Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. ir Valstybinės įmonės „Registrų centras“ atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau ir – Institucija, Registrų centras) 2025 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. RC-ANR_2017-2025 (ROIK: 25274055802) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

2025 m. liepos 16 d. Institucijos specialistė administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274055802 priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_2017-2025, kuriuo A. K. nubaustas 615 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 233 straipsnio 2 dalyje, padarymą, konstatavus, kad jis, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau ir – JADIS) duomenimis, būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo duomenų pasikeitimo, nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Labdaros ir paramos fondo naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – PPTFPĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 punktą nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), JAR įregistruota 1996 m. rugsėjo 9 d., todėl informacija apie Labdaros ir paramos fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d..

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

III. Ištirtų įrodymų turinys

Motyvuojamoji dalis

Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemio JANGIS duomenys apie tai, kad Pareiškėjas informacijos apie Paramos fondo naudos gavėjus nepateikė iki 2025 m. liepos 16 d. (b.l. 10).

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Ši norma blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą, kuriame įtvirtinta teiktinos informacijos Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui pateikimo pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 25 straipsnio 1 dalį, visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi, paminėtos normos taikymas, be kita ko, yra siejamas su Įstatyme įtvirtinta pareiga pateikti visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims informaciją Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie juridinio asmens naudos gavėjus iki nustatytos datos, t. y. 2019 m. liepos 1 d. arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Paramos fondas įregistruotas 1996-09-09, todėl vadovaujantis PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalimi, informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo", (toliau - JAR nuostatai) 38 punkte nustatyta, kad duomenis JAR tvarkytojui teikia steigiamo juridinio asmens steigėjai, juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, filialų ar atstovybių - valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, Teisingumo ministerija, nemokumo administratorius, laikinasis administratorius; juridinio asmens likvidatorius (likvidacinės komisijos pirmininkas) (toliau - dokumentų ir duomenų teikėjai) ir kt. Pagal JAR nuostatų 39 punktą, jeigu dokumentų ir duomenų teikėjai veikia per atstovą, kartu su dokumentais JAR tvarkytojui turi būti pateikiami atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Pagal JAR nuostatų 40 punktą, jeigu duomenys JAR tvarkytojui teikiami elektroniniu būdu, dokumentų ir duomenų teikėjai gali pateikti JAR tvarkytojui minėtame punkte nurodytus dokumentus ir informaciją apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens arba kitos organizacijos filialo ar atstovybės atstovą (fizinį asmenį), kuris turės galimybę elektroniniu būdu JAR tvarkytojui pateikti pasikeitusius dokumentų ir duomenų teikėjo duomenis.

Pagal jau suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis PPTFPĮ 25 straipsniu, JADIS nuostatų, 11.1 papunkčiu, 13, 14 punktais, būtent bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka JADIS tvarkytojui būtų pateikta informacija apie naudos gavėjus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti informacijos apie naudos gavėjus Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad tokia informacija nebuvo pateikta dėl nežinojimo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti JADIS tvarkytojui įstatymu nustatytą informaciją, duomenis, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Juridinio asmens (įmonės, bendrovės ir kito ūkio subjekto) vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti JADIS tvarkytojui informacija apie Paramos fondo naudos gavėjus. Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti pareiškėjo administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Pažymėtina ir tai, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog JADIS sistemai bus pateikta visa informacija apie fondo naudos gavėjus, tačiau duomenų, kad A. K. informaciją apie Paramos fondo naudos gavėjus JADIS tvarkytojui pateikė byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, taigi, atsakomybė pagal ANK 223 straipsnį kyla nepriklausomai nuo asmens kaltės formos (tyčinės ar neatsargios). ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl nežiojimo. Teismas pažymi, jog pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog A. K. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip Paramos fondo vadovo pareigas informacijos apie naudos gavėjus Juridinių asmenų registrui procese, jis kaip vadovas nebuvo pakankamai aktyvus, savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad būtų pateikta informacija apie Paramos fondo naudos gavėjus Juridinių asmenų registrui, nors pagal einamas vadovo pareigas privalėjo domėtis įstatymais reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklos organizavimą, įskaitant PPTFPĮ nuostatas, susijusias su informacijos apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui pateikimui, ir pateikti šią informaciją, tačiau to nepadarė, tai yra nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

Apibendrinant darytina išvada, kad 2025 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. RC-ANR_2017-2025, kuriuo A. K. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai A. K. veikoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėm traukiamas (duomenys neskelbtini) vadovas A. K., kaip fizinis asmuo, ir Paramos fondo vienokia ar kitokia materialinė padėtis šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Tuo labiau, kad paramos fondų veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas (ir kiti teisės aktai) ir labdaros ir paramos fondas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, todėl fondo materialinė padėtis negali būti tapatinama su fondo vadovo materialine padėtimi. Skunde nurodytos aplinkybės, tai, kad Fondas veiklą vykdo pagrinde iš pavienių aukų bei savanorių iniciatyvų, ei tai, kad Fondo sąnaudos daugiausia skiriamos socialinėms reikmėms, o administracinės išlaidos yra minimalios, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju, skundžiamu nutarimu paskirta A. K. piniginė bauda yra neproporcingai didelė.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017). Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, A. K. už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnieji teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-1072/2025.

Visos pirmiau aptartos, A. K. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centras, spręsdamas klausimą dėl jam skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo A. K. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. RC-ANR_2017-2025 (ROIK: 25274055802) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.