Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo (jo dalies) civilinėje byloje pagal bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

14.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistravimo pagrindas – 2022 m. lapkričio 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-109-44492.

14.2. Ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas: 2023 m. liepos 31 d. Nr. MBBG20659200 423,59 Eur sumai (kurioje įtrauktas skolos perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. birželio 30 d. 386,77 Eur suma), 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. MBBG20662243 51,96 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 30 d. Nr. MBBG20675798 -45,84 Eur sumai (minusuota 82,64 Eur suma teismo išlaidų), 2023 m. spalio 31 d. Nr. MBBG20693845 46,70 Eur sumai, 2023 m. lapkričio 30 d. Nr. MBBG20712833 39,77 Eur sumai.

14.3. Ieškovė taip pat išrašė sąskaitas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas: 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. MBBG20551435 35,15 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 31 d. Nr. MBBG20557409 35,15 Eur sumai, 2023 m. sausio 31 d. Nr. MBBG20579648 37,94 Eur sumai, 2023 m. vasario 28 d. Nr. MBBG20591120 37,94 Eur sumai, 2023 m. kovo 31 d. Nr. MBBG20599108 120,58 Eur sumai (įtraukta 60 Eur bylinėjimosi išlaidos, 20 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur duomenų paieškos registruose išlaidos), 2023 m. balandžio 30 d. Nr. MBBG20611683 37,94 Eur sumai, 2023 m. gegužės 31 d. Nr. MBBG20624472 37,94 Eur sumai, 2023 m. birželio 30 d. Nr. MBBG20642836 64,05 Eur sumai.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

Dėl teisinio reglamentavimo

9. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

10. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

Dėl nepriteistos skolos dalies

12. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).

13. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

14. Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas.

15. Dera pažymėti, kad teismo posėdyje atsakovas iš esmės sutiko su savo pareiga mokėti administravimo išlaidas, teismui išreikalavus iš ieškovės ūkinių operacijų apskaitos dokumentus, kuriais grindžiama skola. Tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, tai nereiškia, kad atsakovas besąlygiškai pripažino bet kokią iš jo reikalaujamą skolą nepaisant to, ar ji pagrįsta, ar ne.

16. Kaip žinoma, teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovo 516,18 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., be kitko teismas taip pat įvertino ir atsakovo atliktas įmokas, kurių bendra suma siekė 220,53 Eur bei ieškovės 2024 m. spalio 21 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pateiktą informaciją.

17. Iš skundžiamo sprendimo dalies nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus, įskaitant sąskaitas faktūras, skolos detalizavimo lenteles ir šalių tarpusavio susirašinėjimą, nustatė, kad atsakovo mokėtina skola už suteiktas paslaugas sudaro 295,65 Eur. Ši suma buvo apskaičiuota atimant atsakovo atliktas įmokas iš bendros ginčo laikotarpiu apskaičiuotos sumos (516,18 Eur – 220,53 Eur = 295,65 Eur).

18. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė skolos priteisimo klausimą. Atsakovas neturi pagrindo mokėti ieškovei piniginių sumų, kurių ieškovė tinkamai neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai, Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 punktai).

Dėl nepriteistų palūkanų

19. Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 4,47 Eur nepriteistų palūkanų sumos.

20. Kaip žinoma, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

21. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas vėlavo sumokėti kai kurias įmokas. Nors teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė detalaus palūkanų apskaičiavimo pagrindimo, tačiau dera pažymėti, kad pirmosios palūkanos (1,54 Eur) atsakovui buvo apskaičiuotos 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje, įvertinus praeito mėnesio skolą. Atitinkamai palūkanos apskaičiuotos ir už 2023 m. spalio mėnesį (1,45 Eur) bei už 2023 m. lapkričio mėnesį (1,48 Eur).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovo 4,47 Eur palūkanų. Dėl to ši sprendimo dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, ir, nors ieškovės ieškinį iš esmės tenkinto, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, šalims vienai iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

25. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu buvo netinkamas. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis, susijusi su bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu argumentuojant, kad ieškovė negali būti vertinama kaip proceso šalis, nesąžiningai besinaudojanti savo teisėmis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą.

27. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

28. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų kategorijų bylose, aptartose šios apžvalgos 2.3 skirsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką. Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).

29. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant byloje atskleisti priežastinį ryšį dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, šalių elgesį, kaltę, jos laipsnį, būtina išsiaiškinti šalių atskiras bei tarpusavio teises ir pareigas.

31. Kaip žinoma, Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

32. Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas.

