- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-1275-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį
atsakovei akcinei bendrovei (duomeny s neskelbtini), atstovaujamai (duomenys neskelbtini) Vakarų regiono filialo, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. L., I. R. dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir neteisėto delspinigių skaičiavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) Vakarų regiono filialo, prašė pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant antstoliui atlikti vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01283 ir Nr. 0005/20/01284, uždraudžiant minimose vykdomosiose bylose surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir (ar) turto perdavimo išieškotojui aktą ir uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas, leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.
2. Savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo procesą kaip visumą, kurio metu yra atliekama daugybė veiksmų dar iki varžytynių akto surašymo, gali susiklostyti teisinė situacija, kai kreditorius patirs žalos. Visiškas vykdomųjų bylų sustabdymas yra neproporcinga priemonė, užtikrinanti tik skolininko interesus ir pažeidžianti kreditoriaus teises (per trumpiausią laiką susigrąžinti skolą iš užtikrinimo priemonių), kadangi sustabdomas raginimo termino skaičiavimas, nesuteikiama kreditoriui teisė įvertinti įkeistą turtą ir nustatyti iš įkeisto turto dengiamos skolos masto ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Teismas nutarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9471-980/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis – leisti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01283 ir Nr. 0005/20/01284, uždraudžiant minimose vykdomosiose bylose surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir (ar) turto perdavimo išieškotojui aktą ir uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Nutartį nutarta vykdyti skubiai.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina užtikrinti ne tik prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo interesų apsaugą, tačiau būtina įvertinti ir tai, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paveiks ir asmenis, kurių teisių ir pareigų apimtį pakeistų teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina tai, kad šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės turi neriboti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų turinio ir užtikrinti kreditorių interesų patenkinimą vykdymo proceso metu.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis, atlikdamas vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose bei skelbdamas turto varžytynes, varžytynių skelbime turi galimybę informuoti, jog teisme vyksta ginčas ir yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynių skelbime taip pat nurodoma, kad jei ieškovo ieškinys bus patenkintas, varžytynių laimėtojui aktas išduodamas nebus, o varžytynių dalyvio sumokėta įmoka bus grąžinta. Tokiu atveju trečiasis asmuo (varžytynių dalyvis), dalyvaudamas varžytynėse, prisiimtų riziką, kad, net ir laimėjus varžytynes, aktas gali ir nebūti išduotas ar akto išdavimas gali užsitęsti. Taigi, trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami, tačiau taip užtikrinami vykdomojo proceso principai ir tikslai.
6. Teismas nurodė, kad įkeistas turtas ginčo situacijoje yra ganėtinai specifinis ir atlikus turto vertinimo veiksmus, delsiant skelbti turto varžytynes, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, turto vertinimas taps neaktualus, o turto faktinė būklė galbūt pasikeis, vertė sumažės. Delsimas realizuoti turtą mažina ir skolininko galimybes atsiskaityti visa apimtimi su kreditoriumi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas G. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9471-980/2020 ir priimti naują nutartį – pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ieškovui G. R. pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0005/20/01283 ir Nr. 0005/20/01284 iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką, todėl naujai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje yra neteisėtos. Įstatyme numatytas imperatyvas numato pareigą teismui pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, kad byloje yra gautas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nebuvo informuoti, kad byloje yra gautas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu buvo apribota ieškovo teisė pareikšti prieštaravimus.
7.2. Ieškovo manymu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje iš esmės suteikia nepagrįstą prioritetą atsakovei, kadangi, leidžiant antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, kaupiasi vykdymo išlaidos ir daroma žala ieškovui, o jeigu byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis vykdomosios bylos būtų sustabdytos, būtų užkirstas kelias didinti vykdymo išlaidas, galimiems nuostoliams atsirasti.
7.3. Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, spręsdami klausimą dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turėjo jas įvertinti teisingumo ir proporcingumo aspektu, taip pat turėjo įvertinti šių priemonių taikymo padarinius, esant skirtingam procesiniam rezultatui.
7.4. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad teismas taiko išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, o ne atskirus vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
8.1. Atsakovė pažymi, kad apeliantas skunde teigia, jog, priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, t. y., gavęs atsakovės prašymą, nepranešė ieškovui, dėl to nutartis laikytina neteisėta ir tuo pagrindu naikintina. Atsakovės nuomone, teismo neinformavimas ieškovo apie banko pateiktą prašymą negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį net galbūt ir esant formaliam procesiniam pažeidimui.
8.2. Pažymima, kad prie atskirojo skundo apeliantas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais pagrįstų, kad nebuvo pagrindo keisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pastarosios aplinkybės, atsakovės nuomone, įrodo, kad ir prieštaravimai pateiktam banko prašymui būtų tik deklaratyvūs kaip ir pats atskirasis skundas.
