- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2389-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06233-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., O. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. K., O. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą, prašydama teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 nevykdymo. Nurodo, kad antstolės kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/23/01407 dėl bendravimo tvarkos tėvui O. B. su nepilnamečiu vaiku L. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vaikui sulaukus penkerių metų O. B. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., dalyvaujant O. B. tėvams - vaiko seneliams ar vienam iš jų, kurie prieš susitikimą pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su M. K. iš anksto suderintos vietos bei po susitikimo grąžina vaiką į iš anksto su M. K. sutartą vietą, pradėti procesiniai vykdymo veiksmai. 2023 m. spalio 9 d. kontoroje užregistruotas išieškotojo O. B. prašymas imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo, kadangi vaiko mama nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku nuo šeštadienio iki sekmadienio nepertraukiamai, tai patvirtina pateikti susirašinėjimai tarp M. K. ir O. B. bei antstolės Vidos Daugirdienės pokalbiai su M. K. telefonu. Vykdomojo dokumento nevykdymo pagrindu surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2023 m. spalio 12 d. O. B. informavo, jog vaiko mama M. K. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir visais būdais siekia nesuteikti galimybės jam bendrauti su sūnum taip, kaip nustatyta nutarties 5.10 punkte ir atsisako vaiką duoti savaitgaliui. Antstolei įvertinus išieškotojo gautus pranešimus, susirašinėjimus, antstolės telefoninius pokalbius su M. K., kuri ne kartą patikino, kad vaiko tėvui neduos nakčiai, nuspręsta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo taip, kaip nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-541-965/2020, patvirtinta M. K. ir O. B. taikos sutartis dėl vaiko L. B. gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui teikimo bei bendravimo su vaiku tvarkos su tėvu nustatymo. (duomenys neskelbtini) vaikui L. B. sukako penkeri metai, nuo šios datos O. B. turi teisę su vaiku bendrauti kas antrą savaitgalį susitikimuose dalyvaujant O. B. tėvams ar vienam iš jų. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. vaiko tėvas O. B. su vaiku nebendravo ir nereiškė jokio noro dalyvauti jo gyvenime. 2023 m. rugsėjo 11 d. O. B. išreiškė norą pasimatyti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, t. y. dvi savaitgalio dienas nepertraukiamai. Su O. B. buvo sutarta, jog jis su vaiku susitiks artimiausią savaitgalį, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d. – 2023 m. rugsėjo 17 d., tuo pačiu O. B. paaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad nei jis, nei jo tėvai, su vaiku nebendravo ilgą laiko tarpą, emocinio ryšio tarp tėvo, senelių ir vaiko nėra, vaikas labai prisirišęs prie motinos, artimiausiu metu nėra galimybės vaiką atskirti nuo mamos ir nakčiai palikti su jam nepažįstamais seneliais ir tėvu. O. B. šalių sutartu laiku į susitikimą su vaiku neatvyko. 2023 m. rugsėjo 19 d. M. K. atstovė susisiekė su O. B. ir pasiūlė taikos sutartimi pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, atidedant terminą, nuo kurio O. B. bendraus su vaiku dvi dienas nepertraukiamai. O. B. su pateiktu pasiūlymu nesutiko ir tą pačią dieną kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę. M. K., norėdama, kad per kuo trumpesnį laiką būtų atkurtas vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys, pasiūlė O. B. su vaiku susitikti papildomai, nei tai numatyta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, t. y. 2023 m. rugsėjo 24 d., tačiau O. B. šio pasiūlymo atsisakė. Per 2023 m. iki vaikas sulaukė penkerių metų O. B. su vaiku susitiko tik septynis kartus: kovo 5 d., balandžio 2 d., 4 d., 10 d., 29 d., gegužės 7 d., 13 d. Dėl nurodyto ir taip silpnas O. B. ir vaiko tarpusavio ryšys nutrūko, todėl šiai dienai vaikui jis nėra artimas žmogus ir dažnai vaikas tėvu vadina M. K. naująjį gyvenimo draugą, o O. B. vadina vardu. O. B. nevykdžius pareigos tinkamai bendrauti su vaiku iki jam sukaks penkeri metai, nėra galimybės jam bendrauti su penkerių metų sulaukusiu vaiku taikos sutartimi numatytomis sąlygomis. Akivaizdu, kad dabartiniu metu susiklosčiusi situacija yra tiesioginė paties O. B. veiksmų pasekmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino. Paskyrė suinteresuotam asmeniui M. K. 200 Eur vienkartinę baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties nevykdymą, ją išieškant O. B. naudai. Priteisė iš suinteresuoto asmens M. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų O. B. naudai.
