Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.11; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.7

2024 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. išteisinta dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, vairuotojo pažymėjimą grąžinant D. Ž..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. Ž. turtui – automobiliui „Mercedes-Benz C 200 CDI“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, automobilį ir byloje esantį automobilio registracijos liudijimą grąžinant D. Ž..

D. Ž. priteista 1 200 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 10.14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C200CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0364, 10.15 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. Ž. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promiles. Nors alkotesteriu D. Ž. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, tačiau 2023 m. spalio 8 d. 12.00 val. paimto kraujo mėginyje nustačius mažiausią 0,96 promilės ir didžiausią 1,06 promilės alkoholio koncentraciją, išklausius teismo medicinos ekspertą, bei įvertinus jo pateiktus paskaičiavimus pagal Vidmarko formulę, tai jog toks alkoholio pasišalinimas per nurodytą laiką negali būti paaiškinamas ir išanalizavus kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad alkotesterio duomenys prieštarauja ir akivaizdžiai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas sprendė, jog byloje įrodyta, jog D. Ž. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, tačiau jos tokie veiksmai sukelia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 60 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti trečdaliu ir D. Ž. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė privalomas įrodymų vertinimo taisykles – byloje esančius įrodymus dėl girtumo laipsnio nustatymo vertino atsietai vieną nuo kito bei pažeidė nuostatas, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą, suteikdamas didesnę galią kaltinamosios D. Ž. pateiktai 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. Ž. nepadarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tokio pobūdžio bylose asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Nagrinėjant tokias bylas teismas turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą, buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos. D. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, kurio patikra atlikta 2023 m. birželio 2 d., sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d. Iš 2024 m. balandžio 19 d, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų matyti, kad šio alkotesterio gedimų nustatyta nebuvo.

3.3. Be to, iš liudytojo pareigūno A. J. parodymų ir kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matoma, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Ž. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas praėjus 1 valandai 45 minutėms po to, kai D. Ž. vairavo. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, nurodyta, kad asmuo nesutinkantis su neblaivumo tikrinimo rezultatais gali vykti į gydymo įstaigą, tačiau neblaivumas turi būti patikrinamas ne vėliau kaip per valandą.

3.4. Be to, kyla abejonių, dėl D. Ž. medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo. D. Ž. kraujas buvo paimtas 12.00 val., tačiau siuntimas buvo išrašytas tik 12.22 val., taip pat nurodyta, kad gydytoja 12.00 val. paėmė kraujo mėginį, tačiau konsultaciją pradėjo tik 12.53 val. Be to, paprašius atspausdinti kraujo mėginio paėmimo kvitą, nurodant jo laiką, toks dokumentas nebuvo pateiktas. Nors pirmosios instancijos teismas tai laikė formalumu, tačiau nesant šio kvito, nėra aiškus tikslus kraujo paėmimo laikas, o kiti duomenys į medicininius dokumentus yra suvedami ranka, todėl nėra patikimi.

3.5. Skunde pabrėžiama, kad teoriškai, atbuline eiga galimas neblaivumo laipsnio apskaičiavimas praeitam laikui, t. y. buvusio beveik prieš dvi valandas, nustatymas, yra spėjamojo pobūdžio, paremtas skaičiavimais neįvertinus individualių kaltinamosios organizmo fiziologinių, morfologinių savybių, jos tolerancijos alkoholiui, nesant objektyvių duomenų apie tiksliai suvartoto alkoholio kiekį ir laiką, kada baigė vartoti alkoholį bei kitų duomenų, kas galėjo turėti įtakos alkoholio rezorbcijai organizme ir atliktiems neblaivumo nustatymo rezultatams, kurie gali visiškai iškreipti alkoholio įsisavinimo ir mažėjimo organizme kreivę. Todėl, prokurorės nuomone, negalima teigti, kad D. Ž. kraujo mėginiu nustatytas alkoholio koncentracijos mažėjimas prieštarauja skaičiavimams pagal Vidmarko formulę, kad tai paneigia alkotesterio rodmenų teisingumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad vis tik, siekiant sumažinti alkoholio koncentraciją kraujyje galėjo būti imtasi tam tikrų priemonių, arba realiai kraujas buvo paimtas vėliau nei nurodytas laikas medicininiuose dokumentuose.