33. Kaip žinoma, atsakovas 2022 m. lapkričio 17 d. turto pardavimo varžytynėse aktu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

34. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; 4) laikinai išvykdami, išnuomoję arba kitaip patikėję kitam asmeniui naudoti savo butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai), kaip bus užtikrinta galimybė prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 5) savo įgaliotiniui (jeigu jis yra išrinktas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka) pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą); 6) laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 1-6 punktai). Butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), privalo apie tai pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalis).

35. Pažymėtina, kad patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas).

36. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, spręstina, kad atsakovui įsigijus butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jam, be kitko, pradėjo galioti ir DGNKPPSBĮ bei Nuostatai. Nors pareiga savininkui, kuris parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą), pranešti bendrijos pirmininkui (valdybai) tiesiogiai yra įtvirtinta įstatyme (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 6 dalis), tačiau ir naujam savininkui, įgijusiam minėtą turtą, atsiranda prievolė mokėti atitinkamus mokesčius (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, Nuostatų 8-10 punktai), užtikrinti galimybę prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą) (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas), savo įgaliotiniui (jeigu jis yra išrinktas DGNKPPSBĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka) pranešti telefono numerį, kuriuo būtų galima iškviesti buto ar kitų patalpų (pastato) savininką ar kitą jo įgaliotą asmenį kilus gaisrui ar inžinerinių tinklų avarijai, prireikus patekti į savininkui priklausantį butą ar kitas patalpas (pastatą) (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 5 punktas), laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

37. Minėta teisės normų analizė leidžia spręsti, kad naujasis buto savininkas (šiuo atveju atsakovas, kuris negyvena įsigytame bute), turėdamas pareigą tinkamai vykdyti anksčiau nurodytas pareigas (kas mėnesį mokėti įvairius mokesčius, užtikrinti patekimą į patalpas, kt.) privalo / privalėjo pranešti bendrijos pirmininkui / administratoriui, kad jis įsigijo būstą ir tapo naujuoju savininku, ir (arba) jis pats turėjo pateikti bendrijos pirmininkui Registrų centro išrašą, patvirtinantį jo nuosavybę. Suprantama, kad ir bendrijos pirmininkas / administratorius turi kreiptis į Registrų centrą, prašydamas butų (patalpų) sąrašo pastate, kuriame nurodyti savininkai, kad buhalteris naująjį savininką įrašytų į sistemą mokestiniams pranešimams rengti. Tačiau atsižvelgtina, jog kasdienis / kas savaitinis kreipimasis nebūtų racionalus bei padidintų mokestinius kaštus savininkams.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to, kad atsakovas, turėdamas pareigą mokėti mokėjimus ir įmokas kas mėnesį, kitas pareigas, neinformavo administratoriaus apie savininko pasikeitimą, dėl to administratorius kurį laiką teikė sąskaitas ankstesnio savininko vardu. Vėliau, administratoriui išsiaiškinus, kad pasikeitė buto savininkas, administratorius turėjo koreguoti / perrašyti sąskaitas tarp ankstesnio ir naujojo savininko (atsakovo), dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas.

39. Nors atsakovas teigia, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti sąskaitas faktūras, kurios leistų tinkamai įvertinti priskaičiuotas mokėtinas sumas, tačiau tai tik dėl to, kad ir atsakovas nevykdė pareigos informuoti administratorių apie buto savininko pasikeitimą bei kitų savo pareigų – teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

40. Svarbu ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino beveik visą ieškinio dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų tinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis, būtų arba apmokėjęs apeliantei pripažįstamą skolos dalį, arba inicijavęs taikos sudarymo galimybes, bylinėjimosi išlaidų didinimo būtų galima išvengti.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 19 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 10 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: daugiau nei po metų nuo buto įsigijimo) kreipėsi į apeliantę, prašydamas pateikti sąskaitas, iš kurių matytųsi priskaičiuotos ir mokėtinos sumos, tačiau jos teiktos nebuvo. Dėl to pasisakytina, kad teismas, kaip teisingai teigia apeliantė, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas neginčijo, kad jam buvo pateiktas skolos detalizavimas (apeliantės 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). Pažymėtina, kad skolos detalizacijos lentelėje (analogiškoje, kaip pateikta į bylą už ginčo laikotarpį), detaliai nurodyta, kiek yra skaičiuojama už tokias apeliantės teikiamas paslaugas: administravimas, elektra, kiti darbai, palūkanos, patalpų renovacija, praėjimo kontrolės sistemos remontas, priežiūra ir eksploatacija, remontas, keitimas, montavimas, šilumos ūkio priežiūra, teritorijų ir laiptinių valdymas, žemės mokestis, kaupiamosios lėšos. Nurodyti priskaičiavimai taip pat nurodyti ir sąskaitose, kurios, ginčui persikėlus į teismą, buvo pateiktos į bylą.

42. Aktualu ir tai, jog teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas 2023 m. gruodžio 13 d. rašte ieškovei nurodė, jog prašo sąskaitas siųsti atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau ieškovė 2024 m. sausio 29 d. pateikdama ieškinį teismui nurodė vienintelį atsakovo adresą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir prašė nepavykus įteikti procesinių dokumentų šiuo adresu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas negali gintis vien tuo, kad įgytame bute negyvena, nežino apie gaunamas sąskaitas ar procesinius dokumentus būtent tuo adresu, kurį yra deklaravęs, išviešinęs ir kurį nuosavybės teise valdo. Kaip minėta anksčiau, patalpų savininkas turi domėtis, kokia korespondencija yra gaunama jo nuosavybės adresu.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kreipdamasi į teismą, patyrė tik 60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tik atsakovui pareiškus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl tolimesnio proceso susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą reglamentavimą, nusprendžia, jog išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo pasirinktas elgesio modelis (nesidomėjimas savo pareigomis), skolos pripažinimas tik bylos nagrinėjimo metu (netgi nesiūlant sudaryti taikos sutarties ar pan. net ir pateikus sąskaitas į bylą) lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pritartina apeliantei, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį apeliantės nenaudai, teismas neturėjo pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliantė negali būti laikoma nesąžiningai besinaudojančia savo teisėmis ir nepagrįstai jo atžvilgiu buvo pritaikyta CPK 93 straipsnio 4 dalies išimtis.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

47. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

49. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, 1,81 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą, 1397,05 Eur (629,20+707,85+60) atstovavimo išlaidos, iš viso 1423,50 Eur. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis, 840 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 895 Eur.

50. Atsižvelgus į ieškovo patenkintų reikalavimų apimtį, spręstina, kad patenkinta 99,10 procentai reikalavimo (300,12 / 302,85 Eur × 100 procentų = 99,10). Atitinkamai, patenkinta 0,9 procentai atsakovo reikalavimų.

51. Vertinant ieškovės patirtas išlaidas dera pažymėti, kad jos detalizuotos, realiai patirtos, jos buvo būtinos, nes atsakovas pateikė prieštaravimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo , ieškovė teikė ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė mažino ieškinio reikalavimus, atsakovui sumokėjus dalį skolos, teikė papildomus duomenis, 2024 m. lapkričio 19 d. 14.01 – 15.20 val. vyko teismo posėdis nuotoliniu būdu.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės patirtos išlaidos turi būti kompensuojamos, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

53. Dėl minėtų priežasčių ieškovei iš atsakovo priteistina 1410,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, atsakovui iš ieškovės priteistina 8,06 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1402,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

54. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanas, jų paskirtį, todėl nepagrįstai ieškovui iš atsakovo nepriteisė tam tikros sumos palūkanų. Be to, teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies išimti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą papildomai ieškovei iš atsakovo priteisiant 4,47 Eur palūkanų bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 22 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1651,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 1673,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų ataskaitos nepateikė.

58. Šioje teisinėje situacijoje svarbu tai, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme ginčijo 8,13 Eur dydžio materialinį reikalavimą (3,66 Eur skola + 4,47 Eur palūkanos) bei procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

59. Akcentuotina tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas. Todėl kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016 43 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktas).

60. Įvertinus tai, kad apeliantės apeliacinis skundas materialinės teisės požiūriu tenkinamas 54,98 procentų apimtimi (4,47 / 8,13 × 100 procentų = 54,98 procentai), įvertinus kasacinio teismo praktiką, jog procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (pra)laimėjimo dalies nekeičia, ieškovei iš atsakovo matematiškai turėtų būti priteista 920,17 Eur.

61. Nagrinėjamoje byloje teikiant apeliacinį skundą nebuvo sprendžiami nauji sudėtingi teisės klausimai, dėl to spręstina, jog advokato paslaugos pripažintos akivaizdžiai perteklinėmis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas sumažinti advokato pagalbos / bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 500 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įskaitytina ir žyminio mokesčio dalis dėl laimėtos apeliacinio skundo dalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą (jo dalį) ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, ieškinį atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija iš atsakovo V. G. 295,65 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 65 ct) skolą ir 4,47 Eur kompensuojamų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 300,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti;

priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija iš atsakovo V. G. 1402,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Baltija iš atsakovo V. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.