Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės V. F. ieškiniu pareikštu Kauno apylinkės teismo teisėjai A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. 2020 m. kovo 4 d. pateikė ieškinį, iš kurio matyti, kad ji prašo priteisti 160 000 Eur žalos atlyginimą iš atsakove nurodomos A. S.. Trečiuoju asmeniu įvardijamas G. B.. Prašomą priteisti žalą ieškovė kildina iš A. S., vykdžiusios Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, veiksmų. Nurodo, kad A. S. nevykdė teisingumo ir nepadėjo ieškovei iš trečiojo asmens susigrąžinti daiktų natūra, todėl turi kompensuoti 160 000 Eur ieškovės daiktų vertę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Markovič ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1398/03, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje C. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nustačius, kad asmens kreipimasis į teismą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra nukreiptas prieš kitus subjektus, pažeidžia jų teises bei yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis.). Pažymėtina, kad imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytų sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, jog draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Jeigu asmens reikalavimas pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumą, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė reikalavimus Kauno apylinkės teismo teisėjai A. S. reiškia dėl jo atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjo pareigas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pareiškėja (kreditorė) V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama sugrąžinti iš skolininko G. B. daiktus ir įrangą natūra arba skolininkui negrąžinant daiktų ir įrangos natūra, priteisti 160 00,00 Eur. Kauno apylinkės teismo teisėja A. S. 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) V. F. pareiškimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos reikalavimas yra aiškiai nesuformuluotas, daiktų įkainojimas 160 000,00 Eur suma nėra pagrįstas, kas neatitinka CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto reikalavimo, pareiškimas neatitinka pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, be to, pareiškėja su tapačiu reikalavimu jau buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Vilniaus apygardos teismą ir Kauno apylinkės teismą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad V. F. nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais dėl žalos/nuostolių priteisimo iš teisėjų. Jai ne kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Ieškovė ieškinį atsakovui teisėjui E. P. dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo 2020 m. sausio 6 d. buvo pateikusi Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1673-640/2020 nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kitų detaliai išvardintų ieškinio trūkumų, ieškovę įpareigojo nurodyti tinkamą atsakovą byloje. 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1282-324/2020) atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui teisėjui E. P. dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo.

Sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, nekeisdama savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jos piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.). Todėl darytina išvada, kad ieškovė, teikdama tapataus turinio dokumentus, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso. Toks ieškovės elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, ieškovės atveju nėra veiksmingas, nes ji nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-163-390/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-37-640/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1217-945/2020, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-876/2020, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7714-393/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32194-1087/2019, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8603-630/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29019-848/2019 ir kt.).

Minėta, kad suinteresuoti asmenys savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė žinodama, jog savo materialinius reikalavimus reiškia teisėjai, kildinamus iš jos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Dėl nurodytos priežasties nėra tikslinga ieškovei taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir jį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį Kauno apylinkės teismo teisėjai A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo G. B.. Ieškininio pareiškimą ir jo priedus grąžinti ieškovei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.