Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su H. D. 2016 m. kovo 7 d. pateiktu nušalinimo pareiškimu Vilniaus apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. 2-6153-258/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. pateikė prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuo teigiama, jog Vilniaus apygardos teismas tyčia pažeidė įstatymus bylose (baudžiamosiose bylose Nr. 1-120/1985, 2K-1397/1985, Nr. 2K-83/1995, civilinėse bylose Nr. 2-181-647/2016, Nr. 2-1284-262/2016, 2-6153-258/2015), kuriose sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo teisių įgyvendinimu. Šiose bylose teismo atlikti pažeidimai, pasireiškę proceso vilkinimu, kelia pareiškėjui abejonių dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nešališkumo, todėl prašoma civilinę bylą Nr. 2-6153-258/2015 perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pagal H. D. ieškinį dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-6153-258/2015. Pareiškėjo ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi nurodytoje byloje buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-367-516/2016 Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.

Pareiškėjas prašo nušalinti nuo jo pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismą, prašyme nurodytais pagrindais, t.y. dėl įstatymų pažeidimo, bylų nagrinėjimo vilkinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės.

Šiuo atveju nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį, kuria pareiškėjo ieškinį buvo atsisakyta priimti, ir perdavus ieškinio priėmimo klausimą pakartotinai spręsti pirmosios instancijos teismui, šį klausimą nagrinės teisėjas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6153-258/2015. Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ patvirtina, kad nušalinimų nagrinėjant šią bylą nebuvo reiškiama, o jei tokių ir būtų – juos kompetentingas nagrinėti ne Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, o Vilniaus apygardos teismo pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad prašyme nurodytų bylų vilkinimas bei įstatymų pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą nušalinti nuo jo ieškinio nagrinėjimo visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis pareiškėjo vardijamų bylų (baudžiamosios bylos Nr. 1-120/1985, 2K-1397/1985, Nr. 2K-83/1995) yra išnagrinėtos, civilinė byla Nr. 2-181-647/2016 nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme, todėl šių bylų nagrinėjimo trukmė, vertinant pareiškėjo nuogąstavimus dėl galimo jo ieškinio nagrinėjimo vilkinimo, nesudaro pagrindo vertinant esant pagrįstoms abejonėms dėl Vilniaus apygardos teismo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis apie Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6153-258/2015 ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1284-262/2016 medžiaga, priešingų teisei ar tyčinių teisėjos veiksmų, kuriais būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas nenustatyta, todėl pareiškėjo vardijamos aplinkybės laikytinos subjektyvia jo nuomone. Be to, pareiškėjas manydamas, kad bylą nagrinėjantis teisėjas per įstatyme nustatytus procesinius terminus neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų, turi galimybę pasinaudoti CPK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems veiksmams atlikti.

Kadangi pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog jo ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo H. D. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo jo ieškinio dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo.