- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- e2-614-1146/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03458-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, įregistruotą 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės L. K. ir atsakovo V. K., dėl santuokos iširimo pripažįstant kaltu atsakovą V. K.; nutraukus santuoką, ieškovei, palikti santuokinę pavardę K., atsakovui palikti prigimtinę pavardę K.; nenustatyti termino susitaikyti; šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės L. K. ir atsakovo V. K. santuoka. Su atsakovu iki santuokos ir po santuokos sudarymo gyveno sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Atsakovo elgesys pasikeitė iškart po santuokos sudarymo. Atsakovas pradėjo ieškovę stumdyti, žeminti (vadinti „sene“ dėl mūsų amžiaus skirtumo, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, girdint pašaliniams žmonėms). Rodė jai visišką nepagarbą. Reikalavo, kad nuolatos dirbtų įvairius žemės ūkio darbus. Atsakovas girdavosi jai, kad turi kitų gražesnių, jaunesnių moterų ir jos akivaizdoje susirašinėjo su kitomis moterimis. Neapsikentusi atsakovo fizinio, psichologinio smurto, patyčių ir teroro pabėgo iš namų ir nuo 2021 m. liepos 25 d., gyvena atskirai. Nuo pat santuokos sudarymo dėjo visas pastangas sukurti šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą. Buvo atsakovui lojali, rėmė moraliai, kiek išgalėdama prisidėjo finansiškai, kad galima būtų sukurti materialinį pagrindą ir ateitį. Atsakovo patyčios, jo abejingumas šeimai, visiškas nesirūpinimas ieškove, grasinimai susidoroti su jos pilnamečiais vaikais (vaikams atvykus pas juos) sugriovė pamatinius dalykus - pasitikėjimą atsakovu, paliko nuoskaudas, abejingumą ir pažeminimą. Dėl atsakovo elgesio bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nevykdo įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų, nesirūpina šeima. Toliau gyventi santuokoje neįmanoma, santuokos išsaugoti nėra galimybių, nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu šalys bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra įgiję jokio nekilnojamojo arba kito registruotino turto. Nutraukus santuoką prašo palikti santuokinę pavardę K., atsakovui palikti prigimtinę pavardę K.. Nurodo, kad santuoka faktiškai yra iširusi, jos atstatyti nėra jokių galimybių, kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, todėl prašo termino susitaikymui neskirti, nes tai prieštarautų ieškovės interesams. Nutraukiant santuoką, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo taip pat nereikalauja. Santuokos metu bendrai įgytų kreditorinių įsipareigojimų, neturi.
3. Ieškovė L. K. teismo posėdžio metu pavirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad galimybių taikytis nemato. Nurodė, kad ieškovė siekia nutraukti santuoką, todėl jai nėra svarbu ar santuoka bus nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuomone santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šioje dalyje reikalavimą patikslino. Parodė, kad atsakovas ją nuolat žemindavo, užgauliojo dėl amžiaus, stumdydavo, norėjo, kad ji parduotų savo namus, tačiau ji nesutiko. Santuokos metu ji daug dirbo prie namų, prižiūrėjo šiltnamį, gamino valgyti sutuoktiniui. Daug dalykų sutuoktinis nuo jos nuslėpė, tik po santuokos sudarymo ji sužinojo, kad jis buvo teistas. Nurodė, kad susipažino 2021 m. sausio mėnesį per programėlę „Facebook“. Bendravo skambučiais ir susirašinėjo. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovas atvyko pas ją ir parsivežė gyventi į jo namus, tada ir pasimatė pirmą kartą. Pradžioje draugystės viskas klojosi puikiai, 2021 m. birželio 4 d. sudarė santuoką. Jai tai trečia santuoka. Tarpusavio santykiai buvo geri tik iki santuokos. Vėliau išsiskyrė interesai, požiūris į gyvenimą. Sutuoktinis ją spaudė parduoti jos namus, tačiau ji nesutiko. Santuokoje neįgijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Kreditorinių įsipareigojimų neįgijo taip pat. Žino, kad atsakovas iki santuokos turėjo skolų. Nepilnamečių vaikų neturi. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokoje įgytą pavardę – K.. Prieš sudarydami santuoką jie nebuvo aptarę klausimų dėl turo. Ieškovės nuomone jie paskubėjo sudaryti santuoką.
4. Ieškovės L. K. atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, taip pat ir patikslintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutuoktiniai kaip šeima gyveno labai trumpą laiką, skiriasi jų charakteriai, pomėgiai, gyvenimo būdas. Šalys gyvena atskirai ir taikytis nenori. Šalys santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Nepilnamečių vaikų neturi.
II. Atsakovo argumentai
5. Atsakovas V. K. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad jog ji iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad susipažino su ieškove 2021 m. sausio mėnesį telefono pagalba, susirašinėjo, skambinosi ir bendravo. Draugystės pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, tarpusavyje sutarė gerai, todėl jau kovo mėnesį pasiūlė ieškovei apsigyventi kartu jo namuose - jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje (duomenys neskelbtini). Ieškovė prieš tai gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko su jo pasiūlymu su sąlyga, jog jis ją ves. Ieškovė laikėsi reikalavimo įregistruoti santuoką ir jis sutiko, nes norėjo bendro gyvenimo su ja. 2021 birželio 4 d. santuoką įregistravo Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktinei nekėlė jokių reikalavimų, pilnai ją materialiai išlaikė: ji nedirbo, rūpinosi pensijos paskyrimu ir savo asmeninius pinigus skyrė tik jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) išlaikymui, komunalinių paslaugų sumokėjimui. Jis turėjo ir turi nuolatinį darbą, todėl kiekvieną rytą anksti išvykdavo iš namų ir grįždavo tik vakare. Pora kartų per savaitę prašydavo brolį, kuris vairuoja automobilį, kad nuvežtų apsipirkti. Vykdavo kartu su ieškove, pirkdavo maistą ir kitas būtinas prekes, jis viską apmokėdavo. Rūpinosi ir ieškovės sveikata: ieškovė turėjo išvaržą, nuolat jausdavo negalavimus, todėl vykdavo pirkti jai medikamentų, pats atlikdavo būtinus darbus. Tačiau kartu pragyventas laikotarpis be galo trumpas, nes liepos pabaigoje jam išvykus į darbą, ieškovė nieko nesakiusi paliko jo namus. Priežasčių ji nepaaiškino, bet jis susidarė nuomonę, jog ieškovei pabodo būti vienai: jis dirbo ilgą darbo dieną penkias dienas per savaitę, tad grįždavo į namus tik vakare. Jo namelis sodų bendrijoje yra atitolęs nuo miesto ir nuo kitų kaimynų, automobilio neturėjo, tad ieškovė ištisomis dienomis likdavo viena. Jautė, kad ji darosi irzli, niūri, prasidėjo nuolatinė nuotaikų kaita, dažnai jam grįžus iš darbo būdavo pikta, tačiau neaiškindavo to priežasčių. Manė, kad ją kamuojanti išvarža yra pagrindinė jos blogos nuotaikos priežastis, tačiau ieškovei slapčia palikus namus, pamanė, jog ji pavargo nuo uždaro gyvenimo būdo ir vienumos. Ieškinio teiginiai, kad jis buvo abejingas šeimai, grasino jai ir vaikais, vertė dirbti - tai ieškovės išsigalvotos fantazijos. Pirmiausia, su ieškove buvo taip trumpai pažįstamas, kad nieko nežino apie jos vaikus, sutuoktinius ar giminaičius - ieškovės artimieji per tuos du nepilnus gyvenimo santuokoje mėnesius jų neaplankė, kaip ir jo artimieji. Ieškovė nesupažindino jo su savo gimine, tik yra užsiminusi, kad turi sūnų. Per tą keletą bendro gyvenimo mėnesio ieškovė nepasikeitė - jau susipažinęs matė, kad yra skirtingo amžiaus, tačiau tada nemanė ir dabar nemano, kad metų skirtumas gali būti trukdis bendram gyvenimui ir niekada jos nežemino, nemenkino, neįžeidinėjo. Sodo sklypas yra 6 arai, dalį jo užima statiniai, jokie žemės ūkio darbai sklype nevykdomi, nes nebėra kur tai daryti, todėl ieškovės teiginiai, kad buvo verčiama dirbti žemės ūkio darbus, nepagrįsti. Namuose ieškovė užsiėmė tik tais darbais, kurie jai buvo patrauklūs. Per tokį trumpą gyvenimo kartu laikotarpį matėsi ir bendravo taip trumpai ir tiek mažai, kad negali pasakyti nei kuo ji užsiėmė, nei, kas jai patiko, ieškovė pareikalavo ją vesti jiems nespėjus pažinti vienas kito, o jis, nenorėdamas jos prarasti, sutiko. Tačiau paaiškėjo, jog ieškovė nesiekė sukurti šeimos, nebuvo lojali, nepalaikė jo moraliai, be jokios priežasties ir nepaaiškinusi aplinkybių paliko šeimą, ji nesiekė išsiaiškinti kas jai nepatinka jų santykiuose, nesikalbėjo, o priėmė lengviausią sprendimą - paliko šeimą. Todėl ieškovė pripažintina kalta dėl šeimos iširimo. Santuokoje vaikų neturi. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino turto neįgijo. Kreditorių neturi. Nutraukiant santuoką išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Prašo bylą nagrinėti iš esmės ir nesiimti priemonių šalims sutaikyti, kadangi santuokiniai santykiai faktiškai yra nutrūkę. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, terminas susitaikyti nenustatytinas.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. nurodė, kad santuokos išsaugoti nenori. Mano, kad būtų tikslinga santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie paskubėjo sudaryti santuoką. Susipažino 2021 m. sausio mėnesį, po kelių mėnesių bendravimo, galimai 2021 m. balandžio 14 d., parsivežė ieškovę gyventi pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė sutiko su juo gyventi, tačiau reikalavo sudaryti santuoką. Jis manė, kad galima gyventi ir nesusituokus, tačiau ieškovė nesutiko, todėl jis sutiko sudaryti santuoką. 2021 m. birželio 4 d. jie sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo niekas nepasikeitė, jis daug dirbo, su sutuoktine matydavosi tik vakarais. Po mėnesio santykiai pradėjo keistis, sutuoktinė tapo irzli. Mano, kad jai buvo nuobodu, nes jie gyveno atokiau nuo kitų kaimynų, ji daug laiko praleisdavo viena. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jokio turto santuokoje neįgijo, jo asmeninis turtas pagerintas nebuvo. Sutuoktinė daiktus, kuriuos atsivežė, tuos ir išsivežė, paliko tik spintą. Ji išvažiavo, kai jis buvo darbe. Kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu neįgijo. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Vaikų neturi. Sutinka, kad ieškovė po santuokos pasiliktų pavardę – K.. Nurodė, kad santuokoje jis uždirbdavo pinigus, kuriuos leisdavo kartu su sutuoktine, rūpinosi ja, pirkdavo jai vaistus.
7. Atsakovo V. K. atstovė advokatė Z. R. teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė – K.. Šalys santuokoje nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Nepilnamečių vaikų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 59. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
10. Ieškovė ir atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys paskubėjo sudaryti santuoką. Iki santuokos sudarymo buvo bendravę tik kelis mėnesius, santuokoje gyveno nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 25 d., nuo to laiko gyvena atskirai.
11.Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
12. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė ir atsakovas nurodė, kad, kad jų sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio dalintino turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu bendrai įgytų kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi. Atsakovas taip pat nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu neįgijo.
15. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Dėl kitų klausimų spręstinų nutraukiant santuoką
17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „K.“. Atsakovas su tokiu prašymu sutinka. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – K.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „K.“.
18. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje šalys nesusilaukė vaikų, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
20. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka yra reglamentuoja CPK 99 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtos išlaidos, negali būti priteisiamos iš asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama suteikiant valstybės garantiją ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
21. Ieškovei 2021 m. lapkričio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2 Mr) TP-21-T-3311-11351 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y. 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas V. B.. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-1670, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro - 309,52 Eur.
22. Atsakovui 2022 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2 Mr) TP-22-T-146-661 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y. 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė Z. R.. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-1640, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro - 349,98 Eur. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui V. K. palikti pavardę „K.“.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.