4. Teismas nustatė, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/01407 pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-541-512/2020 dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B., gim. (duomenys neskelbtini), skolininkas – M. K., išieškotojas – O. B.. Iš vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 matyti, kad vykdomasis raštas išduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtintos taikos sutarties 5 – 5.10. punktų.
5. Antstolė 2023 m. spalio 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-47217 kuriuo nustatė, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020, kuria nustatyta tėvo O. B. su sūnumi L. B. bendravimo tvarka, nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente. Skolininkei nevykdant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, antstolė apie tai pranešimais informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad vaiko mama (skolininkė pagal vykdomąją bylą) pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu (išieškotoju pagal vykdomąją bylą) ir giminaičiais.
6. Nagrinėjamu atveju tiek suinteresuotas asmuo M. K., tiek jos atstovas advokatas Henrikas Mackevičius teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo fakto, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma, tačiau paaiškino, kad nutartis nevykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad tarp vaiko tėvo ir vaiko yra silpnas tarpusavio ryšys ir šiai dienai vaikui tėvas nėra artimas žmogus, be to, teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka yra neaiški. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nutarties nevykdymo nurodytos priežastys nelaikytinos pateisinamomis neleisti tėvui bendrauti su sūnumi. Pažymėjo, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.
7. Atsižvelgęs į tai, kad šiai dienai yra įsiteisėjusi ir galiojanti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis, kuria nustatyta O. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, į tai, kad O. B. rodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi bei įvertinęs teismo posėdžio metu Skyriaus atstovės pateiktus paaiškinimus, kad vaiko mama M. K. pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu O. B. ir giminaičiais, teismas skyrė skolininkei M. K. 200 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą.
8. Teismas, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatus, suinteresuotam asmeniui O. B. pripažino teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė 400 Eur už advokato teisinę pagalbą iš suinteresuoto asmens M. K.. Atitinkamai suinteresuoto asmens M. K. prašymą dėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir antstolės pareiškimą atmesti, priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Apeliantė nurodo, kad nei iš antstolės 2023 m. spalio 12 d. surašyto akto, nei iš 2023 m. spalio 12 d. pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais M. K. veiksmais (neveikimu) pasireiškė nutarties nevykdymas. Akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai neįvardinti, akte tik nurodyta, kad gauta informacija iš vaiko tėvo. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, kad motina pažeidė bendravimo tvarką, nėra tolygi antstolio nustatytai aplinkybei, kad motina atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarką. Taip pat nėra nurodyta, kada konkrečiai teismo sprendimas nebuvo vykdomas.
9.2. Antstolio akte, kaip nevykdomas, nurodomas bendravimo tvarkos 10.1. punktas (bendravimas sulaukus vaikui 5 metų), todėl, apeliantės nuomone, šioje byloje turėjo būti sprendžiamas tik šio konkretaus 2020 m. liepos 16 d. nutarties punkto vykdymas / nevykdymas, o ne visos nutarties vykdymo klausimas. Šis punktas numato tėvo ir vaiko bendravimo tvarką vaikui sulaukus 5 metų, vadinasi, ginčo laikotarpis byloje turėjo būti apibrėžtas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko 5 gimtadienis), iki 2023 m. spalio 12 d. (antstolės akto surašymas). Nepaisant to, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, ir padarė išvadą, kad skolininkė tinkamai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5. – 5.10. punktų. Pažymėjo, kad nutarties 5.1. punktas apskritai šiai dienai nebėra vykdytinas, kadangi jo galiojimas pasibaigė vaikui sulaukus 5 m. Punktai 5.2 ir 5.3 numato informacijos pateikimą vaiko ligos atveju ir bendravimą per šventes, kas taipogi nėra šios bylos dalykas, ir teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad skolininkė šių punktų nevykdo ir už tai taikyti sankciją. Antstolės akte nėra detalizuota kada konkrečiu periodu nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. spalio 12 d. M. K. tariamai nevykdė teismo sprendimo 10.1. punkto. Pagal 10.1. punktą tėvas turi teisę reikalauti matytis su vaiku ne kiekvieną, o kas antrą savaitgalį – kuris būtent savaitgalis yra tėvo nutartyje nėra parašyta. Tą savaitgalį, kuris nepriklauso tėvui, motina yra laisva planuoti savo laiką su vaiku, ir net jei vaiko tėvas reikalauja vaiko ne savo savaitgalį, motina neprivalo jam vaiko duoti.
9.3. Apeliantė nurodo, kad nuo 2023 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. vaiko tėvas su vaiku nebendravo ir išvis nereiškė jokio noro dalyvauti jo gyvenime. Šių aplinkybių O. B. nenuginčijo. Pirmasis O. B. „apsireiškimas“ įvyko 2023 m. rugsėjo 11 d. (pirmadienį). Tačiau su juo buvo sutarta, kad susitikimas su vaiku įvyks artimiausią savaitgalį t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d. – 2023 m. rugsėjo 17 d., tačiau sutartu laiku O. B. į susitikimą su vaiku neatvyko. 2023 m. rugsėjo 19 d. O. B. kreipėsi į antstolę dėl tariamo teismo sprendimo nevykdymo. Apeliantės nuomone, O. B. pats nevykdo teismo sprendimo, elgiasi egoistiškai, ir visiškai neįvertina to, kad vaikas neturi su juo susiformavusio ryšio dėl jo paties neigiamo elgesio. Kitų duomenų apie tai, kuriais konkrečiais savaitgaliais M. K. tariamai nevykdė teismo nutarties, ir kaip būtent, byloje nėra. Šių aplinkybių savo akte nenurodė nei antstolė, konkrečių „neįvykdytų“ savaitgalių nenurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kada tiksliai skolininkė nevykdė teismo nutarties 10.1. punkto, ir kokiais būtent jos veiksmais / neveikimu tai pasireiškė, todėl skirti baudos teismas neturėjo pagrindo.
9.4. Apeliantė ne kartą paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (vaizdo įrašus), kad 2020 m. liepos 16 d. nutartis yra vykdoma tiek, kiek tai atitinka vaiko norą ir interesus. Nurodo, kad ilgą periodą tėvas išvis su vaiku nebendravo, juo nesidomėjo (atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, po to tiesiog nesirodė), su vaiku visiškai nebendravo ir O. B. tėvai. Būtent dėl šių aplinkybių vaikas neturi artimo ryšio nei su tėvu, nei su seneliais, tėvą dažnai vadina vardu, ir nėra pasirengęs su tėvu ir seneliais praleisti dvi dienas nepertraukiamai. Vaikas yra labai stipriai prisirišęs prie mamos, ir net mamos skatinamas atsisako vienas likti su tėvu ir seneliais, juolab vaikas nesutinka nakvoti pas tėvą. O. B. ir jo motina neginčija, kad vaikas nesijaučia komfortiškai su tėvu, jų emocinis ryšys nutrūkęs, ir jog vaikui reikalingas laikas atstatyti ryšį su tėvu. Būtent dėl šių priežasčių nėra įmanomas vaiko ir tėvo bendravimas savaitgalį nepertraukiamai su nakvyne, todėl skolininkė deda pastangas užtikrinti bendravimą tėvo savaitgaliais tiek, kiek vaikas nori, prievarta neverčiant vaiko likti nakčiai pas tėvą. Bylos nagrinėjimo metu vaiko pozicija buvo visiškai nevertinama, nors iš esmės O. B. ir antstolė nenuginčijo to, kad vaiko ir tėvo bendravimo labai ilgą laiką nebuvo, O. B. nepateikė priešingų įrodymų, jog jo ir vaiko ryšys yra artimas, jog vaikas pats tikrai nori likti su juo nakvoti.
9.5. Apeliantė nesutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicija, jog neva mama pažeidžia šioje situacijoje vaiko interesus, priešingai, ji atsižvelgia į vaiko interesus, o jei mama prieš vaiko norą verstų vaiką nakvoti pas tėvą, tada, apeliantės nuomone, būtų galima kalbėti apie pažeidimus. Be to, byloje nebuvo paneigti duomenys, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2023 m. spalio 1 d. O. B. bendravo su vaiku. Tėvo ir vaiko susitikimuose dalyvavo ir jo mama bei M. K.. Po susitikimo, vykusio 2023 m. rugsėjo 30 d., O. B. mama, kurios dalyvavimas būtinas pagal nutarties 10.1 punktą, sutiko, jog vaikas dar nėra pasirengęs su tėvu ir seneliais praleisti dvi dienas nepertraukiamai, kadangi yra stipriai prisirišęs prie mamos, senelės nepažįsta, o emocinis ryšys su tėvu nutrūkęs. Susitikimo metu ginčo dėl to, kad vaikas dar nepasirengęs be mamos praleisti ilgesnį laiko tarpą, juolab nakvoti atskirai nuo mamos jam svetimoje aplinkoje, tarp šalių nebuvo. Buvo sutarta, jog siekiant per kuo trumpesnį laiko tarpą sukurti emocinį ryšį tarp vaiko, jo tėvo ir senelių, dėl tolimesnės bendravimo trukmės ir laiko šalys tarsis atsižvelgiant į vaiko pasirengimą.
9.6. Apeliantės nuomone, skiriant baudą, neįvertinta jos galimybė įvykdyti teismo nutarties 10.1. punktą pilna apimtimi. Šiuo atveju nutarties pilnai įvykdyti M. K. negali dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių – ji negali prievarta pakeisti vaiko nuomonės nenakvoti pas tėvą, ir negali staiga per dieną sukurti artimą ryšį tarp vaiko ir tėvo. Be to, apeliantė dėjo pastangas, kad būtų atsižvelgta į vaiko norą, bandė rasti abiem pusėms tinkamą kompromisą, komunikavo tiek su vaiko tėvu, tiek su močiute, derinosi, net siūlė bendravimą kitomis nei numatyta dienomis, tačiau teismas to visiškai neįvertino.
9.7. Įstatyme ir teismų praktikoje nenumatyta teismo teisė bausti motiną už tai, kad vaikas atsisako nakvoti pas tėvą ir būti su juo be motinos kelias dienas iš eilės dėl paties tėvo elgesio ir tėvo nebuvimo vaiko gyvenime ilgus metus. Pagal teismo nutartį apeliantei kyla tik pareiga netrukdyti sūnui bendrauti su tėvu, tačiau nekyla pareiga priversti vaiką laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė savo veiksmais trukdytų ar draustų vaikui bendrauti su tėvu, ar slėptų vaiką, nuteikinėtų prieš tėvą.
9.8. Apeliantė nurodo, kad bauda jai paskirta be teisinio ir faktinio pagrindo. Kaip minėta, nei antstolio akte, nei teismo nutartyje nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė M. K. kaltė, kada konkrečiai ji turėjo vykdyti nutarties 10.1. punktą, ir kada ji jo nevykdė. Taip pat visiškai nebuvo įvertinta, kad skolininkė vykdo teismo nutartį tiek, kiek leidžia vaiko noras ir interesas – nebuvo įvertintas vaiko nenoras nakvoti pas tėvą, to nenoro susidarymo priežastys, nebuvo nustatyta, kad vaiko noras yra suformuotas svetimų asmenų, ar kad vaikas būtų nuteikinėjamas. Taipogi nebuvo įvertintos skolininkės pastangos spręsti esamą situaciją, siekis bendradarbiauti ir ieškoti kompromiso, kuris padėtų vaikui atstatyti ryšį su tėvu. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina tik principingą O. B. siekį „nubausti“ vaiko motiną, nepaisant vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-965/2020 tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko L. B. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo ir O. B. bendravimo su vaiku tvarkos. Antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/01407 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-541-512/2020 dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B.. Antstolė 2023 m. spalio 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-47217, kuriuo nustatė, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020, kuria nustatyta tėvo O. B. su sūnumi L. B. bendravimo tvarka, nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente.
