Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-519-1011/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-04-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
1-519-1011/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23316-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
K. M., BK
Nukentėjusysis
D. M.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-519-1011/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23316-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Erikai Vensevičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,kaltinamajam K. M. jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,nukentėjusiajai D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas 2022-01-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. (2 epizodai), paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra,

kaltinamas BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei, o būtent:

2023-06-24 apie 5 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė smūgius sutuoktinei D. M. į kairiąją veido pusę, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė nugarą, tokiu būdu padarydamas D. M. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies dešinėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios D. M. sveikatą.

Tokiais veiksmais K. M. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis K. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino bei parodė, kad tą dieną, nakties metu, žmona grįžo neblaivi, todėl kilo konfliktas, kuris tęsėsi visą naktį. Sumokėjo už taksi paslaugas, tuomet nuvyko iki parduotuvės paimti alaus. Grįžęs tikėjosi, kad nukentėjusioji jau miegos. Tuomet naudojosi savo mobiliuoju telefonu, susirašinėjo su draugu ir nukentėjusioji pagalvojo, kad jis ją filmuoja. Tuomet jis parodė savo mobilųjį ir nukentėjusioji pamatė jo ir draugo susirašinėjimą, kur buvo paminėta, kad ji išėjo iš proto. Po to nukentėjusioji pasakė, kad tai ji iš proto kraustosi ir norėjo iššokti pro langą iš 8 aukšte esančio buto, tačiau jis laikė sutuoktinę ir to padaryti neleido. Po to paguldė ją ant lovos ir laikė. Mano, kad nubrozdinimai galėjo atsirasti, kai jis laikė nukentėjusiąją, kuri tuo metu priešinosi. Teigia, jog laikė D. M., nes ji buvo nerimastinga ir taip bandė ją nuraminti. Tačiau jai nenurimus ir pradėjus rėkti, jis sudavė nukentėjusiajai delnu per veidą. Taip pasielgė, nes tikėjosi, kad ji atslūgs, tačiau viskas ėjo tik į blogąją pusę. Po to bandė išeiti iš buto bent 2 kartus, tačiau nukentėjusioji vis kvietė jį sugrįžti, todėl jis grįžo namo ir jie kartu nuėjo miegoti.

Paaiškino, kad sudavė nukentėjusiajai vieną kartą iš delno per veidą į kairės pusės sritį, sudavimo metu nykščiu galėjo kliudyti nosį, kas galėtų paaiškinti didelę kraujosruvą. Tačiau neigė, kad smūgis buvo suduotas kumščiu. Paaiškino, kad sužalojimai žasto srityje galėjo atsirasti jam belaikant nukentėjusiąją ant lovos, kai ji bandė priešintis. Dėl kraujosruvos ant nugaros paaiškinimo neturėjo, nes žmona nukritusi nebuvo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute. Kaltinamajame akte nurodytas laikas yra teisingas. Bute buvo jis ir nukentėjusioji, vaikas buvo pas močiute. Kai jis išėjo iš namų nukentėjusioji pasiliko, todėl nežino, kas tame laiko tarpe vyko. Neigia, kad prieš įvyki ar po jo buvo atėję kaimynai. Tikino, kad jis buvo blaivus, nes nespėjo išgerti įsigyto alaus. Teigė, kad konfliktai šeimoje nėra dažni. Neigė, kad spardė nukentėjusiąją, taip pat neigė, kad tampė ją už plaukų. Nukentėjusioji ryte vartojo alkoholį, todėl jis apie pietus išvarė ją iš namų. Tai buvo pirmas sykis, kai jis išvarė sutuoktinę iš namų. Jos mama paskambino kaltinamajam ir paklausė, ar D. M. gali grįžti namo, jis nurodė, kad gali. Mano, kad ji buvo nuvykus į barą, nes kai kalbėjo telefonu girdėjo nepažįstamus balsus. Ji grįžo apie 21–22 val., atsisėdo virtuvėje ir nieko nekalbėjo. Jis irgi nenorėjo kalbėtis, nes jam nepatiko, kad ji grįžo namo neblaivi. Suprato, kad sutuoktinė yra neblaivi dėl jos nekoordinuotų judesių ir nerišlios kalbos. Tada jis nuėjo sumokėti už taksi ir išvažiavo iki parduotuvės alaus, ir po to grįžo namo. Nukentėjusioji norėjo ir toliau vartoti alkoholį, tačiau jis jai to neleido ir ji nurodė, kad darys ką panorėjusi. Sutuoktinės elgesys buvo normalus, vėliau po žinutės P. K., ji pradėjo elgtis neadekvačiai. Tą vakarą bendravo tik su P., pas jį naktį ir išėjo. Jo veidas buvo apdraskytas, nes belaikant nukentėjusiąją, ji priešinosi ir pradėjo draskytis. Teigia, kad toks atvejis yra pirmas, kai sutuoktinė pavartojus alkoholio taip elgtųsi. Jis ir nukentėjusioji norėjo skirtis, tačiau Vaiko teisių suteikta pagalba, t. y. psichologo konsultacijos ir centrų konsultacijos padėjo D. M. nustoti vartoti alkoholį, todėl jų santuoka neiširo. Šiuo metu nukentėjusioji laukiasi antro vaiko ir yra (duomenys neskelbtini) nėščia. Sutuoktinės mama žinojo, kad ji ne namie ir yra neblaivi. Alkoholio problemą, kurią turi nukentėjusioji taip pat žinojo. Neprašė mamos pagalbos tvarkantis su sutuoktinės problema. Patikslino, kad su nukentėjusiąja bendravo per mamą, tačiau jis ir pats skambino sutuoktinei dėl jos buvimo vietos adreso, kai kvietė jai taksi. Ji tiesiogiai adreso nepasakė, bet atsiuntė žinute. Grįžus iš parduotuvės jis su sutuoktine nekalbėjo, ji neužsiminė, kad tuo metu, kai jo nebuvo, buvo nukritusi, kraujosruvų nematė. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jam buvo užduotas klausimas dėl kaltinimų ar jis prisipažįsta, ar ne. Pasakė, kad jis paėmęs už plaukų nedaužė žmonos galvos į sieną. Pareigūnai nenorėjo išsiaiškinti, kaip viskas buvo. Todėl mano, kad buvo spaudžiamas prisipažinti. Atsiprašo savo sutuoktinės dėl fizinės jėgos panaudojimo prieš ją.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. M. parodė, kad birželio 23 d. ryte nuėjo į parduotuvę, kur įsigijo du butelius 0,5 l talpos alaus ir grįžusi namo pradėjo gerti. Tai labai nepatiko sutuoktiniui, todėl jis liepė išeiti iš namų. Tuomet, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) barą, kuris dirba 24 val. per parą ir yra netoli namų. Ten išgėrė 3 bokalus po 0,5 l talpos alaus ir jautėsi apsvaigusi. Paaiškino, kad mama jai skambino ne vieną kartą ir prašė grįžti namo. Tuomet kaltinamasis iškvietė taksi, nes ji ir pati norėjo grįžti namo. Grįžus namo paprašė vyro sumokėti už taksi, nes neturėjo pinigų. Jis sumokėjo už taksi ir kažkur dingo, o po to grįžo namo su 2 buteliais po 0,5 l talpos alaus. Tada ji pradėjo gerti alų, o kaltinamasis dar nebuvo gėręs. Nurodė, kad kaltinamasis pasiėmė savo mobilųjį ir susirašinėjo su draugu, kurio ji nemėgo. Kaltinamasis draugui nurodė, kad jai „važiuoja protas“. Manė, kad ją kaltinamasis filmuoja, kas jai nepatiko, todėl paprašė kaltinamojo parodyti telefoną. Tada ir pamatė tą žinutę. Pasakė kaltinamajam, kad tai jai „važiuoja protas“ ir užsilipusi ant lango pasakė, kad tuoj iššoks. Tuomet kaltinamasis laikė ją, o ji jam nagais subraižė visą veidą. Aprimus emocijoms, po kurio laiko vėl pradėjo grasinti, kad iššoks pro langą, nes kaltinamasis norėjo išeiti. Tuo metu kaltinamasis trenkė jai per veidą ir kažkur išvažiavo. Išėjus į laiptinę, ėmė jo ieškoti. Paaiškino, kad jų namų durims užsitrenkus yra sunku jas atidaryti iš kitos pusės, todėl paskambino sutuoktiniui ir paprašė, kad jis grįžtu ir įleistu į namus. Kaltinamajam grįžus namo, jai prasidėjo „psichozė“, t. y. pradėjo elgtis neadekvačiai. Paaiškino, kad jos elgesio priežastis – alkoholis. Teigė, kad 4 kartus grasino kaltinamajam, kad iššoks pro langą, tačiau to daryti neplanavo. Taip sakė tik dėl to, kad kaltinamasis neišeitų iš namų.