3.6. Skunde pažymima, kad blaivumo patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas A. J. patvirtino, kad sustabdžius D. Ž., jautė alkoholio kvapą iš jos burnos, pastarosios akys buvo paraudusios. Nors iš policijos pareigūno surašyto neblaivumo nustatymo akte nurodytų duomenų ir vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad D. Ž. ėjo tiesia linija, pirštu pataikė į nosį, tačiau šių testų atlikimas nepaneigia alkotesterio rodmenų. D. Ž. parodymai, kad patikrinimo metu ji nesijautė tiek neblaivi, kiek parodė alkotesteris, vertintini kaip gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jai prieštarauja specialisto J. V. parodymams, kuris nurodė, kad dėl alkotesterio matavimo duomenimis nustatytos didėjimo tendencijos, matyti, kad alkoholis buvo vartotas dviejų valandų laikotarpyje iki tikrinimo alkotesteriu.

4. Atsiliepimu į prokurorės Ritos Raulynaitienės skundą išteisintoji D. Ž. ir jos gynėja advokatė Kristina Raulinaitienė prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti D. Ž. patirtas išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vien tai, kad prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, duomenų pripažinimo įrodymais ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

4.2. Atsiliepime nurodoma, jog teismas atidžiai tyrė visus byloje surinktus duomenis ir teisingai įvertino, jog aptarti įrodymai nei kiekvienas atskirai, nei kartu visumoje nepatvirtina to fakto, kad D. Ž. vairavo automobilį, kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promilės. Nors prokurorė akcentuoja, jog neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje, tačiau teismų praktikoje taip pat pasisakoma, jog duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus asmens iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini baudžiamajame procese ir įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022).

4.3. Daugelis ekspertų ir mokslininkų vieningai sutaria, kad tiksliausiai etilo alkoholio kiekis organizme nustatomas atliekant kraujo tyrimą, nes tą daro kvalifikuotas specialistas tam paruoštoje laboratorijoje. Jeigu tyrimo rezultatai skiriasi, o medicininiu tyrimu nustatytas neblaivumas nesiekia tam tikros atsakomybės rūšies numatyto laipsnio, ne traukiamo atsakomybėn asmens, o valstybės pareigūnų pareiga yra įrodyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu neblaivumas buvo pakankamas kilti baudžiamajai atsakomybei. Prokurorė nepateikė jokių įrodymų, kad per 1 val. 29 min. alkoholio kiekis galėjo natūraliai sumažėti netgi 1,82 promilėmis, o per 1 val. 45 min. 1,64 promilėmis.

4.4. Be to, D. Ž. buvo nustatytas tik vienas iš kitų keturių neblaivumo požymių – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kuris nustatytas panaudojant bekontaktį alkoholio matuoklį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. nurodė, jog išteisintosios akys buvo paraudę, tačiau D. Ž. akys buvo paraudę dėl turimų ligų. Be alkotesterio parodymų, byloje esantys įrodymai, nepatvirtina, kad D. Ž. buvo tokio neblaivumo laipsnio, koks nustatytas alkotesteriu.

4.5. D. Ž. niekuomet neteigė, kad transporto priemonę vairavo būdama blaivi, dėl šios priežasties ji galėjo šiek tiek svyruoti gydymo įstaigoje, tai taip pat galėjo būti ir dėl patiriamo streso. Sunku įsivaizduoti, jog esant 2,59 promilių ar 2,77 promilių neblaivumui išteisintoji aplamai būtų paėjusi, jau nekalbant apie ėjimą tiesia linija, pataikymą pirštu į nosį.

4.6. Atsiliepime keliamos abejonės, ar alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas išteisintosios neblaivumas buvo tinkamai patikrintas prieš jo naudojimą, kadangi liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, A. J., nurodė, jog prieš alkotesterio naudojimą jis kiekvieną kartą nėra tikrinamas. A. J. parodymai apie alkotesterio naudojimo tvarką buvo nenuoseklūs. Be to, alkotesteris yra prietaisas, kuris gali sugesti, gali rodyti netinkamus rodmenis, nes tai yra elektronikos įrenginys.

4.7. Atsiliepime pabrėžiama, kad nuo paskutinio tikrinimo iki išteisintosios registracijos gydymo įstaigoje praėjo 1 val. ir 12 min., t. y. buvo tik neženkliai viršytas laikas nurodytas nuostatuose (1 valanda). Pirmosios instancijos teismas įvertino D. Ž. atvykimo į medicinos įstaigą aplinkybes, tai, kad ji negalėjo vykti kol į įvykio vietą neatvyko tyrėjai, kuris atvyko ne vėliau kaip 11.04 val., o jam atvykus, įvykio įforminimas užtruko apie 10 minučių, taigi, D. Ž. galėjo išvykti tik 11.15 val. (duomenys neskelbtini) yra fiksuotas atvykimo laikas – 11.43 val. (šis laikas atspindi kada išteisintoji buvo pakviesta ateiti prie langelio, tačiau dar iki tol asmenys laukia eilėje kol yra pakviečiami). Taigi, nuo to momento, kuomet D. Ž. buvo leidžiama išvykti, į gydymo įstaigą ji atvyko greičiau nei pusvalandį. Įvertinant išteisintosios atvykimo laiką, prokurorės pateikta versija, kad galėjo būti atlikti veiksmai, kurie padėtų pašalinti alkoholį iš organizmo yra nepagrįsta, atsiliepime pabrėžiant, kad veiksmų, šalinančių alkoholį iš organizmo, atlikimą turėjo įrodyti prokurorė.

4.8. Skunde nepagrįstai abejojama A. Ž. parodymais, nes ji yra išteisintosios dukra. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja davė nuoseklius parodymus, kurie buvo įvertinti, sugretinti ir detaliai išanalizuoti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais netikėti ir nesivadovauti remiantis vien tik tuo, kad liudytoja yra išteisintosios dukra, pirmosios instancijos teismui nebuvo visiškai jokio pagrindo. O vien tai, kad apžiūrą atliko šeimos gydytoja, nepatvirtina to, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys yra neteisingi ar suklastoti, nes registruojami pacientai nesirenka gydytojo. Be to, dar iki konsultacijos su gydytoja buvo paimtas išteisintosios kraujas tai yra aiškiai nurodyta ir 12.53 val. surašytame dokumente.

5. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje išteisintosios D. Ž. gynėja advokatė Kristina Raulinaitienė prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą. Prokurorė prašė skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata netik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. Ž. atžvilgiu.

7. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis ir D. Ž. išteisinta nepagrįstai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad D. Ž. 2023 m. spalio 8 d. apie 10.14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, 10.15 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

9. Išteisintoji D. Ž. apklausiama pirmosios instancijos teisme, dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad iš vakaro šventė savo gimtadienį, gėrė šampaną, galimai vartojo ir kokteilių, kitą dieną niekur važiuoti neplanavo. Apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Ryte paskambino vyro brolis ir pasakė, kad gali atvaryti automobilį remontui. Kadangi savijauta buvo gera, nusprendė vairuoti automobilį. Ryte bendravo su dukra, kuriai nekilo abejonių dėl galimybės vairuoti. Vykusio patikrinimo metu sustabdžius pareigūnams, jai buvo nustatytas neblaivumas. Neneigia, kad vartojo alkoholį iš vakaro, kad galėjo būti neblaivi patikrinimo metu, tačiau nesijautė, kad girtumas būtų toks, kokį būtent parodė alkotesterio duomenys. Pamačius skaičius alkotesteryje jai buvo šokas. Jai buvo atlikti ir kiti neblaivumo testai. Pamačius, kad skaičiai didėja su antru patikrinimu, pasakė, kad nesutinka su rodmenimis, nes negalėjo patikėti, kad gali būti toks didelis neblaivumas. Iš karto kreipėsi į gydymo įstaigą, pridavė kraują.

9.1. Liudytoja A. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji gyvena kartu su mama. Ji žino, kad iš vakaro mama minėjo gimtadienį, tačiau ji pati kartu nedalyvavo. Namo pati ji grįžo apie 24.00-01.00 val., mama tuo metu jau miegojo. Ryte varė mamos automobilį remontui. Iš ryto ji bendravo su mama, kartu gėrė arbatą, matė beveik kiekvieną mamos žingsnį ir jai nekilo abejonių jos blaivumu. Ji savo automobiliu važiavo pirma, kad mamai nereikėtų naudotis navigacija, mama važiavo paskui ją. Pateko į reidą. Jai pirmai buvo patikrintas blaivumas, ji buvo blaivi, tačiau mamos tikrinimas užtruko. Pastačiusi automobilį gretimame kieme, nuėjo pasiteirauti, kas atsitiko. Atėjusi matė mamą išlipusią iš automobilio. Sužinojo, kad alkotesteriu mamai buvo nustatytas didelis neblaivumas. Jai buvo šokas, ji negalėjo tuo patikėti. Kartu palaukė antro tikrinimo alkotesteriu, sulaukė tyrėjų, o po to nuvežė mamą priduoti kraujo tyrimą. Jos santykiai su mama yra geri ir artimi, jos kartu gyvena, mama yra linkusi paklausti jos patarimų. Ji pati nepateisina šio poelgio, tiki ir gali prisiimti atsakomybę, kad mama ateityje taip nesielgs. Alkoholiu mama nepiktnaudžiauja.