12. Antstolė 2023 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 nevykdymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino, konstatavęs, kad vaiko mama M. K. pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu O. B. ir giminaičiais, ir skyrė M. K. baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą. Teismo vertinimu, M. K. nevykdymo nurodytos priežastys nelaikytinos pateisinamomis neleisti tėvui bendrauti su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
13. Apeliantė nurodo, kad nei iš antstolės 2023 m. spalio 12 d. surašyto akto, nei iš 2023 m. spalio 12 d. pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais M. K. veiksmais (neveikimu) pasireiškė nutarties nevykdymas. Pasak apeliantės, akte tokie veiksmai (neveikimas) neįvardinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
14. Byloje nustatyta, kad O. B. 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į antstolę su prašymu imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo, nes vaiko mama nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku nuo šeštadienio iki sekmadienio nepertraukiamai. Antstolė Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023 m. rugsėjo 19 d. protokole nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. M. K. bendraudama su antstole telefonu į antstolės klausimą „ar duosite tėvui O. B. šį savaitgalį vaiką Leoną“, atsakė, „ne vaiko neduosiu“. Antstolė 2023 m. spalio 11 d. surašė aktą apie įvykusį pokalbį su M. K., kuriame nurodė, jog 2023 m. spalio 11 d. vykusio pokalbio metu, M. K. pasiūlius suteikti galimybę šį savaitgalį pasimatyti su vaiku, M. K. atsakė „nakvynei aš neduosiu, nes vaikas nesupranta kas tie žmonės, turi priprasti, turi būti pereinamas laikotarpis...“, o pasiūlius suteikti galimybę susitikti bent kelioms valandoms atsakė, kad „mes dabar tariamės dėl šeštadienio, aš neturiu nei galimybių, yra suplanuotas vaiko grafikas, vaiko laikas, čia aš nekeisiu dėl jo vaiko gyvenimo...“. Antstolė 2023 m. spalio 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte aprašė M. K. paaiškinimus dėl teismo nutarties nevykdymo ir padarė išvadą, jog O. B. su sūnumi bendravimo tvarka nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė sprendimų neįvykdymo akte aiškiai nurodė, jog teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, t. y. vaiko mama nesudaro galimybių tėvui bendrauti su vaiku nuo šeštadienio iki sekmadienio nepertraukiamai, ir teismui pateikė pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. ir jos atstovas iš esmės neginčijo fakto, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma.
16. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju M. K. negali pilnai įvykdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nes ji negali prievarta pakeisti vaiko nuomonės nenakvoti pas tėvą, ir negali staiga per dieną sukurti artimą ryšį tarp vaiko ir tėvo. Pasak apeliantė, ji stengėsi atsižvelgti į vaiko norą, bandė rasti abiem pusėms tinkamą kompromisą, komunikavo tiek su vaiko tėvu, tiek su močiute, derinosi, net siūlė bendravimą kitomis nei numatyta dienomis, tačiau teismas to visiškai neįvertino.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad suinteresuoto asmens nurodytos teismo nutarties nevykdymo priežastys, t. y. tarp vaiko ir tėvo yra silpnas tarpusavio ryšis, šiai dienai tėvas nėra artimas žmogus, teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nėra aiški, nelaikytinos pateisinamomis neleisti tėvui bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė tame tarpe ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka galiojo ir turėjo būti vykdoma. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantė gali nevykdyti nustatytos bendravimo tvarkos.
18. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas nagrinėtinas pagal ginčijamos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes. Tuo metu byloje nebuvo duomenų, kad šalys kreipėsi į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo M. K. tik 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. po 1 metų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką (civilinė byla Nr. e2-13106-637/2024).
19. Atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, tai, kad apeliantė neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių dėl kurių nevykdė įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog vaiko mama M. K. pažeidė vaiko interesus bendrauti su tėvu O. B. ir giminaičiais ir yra pagrindas skirti M. K. baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą.
20. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
23. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.