Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-495-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
2A-495-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
P. Č.
Suinteresuotas asmuo
L., Vilniaus
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-495-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.3.; 34.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.; 128.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Grigorijui Leonovui, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. O., jos atstovui adv. Vidui Vilkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. O., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus m. 10 notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimą pareiškėjui P. Č. ir suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus m. 10 notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. Č. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. Č. mirties 2005-01-26, jos palikimą – sodo namelį, esantį Vilniaus m. Juodasis kelias g. SB “Statybininkas“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pažymėjo, kad namelyje yra tik vienas 13 kv. m. kambarėlis. Nurodė, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu nustatytas juridinis faktas, jog jis po tėvo A. Č. mirties priėmė jo palikimą – dalį sodo namelio, esančio Vilniaus m. Juodasis kelias, SB “Statybininkas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo sutuoktinė, pareiškėjo mama, pardavė savo butą, gyveno suinteresuoto asmens L. O. bute. Teismo sprendime taip pat buvo nustatyta, kad L. O. nepriėmė palikimo po tėvo mirties. Taip pat pareiškėjo sesuo pati pripažino, kad nuo 1997 m. namelyje nebuvo (b.l. 83). Susitarimo, kad suinteresuotas asmuo prižiūrės sergančią motiną, o brolis prižiūrės sodą, nebuvo. Mirus mamai palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą – sūnus ir duktė - į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pažymėjo, kad nuo mamos mirties jis su šeima ir toliau naudojosi sodo nameliu, kurį prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius, naudojosi juo kaip savu.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos A. Č. mirties ji priėmė ½ dalį motinai priklausančio palikimo – sodo namelio, esančio Vilniaus m. Juodasis kelias, SB„Statybininkas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti. Paaiškino, kad nuo 1997 m. nebuvo nuvažiavusi į sodo namelį, nes nuo 1998 m. aštuonerius metus prižiūrėjo paralyžuotą motiną, žodžiu susitarė su broliu, kad jis prižiūrės sodą, o ji – mamą. Susirgus motinai, ji pardavė motinos butą ir 1/3 pinigų atidavė pareiškėjui sodo namelio priežiūrai, o likusią dalį – 2/3 pasiliko sau, nes pinigų reikėjo motinos priežiūrai. Nurodė, jog prižiūrėjo motiną ir visą turtą, likusį po jos mirties, priėmė faktiškai valdyti, tame tarpe ir sodo namelį – nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog pareiškėjų pateiktų duomenų apie faktinį palikimo valdymą nepakanka juridiniam faktui nustatyti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 10 notarų biuro notarė Žana Palaimienė neprieštaravo, kad pareiškimus teismas išnagrinėtų savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimus tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais po jų motinos mirties 2005-01-26 atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nustatė, kad po pareiškėjų motinos mirties atsiradusį palikimą LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. pagrindu turėjo teisę priimti jos įstatyminiai įpėdiniai - sūnus ir dukra. Nurodė, jog palikimą sudarė dalis sodo namelio, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė mirusiajai motinai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas sodo nameliu naudojosi kaip savu, rūpinosi pastato priežiūra, mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad L. O. ilgą laiką prižiūrėdama motiną, iki jos mirties ir iš karto po to negalėjo sodo nameliu rūpintis kaip savu, juolab, kad per ilgą rūpinimosi nekilnojamu turtu laiką pareiškėjas su juo elgėsi kaip su savo nuosavybe, nepripažindamas sesers teisės į ją. Nurodė, jog remiantis konkrečiomis aplinkybėmis suprantamas suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą pobūdis, nes vienpusiškas suformuotos praktikos taikymas akivaizdžiai pažeistų L. O. teisę į palikimą. Pažymėjo, jog teismui byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad žodinis susitarimas tarp pareiškėjo ir jo sesers, kad suinteresuotas asmuo prižiūrės sergančią motiną, o brolis prižiūrės sodą, buvo, negu kad jo nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo priimtą sprendimo dalį, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir L. O. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Mano, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė minėtą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nustatė, kad po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl vadovaujantis LR CK 5.51 str. darytina išvada, jog L. O. per įstatymo nustatytą terminą nepradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. LR CK 5.50 str. įtvirtinta nuostata, jog palikimui priimti įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus – jį priimti. L. O. savo valios neišreiškė priimti paveldimą turtą nei po tėvo, nei po motinos mirties. Nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad po tėvo mirties tiek motina, tiek pareiškėjas, tiek L. O. – įpėdiniai pagal įstatymą, pasirašė neturį pretenzijų dėl to, kad sklypas būtų forminamas apelianto žmonos L. Č. vardu, kuri vėliau išpirko žemės sklypą, ant kurio buvo pastatytas sodo namelis. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo Nr.2-140-232/2007 sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas su šeima rūpinosi sodo nameliu, o L. O. po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Kadangi motina neturėjo jokio kito turto, todėl jokio palikimo ir negalėjo priimti. Nesutinka su teismo išvada, jog susitarimas tarp brolio ir sesers buvo. L. O. susitarimo buvimo neįrodė, priešingai iki teismo sprendimo įsigaliojimo teigė, kad faktiniu valdymu priėmė palikimą ir po tėvo mirties, nors sprendimu tai nustatyta nebuvo. Teismas nepagrįstai palikimo priėmimo faktą per faktišką paveldėjimo valdymą sieja su faktinėmis aplinkybėmis, kurios tariamai egzistavo dar esant gyvai palikėjai – jų motinai. Kadangi LR CK 5.3 str. 1 d. numato, jog palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas, todėl susitarimo esant motinai gyvai dėl palikimo negalėjo būti, nes to įstatymas nenumato. Nurodo, jog teismas, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, formuoja kitą teismo praktiką, nors atsižvelgiant į LR CPK 4 str. teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančias aplinkybes. Nurodo, jog įrodymai dėl faktinio turto valdymo byloje yra tiek vieno asmens, tiek kito asmens atžvilgiu vienodi. Pažymi, jog namelis po motinos mirties buvo faktiškai nenaudojamas ir nereikalingas. Pripažinus pagrįstais apelianto argumentus, jog jis priėmė po motinos mirties turtą faktiškai valdyti, tokiu atveju kiltų abejonė ar pareiškėjas, o ne jo sutuoktinė, priėmė sodo namelį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais tėvas A. Č. mirė 1995-02-25, o jų motina A. Č. mirė 2005-01-23 (b.l.7-8, 12, 13). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas P. Č. po tėvo A. Č. mirties priėmė palikimą, t.y. mirusiajam priklausančią sodo namelio dalį, esančio SB „Statybininkas“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėdamas faktiškai jį valdyti (b.l.90-96, 121-125).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtas sodo namelis buvo įgytas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. tėvų A. Č. ir A. Č. santuokos metu (b.l.15, 19). Tiek pagal A. Č. mirties momentu galiojusio LR SŠK 21 str. 1 d., 23 str. 1 d., tiek pagal galiojančio LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.117 str. 1 d., minėtas sodo namelis laikytinas A. Č. ir A. Č. bendrąja jungtine nuosavybe, kurioje jų dalys yra lygios, t.y. kiekvienam priklausė po ½ dalį. Esant nustatytam teismo tvarka aukščiau minėtam juridinę reikšmę turinčiam faktui, pripažįstama, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais tėvo A. Č. palikimą priėmė tik pareiškėjas, jų motina A. Č. nepriėmė, todėl jai iki jos mirties 2005-01-23 priklausė ½ dalis minėto sodo namelio. Žemės sklypas po minėtu sodo nameliu nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei L. Č. pagal 1996-04-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.18).

Kaip minėta, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais motina mirė 2005-01-23, po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro ½ dalis aukščiau minėto sodo namelio. Apie kitą likusį turtą po jos mirties proceso dalyviai į bylą nepateikė. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. palikimas gali būti priimamas trimis būdais: kreipiantis į notarą pareiškimu apie palikimo priėmimą, kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti kaip savo turtą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju, palikimas turi būti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi būti išreikšta valia, kad asmuo aktyviai siekia palikimą priimti ir įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Tačiau bet kuriuo atveju valia apie palikimo priėmimą turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.), t.y. per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (LR CK 5.3 str. 1 d.). Be to, paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali būti išreiškiama tik po palikimo atsiradimo momento. Pareiškėjas nurodo, kad jis minėtu visu sodo nameliu naudojosi visą laiką, tiek iki motinos, tiek ir po jos mirties. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. O. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nuo 1997 m. sodo namelyje nesilankė (b.l.83), motyvuoja tai tuo, kad prižiūrėjo sergančią motiną, t.y. ji ir po motinos mirties taip pat nesilankė sodo namelyje. Be to, ji valią priimti motinos palikimą galėjo išreikšti, kreipdamasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimą arba į teismą dėl palikimo turto apyrašo sudarymo. Tokiu būdu priimti palikimą ji galėjo, net jeigu pareiškėjas būtų jai fiziškai trukdęs naudotis sodo nameliu. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad po motinos mirties ji motinos palikimą faktiškai pradėjo valdyti, be to, pradėjo valdyti kai savo, t.y. siekdama įgyti nuosavybės teises į palikimą. O tokia pareiga tenka būtent asmeniui, kuris siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą (LR CPK 178 str.).

