Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria ieškovės A. K. ieškinys atsakovui G. I., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išnagrinėjo ieškovės pareiškimą dėl trūkumų šalinimo laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme 2021 m. balandžio 15 d. gautas ieškovės A. K. ieškinys atsakovui G. I. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

2. Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovei nustatytas 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti (pateikti duomenis apie ieškovės gyvenamąją vietą per pastaruosius šešis mėnesius, duomenis apie tai, kad vaiko tėvas žinojo ir sutiko, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas gyventi į Lietuvą, esant vaiko gyvenamajai vietai kitoje ES valstybėje narėje, pateikti šalių susitarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos, pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą, pateikti ieškovės asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) bei išaiškintos trūkumų nepašalinimo pasekmės.

3. Plungės apylinkės teisme 2021 m. balandžio 26 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Teismas nurodė, kad buvo gautas ieškovės atstovės pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė pateikia paaiškinimus dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, tačiau nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino.

4.2. Teismas dėl šios priežasties ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį ir ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias jurisdikcijos nustatymą, nes ieškovės pareikštų reikalavimų jurisdikcijos atskirai nenustatinėjo.

5.2. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas laikė, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais ir dėl kokių priežasčių teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų.

5.3. Ieškovė pažymi, kad jos ir mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Ieškovė į Lietuvą su sūnumi persikėlė 2020 m. gruodį, gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2020 m. gruodžio 23 d., taigi ieškovė Lietuvoje su vaiku gyvena jau beveik pusę metų.

5.4. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena ieškovės tėvai, mažamečio sūnaus seneliai, kiti artimieji ieškovės giminaičiai. Vaikas su ieškovės artimaisiais, gyvendamas Graikijoje palaikė nuolatinį ryšį, todėl persikėlus gyventi į Lietuvą jis jau pateko į jam artimą socialinę aplinką.

5.5. Pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės mažametis sūnus yra Rumunijos pilietis, tačiau atkreipia dėmesį, kad remiantis Pilietybės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. bylos šalių sūnus taipogi turi ir Lietuvos Respublikos pilietybę, kurią įgijo gimdamas.

5.6. Ieškovė paaiškina, kad į Lietuvą su sūnumi ji grįžo turėdama aiškų tikslą – įsikurti nuolatiniam gyvenimui, todėl Lietuvoje deklaravo savo gyvenamąją vietą su sūnumi.

5.7. Su ieškiniu pateikti dokumentai liudija, kad vaikas faktiškai gyvena Lietuvoje, čia lanko mokyklą, rašytiniai duomenys neginčijamai liudija, kad yra tenkinami visi Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodyti kriterijai, kurių pagrindu nustatytina, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika.

5.8. Ieškovė pažymi, kad atsakovui yra žinoma, kad ieškovė su sūnumi į Lietuvos Respubliką persikėlė gyventi, atsakovas tam neprieštaravo. Reikšminga ir tai, kad atsakovas su sūnumi nuolat palaiko ryšį ir bendrauja nuotolinėmis priemonėmis. Atsakovas nereiškia reikalavimo ieškovei su sūnumi grįžti į Graikiją, kurioje atsakovas taip pat nuolat negyvena.

5.9. Ieškovei akivaizdu, kad byloje keliami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu klausimai turi būti sprendžiami būtent Lietuvoje.

5.10. Ieškovės nuomone, yra pagrindas spręsti, kad byla dėl santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal CPK 784 str. 1 d., nes ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė (Briuselis II bis 7 straipsnis). Remiantis minėto Briuselis II bis 7 straipsnio 1 dalimi, jeigu joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal Briuselis II bis 3, 4 ir 5 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę.

5.11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Atskirajame skunde nurodoma. kad santuokos nutraukimo byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliantė tvirtina, kad jos ir mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Teigia, kad į Lietuvą su sūnumi persikėlė 2020 m. gruodį, gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2020 m. gruodžio 23 d., taigi ieškovė Lietuvoje su vaiku gyvena jau beveik pusę metų. Apeliantė paaiškina, kad į Lietuvą su sūnumi ji grįžo turėdama aiškų tikslą – įsikurti nuolatiniam gyvenimui. Teigia, kad atsakovui yra žinoma, kad ieškovė su sūnumi į Lietuvos Respubliką persikėlė gyventi, atsakovas tam neprieštaravo.

10. CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtinti procesiniams dokumentams keliami reikalavimai reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-553/2021).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti: pateikti duomenis apie ieškovės gyvenamąją vietą per pastaruosius šešis mėnesius, duomenis apie tai, kad vaiko tėvas žinojo ir sutiko, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas gyventi į Lietuvą, esant vaiko gyvenamajai vietai kitoje ES valstybėje narėje, pateikti šalių susitarimą dėl jurisdikcijos prorogacijos, pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą, pateikti ieškovės asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neskundė, ji yra įsiteisėjusi ir joje pateikti išaiškinimai bei įpareigojimai ieškovei yra privalomi (CPK 18 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų ir negali vertinti bei tirti ar pagrįstai ir teisėtai Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi minėtus trūkumus nustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad visi atskirajame skunde dėstomi apeliantės argumentai išimtinai yra susiję tik su Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nurodytais trūkumais nustatant ieškinio jurisdikciją.

14. Dėl pirmiau nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ir ja nustatytais ieškinio trūkumais. Nesutikdama su nustatytų ieškinio trūkumų turiniu ieškovė turėjo procesinę teisę šią nutartį skųsti; nutarties neapskundus, ji turi būti vykdoma.

15. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytu terminu nepašalinus (nešalinus, o tik pateikus paaiškinimus, savo poziciją) Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, buvo pagrindas skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nėra užkertamas kelias pareikšti ieškinį, kuris atitinka įstatymo reikalavimus.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.