8.3. Atsakovė nurodo, kad apelianto motyvai, jog nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus, nes kaupiasi vykdymo išlaidos ir taip daroma jam žala, yra nepagrįsti. Tariami nuostoliai, jei ieškinys būtų tenkintas, teks būtent bankui, o ne apeliantui.
8.4. Pažymima, kad sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo procesą kaip visumą, kurio metu yra atliekama daug veiksmų dar iki varžytynių akto surašymo, gali susiklostyti teisinė situacija, kai kreditorius patirs žalos. Pažymima, kad bankui yra įkeistas kilnojamasis turtas, kurio vertė kasdien mažėja (dėl faktinio nusidėvėjimo).
8.5. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas, adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prašymu pakeistos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9471-980/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pateikti pasirinktam antstoliui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo pagal 2014 m. spalio 7 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su papildymais, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) Vakarų regiono filialo, prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant antstoliui atlikti vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01283 ir Nr. 0005/20/01284, uždraudžiant minimose vykdomosiose bylose surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir (ar) turto perdavimo išieškotojui aktą, taip pat uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas; leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.
13. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi neinformavo ieškovo apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus dėl prašymo.
14. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos vertinimu, sutiktina su apeliantu, kad, nepranešęs ieškovui apie gautą atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir jo nagrinėjimą, teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatą bei rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Tačiau pažymėtina yra tai, kad minėtas procesinių teisių pažeidimas buvo pašalintas, pateikiant dėl ginčo nutarties atskirąjį skundą. Apeliantas pasinaudojo teise į apeliaciją, pateikė argumentus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, taip pat turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl proceso teisės normos pažeidimo nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-299-180/2016.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje iš esmės suteiktų nepagrįstą prioritetą atsakovei, kadangi, leidžiant antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, kaupiasi vykdymo išlaidos ir daroma žala ieškovui. Pritartina atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems atsakovės argumentams, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, vykdymo išlaidos šioje stadijoje tenka išieškotojui (atsakovei) (sumokamos būtinosios vykdymo išlaidos, teikiant vykdomąjį raštą) ir iki turto realizavimo skolininkas nepatiria vykdymo išlaidų. Tariami nuostoliai, jei ieškinys būtų tenkintas, teks būtent bankui, o ne apeliantui.
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo.
18. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugsėjo 4 d. tenkindamas ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė uždrausti atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikti pasirinktam antstoliui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo pagal 2014 m. spalio 7 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su papildymais, iki byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Atsakovė savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo procesą, kurio metu yra atliekama daug veiksmų dar iki varžytynių akto surašymo, kaip visumą gali susiklostyti teisinė situacija, kai kreditorius patirs žalos. Visiškas vykdomųjų bylų sustabdymas, atsakovės nuomone, yra neproporcinga priemonė, užtikrinanti tik skolininko interesus ir pažeidžianti kreditoriaus teises (per trumpiausią laiką susigrąžinti skolą iš užtikrinimo priemonių), kadangi sustabdomas raginimo termino skaičiavimas, nesuteikiama kreditoriui teisė įvertinti įkeistą turtą ir nustatyti iš įkeisto turto dengiamos skolos masto ir kt.
19. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, jog, leidžiant antstoliui atlikti vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01283 ir Nr. 0005/20/01284, uždraudžiant minimose vykdomosiose bylose surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir (ar) turto perdavimo išieškotojui aktą, taip pat uždraudžiant skirstyti išieškotas pinigines lėšas, nebus užtikrintas ieškovo siekis, keltas pradiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – kad iki šalių ginčo išsprendimo turtas nepereitų tretiesiems asmenims. Byloje nėra pateikta jokio pagrįsto argumento, kokiu būdu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar kitaip pažeidžia jo teises.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 2- 1472/2014; kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas atsakovės prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir taikydamas, jo vertinimu, tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų tiek ieškovo, tiek atsakovės interesus, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, 2020 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo G. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įgyvendinimas net nebėra įmanomas, nes iki minėtos nutarties priėmimo (duomenys neskelbtini) jau buvo kreipusis į pasirinktą antstolį dėl skolos išieškojimo ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. antstolio patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui užvestos vykdomosios bylos.
22. Be to, kaip matyti iš su ieškiniu ieškovo pateiktos įkeitimo sutarties, (duomenys neskelbtini) yra įkeistas kilnojamasis turtas, kurio vertė kasdien mažėja (dėl faktinio nusidėvėjimo). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad visiškas vykdomųjų veiksmų stabdymas, iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas, sukeltų atsakovei turtinės žalos, kadangi, antstoliui neaprašius ir neįvertinus turto vykdomosiose bylose, yra didelė tikimybė, kad turto vertinimas vėliau taps nebeaktualus, o turto faktinė būklė galbūt pasikeis, vertė sumažės.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.