Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys, susipažinęs su pareiškėjo H. D. 2016 m. kovo 22 d. pateiktu prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinių bylų, nurodytų pareiškėjo 2016 m. kovo 7 d. pareiškime, ir perduoti jas nagrinėti kitos apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. 2016 m. kovo 22 d. pareiškimu prašo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, turinčio didžiausią darbo šiame teisme stažą, išspręsti jo Vilniaus apygardos teismui reiškiamą nušalinimą ir civilines bylas, nurodytas 2016 m. kovo 7 d. prašyme, perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas, kad jo nušalinimo pareiškimą įvertintų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, turintis didžiausią darbo šiame teismą stažą, netenkinamas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei pareiškėjo 2016 m. kovo 7 d. prašymu (kuris įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-30-943/2016), nustatyta, kad pagal H. D. ieškinį dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-6153-258/2015. Pareiškėjo ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi nurodytoje byloje buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-367-516/2016 Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1284-266/2016 pagal H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teikiamu pareiškimu prašo nušalinti nuo jo pareikštų ieškinių dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismą, tačiau pagrindų tokiam prašymui pagrįsti nepateikia. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o bylos būtų perduotos kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Be to, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nenurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog nurodytos civilinės bylos pagal pareiškėjo H. D. ieškinius dėl žalos atlyginimo, gali būti išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pareiškėjui išaiškinama, jog asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, laikinai einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo H. D. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo jo ieškinių dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo.