- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2419-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00843-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- G. D.
- Civilinis ieškovas
- R. R.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis, Kristina Vezbergaitė
- Kategorijos
kaltinamajam G. D. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Kristinai Vezbergaitei (nuotoliniu būdu),
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
G. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2022 m. sausio 7 d. apie 3.15 val., adresu Vokiečių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,40 prom., girtumas įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių gulinčiam R. R. į veido ir galvos sritį, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko be priežasties. Buvo naktiniame klube, kur pirmus smūgius gavo iš R. R. draugų ar iš paties R. R., nes jis buvo ne vienas. Išėjus į kiemą konfliktas tęsėsi, apsižodžiavo ir sudavė smūgius, dėl kurių jaučiasi kaltas. Jis sudavė R. R. iki 5 smūgių. Suduodamas smūgius R. R. pataikė jam i galvos sritį, tiksliai negali pasakyti, kur sudavė smūgius, smūgius sudavė ranka. Įvykio metu nesijautė labai girtas, nebuvo daug išgėręs. Tą dieną vartotas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, yra nedirbantis jaunas žmogus ir jam tokia suma yra per didelė. Šiai dienai neturi jokių pajamų. Dėl savo elgesio gailisi, padarė išvadas, kad geriau nesilankyti tokiose vietose, nes galima prisidaryti problemų. Vieta, kurioje konfliktavo su R. R., yra vieša.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2022 m. sausio 6 d. apie 21.00 val. susitiko su draugu D. D., su kuriuo nuėjo pasivaikščioti po miestą, po ko jie kartu nuvyko iki jo (duomenys neskelbtini) – baro PUBLIC, adresu Kalvarijų g. 125, Vilniuje, kur kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Dviese nurodytame bare išgėrė apie 0,7 litro talpos butelį viskio. 2022 m. sausio 7 d. apie 1.00 val. nuvyko į naktinį klubą CHAOSAS, adresu Gedimino pr. 25, Vilniuje. Būdami kartu su draugu nurodytame naktiniame klube alkoholinių gėrimų nevartojo. Neatsimena, kas vyko toliau, nes buvo labai neblaivus 2022 m. sausio 7 d. apie 8.30 val. prabudo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, kur sužinojo, kad sausio 7 d. buvo pristatytas į nurodytą gydymo įstaigą iš Vokiečių g. 2, Vilniuje, dėl patirto sumušimo. Nežino, ką jis galėjo veikti nurodytu adresu. Žino, kad nurodytu adresu randasi naktinis klubas METELICA, tačiau nurodytame klube jis niekada nesilankė, nes ten renkasi rusakalbiai asmenys, o jo rusiška muzika nedomina. Atsibudęs ligoninėje pradėjo jausti stiprų fizinį skausmą veido srityje. Mano, kad tą naktį buvo sumuštas jam nežinomų asmenų. Dėl patirtų sužalojimų bus guldomas Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje Neurologijos skyriuje adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, nes jam yra konstatuotas smegenų sukrėtimas. Nežino, kas galėjo jį sumušti nežino ir nieko neįtaria, dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 25-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 208/2022(01) R. R. nustatytos dauginės poodinės kraujosruvos veide, dešinės ausies srityje, galvoje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies vokų srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. sausio 7 d. 10.25 val. Sužalojimai, nustatyti R. R. tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad 2022 m. sausio 7 d. apie 3.15 val. buvo išėjęs į miestą pasivaikščioti. Jam einant Vokiečių gatve, ties pastatu Nr. 3 pastebėjo, kad šalia kavinės „Katpėdėlė“ mušasi du jam nežinomi asmenys. Vienas iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su baltos spalvos rankovėmis, šviesios spalvos kelnėmis. Šis asmuo tuo momentu grumėsi su vyru, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, kuris buvo apsirengęs tamsiai žalios spalvos striuke su baltos spalvos HH firmos logotipu ant peties. Grumtynių metu pamatė, kaip apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras pradėjo smūgiuoti rankų kumščiais į veidą apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyrui į įvairias kūno vietas, o būtent į viršutinę kūno dalį. Nurodytą įvykį yra nufilmavęs, bei sutinka savanoriškai pateikti skaitmeninį vaizdo įrašą. Apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyrui gulint ant žemės, šis lietuvių kalba pradėjo prašyti asmens, kad jis jo nemuštų bei nustotų tai daryti, tačiau jį mušęs asmuo į vaikino prašymus nereagavo ir toliau tęsė smūgius. Jo akivaizdoje asmuo sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių rankų kumščiais į įvairias kūno vietas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinui, o vėliau, šiam vaikinui gulint ant žemės bei susiritus ir prisidengiant nuo suduodamų smūgių, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas pradėjo sudavinėti apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinui smūgius savo kojomis į galvos sritį (kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį). Apie šį įvykį telefonu pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Anksčiau nurodytas vaikinas tęsė smūgiuoti į galvą apie (duomenys neskelbtini) metų vaikinui net tuo momentu, kai jis jau buvo praradęs sąmonę. Iškart po to pamatė, kaip nuo klubo DR. WHOO pusės atbėgo kitas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsios spalvos plaukų su iškarpytais šonais, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke. Šis asmuo pribėgo prie vyro, kuris kojomis smūgiavo į galvą vaikinui, kuris kažką pasakė šiam vyrui, ir jie abu pradėjo šalintis link Šv. Mikalojaus gatvės pusės. Jis sekė paskui nurodytus vyrus. Atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė anksčiau nurodytų dviejų asmenų požymius, bei kartu su jais nuvyko ieškoti anksčiau nurodytų asmenų. Važiuojant tarnybinio policijos automobilio viduje kartu su policijos pareigūnais, tačiau kiek vėliau anksčiau nurodytus asmenis sulaikė kitas policijos pareigūnų ekipažas. Nurodytam policijos pareigūnų ekipažui atvykus į įvykio vietą kartu su dviem pristatytais asmenimis, policijos pareigūnams nurodė, kad tai būtent tie asmenys, kurie šalinosi nuo sumušto vaikino, po ko, policijos pareigūnai sulaikė nurodytus asmenis (1 t., b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. D. parodė, kad 2022 m. sausio 7 d. ji buvo kartu su savo drauge O. Č. Vilniaus miesto centre, šalia naktinio klubo „Dr. Who“, apie 3.00 val., rūkė kieme, tada iš šio klubo išėjo jos pažįstamas R. jo pavardės nežino, tiesiog pažįstami ir tiek, anksčiau su juo bendravo, tai kiek žino jis yra ramesnio būdo, nekonfliktiškas, draugiškas. Tą vakarą jos stovėjo rūkė, jau ruošėsi eiti namo, prie jų šalia stovėjo vaikinas (asmuo Nr. 1) kuris taip pat rūkė, bet jo apibūdinti negalėtų, neprisimena, tiesiog prisimena, kad jis greičiausiai yra draugas to vaikino, kuris sumušė R., nes jie po visko kartu nubėgo šalin. Jos stovėjo rūkė, tada išgirdo, kaip R. atokiau rėkė, jai atsisukus pamatė, kad vyriškos lyties asmuo (asmuo Nr. 2) muša R., R. gulėjo ant žemės o šis vaikinas spardė jį su koja, daugiau nei 2 spyrius iš kojos į R. skirtingas kūno vietas. Tada ji, O. ir tas nepažįstamas asmuo Nr. 1 nubėgo link R. ir asmens Nr. 2, kuris spardė R. ir pradėjo rėkti „stok, nemušk, ką darai“, tada šis asmuo iškart pabėgo, kartu su juo pabėgo asmuo Nr. 2. O. iškart iškvietė GMP ir policiją, atvykus jiems jos papasakojo visą situaciją ką matė, ir jas paleido į namus. Ji nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp R. ir to vaikino, kas tarp judviejų buvo irgi nežino, matė tik, kai jis spardė R. gulintį ant grindų (1 t., b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. Č. parodė, kad kažkur 2022 m. sausio 7 d. ji buvo kartu su savo drauge U. D. Vilniaus miesto centre, šalia naktinio klubo „Dr. Who“, rūkė kieme, tai buvo apie 3.00 val. nakties, tuo metu iš šio klubo išėjo jų su U. bendras pažįstamas R., jos stovėjo rūkė, kieme buvo daug žmonių. Prisimena, kad asmuo Nr. 1 vyriškos lyties, aukštas apie 180 cm. ūgio, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juoda striuke, buvo kartu su asmeniu Nr. 2, kurio apibūdinti dabar negali, nes neprisimena. Asmuo Nr. 1 aukštas vaikinas pasikvietė R. į šoną, jie nuėjo atokiau į kitą gatvės pusę, o ji , U. ir tas asmuo Nr. 2 stovėjo, rūkė. Po kelių minučių išgirdo riksmus, atsisukus į tą pusę pamatė, kad asmuo Nr. 1 spardo R. su dešine koja į pilvo zoną. Neprisimena, kiek kartų, bet kokius 2-3 kartus (jei neklysta, nes ji matė viską iš ganėtinai didelio atstumo nuo jų, t. y. apie 50 metrų). Kai pamatė, kad R. guli ant grindų, ji pradėjo šaukti ir bėgti link R. ir asmens Nr. 1, kartu bėgo U. ir asmuo Nr. 2, kaip vėliau suprato, tai buvo asmens Nr. 1 draugas, nes jie kartu pabėgo link Rotušės aikštės Vilniuje. Ji iškart iškvietė policiją ir GMP. Sulaukus policijos ir GMP viską paaiškino jiems (1 t., b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. D. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes jo draugo R. su juo įvykio metu nebuvo, jis su juo išėjo į kiemą iš klubo „Dr. Who“. 2022 m. sausio 6 d. buvo visą vakarą su savo draugu R., vartojo alkoholinius gėrimus, klube buvo iki 3.00 val. nakties, ten pat buvo kitų lankytojų su kuriais ir kilo konfliktas. Neprisimena, kiek tiksliai žmonių buvo tų vaikinų kompanijoje, bet tikrai 3 vaikinai, jų vardų nežino, kaip atrodė, neprisimena, buvo neblaivus. Jiems būnant klube vienas iš minėtos kompanijos asmenų priėjo prie jo ir trenkė jam vieną smūgį į galvos sritį dešinėje pusėje ir vieną smūgį į lūpą ją praskeldamas. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas. Prisimena kad pribėgo klubo apsaugos darbuotojas ir norėjo jį išvesti ir tada jis pasakė, kad apsauginis ne tą asmenį išveda, nes jam trenkė pirmam. Tada apsauginis pakvietė barmenę, kuri viską matė ir ji paaiškino apsaugos darbuotojui, kad asmuo iš kompanijos apie kurį sakė, trenkė jam pirmas į galvos sritį. Po ko apsauginis jo neišvarė, bet tada įleido jį atgal į klubą, tada jis vėl nuėjo prie staliuko už kurio sėdėjo su R. R. greičiausiai matė šį įvykį klube bet tiksliai negali pasakyti, neprisimena. Apie 3.15 val. jie su R. išėjo į kiemą iš klubo parūkyti, tada pastebėjo, kad kieme yra tas pats asmuo, kuris jam trenkė ir jie priėjo prie jų pakalbėti. Jam buvo nemalonu nes jam trenkė į galvos sritį, kai jis to nesitikėjo ir net nesuprato už ką. Jiems kalbant su tuo vaikinu, kuris jam trenkė būnant klube, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris galimai peraugo į muštynes, bet kaip tiksliai jis neprisimena. Prisimena, kad tampė vienas kitą prie vartų, netoliese įėjimo į klubą, atokioje vietoje, nes jie su šiuo vaikinu nuėjo atokiau nuo visų pakalbėti, ten kur tamsiau. Jiems atsitraukus į atokesnę vietą šis asmuo grubiai su juo kalbėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, jie abu apsipyko ir tada kilo muštynės. Jis nežino, kas pirmas pradėjo muštynes, pripažįsta, kad trenkė šiam vaikinui kelis kartus. Šį vaikiną jis paliko gulėti ant grindų ir atsistojęs nuėjo ant gatvės ir prie jo atbėgo R. ir pasakė jam, kad susimušė su vaikinu, kuris jam trenkė jiems būnant klube. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali, gailisi dėl tokio savo elgesio, viešosios tvarkos ir rimties pažeisti nenorėjo (1 t., b. l. 97-100).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G. D. taip pat parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, prašo bylą baigti pagal laidavimą arba norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju, kaip ir sakė gailisi, kad taip pasielgė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, tai patvirtinančius dokumentus pateiks prie bylos (1 t., b. l. 107-109).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu Vokiečių g. 3, Vilniuje (1 t., b. l. 10-13).
2022 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas skaitmeninis vaizdo įrašas kurį pateikė liudytojas E. S. Skaitmeninis vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Įjungus vaizdo įrašą pavadinimu „IMG_210633666.MOV“. Prietemoje prie bromo matomi du vyriškos lyties asmenys, galimai nukentėjusysis R. R. ir kaltinamasis G. D. G. D. apsirengęs juodais drabužiais, juodos spalvos striuke, o R. juodos spalvos striuke su baltomis juostomis per vidurį, šviesios spalvos kelnėmis ir baltais sportiniais batais. Įjungus vaizdo įrašą matosi, kad tarp asmenų vyksta konfliktas, asmenys abu vienas į kitą yra susikibę rankomis. Matosi, kaip abudu vyriškiai susikibę rankomis svyruoja į abi puses vienas kitą lyg tampydami, po ko matosi kaip galimai R. R. stovi pasilenkęs galva žemyn į grindinį 90 laipsniu kampu, tamsoje G. D. tuo metu dėl tamsos nesimato, R. R. veiksmų tuo metu nesimato. Po ko G. D. parverčia vyriškį galimai R. R. ant grindinio būdamas virš jo ir atlieka 4 rankų mostus (judesius) primenančius smūgius į kokias tiksliai galimai R. R. vietas pasakyti nėra galimybės, vaizdo įrašas filmuojamas iš tolo (1 t., b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo G. D. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko be priežasties. Buvo naktiniame klube, kur pirmus smūgius gavo iš R. R. draugų ar iš paties R. R., nes jis buvo ne vienas. Išėjus į kiemą konfliktas tęsėsi, apsižodžiavo ir sudavė smūgius, dėl kurių jaučiasi kaltas. Jis sudavė R. R. iki 5 smūgių. Suduodamas smūgius R. R. pataikė jam i galvos sritį, tiksliai negali pasakyti, kur sudavė smūgius, smūgius sudavė ranka. Įvykio metu nesijautė labai girtas, nebuvo daug išgėręs. Tą dieną vartotas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Vieta, kurioje konfliktavo su R. R., yra vieša. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 128-130, 137-138).
Be to, tokius kaltinamojo G. D. parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiojo R. R., liudytojų E. S., O. Č., U. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, policijos registro išrašas, specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. D. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2022 m. sausio 7 d. apie 3.15 val., adresu Vokiečių g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,40 prom., girtumas įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkių smūgių gulinčiam R. R. į veido ir galvos sritį, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes jis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors jis ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Teismas pašalina iš kaltinimo specialisto išvados nurodymą, tai yra perteklinė aplinkybė, neturinti reikšmės veikos kvalifikavimui.
Nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąjį G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, šie argumentai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
BK 39 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nors kaltinamojo gynėja nurodo, kad G. D. pripažino savo kaltę, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką padarius asmenis ir nusikalstamos veikos aplinkybes bei atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajam, taigi yra ne mažiau kaip dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šie argumentai yra nepagrįsti. Teismas nustatė tik vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o tai, kad G. D. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai neleidžia pripažinti to kaip dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė (past. – numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte) pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Pagal teismų praktiką dalis atlygintos žalos gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai atlyginama pakankamai didelė dalis žalos, leidžianti tikėtis, kad netrukus bus atlyginta likusi žalos dalis, kaltininkas deda nuoširdžias pastangas atlyginti likusią padarytos žalos dalį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje teismas nustatė, kad kaltinamasis atlygino 140,51 Eur žalą, prašomą priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, tačiau neatlygino nei dalies nukentėjusiojo R. R. prašomos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Teismas atmeta gynybos argumentus, jog buvo sunku atlyginti žalą nukentėjusiajam, neva nežinant šio banko sąskaitos numerio, nes atlyginti žalą galima įvairiais būdais: pašto perlaida, grynaisiais pinigais, pervedant pinigus į depozitinę teismo sąskaitą ir pan. Todėl toks gynybos manymas, kad vien turtinės žalos, kuri yra gerokai mažesnė nei prašoma priteisti neturtinė žala, atlyginimas turi būti pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2014).
IV. Bausmės skyrimas
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau aptarta aukščiau, kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu nedirba ir nesimoko, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, jo atžvilgiu nėra kitų baudžiamųjų bylų ar ikiteisminių tyrimų.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. D. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas artimas sankcijoje BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 140,51 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis G. D. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 154). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis buvo tyčia sumuštas kaltinamojo viešoje vietoje, nuo patirtų sužalojimų prarado sąmonę, buvo sukrėsti jo smegenys. Nukentėjusysis dėl sumušimo ir patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasines kančias. Be to, R. R. dėl patirto smurto išgyveno nerimą, emocinį stresą ir neteisybės jausmą, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos, net ir praėjus daugiau nei pusei metų nuolat jaučia įtampą, gilias dvasines kančias, sapnuoja košmarus (1 t., b. l. 198).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. nurodė, kad supranta, jog dauguma, kurie turi kažkokių nutikimų, kreipiasi pagalbos. Vienas iš tų sprendimų jam, kaip nukentėjusiajam – psichologo pagalba. Tuo metu, po naujųjų metų, buvo studentas ir tuo metu sportavo. Neturėjo pajamų šaltinio, iš kurio galėtų sau padėti siekiant psichologo pagalbos. Sunku atpasakoti, kiek jausmų ir emocijų patyrė per šį laiką, niekas neišgaruoja, prisiminimai grįžta. Tai perduoti kitam žmogui jam yra sunku.
Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam R. R. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.
Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis R. R. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo padarytos dauginės poodinės kraujosruvos veide, dešinės ausies srityje, galvoje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies vokų srityje, kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, gydėsi ligoninėje.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, kur jo vartotą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu stebėjo ir kiti asmenys, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusysis jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. R. nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, jokių liekamųjų reiškinių jo sveikatai nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, jog kaltinamasis G. D. teisminio nagrinėjimo metu išreiškė gailestį dėl to, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo G. D. turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą. G. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis ir nesimokantis, gyvena kartu su tėvais, yra darbingo amžiaus.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam R. R. nustatytinas 1000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-648/2015). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo G. D. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis R. R. prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 1000 Eur sumai, pateikė tai patvirtinančius duomenis (1 t., b. l. 199).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, nedirba ir nesimoko, tačiau nurodė, kad ieško darbo, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali būti kriterijumi, kuris leistų teismui visiškai nepriteisti išlaidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 1000 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismas įvertina tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla buvo išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Juzukonis ruošė civilinį ieškinį, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Teismo vertinimu, šioje byloje 1000 Eur dydžio suma yra proporcinga bylos apimčiai, sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. D. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį ir priteisti iš G. D. nukentėjusiojo R. R. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato išlaidoms atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.