- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1446-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00667-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- S. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. L. 87 500 Eur nuostolių, 3 523,97 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. BK 10/12/12MN (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas, kaip Banko skolininkas, prievolei pagal Kreditavimo sutartį užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. 03/1/2010/0008664, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas): 0,20999 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vasarnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 21 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria visas minėtas turtas buvo priskirtas bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei. Atsakovui neįvykdžius Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių, Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Bankas pateikė antstoliui vykdomąjį įrašą dėl 302 027,41 Eur skolos, 308,85 Eur notaro atlyginimo, 16 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje buvo paskirta turto ekspertizė, kurios 2016 m. birželio 1 d. aktu Nr. 2123 EKZ2016 RVI KLAI turto rinkos vertė 2016 m. birželio 1 dieną sudarė 175 000 Eur. 2016 m. gruodžio 12 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių už 105 000 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atsakovo įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį pripažinti jo asmenine prievole. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į visą įkeistą turtą, t. y. tiek į atsakovui, tiek į ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Kadangi turto ekspertizės aktu buvo nustatyta 175 000 Eur turto rinkos vertė, tai ieškovės teigimu, jai tenkančios 1/2 turto dalies vertė sudaro 87 500 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse, 6.114 straipsnyje nustatyta, jog asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kadangi Banko reikalavimas iš dalies buvo patenkintas iš ieškovei priklausančios turto dalies, ieškovės teigimu, ji regreso tvarka turi teisę išsireikalauti iš pagrindinio skolininko – atsakovo, jai priklausiusio turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių, vertę pinigais. Taip pat ieškovė nurodė, kad pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra numatyta ir CK 3.115 straipsnio 2 dalyje
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas laikosi praktikos, jog visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad D. S. ir S. L. (ieškovės ir atsakovo šioje byloje) bendro turto padalijimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017.
6. Įvertinęs minėtą aplinkybę, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas - teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7. Teismas nurodė, kad, paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
8.1. Nors turto pardavimo faktas asmeninės atsakovo prievolės įvykdymui ir buvo žinomas ieškovei civilinės bylos Nr. N2-10-889/2017 nagrinėjimo metu, tačiau vien tai negali būti pagrindas nutraukti procesą pareiškus savarankišką ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių 2016 m. gruodžio 12 d., o tai reiškia, kad realiai dalintino turto neliko dar iki sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017 priėmimo. Nelikus dalintino turto, akivaizdu, kad jis negalėjo būti įtrauktas ir į dalintino turto balansą ir būti santuokos bylos nutraukimo bylos dalykas.
8.2. Žalos atlyginimo klausimo išsprendimas šioje byloje neturėtų jokios įtakos kitiems santuokos nutraukimo byloje išspręstiems klausimams, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga būtų atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
8.3. Tos pačios pakopos teismų praktika šiuo klausimu yra nevienoda. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-574-227/2017 yra konstatavęs, kad asmuo santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto klausimus gali spręsti pareikšdamas naują ieškinį teismui.
8.4. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių ieškovė negalėtų laisvai pasinaudoti šiuo institutu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas S. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
9.1. Reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovė turėjo reikšti civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017, kurioje buvo nagrinėjami klausimai dėl prievolių tarp šalių paskirstymo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, įskaitant ir kompensacijų vienas kitam klausimus. Pati apeliantė pripažįsta, kad ji nagrinėjamoje byloje prašo kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą būtent CK 3.115 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tai reiškia, kad reikalavimas yra susijęs su santuokos nutraukimo byloje nagrinėtais klausimais, todėl teismas pagrįstai bylą nutraukė.
9.2. Po santuokos nutraukimo paaiškėjus aplinkybėms, susijusioms su turtiniais buvusių sutuoktinių klausimais, konstatavus, jog yra pagrindas išnagrinėtos bylos procesą atnaujinti, turi būti sprendžiami atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje.
9.3. Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-574-227/2017 faktinė situacija skiriasi nuo šios bylos, todėl apeliantės nurodoma praktika vadovautis nėra jokio pagrindo, Nurodytoje Panevėžio apygardos teismo byloje buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovės teiginys, kad galimybės ginti savo pažeistas teises atnaujinant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą yra ribotos, todėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją galima laikyti išskirtine, yra tik niekuo nepagrįsta ieškovės nuomonė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
12. Byloje sprendžiama dėl turtinio reikalavimo nagrinėjimo atskiroje ne santuokos nutraukimo byloje.
13. Nustatęs, kad ieškovės D. S. ir atsakovo S. L. bendro turto padalijimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017, pirmosios instancijos teismas bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
14. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo ieškinių tapatumą.
15. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje.
16. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.
17. Pažymėtina, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek šioje, tiek pirmiau išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje šalys yra tapačios, todėl dėl šio elemento, kaip vieno iš ieškinių tapatumą apibrėžiančių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia argumentais, kad ginčo dalykas ir pagrindas abejose bylose nėra tapatūs, todėl šie abiejų lyginamų ieškinių (bylų) elementai ir aptartini. Civilinėje byloje Nr. N2-10-889/2017 buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo ir visi iš to kylantys klausimai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas). Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovei priklausanti turto dalis buvo parduotas iš varžytynių 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. dar iki sprendimo minėtoje byloje priėmimo, todėl, nustačius, kad sutuoktiniai turto neturi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendime buvo padalintos tik šalių prievolės ir išspręsti kiti klausimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė savarankišką reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad iš jos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo privaloma tvarka įvykdyta prievolė už skolininką. Sutiktina, kad apeliantė į teismą kreipėsi su savarankišku reikalavimu, kurį gali reikšti kaip asmuo, perėmęs kreditoriaus teises (trečiasis asmuo už skolininką įvykdęs prievolę įgyja ta apimtimi ir kreditoriaus teises), regreso tvarka kompensuoti atsakovo veiksmais, nulemto turto netekimą, jo verte.
19. Įvertinus šalių santuokos nutraukimo byloje nagrinėtų reikalavimų esmę (bendrų prievolių ir turto padalinimas) ir šioje byloje reiškiamą reikalavimą, kildinamą iš to, kad ieškovė dar santuokos metu prarado savo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įvykdydama prievolę už atsakovą, darytina išvada, kad civilinės bylos Nr. N2-10-889/2017 ir nagrinėjamos bylos tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas skiriasi, o šioje byloje keliamo klausimo išsprendimas neturės jokios įtakos santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstiems klausimams.
20. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, neteisingai įvertino ginčui reikšmingas ieškinių tapatumą pagrindžiančias (paneigiančias) faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.