų negavo, R. M. apie paskirtą baudą sužinojo tik gavęs VMI pranešimą. Jų įmonėje dėl galimų įsilaužimų, buvo sustiprinta el.pašto apsauga, todėl galimai siųsti laiškai nuėjo į Spam‘ą, kurį jie tikrina retai, o laiškai jame po kurio laiko automatiškai ištrinami. Tai jau ne pirma tokia situacija, kai įmonės automobilius vairuojantys darbuotojai padaro administracinius nusižengimus, tačiau anksčiau procesinius dokumentus iš Institucijos ji gaudavo ir el.paštu ir paprastu paštu ir visuomet baudos buvo sumokamos, įmonės vadovui R. M. nurodžius Institucijai, koks asmuo vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas nusižengimas.

5. Teismo posėdyje R. M. patvirtino, kad jis yra UAB „(duomenys neskalbtini)“ vadovas, įmonė naudojasi vieninteliu el.pašto adresu (duomenys neskalbtini), įmonėje yra keli automobiliai ir keli juos galintys darbuotojai. Tai ne pirmas kartas, kai gaunamos baudos, tačiau kadangi įmonėje yra aišku, kas ir kokiu laiku naudojosi kokiu automobiliu, baudas visada apmokėdavo nusižengimus padarę darbuotojai. Šiuo atveju irgi aišku, kas vairavo automobilį – D. E., kuriam žinoma apie tą situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

6. ANK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjos V. D. teismui pateiktus dokumentus, kurie patvirtina, kad ji turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir yra R. M. sugyventinė (kartu gyvena, veda bendrą ūkį), sprendžia, kad ji yra tinkama įgaliota atstovė ir turi teisę teikti procesinius dokumentus, taip pat ir skundą administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., todėl ji turi administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statusą.

7. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nutarimu R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskiriant jam 500 Eur baudą. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, be kita ko, kyla už atsisakymą pateikti duomenis policijos pareigūnams. Pagal bylos duomenis, R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskalbtini)“ vadovu, policijos pareigūno, tiriančio administracinį nusižengimą ROIK 23220535142, padarytą 2023 m. rugsėjo 21 d., 17.00 val. (duomenys neskalbtini), reikalavimu, nepateikė duomenų, reikalingų šia nusižengimui ištirti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad visus su šiuo įvykiu susijusius procesinius dokumentus, o taip pat ir prašymą pateikti duomenis, protokolą, Nutarimą Institucija siuntė UAB „(duomenys neskalbtini)“ el.pašto adresu (duomenys neskalbtini). Nesulaukus jokio R. M., kaip UAB „(duomenys neskalbtini)“, kuriai priklausė transporto priemonė, kuria galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, vadovo atsako, buvo surašytas Nutarimas, kuriuo R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už duomenų pareigūnams nepateikimą. Iš paties R. M. ir jo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad UAB „(duomenys neskalbtini)“ yra keli automobiliai ir keli juos galintys vairuoti darbuotojai, baudos dėl administracinių nusižengimų buvo gaunamos ir anksčiau, ir, kadangi įmonėje yra aišku, kas ir kokiu laiku naudojosi kokiu automobiliu, baudas visada apmokėdavo nusižengimus padarę darbuotojai, šiuo atveju tai turėjo padaryti – D. E., tačiau įmonės naudojamu el.pašto adresu jokių Institucijos siųstų laiškų negauta, todėl nei bauda nebuvo apmokėta, nei pateikti prašyti duomenys, o apie pačiam R. M. paskirtą baudą už duomenų nepateikimą sužinojo tik gavus VMI pranešimą. R. M. neginčija tos aplinkybės, kad jis, kaip įmonės vadovas, turi pareigą pranešti pareigūnams pirmiau nurodytus duomenis, tačiau nesutinka su tuo, kad jis buvo įstatymo nustatyta tvarka tinkamai informuotas apie jam adresuotą reikalavimą pateikti duomenis Institucijai, dėl kurio neįvykdymo jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

9. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą <...>. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

10. Remiantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024) dėl dokumentų įteikimo administracinių nusižengimų teisenoje, pažymėtina, kad vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto. Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis), taip pat minėtų objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu. Aukščiau nurodytos ANK teisės normos, kuriose reglamentuotas šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas, skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-20-719/2024).

12. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, pasisakymus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, siekdami informuoti R. M. apie jam kilusią pareigą per įstatyme nustatytą terminą pateikti duomenis apie nusižengimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį ir siųsdami visus procesinius dokumentus tik el.pašto adresu, nežiūrint to, kad nebuvo niekaip reaguojama į ankstesnius siųstus dokumentus, elgėsi formaliai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, bylos medžiaga ir naujausia ANK 573 straipsnio taikymo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nežiūrint to, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami išties viešojoje erdvėje nurodytu įmonės el.paštu, kuriuo, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, įmonė nuolat naudojasi ir tai yra vienintelis el.pašto adresas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtus pranešimus gavo. Kaip minėta, vien žymos apie dokumentų išsiuntimus, esančios byloje dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jų gavimo fakto. Pagal naujausią teismų praktiką, pareigą tinkamai pranešti asmeniui apie jam kilsiančias pareigas ir (ar) gresiančią administracinę atsakomybę turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turi įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

13. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Remiantis pirmiau aptartomis nuostatomis, asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo turi įrodyti nutarimą surašiusi institucija.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, neįrodžius R. M. kaltės padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-7514-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24229013586 – naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, pradėta R. M. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nutrauktina. Tuo pačiu pažymėtina, kad gavus duomenis iš R. M. apie asmenį, galimai padariusį administracinį nusižengimą 2023 m. rugsėjo 21 d., 17.00 val. (duomenys neskalbtini), būtų visos galimybės tęsti ROIK 23220535142 teiseną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. M. atstovės V. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7514-2024.

Nutraukti R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį pradėtą teiseną.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.