Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. D. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. K., akcinė draudimo bendrove „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilęs dėl fizinio asmens atsiskaitomoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, gautų kaip socialinės ir tikslinės išmokos, viršijančių nustatytą laisvai disponuojamą sumą, nurašymo teisėtumo vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, susijusių su piniginių lėšų nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos nurašymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

12. Suinteresuotas asmuo prie atskirojo skundo pridėjo antstolių informacinės sistemos išrašą apie nurašytas nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos lėšas, iš kurios matyti nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos nurašytos sumos, tarp jų ir ginčo suma.

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo suinteresuoto asmens pateiktu įrodymu, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie atliktus piniginių lėšų nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos nurašymus. Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl vieno iš šių piniginių lėšų nurašymo teisėtumo, darytina išvada, jog pateiktas dokumentas yra reikšmingas, todėl priimtinas į bylą (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės S. K. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) V. D.: vykdomoji byla Nr. 0056/12/01459 užvesta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-70-763/2012 pagrindu (dėl 294,65 Eur skolos, 153,44 Eur žyminio mokesčio (skola) ir 188,99 Eur palūkanų išieškojimo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai) ir vykdomoji byla Nr. 0056/12/01872 užvesta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-357-763/2012 pagrindu (dėl 1 345,32 Eur skolos, 41,97 Eur žyminio mokesčio (skola) ir 842,48 Eur palūkanų išieškojimo UAB „Vilniaus energija“ naudai).

16. Vykdomajame procese 2012 m. gruodžio 13 d. patvarkymais buvo areštuotos lėšos visose skolininko vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose. 2024 m. gegužes 2 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei laisvai disponuojamos sumos nustatymu Nr. B-24-56-50, antstolė skolininkui priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė kas mėnesį 446,00 Eur laisvai disponuojamą sumą. Nurodytame nurodyme be kita ko išaiškinta skolininkui, kad, jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Taip pat išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, jos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka.

17. Naujai pateikti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos taip pat skolininko pateiktas sąskaitos išrašas už 2024 m. birželio 10 d. – 2024 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpį patvirtina, kad iš skolininkui priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 10 d. nurašyta 42,79 Eur, 2024 m. liepos 9 d. – 94,22 Eur, bei 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 126,59 Eur.

18. 2024 m. rugpjūčio 12 d. (antstolės kontoroje gautas 2024 m. rugpjūčio 16 d.) skolininkas kreipėsi į antstolę reikalaudamas gražinti nurašytas socialines pašalpas bei nustatyti 1 000,00 Eur laisvai disponuojamą sumą. Antstolei 2024 m. rugpjūčio 28 d. atsisakius grąžinti nurašytas pinigines lėšas bei nustatyti 1 000,00 Eur laisvai disponuojamą sumą, pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kurio antstolei netenkinus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo antstolę grąžinti skolininkui iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nurašytą 126,59 Eur sumą.

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš skolininko pateikto atsiskaitomosios sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad skolininkas jokių kitų lėšų, išskyrus 193,60 Eur kasmėnesinę piniginę socialinę paramą negavo, todėl teisės aktuose nustatytu terminu pateikus įrodymus apie lėšų sąskaitoje kilmę, nurašytos 126,59 Eur lėšos, viršijančios nustatytą laisvai disponuojamą sumą, grąžintinos. Su teismo nutartimi nesutinka antstolė, atskirąjį skundą grįsdama aplinkybėmis, kad skolininkui atsiskaitomoje sąskaitoje sutaupius lėšas, nepaisant to, kad jos buvo gautos kaip socialinė išmoka, viršijančios nustatytą laisvai disponuojamą sumą, lėšos pagrįstai buvo nurašytos ir tai atitinka formuojamą teisminę praktiką šiuo klausimu. Antstolė nurodė besiremianti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021.

Dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo

20. Įvertinus tai, kas aptarta, matyti, jog ginčas byloje kilo dėl 126,59 Eur piniginių lėšų skolininkui grąžinimo, kurios buvo gautos kaip socialinė išmoka, tačiau sutaupytos ir kitą mėnesį nurašytos kaip viršijančios nustatytą laisvai disponuojamą sumą. Iš atskirojo skundo argumentų nustatyta, kad antstolė neginčija aplinkybės, jog nurašyta 126,59 Eur suma skolininko buvo gauta kaip socialinė išmoka, taip pat neginčija, kad skolininkas į antstolę dėl nurašytos sumos grąžinimo kreipėsi teisės aktuose nustatytu terminu (per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos – žr. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą bei 101 punktą). Tačiau, antstolės vertinimu, einamąjį mėnesį nepanaudotos lėšos (skolininko sutaupyta suma, viršijanti nustatytą laisvai disponuojamą sumą), kitą mėnesį teisėtai nurašomos skoloms dengti, todėl esą ji pagrįstai atsisakė tokias lėšas grąžinti. Su nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti.

22. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu dėl 2024 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo (Nr. A1-896), 2024 metams patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis sudaro 446,00 Eur. Su šiuo dydžiu siejama antstolio pareiga per PLAIS pateikiant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nurodyti disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo dydį, taip pat su Vyriausybės nutarimu „Dėl sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2022 m. liepos 1 d., numatyta pareiga vykdant išieškojimą nurodyti laisvai disponuojamą sumą, reikalingą užtikrinti minimalius skolininko interesus.

24. Nurodytina, kad laisvai disponuojamos sumos nustatymo tikslas – užtikrinti socialiai remiamų ir dirbančių skolininkų interesus: automatizuotai dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Laisvai disponuojama suma atitinka skolininko kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą jo pajamų dalį. Jei ši suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu dėl 2024 m. minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo (Nr. A1-896), patvirtinta suma, ji nustatoma pagal nurodytą dydį (2024 metams - 446,00 Eur). Taigi, pagal antstolių nurodymus PLAIS nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija laisvai disponuojamą sumą. Skolininkui nepanaudojus einamąjį mėnesį lėšų, iš kurių išieškojimas draudžiamas, laisvai disponuojama suma kitą mėnesį nepadidėja, tad automatiniu būdu vykdant skolų išieškojimą, sistema nurašo visas atsiskaitomoje sąskaitoje skolininko turimas lėšas, kurios nepaisant jų paskirties, viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą.

25. Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą. Išvardintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima yra baigtinis.

26. Nors CPK 739 straipsnyje įvardintos lėšos plačiąja prasme laikytinos skolininko pajamomis, tačiau dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 20219 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-299-313/2019 yra išaiškinęs, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių mokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą ar kitų svarbių interesų apsaugą.

27. Ginčo atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kai iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo nurašyta 126,59 Eur suma, kuri sudarė skolininkui iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. nepanaudojus gautos piniginės socialinės paramos ir sąskaitoje susikaupusi suma viršijo nustatytą laisvai disponuojamą sumą. Tačiau, sąskaitoje susikaupusios skolininko pajamos turėjo aiškią tikslinę paskirtį – apsaugoti socialiai pažeidžiamo asmens interesus. Tai buvo skolininko gauta piniginė socialinė parama, kas reiškia, kad tokiomis lėšomis negali būti dengiami priverstine tvarka vykdomi išieškojimai ir ši nuostata yra imperatyvi. Nepaisant to, kad šios lėšos einamąjį mėnesį skolininko nebuvo panaudotos, o buvo sutaupytos, jų tikslinė paskirtis nepasikeitė, ir skolininkui per 14 dienų nuo jų nurašymo dienos antstoliui pateikus duomenis apie gautų lėšų kilmę (sąskaitos išrašą, kuris yra pakankamas įrodymas gautų pajamų tikslinei paskirčiai įrodyti), tokios lėšos, nustatytais terminais pateikus duomenis apie lėšų kilmę, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, privalėjo būti grąžintos skolininkui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą bei 101 punktai).

28. Antstolės atskirajame skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021 negali pakeisti prieš tai aptarto šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, kadangi bylų ratio decidendi yra skirtingi.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grąžinti skolininkui iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nurašytą 126,59 Eur sumą yra teisėta ir pagrįsta. Nesant pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.