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji su pareiškėju buvo susitarusi, kad pareiškėjas prižiūrės ir tvarkys sodo namelį, o ji prižiūrės motiną. Tačiau toks susitarimas nereiškia susitarimo, kaip bus priimtas motinos palikimas. Susitarimas tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo būdo ir tvarkos, visų pirma, galimas tik po palikėjo mirties, nes tik po palikėjo mirties atsiranda palikimas ir tik tuomet jie tampa paveldėtojas ir įgyja teisę pretenduoti į palikimą (LR CK 5.3 str. 1 d., 5.50 str.). Priešingas aiškinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pažeistų gerą moralę, nes būtų dalinamas asmeniui, jam gyvam esant, nuosavybės teise priklausantis turtas tarp asmenų, kurie neturi į šį turtą jokių teisių, tuo pažeidžiant savininko nuosavybės teisę. Be to, toks susitarimas neturėtų jokios teisinės reikšmės, nes palikėjas savo nuožiūra iki mirties disponuoja turtu, galėdamas suteikti paveldėjimo teisę vienam iš įpėdinių ar trečiajam asmeniui, gali perleisti nuosavybės teises. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs aukščiau minėtą susitarimą kaip sudarytą, nepagrįstai pripažino šį susitarimą kaip susitarimą dėl būsimo palikimo priėmimo. Vien teisės į palikimą atsiradimas nelemia palikimo priėmimo, jeigu nebuvo įstatymo nustatyta tvarka išreikšta valia priimti palikimą aktyviais veiksmais. Kita vertus, suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. O., teigdama buvus susitarimą tarp jos ir pareiškėjo, kad po tėvų mirties sodo namelis priklausys jiems abiems, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas neigia buvus tokį susitarimą, kitų įrodymų, išskyrus pačios L. O. paaiškinimus nėra. Tokie įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad L. O. nurodomas susitarimas labiau tikėtinai buvo nei nebuvo, pirmosios instancijos teismas tokios savo išvados nepagrindė, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie aukščiau minėto susitarimo buvimą. Be to, net buvimas tokio susitarimo nepaneigia pareigos aktyviais veiksmais išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą po jos mirties, šioje byloje neskundžiamas, apeliacijos ribos šio fakto nustatymo neapima, o išeiti už apeliacinio skundo šioje byloje ribų teisėjų kolegija pagrindų nenustatė. Todėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais atsiliepimo argumentai apie pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo palikimo priėmimo fakto neturi teisinės reikšmės ginčui. Be to, pareiškėjas nurodė, kad sodo nameliu naudojosi nuo pat tėvo mirties momento iki šiol, t.y. naudojosi sodo nameliu, įskaitant motinos dalį, po motinos mirties, o jo pakviesti liudytojai pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino. Todėl nepagrįstas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais argumentas, kad pareiškėjas nepateikė į bylą daugiau įrodymų nei ji apie palikimo priėmimą.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais nepateikė įrodymų, pakankamų pagrįsti, kad L. O. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti motinos palikimą po jos mirties. Kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, L. O. po motinos mirties sodo namelyje nesilankė, notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, į teismą dėl palikimo turto apyrašo sudarymo nesikreipė. Duomenų apie kitokį mirusios motinos turtą, kuris galėtų būti paveldėtas, į bylą nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo pripažino, kad L. O. priėmė palikimą po motinos mirties. Kaip jau minėta, susitarimo tarp jos ir pareiškėjo suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. O. dėl motinos palikimo pasidalinimo po motinos mirties neįrodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimas atmetamas (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl aukščiau nurodytų priežasčių atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčui.

Pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus jo apeliacinį skundą, pareiškėjo sumokėtas šis žyminis mokestis priteistinas jam iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. (LR CPK 93 str., 443 str. 6 d.). Be to, iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. priteistina 14,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pakeisti ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimą atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. 133 (vieną šimtą trisdešimt tris) litus bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui P. Č. ir 14,20 Lt (keturiolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Andžej MaciejevskiTeisėjos Tatjana ŽukauskienėHenrichas Jaglinskis