Paaiškino, kad nejautė skausmo po kaltinamojo suduoto smūgio. Po suduoto smūgio krisdama susitrenkė galvą į sieną ir nukrito ant žemės. Smūgis galėjo būti stiprus. Mano, kad nukritusi ant žemės susitrenkė ranką ir nugarą. Jautė nežymų skausmą nugaros srityje. Po to kartu su sutuoktiniu nuėjo miegoti. Kitą rytą kaltinamasis išvažiavo. Nustebo, kai ryte pamatė savo veidą. Kitą dieną atėjo mama, kuri pamačiusi jos veidą pasakė, kad ji pati kalta. Paprašė mamos, kad ji padėtų susitvarkyti namus, nes jai skaudėjo nugarą. Mama nurodė, kad gali iškviesti O. Tuomet atėjo O. ir padėjo tvarkytis. Birželio 24d. O. namuose jos vartojo alkoholį. Parašė sutuoktiniui, kad šis paimtų jų dukrą iš jos mamos. Teigė, kad melavo O., kad ją sumušė vyras. Po to jai pradėjo skaudėti nugarą, todėl nusprendė nuvykti į ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Tada grįžo pas O. ir ten praleido kelias dienas. Nurodė, kad paskambinusi Vaikų teisių tarnybą norėjo susitikti. Vėliau atvažiavo policija, nes norėjo apklausti ją dėl įvykio. Apklausos metu ji nenurodė įvykio aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš ją. Ji minimalizavo kaltinamojo atliktus veiksmus, kuomet jis nukentėjusiajai sudavė delnu per veidą ir to nelaiko fizinio smurto išraiška. Pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis jai vieną kartą sudavė per veidą, o birželio 23 d. neišlaikius pusiausvyros nukrito laiptinėje ir stipriai susitrenkė ranką. Tikino, kad prieš ją fizinio smurto naudota nebuvo. Nurodė, kad tą dieną, dienos metu buvo pas draugę E. M. Iš jos namų nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) barą. Taip pat paaiškino, kad ryte iš namų irgi važiavo į tą pati barą. Namuose buvo K. ir ji, vaikas buvo pas mamą. Paaiškino, kad jos ir O. nesieja jokie artimi ryšiai, ji yra mamos pažįstama. O. gyvena kitame name (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad O. buvo atėjusi tik birželio 24 d., t. y. konflikto metu jos nebuvo. Kaimynė negalėjo matyti, kaip ją tampė už plaukų. Paaiškino, kad pas kaimynę buvo, nes jautėsi depresyviai ir tuo pat metu paneigė šią aplinkybę. 2018 m. Vaiko teisių tarnyba skyrė vizitą pas psichologą, psichiatrą, kurio metu pateikta išvada, kad ji yra stabilios psichikos. Aplinkybių dėl priežasčių, kodėl norėjo iššokti pro langą ikiteisminio tyrimo metu nepasakojo, nes bijojo, kad Vaikų teisės tarnybos taikys tėvų valdžios apribojimus. Patikslino, kad mamai pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis, ligonėje pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Tikino, kad kraujosruvos ant jos kūno pasirodo iš karto po kontakto su įvairiais paviršiais. Kraujosruvos buvo ant rankos ir nugaros. Teigė, kad įvykio metu ji nebuvo nėščia, apie tai sužinojo rugpjūčio mėnesį.

Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) nėštumo mėnuo. Tikino, kad pateikti parodymai yra teisingi. Ji paskambino mamai, kadangi su ja palaiko gerus santykius, taip pat mama visada gali pasirūpinti ir prižiūrėti jos vaiką. Kreipėsi į mama, nes sutuoktinis buvo supykęs, todėl paprašė, kad ši jam paskambintų ir paklaustų ar ji gali grįžti namo. Patikino, kad mama žinojo, jog ji buvo ne namuose, kad vartojo alkoholį ir, kad turi problemų su saikingu alkoholio vartojimu. Nurodė, kad mama skambino ne vieną sykį, kuomet ji buvo bare ir liepė važiuoti namo. Mama žinojo, kad įvyko smurtinis konfliktas su sutuoktiniu, nes ji pati pasipasakojo. Mama žinojo, kad ji buvo neblaivi ir O. papasakojo apie K. M. smurtinio pobūdžio veiksmus. Patikslino, kad mama buvo tuo metu, kai atėjo O. Nurodė, kad konflikto metu niekam neskambino ir neprašė, kad ateitų pas ją į butą. Kaimynė nebuvo atėjusi, kai vartojo alkoholį, ji atėjo po įvykio.

Pretenzijų sutuoktiniui nebeturi, nes su juo susitaikė. Po Vaiko teisių uždavinio situacija šeimoje pasikeitė ir nukentėjusioji pradėjo vertinti santykius. Patikslino, kad birželio 23 d. buvo tik bare, pas drauge buvo visai kitą dieną. Teigia, kad čia apsirikimo klaida. Paaiškino, kad anksčiau buvo konfliktų su sutuoktiniu, tačiau jo atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų. Taip pat patikslino, kad kai ėjo miegoti, nukrito nuo lovos.

Teisminio nagrinėjimo metu perklausius gynėjo pateiktą garso įrašą nurodė, kad su O. B. neplanuotai susitiko prie parduotuvės bei įrašė tarpusavio pokalbį dėl įvykio. Jame liudytoja teigė, kad ji nieko nematė. Tikina, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė melagingas aplinkybes. O. B. nebuvo bute, kuomet ji patyrė fizinį smurtą. Liudytojos nebuvo jos bute 1 val. Po konflikto jos abi vartojo alkoholį. Teigė, kad smurto aplinkybes liudytojai buvo žinomos iš jos pasakojimų. Nurodė, kad ji pyko ant sutuoktinio ir todėl pasakė, kad buvo smurtas. Tačiau nurodė, kad apie galvos trankymą paėmus už plaukų, nieko nesakė. Tikina, negirdėjusi liudytojos apklausos. Nematė, kad bute būtų buvęs vertėjas. Mano, kad pareigūnai iš buto nebuvo išvykę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad tą dieną dirbant su kolega gavo pranešimą iš budėtojų, kad (duomenys neskelbtini) reikia pagalbos nustatant motinos blaivumą. Atvykus buvo dvi specialistės, mergina ir mažametis vaikas. Norėjo patikrinti merginos blaivumą, nes specialistės įtarė, kad ji yra neblaivi. Nurodė, kad būnant namuose pastebėjo, kad moters veido srityje po akimi yra kraujosruva. Pasiteiravo, kas atsitiko (duomenys neskelbtini) specialistės pasakė, kad mergina buvo sumušta. Pasiteiravo, ar policija informuota dėl šio įvykio nurodė, kad buvo informuota ir įvykis užregistruotas. Mergina neatsakė į užduotą klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Patikrinus sistemoje pamatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. Paaiškino, kad mergina nedetalizavo įvykio aplinkybių. Suprato, kad ją sumušė sugyventinis, iš jos konkliudentinių veiksmų. Suprato, kad apie 4–5 val. ryto prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas. Liudytojas atvyko 6 val. vakaro. Mergina vengė kalbėti apie įvykį ir pasitikrinti blaivumą. Paaiškino, kad mergina atrodė išsigandusi, jos akys buvo ašarotos bei matėsi, kad ji jaučia skausmą. Tikino, kad sumušimas buvo šviežias, didelė kraujosruva po akimi, kurios nepastebėti buvo neįmanoma. Nurodė, kad blaivumo patikros vengė, nes bijojo, kad jai taikys tėvų valdžios apribojimus. Liudytojui bandant patikrinant merginos alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje alkotesterio pagalba, ji nesugebėjo įpūsti iki atitinkamo kiekio. Mano, kad taip mergina bandė išvengti blaivumo nustatymo patikros. Patikslino, kad galvos linktelėjimas, kūno kalba, nerimas, baimė dėl tėvų valdžios apribojimo buvo konkliudentiniai veiksmai nurodantis galimą smurtą artimoje aplinkoje. Nurodė, kad kelis kartus paklausus ar ją sumušė sugyventinis ji linktelėjo galvą. Mažametis vaikas buvo namuose, jis buvo išsiblaškęs, verkė. Vaikas buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Bute be nukentėjusiosios buvo kolega ir (duomenys neskelbtini) dvi specialistės. Paaiškino, kad nepastebėjo akivaizdžių apsvaigimo požymių, t. y. ji nesvirduliavo. Galimybės, kad mergina buvo vartojusi alkoholio neatmeta, tačiau patvirtini negalėjo. Liudytojui bendraujant su nukentėjusiąja, ji vaikščiojo, laikė vaiką ant rankų, sėdėjo. Nurodė, kad specialistės paaiškino, kad gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kur auga mažametis vaikas, todėl atvyko įvertinti situacijos. Paaiškino, kad jos ir suteikė ROIK numerį. Specialistės jam nurodė, kad fizinis smurtas buvo sukeltas sutuoktinio.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, kad įvykio nematė. Nukentėjusioji jos paprašė pažiūrėti jos vaiką. Su D. M. vaiku praleido visą parą. Apie pietus, kai nuvedė vaiką atgal pas nukentėjusiąją, pamatė, kad ant jos veido buvo kažkas mėlyno. Tuomet jai D. M. pasakė, kad užkliuvo už spintelės ir nukrito. Tikina, kad kaltinamasis negalėjo sumušti D. M. Dukra atvežė vaiką 22 d. ir pasakė, kad nori išeiti pasivaikščioti. Tuo metu ant jos sužalojimų nepastebėjo. Nurodė, kad galimai vaiką pasiėmė 23 d., nes 24 d. jos namuose buvo svečiai ir laiką praleido su jais. Vaiką pasiėmė kaltinamasis, o dukra buvo kažkur išėjusi. Nežinojo, kad buvo atvykusi greitoji ar, kad ji blogai jautėsi. Nukentėjusioji jai nieko nesakė. Paaiškino, kad kai sekančią dieną dukra paprašė sutvarkyti butą, ji paskambino O. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) aukšte. Padėti dukrai negalėjo, nes turi sveikatos problemų su nugara. Ji kaimynės pagalbos prašo retai. Dukra jai nepaaiškino, kodėl reikia pagalbos tvarkantis namus, tačiau dukra dažnai prašė pagalbos. Kaimynė, kuriai skambino, atėjo padėti nukentėjusiajai, tuomet ji išėjo. Tikina, kad O. negalėjo matyti įvykio, nes jai dukra pasakė, kad jos nebuvo. Teigė, kad kraujosruvą ant veido matė sekmadienį – 23 d., prieš Jonines. Nurodyti tikslios vietos negalėjo. Veidas nebuvo ištinęs. Teigė, kad dukra apart spintelės incidento daugiau nieko nepasakojo. Patikino, kad su dukra turi gerus santykius. Patikslino, kad su O. bendravo sekančią dieną, kai pas ją buvo svečiai. Paaiškino, kad nukentėjusioji nėra jai minėjusi, kad kaltinamasis smurtautu prieš ją. Paaiškino, kad į laiptinę patekti galima tik paskambinus per telefonspynę, t. y. kažkas turi atidaryti duris.

Kai atėjo pas D. M. į namus, pastebėjo, kad ji atrodė taip, lyg iš vakaro buvo vartojusi alkoholį. Galimai ir tuo metu buvo neblaivi. O. paskambino, nes ją geriau pažįsta. Ji atėjo po pusvalandžio. Nematė, ar kaimynė turėjo alkoholio, tačiau ji galėjo būti neblaivi. Nurodė, kad greit išėjo namo, nes jos namie laukė svečiai. Po kurio laiko, liudytoja su O. kalbėjosi prie parduotuvės ir jai pasakė, kad kaimynė baiminasi, jog apie įvykį papasakojo melagingai. Apibūdino D. M., kaip impulsyvią, pavydžią asmenybę. Tarp dukros ir liudytojos smurtinių konfliktų nebuvo. Tikino, kad K. negeria, nerūko.

Nurodė, kad su policijos pareigūnais bendravo vieną kartą, kai tyrėja skambino ir kvietė į apklausą, tačiau patikino, kad nieko nematė. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus byloje esantį tarnybinį pranešimą nurodė, kad pokalbį tvirtina ir paaiškino, kad dukra sakė, jog ji jaučia pyktį sutuoktiniui, todėl mano, kad ji norėjo jam atkeršyti.

Patikslino, kad K. bute nebuvo, kai liudytoja atvedė vaiką. Jai dukra paaiškino, kad pastarasis pasiėmė daiktus ir išėjo. Taip pat jo nebuvo, kai atėjo O. Kaimynė nepasakojo, jog matė, kaip kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Žino, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios dėl barnių. Tikino, kad jie buvo susipykę, nes K. kitur gyveno. Teigė, kad anksčiau tokių situacijų nebuvo. Nežino, kad dukra norėjo iššokti pro langą. Kai 22 d. skambino dukrai, ji buvo visą parą dirbančiame bare, tuomet paprašė jos eiti namo. Tuo metu dukra nesakė, kad susipyko su sutuoktiniu. Teigė, kad skambino porą kartų. Nepamena, ar skambino K.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. U. parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog ligoninėje atvykusi moteris paaiškino, kad ją sumušė vyras. Nuvykus nurodytu adresu, laiptinės durų niekas neatidarė. Po to bandė susisiekti su pačia moterimi, kuri vengė bendrauti ir nurodyti jos buvimo vietą. Paaiškino, kad atsiliepusi moteris yra nukentėjusioji, nes ją pamena iš įvykio. Paaiškino, kad ji nenorėjo susitikti ir pabendrauti, sakė, kad tai gali padaryti tik po poros savaičių. Pokalbio metu su nukentėjusiąją, fone girdėjosi kito žmogaus balsas. Todėl, liudytoja pagalvojo, kad netoliese yra vyras apie kurį moteris pasakė medikams. Po to girdėjosi moteriškas balsas, kuris liepė pasakyti apie jų buvimo vietą. Tada kaimynė paėmusi telefoną pasakė adresą. Po to kartu su kolega nuvyko nurodytu adresu. Užėjus į butą, pamatė sėdinčią moterį su rožiniu megztiniu, nurodė, kad tai teismo posėdžių salėje sėdinti nukentėjusioji. Paaiškino, kad ji vengė bendrauti, buvo išsigandusi ir verkė. Ant jos matė smurto žymes, tačiau paklausus jos apie tai, ji atsakė, kad jai viskas gerai. Nurodė, kad nukentėjusioji teigė, kad nukrito nuo laiptų, o pamatęs sutuoktinis padėjo atsistoti ir jie nuėjo miegoti. Matė sužalojimus ant veido, buvo trijų pirštų žymė, kraujosruva ant rankų. Pasakė nukentėjusiajai, kad tokie sužalojimai neatsiranda nukritus nuo laiptų. Klausė, kodėl ji medikams pasakė, kad smurtą naudojo sutuoktinis, o pokalbio metu pakeitė parodymus. Nukentėjusioji toliau teigė, kad ji nukrito nuo laiptų. Vėliau pasikvietė kaimynė, kuri nurodė, kad matė kaip nukentėjusiosios sutuoktinis ją mušė. Suprato, kad jos bendravo telefonu, kai mergina paprašė, kad kaimynė ateitu pažiūrėti, kaip ji atrodo. Kaimynė nurodė, kad ji buvo nuėjusi tik vieną kartą ir matė, kaip prieš nukentėjusiąją kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Patikslino, kad butas buvo kaimynės, tačiau jos vardo nepamena. Manė, kad parodymai neatitinka, nes moteris buvo išsigandusi. Kai ji buvo apklausiama, moteris rūpinosi, ar jai bus taikomi tėvų valdžios apribojimai. Mano, kad buvo išsigandusi ir nenorėjo sakyti tiesos. Mano, kad moteris galvojo, jog vyras atims vaiką. Paaiškino, kad bute be jos kolegos buvo moteris, kaimynė ir jos vyras. Po to atvažiavo vertėjas. Nepamena, ar moteriai buvo tikrintas blaivumas ir, ar ji buvo blaivi. Nurodė, kad trijų pirštų įspaudus ant veido matė pirmą sykį, todėl taip gerai pamena šią aplinkybę. Paaiškino, kad ant veido buvo trijų pirštų kontoras, o aplink jį buvo paraudusi oda. Kadangi moteris pati nesikreipė į policiją iš ligoninės buvo gautas išrašas apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau po įvykio galėjo būti praėjusi para ir daugiau. Kaimynė buvo vyresnė už nukentėjusiąją, galimai vardu O. Nukentėjusioji jai ir kolegai nurodė, kad nukrito nuo laiptų, teigė, jog ji nieko neminėjo apie incidentą su komodą. Ji bendravo su kaimyne, o kolega su nukentėjusiąja. Paaiškino, kad „body kameros“ įvykį fiksavo. Nepamena, ar išaiškino nukentėjusiajai teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Teigė, kad matė, jog mergina melavo, todėl norėjo išgirsti tiesą. Nurodė, kad ne pirmą kartą girdi versiją apie nukritimą nuo laiptų. Nepamena, ar bendraujant su nukentėjusiąja naudojo necenzūrinius žodžius. Teigė, kad spaudimo nebuvo. Nurodo, kad nukentėjusioji galėjo teigti, kad kaimynė nieko nematė, nes pati prašė kaimynės nieko nesakyti. Tikina, kad kažkoks susitarimas tarp O. ir D. M. buvo, jog kaimynė nesikištų. Nepamena, ar nukentėjusioji buvo išgėrusi, ar tikrino jos blaivumą. Paaiškino, kad jeigu žmogus yra savo namuose neprivaloma tikrinti blaivumo. Patikslino, kad iš pradžių kaimynės tiesiog paklausė, o ji atsakė, kad matė. Paprašė trumpai paaiškinti, ką konkrečiai ji matė. Nurodė, kad iš pradžių surinko duomenis, ką ji žino, o po to buvo kaimynės apklausa. Bendraujant su kaimyne liudytojai nepasirodė, kad pastaroji yra neadekvati. Pasakojimas buvo normalus. Blaivumo netikrino, nes kaimynė nesukėlė įtarimų.

Vėliau teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vykdė pirmąją apklausą, tuomet, kai buvo sureaguota į įvykį. O. B. pradžioje žodžiu nupasakojo, ką matė. Kadangi liudytoja kalbėjo tik rusiškai procesiniams veiksmams atlikti reikėjo vertėjo. Tuomet atsivežus vertėją, liudytoja buvo apklausta. Apklausos metu viskas buvo išversta į rusų kalbą. Po to jis paėmęs kompiuterį viską perskaitė O. B. Teigė, kad liudytojai nekilo klausimų dėl protokolo turinio. Teigė, kad nukentėjusioji ir kaimynė liko bute, kuomet ji ir kolega buvo išvažiavę. Tikino, kad procesinius veiksmus atliko, teises ir pareigas išaiškino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. parodė, kad kaltinamasis atėjo pas jį į namus ir pasakė, kad susipyko su sutuoktinę. Jis buvo apdraskytas, susinervinęs. Nežino, dėl ko susipyko kaltinamasis su savo sutuoktine. Nepamena, ar susirašinėjo su juo. K. M. atėjo vakare. Suprato, kad konfliktas galėjo kilti, nes pastarasis telefonu pasakė, kad atvyks pas liudytoją. Nepamena, ar tai buvo pasakyta skambučiu, ar žinute. K. M. konflikto priežasčių nedetalizavo. Paaiškino, kad jis atėjęs pasakė, kad žmona buvo susinervinusi ir norėjo iššokti per langą, tada kaltinamasis ją sustabdė. Teigė, kad nekilo abejonių dėl įvykio aplinkybių pagrįstumo.

Paaiškino, kad D. ir K. M. yra jam pažįstami. Nežino, ar nukentėjusioji dažnai grasina, jog iššoks pro langą. Neklausė, kokios tokio elgesio priežastys. Tikino, kad nevartojo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamąjį pažįsta 4 metus. Su juo susipažino per D., nes ją pažįstąs iš ankščiau. Patikslino, kad K.o veidas, kaklas buvo apdraskytas. Tikina, kad kaltinamasis buvo blaivus. Jis ir kaltinamasis nieko neveikė, tiesiog sėdėjo, nes pastarasis buvo susinervinęs. K. M. pas jį praleido apie savaitę. Nematė, kad ant nukentėjusiosios būtų buvę sužalojimai. Žinojo, kad kaltinamasis D. išvarinėjo iš namų. Paaiškino, kad D. pažįsta 6 metus, o su K. susipažino, kai jiedu susituokė. Teigė, kad jų šeima yra normali, apie konfliktus šeimoje nežinojo. Galimai K. M. parašė jam, ar galėtų užeiti pas jį. Nepamena, ar domėjosi, ką jis tuo metu veikė. Tikina, kad kaltinamasis nenorėjo nukentėjusiajai nieko blogo padaryti, norėjo tik nuraminti. Nurodė, kad leido K. likti pernakvoti. Matė, kad jis pergyvena dėl kilusio konflikto su žmona. Nežino, kaip kaltinamasis nuramino sutuoktinę. Mano, kad nukentėjusioji galėjo suvaidinti ir manipuliuoti situaciją, todėl sprendė, kad jai pagalbos nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja J. A. J. parodė, kad įvykio nepamenanti, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, kad atvykus įvykio vietos adresu supratusi, kad GMP iškvietė kaimynė. Pacientė buvo kaimynės bute ir ten slėpėsi nuo vyro. Po apžiūros nustatė, kad pacientei kyla skausmas ne tik nugaroje, tačiau ir per visą kūną. Įtarė kelių šonkaulių lūžį. Paaiškino, kad krepitacija būdinga, kraujas išsilieja į audinius, kas yra būdinga šonkaulių lūžiui. Ligoninėje rentgenas patvirtino, jog nukentėjusioji patyrė šonkaulių lūžį. Namuose sugyventinio nebuvo, buvo tik nukentėjusioji ir kaimynė. Paaiškino, kad kai kalbino pacientę, ji nurodė, kad keletą kartų nukrito nuo laiptų, o vėliau prisipažino. Kaimynė nurodė, kad ją sumušė sutuoktinis. Mano, kad po apžiūros nustatyti sužalojimai nėra būdingi kritimui nuo laiptų. Nurodė, kad pacientę įkalbėjo važiuoti į ligoninę, nes sužalojimai galėjo būti rimtesni. Po to pacientė skambino sugyventiniui ir prašė, kad liudytoja su juo pakalbėtu. Pastarasis juokėsi ir sakė, kad neužmušė, ir, kad nieko baisaus. Gyvai bendrauti su sutuoktiniu neteko. Pamena, kad buvo rankų sužalojimai, šonkaulių. Nepamena, kuri ranka buvo sužalota. Nurodė, kad hematomos buvo ant nugaros, pilvo ir krūtinės, t. y. apie 7 hematomos, įskaitant ir galvą. GMP buvo iškviesta, nes pacientė skundėsi dėl skaudančios nugaros, apie smurtą artimoje aplinkoje nebuvo minėta. Kai ligoninėje paaiškėjo, kad sutuoktinis smurtavo prieš pacientę, tada ligoninės personalas privalėjo tokią informaciją perduoti policijai. Paaiškino, kad nukentėjusioji pradžioje melavo, jog pati griuvo. Kai liudytoja pradėjo klausinėti kaip nugriuvo, ji sakė, kad ant šono, o po to nuo laiptų. Kiekvieną kartą uždavus klausimą, ji keitė traumos mechanizmą. Teigė, kad kai žmogus išsigalvoja traumos nesutampa su realybe. Jeigu griūna nuo laiptų, tai būna vieno pobūdžio sužalojimai, jeigu krenta ant šono, tai kraujosruvų nebus kitoje kūno pusėje. Patikslino, kad ant nukentėjusiosios kūno kraujosruvos buvo tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Jos buvo didelės ir apvalios, kaip nuo smūgių kumščiu. Tada kaimynė pradėjo pasakoti, kad pacientę sumušė sutuoktinis ir pastaroji paprašė kaimynės prieglobsčio. Po to liudytojai pacientė prisipažino, kad ją sumušė sutuoktinis, tačiau ji nenorėjo kreiptis į policiją. Nurodė, kad įvyko buitinis konfliktas ir jis kumščiais bei delnu ne kartą sudavė nukentėjusiajai. Nežino, apie vėlesnes ligoninėje nustatytas diagnozes. Bute pacientė nenorėjo, kad būtų iškviesta policija, todėl jos ir nekvietė. Teigė, kad tikslas buvo įkalbėti ją važiuoti į ligoninę, nes kartais šonkaulių lūžiai gali pažeisti plaučius ar kitas kraujagysles. Suprato, kad pacientė dėl pačio konflikto išsiplėsti nenorėjo. Mano, kad skambutis sutuoktiniui buvo tam, kad jį atvestų į protą. Bute buvo kaimynė ir nukentėjusioji, kaltinamojo bute nebuvo. Teigė, kad kalbėjosi su kaimyne, nes ji dalyvavo apžiūros metu. Suprato, kad galimai kaimynė matė smurto atvejį. Kaimynė pertraukinėjo pacientę, kad ji papasakotų, kaip viskas buvo. Nurodė, kad nukentėjusioji galėjo bendrauti. Kraujosruva buvo didelė, ant galvos ir kūno taip pat buvo kraujosruvų. Mergina vengė pripažinti smurto faktą. Mano, kad dėl švelnaus charakterio mergina nenorėjo gadinti santykių, todėl vengė atsakyti į konkrečius klausimus. Kaimynė visą laiką buvo bute ir viską papasakojo. Paaiškino, kad supildė GMP kvietimo kortelę, kurioje nurodė viską, ką pasakė žmonės matę įvykį ir apie jį žinantys. Nežino, kad nukentėjusioji norėjo iššokti pro langą, o ją sutuoktinis sulaikė. Paaiškino, kad krepitacija yra galima, kai žmogus nukrenta nuo laiptų. Delnu suduodant smūgį, tokia krepitacija negalima, tačiau sudavus iš jėgos kumščiu – įmanoma. Teigė, kad neabejojo, jog pacientė buvo sumušta. Patikslino, kad nukentėjusioji iš telefono paskambinus sutuoktiniui perdavė mobilųjį liudytojai. Ji prisistatė ir paklausė, kur ir kiek kartų buvo suduota. Kaltinamasis fakto dėl smurto neneigė, tiesiog pradėjo juoktis ir nurodė, kad sutuoktinė nukrito nuo laiptų. Kaimynė girdėjo šį pokalbį, nes stovėjo šalimais.

Paaiškino, kad yra įgijus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Nurodė, kad išvadas padarė dėl darbo patirties. Jos darbas yra surinkti anamnezę ir įtarti. GMP privalo atžymėti, kur yra sužalojimai, nes jų darbas apžiūrėti, kiek įmanoma daugiau. Diagnozių nenustato, tačiau pagal simptomus, būdingas traumas gali įtarti. Darbo specifikoje yra įprasta fiksuoti, aprašyti viską, kas yra matoma. Paaiškino, kad klausimai dėl ne visų užfiksuoti hematomų turėtų būti keliami traumatologui. Šonkaulių lūžį tik įtarė, todėl rentgenas turėjo būti padarytas pacientei. GMP įtariamo smurto metu, visada bando įkalbėti važiuoti į ligoninę, jeigu yra pavojus gyvybinėms funkcijomis, veža ir pacientui nesutikus. Patikino, kad kortelėje fiksavo sužalojimus. Galvos galima traumą ir lūžį pažymėjo, kaip įtariamą. Patikslino, kad traumatologai ne visada žiūri į GMP pateiktą kortelę, dažniausiai paklausia pačio paciento apie patirtas traumas ir jeigu nurodoma tik vieną sritis, tuomet yra didelė tikimybė, kad neapžiūrės įtariamų traumų, kurios nurodytos kortelėje. GMP palydi pacientą iki traumatologo jeigu yra atvirasis lūžis. Traumatologas privalėjo apžiūrėti pacientą, turėjo paspaudinėti šonkaulius. Nukentėjusiosios atveju, ji būti primigtinai reikalavus vykti iki ligoninės, nes pakraujavus į audinius yra tikimybė, kad kraujuoja kažkur giliau. Pamena, kad kaimynė buvo blaivi. Nepamena, ar nukentėjusioji buvo blaivi. Ji sunkiai šnekėjo, matėsi, kad skaudėjo, nes nerado patogios padėties bei buvo blyški. Paaiškino, kad yra ribotas ligų sąrašas. Dokumentas Nr. 23-SPS-46673 yra (duomenys neskelbtini) ligoninės vidinis dokumentas. Ji užvedama paciento kreipimosi metu. Atsimena, kad pacientę atvežė vakare, po piko meto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja O. B. parodė, kad po Joninių nukentėjusiosios motina paskambino ir paprašė pagalbos sutvarkyti namus. Nuėjus pas D. į namus paklausė jos, kas atsitiko. Tuomet ji ir pasakė, kad ją sumušė vyras. D. nurodė, kad mušė rankomis, spardė kojomis ir už plaukų tampė. Kai klausė, kodėl kaltinamasis ją sumušė, D. neatsakė. Nurodė, kad ji tiesiog gulėjo, nes jai skaudėjo visą kūną. Po to atėjęs kaltinamasis pasiėmė vaiką, kad nukentėjusioji galėtų pailsėti ir pas kažką išėjo. Tada D. pasakė, kad jai labai bloga ir liudytoja pasiūlė eiti į jos namus. Pasėdėjus pas liudytoją namuose D. vėl skundėsi sveikatos problemomis, todėl ji iškvietė GMP. Kai atvažiavo GMP, D. nenorėjo važiuoti, tačiau perspėjus apie galimas stiprias traumas pakeitė nuomonę. Tuomet jos kartu su GMP nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur nukentėjusiąją nusivedė į kabinetą, o ji liko laukti. Po to jos kartu grįžo į liudytojos butą.

Galimai apie 11 val. paskambino nukentėjusiosios motina ir paprašė padėti sutvarkyti butą, nes D. jautėsi blogai ir reikėjo pagalbos. Tuomet vakare paskambino pati D. Sutuoktinio ir vaiko namuose nebuvo. Teigė, kad prieš tai nebuvo atėjusi pas D. Nurodė, kad nukentėjusiosios paakiuose buvo kraujosruvos, guzas galvoje bei sumušimai ant nugaros. Nurodė, kad apie kraujosruvas pasakė pati nukentėjusioji. Paaiškino, kad ji sunkiai vaikščiojo, D. svaigo galva bei temo akyse. Nukentėjusioji nurodė, kad su vyru susipyko ir jis ją sumušė, tačiau detaliai, kaip buvo panaudotas fizinis smurtas nepaaiškino. Mano, kad matyti sumušimai negalėjo būti padaryti rankomis. Teigė, kad sužalojimai padaryti kojomis. Nežino, kodėl D. susipyko su sutuoktiniu. Pradžioje nukentėjusioji pasakojo, kad ji nukrito nuo laiptų, tačiau liudytoja pasakė, kad netiki. Vėliau, nukentėjusioji pasakė, kaip buvo iš tiesų. Paaiškino, kad D. po ligoninės buvo pas ją namuose, kai buvo atvažiavusi policija. D. jautėsi prastai, todėl ji šaukė, kad jai bloga ir pati išsikvietė policiją. Kai D. pareigūnams pasakojo, kaip susižalojo, atrodė pasimetusi. Teigė, kad viską pasakojo paviršutiniškai, nukentėjusioji sakė vieną, o ji kitą. Tuomet nukentėjusioji elgėsi nerimastingai ir lakstė iš virtuvės atgal į virtuvę. Policija nurodė jai, kad būtų ramiai kambaryje. Po to policija apklausė D. kambaryje, o ji buvo virtuvėje, todėl negirdėjo, ką D. sakė pareigūnams. Netikėjo, kad D. nukrito nuo laiptų. Teigė, kad policija irgi galvojo, jog nukentėjusioji meluoja ir netikėjo jos pateikta versija. Tikino, kad nesakė nukentėjusiajai, jog ji nieko neslėptų nuo policijos. Nurodė, kad dabar geriau pamena, kaip viskas įvyko. Patikino, kad sakė tiesą. Mano, kad po metų geriau neprisimintų aplinkybių. Patikino, kad apklausoje vertėjas dalyvavo. Pasirašė, kad duoti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad tą dieną alkoholio nevartojo, Joninių nešventė. Po Joninių šiek tiek išgėrė, kai buvo pas nukentėjusiąją. Po konflikto nukentėjusiosios namuose buvo jos mama ir vaikas. Ji davė 20 Eur ir paprašė nueiti iki parduotuvės nupirkti degtinės ir sulčių. Nežino, ar D. buvo blaivi. Nurodė, kad grįžus iš parduotuvės nukentėjusiosios mama dar buvo, o neilgai trukus, išėjo. Tuomet jos vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Ji ir D. M. išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį, po to išgėrė 2-3 l alaus, kuriuos nupirko liudytoja ir likusius butelius paslėpė prieš atvykstant policijai.

Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą nurodė, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad viskas, kas yra parodymuose buvo papasakota pačios nukentėjusiosios. Nurodė, kad D. M. paskambino apie 1 val. nakties. Patikino, kad policijos apklausoje sakė tiesą. Nurodė, kad D. vyras buvo namuose, jis paėmęs už plaukų D. M. daužė, o paskui nusivedė į kitą kambarį ir uždarė duris. Negalėjo atsakyti, kodėl taip nesakė iš karto. Patikino, kad kiti asmenys įtakos nedarė duodant parodymus. Patikino, kad paskambinus D. M. apie 1 val., ji nuėjo pas ją į namus. Tvirtino, kad namuose D. buvo viena, o vyras po konflikto pasiėmęs vaiką išėjo. Teigė, kad D. M. nenorėjo likti viena namuose. Nurodė, kad mamos skambutis buvo po Joninių, o konfliktas per Jonines. Pradžioje nukentėjusioji nurodė, kad nukrito nuo laiptų, nes bijojo pasakyti tiesą kadangi ji ir kaltinamasis yra šeima. Patikslino, kad ryte buvo atėjusi pas nukentėjusiąją padėti susitvarkyti namus, tuomet jos išgėrė ir liudytoja išėjo. Po to vakare D. paskambino ir prašė sugrįžti dar kartą. M. namuose buvo du kartus. Neigė, kad parodymuose nurodė, jog jai yra žinomi du ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl K. M. smurtinių veiksmų prieš D. M. Teigė, kad nebuvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir suprato, ką kalbėjo apklausos metu. Jai nukentėjusioji nurodė, kad vaikas įvykio metu miegojo ir nieko nematė. Po to ji prie laiptinės paėmė vaiką ir nusivedė į jos butą ir vėliau atvyko Vaiko teisių tarnyba. Dieną iki D. mamos skambučio buvo atėjusi į jos namus. Tai buvo diena iki smurto. Ten buvo mama, D., kaltinamasis, draugai ir liudytoja. Jie šventė, vartojo alkoholį, tada D. mama išėjo, o jos nusprendė pratęsti ir po to ji išėjo namo. Vartojo likerį 0,5 l talpos. Alkoholį vartojo keturi asmenys, o kaltinamasis nevartojo. Teigė, kad išėjo 5-6 val. namo, liko draugai, kaltinamasis ir D. Tikino, kad dieną prieš nukentėjusioji neskambino, o tai padarė tik po konflikto. Galutinai nurodė, kad pirma paskambino nukentėjusiosios motina, o po to nukentėjusioji. Tai buvo 11-12 val. ryte. Paskui paskambino D. Patikino, kad matė smurtinius veiksmus. Liudytoja tuo metu sėdėjo. Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą panaudojo svetainėje, arčiau išėjimo durų. Su viena ranka suėmė už plaukų, kuomet ji sėdėjo. Nepamena, kuria ranka laikė. Negalėjo pasakyti, kiek kartų buvo smūgiuota. Kaltinamasis stovėdamas sudavė smūgį į veidą. Nematė, kaip kaltinamasis ją spardė. Liudytojai GMP nurodė, kad nukentėjusioji buvo spardoma. Muštynės truko apie 10-20 min. Nukentėjusioji pagalbos neprašė. Mano, kad vaikas miegojo kitame kambaryje, nes iš ten nesklido jokie garsai. Nurodė, kad D. M. bijojo, kad sutuoktiniui bus paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad kartu su tyrėja atvyko į pareiškėjos butą ir ten ją apklausė. Ji atsakinėjo į tyrėjos užduotus klausimus, o liudytojas vertė klausimus į rusų kalbą ir atsakymus iš rusų kalbos. Surašytus parodymus perskaitė bei išvertė ir pareiškėja pasirašė. Tikino, kad apklausa vyko ganėtinai nuosekliai, t. y. tyrėja konkrečiai uždavė klausimus ir visus pareiškėjos atsakymus surašydavo. Apklausos metu buvo dar vienas vyriškis, kuris stovėjo virtuvėje. Liudytoja nesukėlė abejonių dėl savo blaivumo. Nurodė, kad apklausa vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad apklausos nepamena. Tą dieną 5 policijos komisariate pavadavo koleges. Tikina, kad kaltinamojo nepamena. Paaiškino, kad per mėnesį dalyvauja nuo 60 iki 100 apklausų. Parodžius apklausos protokolo priede esantį parašą nurodė, kad tai jos parašas. Paaiškino, kad apklausa yra verčiama, o protokolas rašomas valstybine kalba. Pabaigoje, asmeniui, kuriam reikalingas vertimas, išverčia protokolo turinį ir teiraujasi dėl protokolo surašymo teisingumo. Tikina, kad protokolą išvertė teisingai. Nurodė, kad išverstą protokolą tyrėjas pasirašo el. parašu, tuomet atspausdina priedą ant kurio pasirašoma, kad protokolas surašytas teisingai. Tikino, kad visada tai paaiškina. Nurodė, kad ji atsako tik už vertimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad prokurorė nurodė papildomai apklausti O. B. dėl smurto artimoje aplinkoje. Su liudytoja derinant apklausos laiką nustatė, kad pastaroji nemoka valstybinės kalbos, todėl apklausoje dalyvavo vertėja. Liudytojai atvykus į apklausą, pakvietė vertėją. Nurodė, kad paaiškino liudytojai dėl ko ji yra iškviesta ir paprašė papasakoti viską, ką ji pamena. Klausė, ar ji matė konfliktą ir ką ji gali papasakoti papildomai, ko nenurodė pirminės apklausos metu. Klausimai buvo užduoti lietuvių kalba, o vertėja išvertė liudytojai. Liudytojos atsakymai taip pat buvo išversti į lietuvių kalbą. Tuomet atsakymą užrašydavo. Po liudytojos pasakojimo, kai tam tikros aplinkybės buvo neaiškios, uždavė papildomų klausimų. Tada pasiteiravo liudytojos dėl prašymų, papildymų ir pastabų. Po to pasirašė el. parašu po vertėjos išverstu tekstu ir atspausdino priedą ant kurios pasirašė ji, liudytoja ir vertėja. Tvirtina, kad verčiant tekstą interpretacijų nebuvo. Paaiškino, kad papildoma apklausa buvo organizuota patikslinti ar liudytoja matė konfliktą nuo pradžių, ar ji matė smūgius, ar kitus veiksmus. Nurodė, kad pirminė apklausa buvo netiksli. Teigė, kad pasakojimas abejonių nekėlė, tačiau turėjo įtarimų, kad liudytojai buvo darytas poveikis. Taip pat nurodė, kad liudytoja buvo įspėta dėl duomenų atskleidimo, t. y. pokalbis apklausos metu, jo turinys negali būti atskleistas tretiesiems asmenims. Žino, kad liudytojai skambino proceso dalyviai. Nurodė, kad pati liudytoja pasakė, kad jai skambino proceso dalyviai, tačiau nenurodė jų vardų ir pavadžių, nes nenorėjo niekam sukelti problemų. Apklausos metu negarsino pirminių parodymų. Netraukė skambučių išklotinių tarp liudytojos ir nukentėjusiosios. Nurodė, kad kilus įtarimui dėl asmens blaivumo yra galimybė išsikviesti kolegas, kurie su galiojančiu alkotesteriu patikrins blaivumą ir nustačius, kad žmogus buvo vartojęs alkoholio – apklausa nevykdoma. Todėl, nekilus įtarimu, kad liudytoja gali būti neblaivi, jos blaivumas nebuvo patikrintas alkotesteriu. Nurodė, kad byloje esančių popierinių dokumentų nespausdina, o palieka originalius. Nežino, kaip buvo išverstas birželio mėnesio apklausos protokolas. Tuo metu negalvojo, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai turi prieštaravimų. Negalėjo pasakyti, kodėl nukentėjusiajai nebuvo įteikta užduotis nuvykti pas specialistą medicininiai apžiūrai. Mano, kad tai galėjo būti padaryta el. paštu.

