- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eB2-525-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00076-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. Š. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) ,,M.“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. Š. prašė patvirtinti jo 85 000 Eur kreditorinį reikalavimą. Teigė, kad 85000,00 Eur skolos pagrindas yra 25 000,00 Eur sumokėtas avansas ir 60 000,00 Eur bauda, pagal 2024 m. birželio 26 d. preliminarią Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
2. BUAB ,,M.“ nemokumo administratorius UAB „V.“ prašė patvirtinti R. Š. 25000,00 Eur finansinį reikalavimą ir netvirtinti 60 000,00 Eur finansinio reikalavimo BUAB ,,M.“ bankroto byloje. Nurodė, kad 25 000,00 Eur finansinis reikalavimas turėtų būti tvirtinamas ne pagal 2024 m. birželio 26 d. preliminarią sutartį, o pagal suteiktos paskolos sutartį, kadangi tokia nurodyta mokėjimų paskirtis, o duomenų, jog suteikta paskola buvo užskaityta kaip avansas pagal 2024 m. birželio 26 d. preliminarią sutartį – nėra.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą BUAB ,,M.“ nemokumo administratoriaus UAB „V.“ ginčijamo kreditoriaus R. Š. 60 000,00 Eur kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą. Teismas įpareigojo pareiškėją R. Š. per 5 dienų terminą nuo šios teismo nutarties gavimo pateikti teismui išsamius duomenis dėl 60 000,00 Eur finansinio reikalavimo.
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo R. Š. 25000,00 Eur kreditorinį reikalavimą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas R. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad nepastebėjo gautų palūkanų mokėjimų ir jam nėra suprantami nemokumo administratorės veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. gruodžio 22 d. gauti BUAB ,,M.“ nemokumo administratoriaus UAB „V.“ rašytiniai paaiškinimai. Administratorius nurodė, kad R. Š. 2025-11-13 nemokumo administratoriui atsiuntė papildomus paaiškinimus, pažymėdamas, jog jo pateikto finansinio reikalavimo pagrindas yra ne 2024-06-26 preliminari sutartis, o paskolos bendrovei suteikimas.
7. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. gruodžio 22 d. gauti BUAB ,,M.“ buvusio vadovo M. K. rašytiniai paaiškinimai, ir juose prašoma tenkinti pareiškėjo R. Š. reikalavimus ir skirti BUAB „M.“ nemokumo administratoriaus UAB „V.“ įgaliotam asmeniui D. L. įspėjimą dėl galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teigė, kad UAB ,,F. L.“ yra kalta dėl UAB „M.“ nemokumo ir nuostolių atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. Š. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
9. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir/ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-798/2022).
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022).
11. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Jeigu šalis slepia arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.
12. Pareiškėjas prašymą patvirtinti jo 60 000,00 Eur finansinį reikalavimą grindžia 2024 m. birželio 26 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punktu, pagal kurį UAB ,,M.“ įsipareigojo sumokėti R. Š. 60 000 Eur baudą tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaroma iki 2025 m. balandžio 26 d. (sutarties 2.1 punktas). Bylos duomenimis, pareiškėjai 2025 m. sausio 16 d. pateikė UAB ,,M.“ pranešimą dėl prieš tai minėtos sutarties nevykdymo, o 2025 m. balandžio 27 d. pranešė apie sutarties nutraukimą.
13. Administratoriaus nuomone, būtent pirkėjas padarė 2024 m. birželio 26 d. preliminarios sutarties pažeidimą, nesumokėdamas 5000 Eur avanso dalies M. K. (pagal sutartį – pardavėjas Nr. 2), todėl pažeidė sutarties sąlygas (2.2.2 punktas). Be to, administratorė atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,M.“ sumokėjo R. Š. 1070,00 Eur palūkanų pagal sutartį, todėl 2024 m. birželio 26 d. sutartis laikytina paskolos sutartimi.
14. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
15. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas, be kita ko, reiškia, kad jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepakankamai pagrindė savo reikalavimą ir bylos duomenys parodo, jog labiau tikėtina, kad 2024 m. birželio 26 d. sutarties šalys 2024 m. birželio 26 d. sudarė paskolos, o ne preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
17. Visų pirma, minėta, kad teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją R. Š. pateikti teismui išsamius duomenis dėl 60 000,00 Eur finansinio reikalavimo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių naujų duomenų, parodančių, kad šalys siekė sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismui nepateikta duomenų dėl šalių derybų dėl minėtos sutarties sudarymo ir sąlygų derinimo.
18. Antra, UAB ,,M.“ sąskaitos išrašas parodo, kad pats pareiškėjas pagal sutartį 2024 m. birželio 26 d. du kartus, 2024 m. birželio 27 d. du kartus, bei 2024 m. birželio 28 d., t. y. viso 5 kartus pervesdamas UAB ,,M.“ po 5000 Eur nurodė paskirtį „paskola Nr. 2024-06-26“. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekė suteikti bendrovei paskolą, o ne sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2025-11-13 nemokumo administratoriui atsiuntė papildomus paaiškinimus pažymėdamas, jog suteikė bendrovei paskolą.
19. Trečia, skolininkė UAB ,,M.“ pagal 2024 m. birželio 26 d. sutartį sumokėjo (grąžino) R. Š. 1070,00 Eur: 2024 m. liepos 29 d. grąžino 375,00 Eur; 2024 m. rugpjūčio 27 d. - 375,00 Eur; 2024 m. spalio 8 d. - 320,00 Eur. Mokėjimų pavedimų paskirtis „palūkanos“. Taigi, UAB ,,M.“ mokėjo palūkanas pagal šalių 2024 m. birželio 26 d. sutartį ir šias palūkanas pareiškėjas priėmė, taip patvirtindamas, jog šalis siejo paskolos santykiai. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 26 d. sutartyje nebuvo numatyta UAB ,,M.“ pareigos iki pagrindinės sutarties sudarymo mokėti pirkėjui R. Š. palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas atmeta pareiškėjo rašytinių paaiškinimų teiginius, kad jis nepastebėjo iš UAB ,,M.“ gautų palūkanų mokėjimų, kadangi jie buvo atlikti iš kitos sąskaitos. Bylos duomenys (Paysera UAB ,,M.“ vienos sąskaitos išrašas) patvirtina, kad palūkanų mokėjimai buvo atlikti iš tos pačios UAB ,,M.“ sąskaitos, į kurią gauta ir 25 000 Eur iš pareiškėjo.
21. Ketvirta, pareiškėjas įrodymais nepaneigė nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių, kad jis, kaip pirkėjas padarė 2024 m. birželio 26 d. preliminarios sutarties pažeidimą, nesumokėdamas 5000 Eur avanso dalies M. K. (pagal sutartį – pardavėjas Nr. 2), taip pažeisdamas sutarties sąlygas (2.2.2 punktas).
22. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad 2024 m. birželio 26 d. šalys siekė sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o ne paskolos sutartį, taip pat neįrodė, kad tinkamai įvykdė sutarties sąlygas dėl avanso dalies sumokėjimo, todėl dėl to pareiškėjo prašymas netenkintinas (JANĮ 41 str. 1 d.).
23. Teismas plačiau neanalizuoja M. K. rašytinių paaiškinimų teiginių dėl UAB „F. L.“ ir nemokumo administratoriaus, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad pareiškėjos UAB ,,F. L.“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „M.“ nemokumo byloje yra nagrinėjamas kitoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-533-1042/2025.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. Š. prašymą dėl 60 000 Eur kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.