Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-411-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-23Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-06-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-1997-946/2021Nutartis · 2021-11-03Kauno apylinkės teismas
  6. TS-10-753/2022Nutartis · 2022-01-13Kauno apylinkės teismas
  7. TS-103-753/2022Nutartis · 2022-07-11Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-09Kauno apygardos teismas
  9. TS-170-548/2022Nutartis · 2022-10-19Kauno apylinkės teismas
  10. T-339-914/2023Nutartis · 2023-06-29Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-09
Bylos Nr.
1S-411-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59590-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika, Audrius Meilutis
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-411-348/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; (S) 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. atstovės advokatės J. M. – G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, nuteistajam V. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. (toliau – ir V. K.) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2022 m. birželio 9 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimtą sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, su pareigūnais stengiasi nekonfliktuoti, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad šiuo metu stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis buvo skatintas, turi sveikatos problemų, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio skundas dėl Komisijos nutarimo buvo tenkintas ir pakeistas Komisijos 2022 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, ir konstatavo, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė J. M. – G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį, prašo ją pakeisti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistojo gynėja nurodo, jog apylinkės teismas visiškai nesirėmė Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)22 (toliau – ir Rekomendacija) valstybėms narėms, kurioje teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo integraciją į visuomenę. Skunde taip pat teigiama, kad pagal minėtą Rekomendaciją lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne išimtimi. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistasis V. K. turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybes susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, buvusiais teistumais. Skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodant, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Tokiu būdu, ankstesnių teistumų vertinamas, kai bausmė yra pilnai atlikta, yra akivaizdus non bis in idem principo pažeidimas. Skunde taip pat teigiama, kad šiuo metu V. K. yra padaręs išvadas ir pakeitęs savo gyvenimo prioritetus. Be to, skunde akcentuojama, kad lygtinio paleidimo sąlygos privalo būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o ne tik su jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Tuo labiau, kad ir Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

5.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis lankė pozityvaus užimtumo priemones, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pareigas, yra charakterizuojamas teigiamai, turi teigiamas nuostatas, dirba, pakoregavo savo elgesį. Skunde nurodoma, kad nuteistasis V. K. su administracija bendrauja mandagiai ir, nors dėl drausmės pažeidimų svarstytas 8 kartus, tačiau iš jų tik 3 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, kurios šiuo metu yra negaliojančios. Skunde taip pat akcentuojama, kad paskirtos drausminės nuobaudos buvo bausmės pradžioje, šiuo metu nuteistasis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 2 kartus. Paskutinį kartą dėl drausmės pažeidimų nuteistasis buvo svarstytas 2021 m. rugpjūčio 9 d. ir per šį laiką, t. y. 11 mėnesių, jokių kitų nuobaudų nuteistasis nėra gavęs. Be to, nuteistasis nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. dirba ūkio brigadoje pagalbiniu darbininku, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

5.4. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistojo atžvilgiu nustatytais kriminogeniniais rizikos veiksniais. Skunde nuteistojo gynėja teigia, kad iš VMI portalo išrašo matyti, kad šiuo metu V. K. VMI skolų/paskirtų baudų neturi. Atitinkamai iš antstolio pažymos matyti, kad nuteistasis kiekvieną mėnesį dengia įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Nors šiuo metu galimybės visiškai atlyginti įsiskolinimą yra itin ribotos, bet pradėjus dirbti galimybės greičiau atlyginti įsiskolinimą tik didės, tuo labiau, kad lygtinio paleidimo atveju V. K. bus įdarbintas.

5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, svarbu tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi; bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo jiems išsiaiškinti nusikalstamas veikas; jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; jis yra charakterizuojamas teigiamai; anksčiau neteistas; gydėsi ir išsigydė nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms; be to, turi šeimą ir augina du nepilnamečius vaikus; nors yra neįgalus, tačiau teismo proceso metu dirbo ir išlaikė šeimą; pats yra silpnos sveikatos, jam nustatytas neįgalumas. Skundo autorės teigimu, lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Šiuo atveju V. K. elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Komisija, priimdama nutarimą, nuosekliai ir vienbalsiai laikėsi pozicijos, kad nuteistojo tolimesnis taisymas gali būti atliekamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vertinamu atveju, Komisijos nariai tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras atsiliepimu į nuteistojo V. K. gynėjos advokatės skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės J. M. – G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo buvo tenkintas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo gynėjos skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nustatyta, kad V. K. nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. dirba, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės tinkamas gyvenimo sąlygos, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant, ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Abejonių, kad nuteistasis V. K., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals, kelia tai, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, nuteistasis anksčiau buvo teistas užsienio valstybėje ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus ir jo veiksmų pavojingumas tik didėjo (nusikaltimas sunkesnis ir yra padarytas bendrininkų grupėje). Analizuojant nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negalima ignoruoti fakto, jog V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, padarymą, šis teistumas jam nėra pirmasis. Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors aplinkybės, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. K. atlieka bausmę, ar jo ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas, padarymo aplinkybės, motyvai – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. K., aktyviai dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, taip pat, atlikusiam daugiau nei pusę bausmės, vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai yra dinaminiais, kuriuose nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, dabartinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, kas patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išskirtą kriminogeninį rizikos veiksnį, jog nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, kas taip pat patvirtina, jog nuteistasis lengvai pasiduoda kitų įtakai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog priežiūros laikotarpiu nuteistasis taip pat nepakankamai sugebėjo atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekio patenkinti savo poreikius. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis 2020 m. gruodžio 11 d. pradėjęs atlikinėti bausmę, jau 2021 m. balandžio 8 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau nuobauda jam skirta nebuvo, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis iš viso net 8 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, už ką jam tris kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog nuteistasis net ir pataisos įstaigoje nesugeba laikytis jam nustatytos tvarkos, jį charakterizuoja neigiamai. Tuo labiau, kad paskutinė nuobauda paskirta prieš mažiau nei metus, todėl teigiamas nuteistojo elgesys gali būti vertinamas tik šiuo laikotarpiu, o toks terminas dar nėra pakankamas išvadai, kad nuteistasis jau pakeitė savo elgesį ir ateityje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Tuo tarpu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis buvo paskatintas tik du kartus, todėl tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesugeba laikyti nustatytos tvarkos ir leidžia abejoti probacijos sėkmingumu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis ir tik paskutiniu metu yra stebimas labiau disciplinuotas V. K. elgesys.

13. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, atkreipiamas dėmesys ir į Socialini tyrimo išvados duomenis, susijusius su V. K. nuostatomis. Socialinio tyrimo išvados rengėjai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, taigi V. K. nuostatų ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis anksčiau turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, pats nuteistasis pripažino, jog būdamas 32 metų amžiaus apie 4 mėnesius vartojo kokainą. Nors nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose, bet minėtos priklausomybės problemos vis tik gali būti bet kada aktyvintos ir gali padalyti įtaką pakartotiniam teisės pažeidėjo nusikalstamumui.

14. Iš Turto valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos taip pat nustatyta, kad nuteistasis V. K. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 15 16,33 eurų, o išmokėjo tik 401,22 eurų, to neneigia ir pats nuteistasis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, susidurs su dideliais finansiniais sunkumais. Nors turimi finansiniai įsipareigojimai nėra neįveikiami, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, taip pat tai, kad nusikalsti V. K. paskatino būtent siekis gauti finansinės naudos, turimi įsiskolinimai gali padidinti riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Tuo labiau, kad turimos skolos Socialinio tyrimo išvadoje taip pat įvertintos kaip galimas kriminogeninis rizikos veiksnys. Tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas, šios išvados taip pat nekeičia, kadangi ir iki padarytos nusikalstamos veikos asmuo užsiėmė darbine veikla, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė.

15. Nors nuteistasis ir jo gynėja tvirtina, kad taikant lygtinį paleidimą asmenys sugeba geriau resocializuotis, pažymėtina, kad aptariamu atveju yra privalu įvertinti ne tik nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių vis dar kyla, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad lygtinis paleidimas šiuo metu nėra įmanomas. Be to, būtina pasisakyti, kad skunde apeliantų nurodytos Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas visais atvejais yra sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės nacionalinių įstatymų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ir Komisija, priimdama sprendimą V. K. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nepriėmė vieningo sprendimo, o net 2 Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą V. K..

16. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad V. K. neatliktos bausmės dalis 1 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

18. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo V. K. gynėjos advokatės J. M. – G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. gynėjos advokatės J. M. – G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėAudrius MeilutisAlgirdas Remeika