9.2. Liudytojas A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra policijos pareigūnas – kelių policijos skyriaus specialistas, vykdo eismo priežiūros kontrolę patruliuojant, policijos priemones, neblaivumo kontroles ir pan. Jis policijos priemonės metu, kai buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, tikrino kaltinamąją tiek bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, tiek ir alkotesteriu. Tikrinant bekontakčiu buvo nustatyta, kad ji yra galimai neblaivi, o patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamosios blaivumą abiem alkotesteriais tikrino pats asmeniškai. Blaivumas buvo tikrinamas laikotarpiu 9.00-11.00 val. Pildant neblaivumo nustatymo aktą moteris teigė, kad iš vakaro gėrė šampaną. Jam jautėsi alkoholio kvapas iš burnos, buvo paraudusios moters akys. Moteris nesitikėjo, kad bus toks neblaivumas, jai buvo nuostaba dėl tokio nustatyto girtumo. Pamena, kad buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,7 ar 2,8 prom. Įvykis buvo perduotas reagavimo valdybos tyrėjams, tyrėjai atvažiavo galimai per 10 min., t. y. galimai kaip nurodyta byloje -11.04 val. Moteris ėjo tiesia linija, nerišlios kalbos nebuvo, ar buvo sutrikusi koordinacija, tiksliai negali pasakyti. Ar buvo kalba dėl kraujo tyrimo, nepamena. Tvarkos dėl kraujo tyrimo nežino, jos kaltinamajai neišaiškino, tačiau jis žino, jog tokią teisę asmuo turi.

9.3. 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir gatvėje stovintis automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–24).

9.4. 2023 m. spalio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų kelyje vykdomas reidas. Matyti kelio važiuojamojoje dalyje sustabdytas pilkos spalvos automobilis „Mersedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nustatyta, vairavo D. Ž.. Užfiksuota, kaip D. Ž. pučia per bekontaktį alkoholio matuoklį. Pareigūnui paklausus, ar vakar vartojo alkoholio, D. Ž. atsako, kad vartojo. Po ko D. Ž. automobilį priparkuoja šalikelėje. Po to matyti, kaip D. Ž. pirmą kartą alkotesteriu tikrinamas blaivumas, po ko jai nustatytas 2,59 prom. girtumo laipsnis. Po to pareigūnas atlieka D. Ž. blaivumo patikrinimo testą – eina tiesia linija ir per ištiestas rankas, rankos pirštu paliečia nosies galą. Policijos pareigūnui paklausus D. Ž., kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, ji nurodė, kad vakar iki 22.00 val. išgėrė tris taures šampano. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kai D. Ž. antrą kartą alkotesteriu tikrinamas blaivumas, po ko jai nustatytas 2,77 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 30–32).

9.5. 2023 m. spalio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. Ž., atlikus blaivumo tikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0364, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu 10.15 val. nustatyta – 2,59 promilių girtumas, antruoju tikrinimus 10.31 val. – 2,77 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais D. Ž. nesutiko (1 t., b. l. 35).

9.6. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM0364 registracijos žurnale užfiksuota, kad D. Ž. pirmo tikrinimo metu 10.15 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 10.31 val. - 2,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 153–154).

9.7. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM0364 patikros sertifikate užfiksuota, kad alkotesterio patikra atlikta 2023 m. birželio 2 d., tinkamas naudoti iki 2023 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 155).

9.8. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra D. Ž. (1 t., b. l. 40).

9.9. 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. Ž. kraujas paimtas 2023 m. spalio 8 d. 12.00 val., D. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio; tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė D. B. (1 t., b. l. 109).

9.10. Teismo medicinos ekspertė D. B. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino pateiktą išvadą. Paaiškino, jog kraujas tyrimui buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriaus. Tyrimas atliktas dujų chromotografijos metodu. Išvadoje pagal reikalavimus nurodyta mažiausia reikšmė iš keturių gautų – 0,95 promilės. Minimali reikšmė – 0,95 promilės, maksimali – 1,06 promilės. Ji yra chemikė, todėl alkoholio pasišalinimo iš organizmo pakomentuoti negali.

9.11. 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad atlikus DNR tyrimą iš kraujo mėginio, kuris buvo tirtas VTMT toksikologijos laboratorijoje dėl alkoholio koncentracijos ir dėl kraujo pateikta 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), gautas DNR profilis sutampa su D. Ž. DNR profiliu su 99,999999999999998 proc. tikimybe (1 t., b. l. 182–184).

9.12. (duomenys neskelbtini) rašte pateikta informacija, kad D. Ž. atvyko 2023 m. spalio 8 d. 11.43 val. Gydytojos apžiūra pradėta 12.53 val. Iš prie rašto pridėto medicininės apžiūros neblaivumu, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akto matyti, kad eisena be kliniškai reikšmingų pakitimų, stovėsena – šiek tiek svyruoja, judesius atlieka tiksliai; vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas nestebimas; mąstymas nuoseklus; orientuota laike, vietoje, savyje; mimika, gestikuliavimas – nestebimas; alkoholio kvapas neužuodžiamas. Kraujas tyrimui paimtas 12.00 val. (2 t., b. l. 1–8).

9.13. Teismo medicinos ekspertas J. V. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog maksimalus alkoholio įsisavinimas organizme pasiekiamas po 1-2 val. baigus vartoti alkoholį. Po 2 val. įsisavinimo kreivė būna aukščiausia. Tada prasideda alkoholio deginimo procesas, t. y. jis mažėja. Sudeginama nuo 0,1 iki 0,25 prom. per valandą. Tai yra normalaus, apysveikio organizmo – kepenų, inkstų, plaučių bendrai susijungiančių į šį procesą veikimas. Kai žmogus privartojęs daugiau kaip 3 promiles, organizmas gali deginti ir daugiau nei 0,25 promiles per val., bet vėliau ši sistema lėtėja. Skaičiuojama, kad vidutiniškai iš organizmo pasišalina nuo 0,1 promilės iki 0,25 promilių per valandą nepaisant kūno masės. Tai vadinama Vidmarko formulė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad dviejų valandų laikotarpyje iki tikrinimo alkotesteriu turėjo būti vartojamas alkoholis, nes koncentracija su laiku pagal alkotesterio duomenis didėjo. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis, jeigu imti, kad pirmu matavimu alkotesteriu nustatytas 2,59 prom., antru – 2,77 prom. neblaivumas, o po 1,5 val. nustatytas mažiausia koncentracija – 0,95 prom., matematiškai gaunasi, kad per 1, 5 val. pasišalino 1,325 promilės, tačiau mediciniškai toks pasišalinimas negali būti paaiškinamas. Taip pat paaiškino, jog esant 2,77 promilių neblaivumui, žmogus paprastai neatrodo normaliai – būna paraudusios akys, sulėtėjusi reakcija, sutrikusi koordinacija. Dažniausiai alkoholio vartojimo testų tokio neblaivumo asmenys 100 procentų negali atlikti.

9.14. (duomenys neskelbtini) rašte pateikta informacija, kad pildant dokumentus matomas pildomo dokumento pabaigos laikas. Informacinėje sistemoje siuntimą kraujo tyrimui supildė G. L. 2023 m. spalio 8 d. 12.22 val. Kvito kraujo mėginio paėmimui duomenų neturi. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) supildytas 2023 m. spalio 8 d. 13.08 val. (2 t., b. l. 28).

Dėl įrodymų vertinimo

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių, ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Nagrinėjamu atveju ginčo, jog 2023 m. spalio 8 d. apie 10.14 val. D. Ž. (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vykusio patikrinimo metu buvo sustabdyta policijos pareigūnų, nėra. Tačiau buvo keliamas klausimas dėl alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, D. Ž. nustatyto sunkaus girtumo laipsnio (pirmuoju tikrinimu 10.15 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas), kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. Ž. kraujyje, paimtame 2023 m. spalio 8 d. 12.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių – neblaivumas, viršijantis 1,51 promilės, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, su šia apylinkės teismo išvada nesutinka, dėl toliau dėstomų argumentų.

13. Iš esmės, D. Ž. viso proceso metu neneigė, jog 2023 m. spalio 8 d. apie 10.14 val. kuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų vairuojant automobilį „Mercedes-Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinus jos blaivumą, alkotesterio duomenys galėjo parodyti tam tikrą neblaivumo laipsnį, tačiau nesutiko, jog jai galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dėl ko D. Ž. nuvyko į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Iš byloje esančių duomenų matyt, jog 2023 m. spalio 8 d. 10.15 val. alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0364“, D. Ž. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o atlikus pakartotinį tikrinimą 10.31 val., jai nustatytas didėjantis – 2,77 promilių neblaivumas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. Ž. kraujyje, paimtame 2023 m. spalio 8 d. 12.00 val. nustatyta mažiausia koncentracija 0,95 promilės etilo alkoholio. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog duomenys, gauti atlikus kraujo laboratorinį tyrimą, kaip ir duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus iškvėptame ore, yra leistini baudžiamajame procese, įrodomąją prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495-697/2015, 2K-138-489/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti byloje esančius įrodymus neatsiejant jų vienas nuo kito, o juos vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste, lyginant tarpusavyje.

14. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog D. Ž. neblaivumo laipsnis buvo tikrinamas sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 34). Atsiliepime į skundą akcentuojama, jog liudytoju apklaustas pareigūnas A. J. nurodė, jog prieš naudojant alkotesterį, įvykio dieną šis nebuvo tikrinamas, be to, tai yra prietaisas, kuris gali sugesti ir rodyti klaidingus duomenis. Visgi, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. rašte nurodyta, jog alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364 gedimų nustatyta nebuvo. Pasibaigus prietaiso patikros sertifikato galiojimui, ir atlikus kitą metrologinę patikrą, nustatyta, kad prietaisas tinkamas naudoti. Taigi, iš esmės byloje nėra jokių duomenų, jog D. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364 galėjo rodyti netikslingus duomenis. Ir nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šių duomenų patikimumą paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija sutikti su šia apylinkės teismo išvada neturi jokio pagrindo. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, kad tuo atveju, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Šiuo atveju, D. Ž. pirmasis tikrinimas alkotesteriu atliktas 10.15 val., o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Ž. kraujas paimtas 12 val., t. y. po pirmojo tikrinimo praėjus 1.45 val. Būtent įstatyme numatytas vienos valandos intervalas užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio pasišalinimo iš organizmo. Nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, kuomet atlikus kraujo tyrimą D. Ž. nustatytas ženkliai mažesnis neblaivumo laipsnis, nei tai buvo nustatyta alkotesteriu, būtina įvertinti, ar kraujo tyrimo duomenys neprieštarauja alkotesterio duomenimis, ar yra paaiškinami mediciniškai.

15. Byloje neabejotinai nustatyta, jog atliekant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kraujo mėginys sutampa su D. Ž. DNR. Tai patvirtina 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą iš kraujo mėginio, kuris buvo tirtas VTMT toksikologijos laboratorijoje dėl alkoholio koncentracijos ir dėl kraujo pateikta 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), gautas DNR profilis sutampa su D. Ž. DNR profiliu su 99,999999999999998 proc. tikimybe (1 t., b. l. 182–184). Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas J. V., kuris paaiškino teismui, kad medicininiais duomenimis, asmeniui pavartojus alkoholio, per valandą iš organizmo pasišalino nuo 0,1 iki 0,25 promilės. Natūraliu būdu, nesiimant dirbtinių būdų, pavyzdžiui lašelinių, neįmanoma, jog iš organizmo pasišalintų toks didelis alkoholio kiekis, t. y. nuo 2,77 promilių, per 1.30 val. nukristų iki 0,95 promilių. Taigi, remiantis šiais eksperto paaiškinimais daroma išvada, jog byloje nustatytas alkoholio koncentracijos kiekio kraujyje skirtumas nėra mediciniškai paaiškinamas. Visgi, net ir esant tokiai išvadai, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai nepaneigia alkotesterio matuokliu D. Ž. nustatyto sunkaus girtumo laipsnio. Nors teismų praktikoje remiamasi eksperto išaiškintu Vidmarko formulės skaičiavimu, tačiau nagrinėjamu atveju, tam tikri neatitikimai, užfiksuoti bylos duomenimis, atliekant kraujo tyrimą, apeliaciniam teismui kelia abejonių kraujo tyrimu nustatytu girtumo laipsniu tikslingumu. Darant tokią išvadą visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, ar iš D. Ž. organizmo galėjo ar negalėjo per minėtą laiką pasišalinti būtent toks didelis kiekis alkoholio. Eksperto teikiami paaiškinimai yra bendro pobūdžio, neindividualizuojant konkretaus atvejo. Be to, ir pats ekspertas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog kuo daugiau vartojama alkoholio, kuo daugiau tai nėra kasdieninis dalykas, tuo organizmas labiau stresiškai reaguoja, kuo daugiau vartojama alkoholio, tuo daugiau organizmas stengiasi išdeginti. Taigi, neindividualizavus atvejo, formaliai aptartus bendras taisykles dėl alkoholio pasišalinimo iš asmens organizmo, manytina, jog tai nepaneigia alkotesterio duomenų, dėl kurio patikimumo iš esmės nėra nustatyta jokių abejonių keliančių faktų, juolab, kad šis prietaisas ir toliau yra naudojamas, nebuvo nustatyta jokių gedimų. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog atliekant D. Ž. blaivumo patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatyta.

16. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neabejotinai nustatyta, jog D. Ž. atvykus į gydymo įstaigą kraujo mėginys buvo paimtas 12.00 val. Iš minėtos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. Ž. kraujas paimtas 12.00 val., o pati D. Ž. paaiškino, kad atvykus į priimamąjį, pirmiausia pacientas užregistruojamas, tada ji buvo pakviesta kraujo mėginiui paimti, po to teko palaukti, kol pakvies ir apžiūrės gydytoja, t. y. kraujo mėginys buvo paimtas anksčiau nei apžiūrėta gydytojo. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, jog visa dokumentacija yra tvarkoma ligoninės informacinėje sistemoje, o į E-sveikatos portalą perduodama per integracinę sąsają. Pildant dokumentus matomas dokumento pildymo pabaigos laikas. Popierinis siuntimas pasirašomas ir gydytojo ir slaugos personalo. Informacinėje sistemoje supildė G. L.. Siuntimo laikas – 2023 m. spalio 8 d. 12.22 val., taigi vėliau nei nurodoma kituose dokumentuose, jog kraujas paimtas 12.00 val. Be to, nors teismas laikė tai formalumu, tačiau siekiant paneigti byloje esančius prieštaravimus dėl laiko kuomet iš tiesų buvo paimtas kraujas, kvito duomenų atspausdinimo ir sudarymo laiko duomenų gydymo įstaiga nepateikė, nurodant, jog šių duomenų neturi. Taigi, iš esmės taip ir lieka nepašalinta abejonė dėl kraujo mėginio paėmimo laiko. Neabejojama, jog medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) supildytas buvo 2023 m. spalio 8 d. 13.08 val., kadangi ir pati D. Ž. parodė, jog po kraujo paėmimo reikėjo šiek tiek palaukti, kuomet buvo apžiūrėta gydytojos. Visgi, nesant galimybės pašalinti abejonėms dėl kraujo mėginio paėmimo laiko, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas iš karto po vairavimo, yra pagrindas šiuos duomenis vertinti kaip tikslesnius, nustatančius D. Ž. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog neblaivumo tikrinimas alkotesteriu pripažįstamas bei vertinamas kaip patikimas būdas nustatyti asmens neblaivumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018). Juolab, jog šiuo atveju D. Ž. neblaivumas buvo patikrintas dvejais skirtingais alkotesteriais, pirmuoju tikrinimu – bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kuris užfiksavo D. Ž. iškvėptame ore alkoholio koncentraciją bei sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364.

17. Be to, D. Ž. viso proceso metu teigė, jog alkoholinius gėrimus, t. y. tris šampano taures vartojo iš vakaro iki 22.00 val. Tačiau apygardos teismas sprendžia, jog šie jos parodymai laikytini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog iš vaizdo įrašo esančio byloje matyti, kad bekontakčiu alkotesteriu patikrinus D. Ž. blaivumą ir pareigūnui uždavus klausimą, ar ši vartojo alkoholį iš vakaro, D. Ž. atsakė teigiamai ir šios pozicijos laikėsi iki šiol. Pirmuoju tikrinimu alkotesteriu D. Ž. nustačius 2,59 promilių girtumą, ši paaiškino, jog iš vakaro buvo išgėrusi tris šampano taures. Vėliau, pirmosios instancijos teisme apklausta D. Ž. parodė, jog tikrai vartojo šampaną, galbūt buvo ir kokteilių. Tačiau kategoriškai teigė, jog alkoholį vartojo iki 22.00 val. Tai, kad tą pačią dieną nebuvo vartota alkoholio, tvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. Ž., kuri parodė, jog visą rytą buvo kartu su mama ir matė, jog ji tikrai nevartojo alkoholio. Visgi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi teisiamoji yra jos motina, dėl ko nėra pagrindo vienareikšmiškai vadovautis šios liudytojos parodymais. Juolab, kad juos paneigia ir alkotesterio duomenys, kuriais nustatyta, jog antruoju tikrinimu, D. Ž. nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis nei pirmuoju tikrinimu. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas J. V. paaiškino, jog alkotesterio duomenys rodo didėjimo tendenciją, iš ko spręstina, kad neseniai, t. y. 2 val. bėgyje buvo vartotas alkoholis. Kas, aukštesniojo teismo manymu, patvirtintų būtent tokį didelį D. Ž. nustatytą girtumo laipsnį, tikrinant alkotesterio matuokliu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad neblaivumo požymių, tokių kaip nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai nebuvo fiksuojami (1 t., b. l. 35), o iš vaizdo įrašo matyti, jog D. Ž. tinkamai atliko blaivumo testą – praeiti tiesia linija bei užsimerkus pataikyti pirštu į nosies galiuką, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog neblaivumo nustatymo akte visgi užfiksuotas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Šią aplinkybę, tai, kad nuo D. Ž. sklido alkoholio kvapas patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju pareigūnas A. J., nurodydamas, jog juto iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Šie liudytojo parodymai išliko nuoseklūs viso proceso metu, todėl apygardos teismas neturi pagrindo netikėti jais, juolab, jog nėra jokių duomenų, jog šis liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą darytą policijos pareigūno kūno kamera, matyti, jog D. Ž. išties nuo pat pradžių neigė alkotesterio duomenis, tačiau tiek iš pareigūno atlikusio apžiūrą, tiek ir iš kitų, dalyvavusių vykusio planinio tikrinimo metu elgesio matyti, jog jiems alkotesterio parodymai nesukėlė jokios nuostabos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors D. Ž. užfiksuotos paraudusios akys išties nepatvirtina, jog ji buvo vartojusi alkoholio, tačiau vėliau iš vaizdo įrašo matyti, jog po pirmojo tikrinimo, kuomet buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas, A. J. priėjęs prie kolegų, dirbusių tikrinimo metu, aptarė minėtą situaciją, nurodė, jog D. Ž. nustatytas 2,59 promilių girtumas, tačiau nei vienas iš pareigūnų, vykdęs vairuotojų blaivumo patikrą bei vizualiai matęs kuomet D. Ž. buvo stabdoma pareigūno A. J., nesudvejojo alkotesterio rodmenimis. Kas iš esmės patvirtina, jog D. Ž. išties vizualiai kėlę abejones dėl savo blaivumo. Šie duomenys leidžia manyti, jog D. Ž. alkoholį galėjo vartoti dar tą pačią dieną prieš vairuojant automobilį, priešingai nei ji teigė viso proceso metu, kas iš esmės galėtų paaiškinti tokį didelį alkotesterio matuokliu nustatytą girtumo laipsnį.

