- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 2-500-773/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16031-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., suinteresuotam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. B. ir suinteresuoto asmens E. B. savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 3-5), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios V. S. B., 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu sutikslinus asmens kodą (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjos teigimu, palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. gegužės 30 d. mirė jos motina V. S. B., kuriai priklauso 1/2 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), ir kuri paveldėjo savo sutuoktinio J. B. 1/8 dalį šio buto, tačiau dėl blogos sveikatos nespėjo jo įregistruoti savo vardu. Pareiškėja pažymėjo, kad po motinos mirties ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti visus velionės kilnojamuosius daiktus (patalynę, indus, baldus ir kt.), o taip pat ji pradėjo valdyti ir naudotis motinai priklausančia buto dalimi. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po motinos mirties ji mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas, viena naudojosi butu, niekas kitas į tą butą nepretendavo, be to, niekas iki šiol nesikreipė į notarų biurą su prašymu priimti mirusiosios V. S. B. palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko iš dalies (b.l. 40-41) ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė 1/2 mirusios V. S. B., palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu taip pat teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė 1/2 mirusios V. S. B., 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu sutikslinus asmens kodą (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Suinteresuoto asmens teigimu, palikimo priėmimo faktą jam nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad mirus mamai jis taip pat norėjo paveldėti jam pagal įstatymą priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau sesuo gyvendama su savo dukra ir šunimi visais įmanomais būdais vilkino buto paveldėjimą, jis sunkiai gavo buto dokumentų bei mamos mirties liudijimo originalus. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad iš viso turto jam teko tik keli buitiniai daiktai – vaflinė, meškerės, elektrinis grąžtas, bei atkreipė dėmesį, jog po tėvo J. B. mirties 2004 m. sausio 12 d. jis Kauno m. 14-ame notarų biure 2004 m. gegužės 24 d. atsisakė priimti jam priklausančio turto dalį mamos S. B. naudai tiek kiek ji gyvens tame bute, kadangi pats tame bute negyveno. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad šiuo metu jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl paveldėjus mirusios mamos buto dalį turėtų kur gyventi.
Pareiškėja J. G. atsiliepimu į E. B. atsiliepimą (b.l. 68-69) su atsiliepimu nesutiko ir pažymėjo, kad jame nurodytos klaidingos aplinkybės. Pareiškėjos teigimu, brolis nuo pat mamos mirties iki šiol nebuvo atėjęs į mamos butą, niekada butu nesirūpino, neišlaikė jo ir buvo pareiškęs, kad jam liko kitas butas, tai į šį butą nepretenduos. Pareiškėja pažymėjo, kad jai nėra žinoma, kodėl brolis E. B. pakeitė nuomonę dėl palikimo priėmimo ir ėmė įrodinėti neva jis faktiškai priėmė palikimą pasiimdamas tam tikrus daiktus bei atkreipė dėmesį, jog dalis neva priimtų daiktų yra jų mirusio tėvo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad meškeres ji padovanojo brolio sūnui D. B. praėjus daugiau nei metams, o vaflinė yra jos dovana jam vestuvių proga ir neturi nieko bendro su palikimo priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. G. pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens E. B. savarankiškas reikalavimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos J. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-14) ir suinteresuoto asmens E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 43) mama yra V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi 2005 m. gegužės 30 d. (b.l. 10, 46), o tėvas – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2004 m. sausio 10 d. (b.l. 27, 45). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 1/8 dalis – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis – V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad po V. S. B. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis po Veronikos S. B. mirties pareiškėja J. G. ir suinteresuotas asmuo E. B. liko pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo CK 5.50 straipsnyje nustatytu terminu nesikreipė. Byloje esantys 2010 m. rugsėjo 20 d. ir 2010 m. gruodžio 3 d. raštai iš Kauno m. 14-ojo notarų biuro patvirtina, kad po V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2005 m. gegužės 30 d., mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 15, 57). Siekiant priimti po V.S. B. mirties atsiradusį palikimą, pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą pareiškimu (b.l. 3-5), o suinteresuotas asmuo E. B. savarankišku reikalavimu (b.l. 40-41) prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė mamos V.S. B. palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje tiria, ar pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės gali būti laikoma faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą CK 5.51 straipsnio 1 dalies prasme.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus faktiškai jį valdyti klausimą, atsižvelgia į vieningus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (teisminius precedentus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Dėl pareiškėjos J. G. pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo
Teismas nustatė, kad tai, jog priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, pareiškėja J. G. įrodinėja tuo, jog po mamos mirties ji pradėjo valdyti ir naudotis motinai priklausančia buto dalimi, viena naudojosi butu, mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas, pradėjo faktiškai valdyti visus velionės kilnojamuosius daiktus (patalynę, indus, baldus ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pripažinta, jog faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjos J. G. nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, kad ji priėmė mirusios V. S. B. palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą, visų pirma atsižvelgia į tai, kad kaip nurodė pati pareiškėja bei tą patvirtino suinteresuotas asmuo E. B. bei liudytoju apklaustas J. V. (b.l. 64-65, 79-82), nuo pat palikimą sudarančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), gavimo 1989 m., jame kartu su tėvais gyveno pareiškėja J. G.. Byloje esanti Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2010 m. rugsėjo 16 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo 1989 m. liepos 25 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Teismas laiko, kad byloje pateikti kvitai apie mokesčių mokėjimą už komunalinius patarnavimus bei kitas teikiamas paslaugas (b.l. 16-25), taip pat patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja J. G. priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Be to, iš pateiktų kvitų nustačius, jog mokesčiai buvo mokami 2005 m. rugpjūčio mėn., gruodžio mėn. (b.l. 16-25), t.y. jau po V.S. B. mirties 2005 m. gegužės 30 d. (b.l. 10, 46), teismas atmeta kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens E. B. argumentą, kad mokesčius mokėjo mama (b.l. 92). Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po mamos mirties ir atsiradus anūkui ji nuėjo gyventi į tėvų miegamąjį (b.l. 80), sprendžia, kad tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja J. G. pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis motinai priklausančia buto dalimi. Be to, šių faktinių aplinkybių kontekste reikšminga ir suinteresuoto asmens E. B. nurodyta aplinkybė, kad jis rakto nuo buto neturėjo, ateidavo, kai namuose būdavo sesuo (b.l. 91), nes ji patvirtina, kad pareiškėja J. G. viena naudojosi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu ir elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Teismas pažymi, kad pareiškėjos J. G. nurodytas aplinkybes, kad ji pradėjo faktiškai valdyti visus velionės kilnojamuosius daiktus, netiesiogiai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats suinteresuotas asmuo E. B. bei liudytojos S. V. ir D. B., nes jų paaiškinimai, kad meškerės, grąžtas ir vaflinė buvo atiduotos sesers (b.l. 80-82, 91-92), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paveldimus kilnojamuosius daiktus valdė ir jais disponavo pareiškėja J. G.. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėja J. G. po mamos V. S. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos J. G. reikalavimas laikytinas pagrįstu ir jos pareiškimas tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl suinteresuoto asmens E. B. savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo
Teismas nustatė, kad tai, jog priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo E. B. įrodinėja tuo, jog jis valdo keletą daiktų, t.y. žiedą, vaflinę, grąžtą ir meškeres. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Atsižvelgiant į tai, šios civilinės bylos aplinkybių kontekste teismas aiškinosi, ar suinteresuoto asmens nurodytų keturių daiktų (žiedo, vaflinės, grąžto ir meškerių) turėjimas ir valdymas gali būti laikoma faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinantį palikimo priėmimą CK 5.51 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl žiedo. Teismas, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jis valdo žiedą, gali būti pagrindas pripažinti, kad jis priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą, atsižvelgia į pareiškėjos J. G. paaiškinimą, kad broliui tėčio auksinį žiedą po tėčio mirties atidavė mama (b.l. 79, 80). Pažymėtina, kad šios aplinkybės neneigė ir pats suinteresuotas asmuo E. B., ne kartą teismo posėdžio metu patvirtindamas, jog žiedą jam atidavė mama (b.l. 80, 81, 85). Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad žiedą suinteresuotam asmeniui būdama gyva perdavė pati palikėja V.S. B., ko pasėkoje teismas sprendžia, kad žiedo turėjimas ir valdymas negali būti pagrindas pripažinti, kad suinteresuotas asmuo priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento. Į tai iš esmės atkreipė dėmesį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-495-611/2010. Dėl vaflinės. Teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo savo paties paaiškinimais dėl vaflinės, t.y. kad žmona norėjo išsikepti vaflių, tai sesuo davė vaflinę ir kad prie progos būtų ją atidavę (b.l. 81), kuriuos patvirtino posėdžio metu apklausta E. B. liudytoja S. V., nurodydama, jog vaflinę iš J. G. pasiskolino (b.l. 92), tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad vaflinę jis valdo ne kaip palikimą, o kaip sesers sutikimu perduotą jos turtą. Dėl grąžto. Teismas konstatuoja ir tai, kad suinteresuotas asmuo E. B. savo paties nurodytomis aplinkybėmis, kad elektrinį grąžtą jam atidavė sesuo (b.l. 81), kad kai reikėdavo grąžto, ar dar ko, tai sesuo sakydavo, jog eitų ir pasiimtų (b.l. 91) tik patvirtina, jog paveldimus kilnojamuosius daiktus valdė ir jais disponavo pareiškėja J. G., tuo pačiu paneigdamas, kad jis priėmė mirusios V.S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tai, kad grąžtas buvo paskolintas, posėdžio metu patvirtino ir liudytoja N. D. (b.l. 91). Dėl meškerių. Teismas iš pareiškėjos J. G. (b.l. 79) ir suinteresuoto asmens E. B. (b.l. 80, 81, 85) paaiškinimų bei liudytojų N. D. ir D. B. parodymų teismo posėdžio metu (b.l. 91-92) nustatė, kad jie visi nuosekliai patvirtino, jog meškeres, priklausiusias ne palikėjai V. S. B., o jos vyrui, suinteresuoto asmens sūnui D. B. padovanojo (atidavė) pareiškėja J. G.. Ištyręs visų keturių suinteresuoto asmens nurodytų valdomų daiktų (žiedo, vaflinės, grąžto ir meškerių), kuriais jis grindė palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, grupes, teismas laiko, kad nei vieno iš nurodytų daiktų turėjimas ir valdymas neįrodo, kad suinteresuotas asmuo E. B. priėmė mirusios mamos V. S. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, o asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, šios civilinės bylos aplinkybių kontekste laiko tikslinga išanalizuoti, ar suinteresuotas asmuo E. B. po palikimo atsiradimo kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Visų pirma teismas įvertina tai, kad nors suinteresuotas asmuo E. B. ir žinojo, jog po mamos mirties paveldimame bute toliau gyvena sesuo, t.y. pareiškėja J. G., tačiau kaip pats nurodė, jis nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti (b.l. 80), nesiekė priimti kokių tai daiktų, nes jam jų nereikėjo, pažymėdamas, kad po mamos mirties neatliko aktyvių veiksmų siekiant priimti turtą, nes nematė tam reikalo (b.l. 91), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo E. B. nesiekė priimti palikimo. Tai, kad E. B. su šeima pareiškėjos J. G. leidimu tris dienas gyveno bute, nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad kaip paveldimą turtą jis buto nepriėmė. Tai, kad suinteresuoto asmens E. B. valia buvo nepriimti buto kaip palikimo ir kad tik vėliau, įvykus konfliktui tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, ši valia pasikeitė, patvirtina tiek paties E. B. paaiškinimai (b.l. 81, 91), tiek posėdžio metu liudytojomis apklaustų jo dukros S. V. ir žmonos D. B. parodymai (b.l. 91-92). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tik seseriai J. G. kreipusis į teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. B. pateikdamas atsiliepimą į pareiškimą pakeitė savo pradinę valią pareikšdamas savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tokie suinteresuoto asmens E. B. veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Išanalizavęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo E. B. po palikimo atsiradimo kaip įpėdinis neatliko aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, jis ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.), t.y. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų. Teismas pažymi ir tai, kad suinteresuoto asmens E. B. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusios V.S. B. palikimą pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą po ½ dalį priėmė jis ir jo sesuo pareiškėja J. G., neatitinka CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t.y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas išaiškino suinteresuotam asmeniui E. B. teisę sutikslinti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, neįvardijant palikimo dalies, daiktų (b.l. 65-66), tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad teismas suinteresuotam asmeniui taip pat išaiškino jo teisę naudotis kvalifikuota teisine pagalba, tačiau E. B. nurodė, jog advokatas jam nereikalingas ir tai galutinė jo valia (b.l. 78). Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens E. B. savarankiškas reikalavimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra patenkinamas visiškai, o suinteresuotas asmuo E. B. turėjo skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, jo interesai buvo priešingi pareiškėjos, jis pareiškėjos pareiškimui prieštaravo, suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas yra atmestas, todėl iš suinteresuoto asmens E. B. pareiškėjai J. G. priteistinos jos patirtos 133 Lt bylinėjimosi išlaidos, sumokant žyminį mokestį (b.l. 6). Valstybė patyrė 24,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš suinteresuoto asmens (CPK 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. G. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po mamos V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2005 m. gegužės 30 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Atmesti suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus ir šešiasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.