Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovams B. L., S. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės B. L. 54,43 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovės už 2015-08-11 siųstas SMS nepagarbaus turinio žinutes jos atžvilgiu.

Ieškovė nurodė, kad iš atsakovei B. L. priklausančio telefono numerio ji gavo užgaulius žodžius, kurie parodo jai nepagarbą, žemina jos garbę ir orumą. Mano, kad atsakovė, siųsdama SMS žinutes ieškovei siekė pažeminti ir paniekinti buvusią savo sūnaus žmoną – ieškovę. Ieškovė dėl grasinimų susidoroti ir įžeidimo kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ieškovei dėl patirto streso sutriko sveikata, dėl ko ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė jos garbės ir orumo pažeidimo fakto. Pažymėjo, kad SMS žinutės buvo adresuotos pačiai ieškovei, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti duomenys apie ieškovę buvo paviešinti, paskleisti. Nors ieškovė nurodė, kad žinios buvo paskleistos atsakovės dukrai ir žentui, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Įvertinus tai, kad nurodyti asmenys yra atsakovės šeimos nariai, pažinoję ir ieškovę, teismas sprendė, kad informacija apie ieškovę, jos sveikatos būklę šiems asmenims galėjo būti žinoma gerokai anksčiau nei ieškovė nurodo gavusi pateiktas SMS žinutes. SMS žinutes ieškovė nurodė gavusi pati, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jų turinys galėjo būti perduotas tretiesiems asmenims atsakovės iniciatyva.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės B. L. valstybės naudai ieškovei J. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Gautuose pranešimuose SMS žinutėmis vartojami žodžiai ,,gegutė“, ,,proto ubagė“, „vargšė“ akivaizdžiai parodo nepagarbą J. L. ir žeminą jos garbę ir orumą. SMS žinutes siuntusi B. L., tik dėl jai vienai žinomų priežasčių, siekė pažeminti ir paniekinti buvusią savo sūnaus žmoną J. L..

Sprendime konstatuota, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė B. L. siuntė jai ieškinio priede nurodyto turinio SMS žinutes. Su šiais teismo argumentais nesutinka, kadangi teismo posėdžio metu buvo pateiktas ieškovės J. L. atstovo prašymas iškviesti į teismo posėdį policijos pareigūnus T. S. ir T. Č., kurie tyrimo metu bendravo su atsakove B. L. ir skaitė į J. L. telefoną atsiųstas SMS žinutes. Prašymas dėl liudytojų iškvietimo ir apklausos buvo netenkintas. Įvertinus šias aplinkybes mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė B. L. siuntė jai ieškinio priede nurodyto turinio SMS žinutes, kadangi išvada padaryta neištyrus galimų įrodymų apie SMS žinučių siuntimą.

Ieškovės kritika atsakovei dėl galimai netinkamo sūnaus palaidojimo galėjo sukelti jai neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, negali šalinti atsakovės B. L. atsakomybės.

Atsakovė B. L. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad yra rašiusi ieškovės J. L. nurodyto turinio SMS žinutes, taip pat nurodė, kad ji nemoka rašyti ir išsiųsti SMS žinučių. Šie faktai įrodo, kad atsakovė B. L. pasinaudojo savo dukros ir / ar žento S. B. paslaugomis rašant SMS žinutes. Tokiu būdu J. L. žeminanti ir žeidžianti informacija buvo paviešinta tretiesiems asmenims. Į teismo posėdį nebuvo kviesti ir apklausti atsakovės dukra ir žentas, nors tokį prašymą ir buvo pateikusi ieškovė, todėl teismo išvada, jog žinių apie ieškovę paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas, nepagrįstas jokiais įrodymais.

J. L. dėl patirto streso ir nerimo teko papildomai kreiptis į medikus, buvo skirta didesnė dozė (duomenys neskelbtini) vaisto. Papildomai teko pirkti pagal gydytojo receptą vaistą (duomenys neskelbtini), kuris kainavo 54,43 Eur, todėl yra padaryta didelė turtinė žala. J. L. pateikė (duomenys neskelbtini) 2016-04-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad atvykusi pas gydytoją 2015 m. rugpjūčio 20 d. skundėsi, kad visiškai nemieganti, akcentavo nemalonią situaciją – jai grasinta SMS žinutėmis. Teko padidinti (duomenys neskelbtini) dozę, daugiau vartojo raminančio vaisto (duomenys neskelbtini). Ši (duomenys neskelbtini) pažyma įrodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės B. L. neteisėtų veiksmų ir J. L. patirtos žalos.

Atsakovė B. L. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo motyvas netenkinti ieškovės prašymo apklausti liudytojus yra pagrįstas, nes ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovė ieškinyje nurodyto turinio SMS žinutes būtų parašiusi, siuntusi, pati patvirtino, kad telefono, kuriame būtų SMS žinutės nebeturi.

Teismas išsamiai išanalizavo ieškovės pateiktų SMS žinučių turinį, aiškinosi aplinkybes, tarpusavio santykių pobūdį, pavartotų žodžių kontekstą ir darė pagrįstas išvadas, kad ieškovės nurodytais tokiais žodžiais yra išsakoma nuomonė, išreiškiamas didelis nepasitenkinimas vykstančiu susirašinėjimu.

Ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovei B. L. dėl grasinimais patirtos žalos, tokio fakto nėra SMS ranka darytuose išrašuose. Grasinimo faktas nėra nustatytas teisėsaugos pareigūnų. Ieškovė teigia, SMS žinutes gavusi 2015-08-11, į medikus kreipėsi 2015-08-20 (po savaitės nuo įvykio), pagal pateiktus į bylą kvitus, vaistus pirkti pradėjo 2015-11-16, 2015-12-04, nepateikė įrodymų, kad dėl įvykio buvo skirtas ilgalaikis gydymas, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovę nuolat vartojant vaistus. Ieškovė neįrodė, kiek daugiau jai buvo skirta medikamento (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nei jai vartojant įprastai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. L. yra buvusi atsakovės B. L. marti. Šalys bendravo telekomunikacijų ryšio priemonėmis. Ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybe, kad iš atsakovės gautomis SMS žinutėmis buvo pažeista jos garbė ir orumas. Atsakovė teismui nurodė, jog ji naudojasi nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Bylos šalys nėra išsaugojusios jų susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio telefonuose. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prie bylos prijungtoje medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą, nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslų jai siųstų SMS žinučių turinį. Ieškovės pateiktas 2015-10-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) negali pateikti informacijos apie įeinančias SMS žinutes ir jų teksto į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, ieškovė J. L. SMS žinučių turinį įrodinėja ranka rašytu išrašu, pagal kurį nurodyta tokia informacija: „L. (duomenys neskelbtini) 2015-08-11 22:43:17 „Gegute, susirink vaikus ir augink pati, o ne mėtyk. Kai užauginsi pati nors viena vaika, tuomet galėsi kritikuot kitas. Pasakiau pamiršk ši numerį“, „L. 2015-08-11 23:06:54 Vargše, kad tu nežinai nuo ko pradėt, baik nesąmones rašinėt ir atstok. Jei neturi ką pasakyti, tai neberašinėk.“, „L. 2015-08-11 23:38:14 Šiaip saujom vaistus ryji, pati proto ubage, kad darbe spinteles neberandi, ir aplamai tokią atmatą ne viename darbe nelaiko. Blokuoju tavo numerį, bendrauk su savimi kvaile“.

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas aptarė civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo pažeidimų kilimo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nevardija. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis).

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas aptarė civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo pažeidimų kilimo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nevardija.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė neigia, kad ji siuntė aptarto turinio žinutes ieškovei, kitų įrodymų, be pačios ieškovės ranka rašytų SMS žinučių, kurias ji teigia gavusi, byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo kviesti liudytojus, policijos pareigūnus T. S. ir T. Č., kurie tyrimo metu bendravo su atsakove B. L., kadangi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėto pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą, medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslų ieškovei siųstų SMS žinučių turinį.

Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra objektyvių galimybių patikrinti, ar iš tikrųjų ieškovei J. L. 2015-08-11 iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į jai priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstos jos nurodyto turinio SMS žinutės. Ieškovė, manydama, kad atsakovė jai siuntė jos orumą ir garbę įžeidžiančio turinio SMS žinutes, galėjo išsaugoti visą susirašinėjimo su atsakove B. L. medžiagą ir ją pateikti teismui, tačiau to padarė. Taigi, ieškovė neįrodė žinių paskleidimo fakto.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, net ir tuo atveju, jei būtų gautos nurodyto turinio SMS žinutes, pagrindo konstatuoti, kad jų turinys žemina ieškovės garbę ir orumą, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant, ar buvo pažeista ieškovės garbė ir orumas, būtina nustatyti, ar buvo paskleisti faktai, ar tiesiog išsakyta nuomonė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriamas fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamų SMS žinučių kontekstą, formuluotes. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. L. yra buvusi atsakovės B. L. marti, jos ilgą laiką pažįsta viena kitą. Ieškovės nurodytų žinučių gavimo metu šalys konfliktavo, atsakovė priekaištavo dėl to, kad ieškovė per retai lanko mirusio vyro kapą, tuo tarpu ieškovė priekaištavo atsakovei, kad ji netinkamai palaidojo savo sūnų. Šiame kontekste darytina išvada, kad ieškovės nurodyto turinio galimai išsiųsta žinutės yra nuomonė, o ne faktai. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra buvusi situacija, kai dėl savo sveikatos būklės ji negalėjo pati auginti savo vaiko, šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos, sprendė, kad kreipiniu „gegute“ yra išsakoma nuomonė, kad ieškovė neturi teisės kritikuoti kito asmens dėl tam tikros jos pačios gyvenimiškos patirties, tačiau nesiekiama ją įžeisti ar pažeminti. Iš ieškovės nurodytų frazių „baik nesąmones rašinėt“, „jei neturi ką pasakyti, tai neberašinėk“ matyti, kad pati ieškovė siekė tęsti abiem šalims nemalonų susirašinėjimą, o kreipinys „pati proto ubage“, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad galėjo būti atsakoma į analogišką kreipinį. Iš šių frazių akivaizdu, kad ir pati ieškovė galėjo naudoti netinkamo turinio žodžius atsakovės atžvilgiu, todėl žodžiai „vargše“, „proto ubage“, ‚kvaile“ vertintini kaip siekis atsikirsti, o ne įžeisti asmenį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginiai apie vaistų vartojimą, vadovaujantis ieškovės paaiškinimais, yra objektyviai egzistuojanti aplinkybė, todėl yra pagrindas vertinti juos kaip asmens nuomonę, pagrįstą ne melagingais, o objektyviai egzistuojančiais duomenimis.

Byloje yra nenustatytas žinių paskleidimo viešai faktas, kadangi ieškovės nurodomos SMS žinutės adresuotos ieškovei ir nėra paviešintos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė tariamas žinutes galėjo paskleisti kitiems asmenims ar joms rašyti pasitelkti kitus asmenis.

Byloje nenustačius SMS žinučių išsiuntimo fakto ir pripažinus, kad ieškovės teigiamas SMS žinučių turinys ir pasekmės nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės J. L. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovės B. L. naudai iš ieškovės J. L. priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.