18. Visi aukščiau aptarti duomenys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad D. Ž. 2023 m. spalio 8 d. apie 10.14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C200CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0364, 10.15 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais, D. Ž. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė D. Ž. skirti 60 MGL dydžio baudą.

20. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį.

21. Kaltinamosios D. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. D. Ž. anksčiau neteista (1 t., b. l. 57), nuosprendžio priėmimo dieną, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 59–60), dirbanti, psichiatrijos ligoninėje negydyta, psichikos sveikatos centre neregistruota.

22. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti paskirti teisingai, D. Ž. parinktina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistai, turinčiai pastovią gyvenamą vietą, dirbančiai, yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks D. Ž., kad ateityje ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, D. Ž. skirtinos bausmės dydis nustatytinas minimalus – 50 MGL.

23. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat prašė taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog D. Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme ginčijo ir nesutiko su vienu iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių, jog jos neblaivumas viršijo 1,51 promilės. Nors D. Ž. neneigė, jog patikrinimo metu jai galėjo būti nustatytas tam tikras neblaivumas, tačiau nesutiko su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju, taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų galimybės nėra, kadangi D. Ž. kalta neprisipažino, t. y. ginčijo esmines faktines aplinkybes.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

24. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečioje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

25. Prokurorė teikdama apeliacinį skundą prašė D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

26. Nustatyta, jog D. Ž. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios D. Ž. sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju nors ir D. Ž. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau pažymėtina ir tai, jog D. Ž. anksčiau neteista, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai nebausta. Iš byloje esančių D. Ž. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei normų, dėl ko manytina, jog šiuo atveju D. Ž. uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

27. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

28. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. Ž. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė jai pačiai priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso D. Ž.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. Ž., konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi.

29. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis). D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–75, 76–78, 79–82), panaikinamos nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. D. Ž. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstinas AB „Regitra“.

30. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Mercedes-Benz C 200 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

31. Pirmosios instancijos teisme, D. Ž. gynėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – iš viso 2 435,50 Eur už jos ginamosios patirtas gynybos išlaidas byloje. Pirmosios instancijos teismas priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, šį prašymą tenkino iš dalies. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, D. Ž. gynėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas ir apeliacinio proceso tvarka, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju, išnagrinėjus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, dėl ko nėra pagrindo D. Ž. priteisti išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti.

32. Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

D. Ž. pripažinti kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti D. Ž., jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 10 d., apie tai informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz C200CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę, registracijos liudijimą perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, panaikinti. D. Ž. vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Laikiną D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Mercedes-Benz C 200 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

D. Ž. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš valstybės nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.