Teismo posėdžio metu specialistas K. Z. parodė, kad nurodytos aplinkybės neatitinka konstatuotų sužalojimų pobūdžio. Paaiškino, kad konstatuoti sužalojimai vienu smūgiu negalėjo būti padaryti, tai yra mažiausiai trys traumuojamo paviršiaus plokštumos, kas visiškai neatitinka nukentėjusiosios nurodytam vienkartiniam griuvimui. Nurodė, kad sužalojimai veido ir užausio srityje veido dešinėje pusėje būtų padaryti griuvimo su pagreičiu metu, o šiuo atveju sužalojimai yra ant akies, skruosto, nosies srityje, žaste ir priešingos pusės užausyje. Paaiškino, kad veido sužalojimai nesant sąmonės praradimui dažniausiai nėra būdingi. Besivadovaudamas tuo, kas surašyta medicininiuose dokumentuose nurodė, kad mažiausiai 3 trauminiais poveikiais buvo sužalotas veidas. Negalėjo pasakyti, kad sužalojimai buvo padaryti tik delnų suduodant per veidą. Paaiškino, kad dokumentuose per mažai aprašyti morfologiniai sužalojimų požymiai, kad galėtų nurodyti, koks buvo traumavimo mechanizmas. Išvada surašė remiantis medicinos dokumentais. Negali nurodyti tikslaus sužalojimų laiko. Paros laikotarpį nurodė vadovaujantis įrašais GMP lapelyje, kur nurodyta, kad visa galva buvo sutinusi. Paaiškino, kad sutinimas formuojasi ne pirmomis valandomis, o po 12-36 val. Versija, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta kaltinamojo ir nukentėjusiosios iškritimas iš lovos yra sunkiai tikėtina, nes užausio srityje pakankamai didelis sužalojimas. Be to, akies hematoma pakankamai didelė. Nurodė, kad sustumdymo metu, tokie sužalojimai nėra visiškai neįmanomi. Paaiškino, kad jam žinomi tik sužalojimų matmenys, o ne jų lokalizacijos. Teigė, kad sudavus smūgį delnu gali susidaryti kraujosruva. Konstatuoti sužalojimai medicininiuose dokumentuose vienkartinio sužalojimo neatitinka, nes ten nurodytos mažiausiai trys lokalizacijos. Artimo kontakto, t. y. muštynių metu, kraujosruvos galėjo susidaryti. Jeigu tai būtų tik 1 trauminis poveikis į veido kairiąją pusę, tikimybė maža, jog 3 poodinės kraujosruvos susidarytų 1 trauminio poveikio metu. Paaiškino, kad plokštumų išsidėstymas yra skirtinguose paviršiuose. Medicinos dokumentuose nenurodyta, kad ant veido buvo aptikti piršto anspaudai. Tikino, kad pirštais negalėjo būti padaryto nurodyti sužalojimai, nes jų matmenys yra per dideli. Konstatavo, kad užausyje padarytas nubrozdinimas. Odos nubruzdinimas susidaro, kai yra dinaminis judėjimas traumuojančio objekto traumuojamo paviršiaus atžvilgiu. Turi būti trintis tam, kad būtų pažeistas epidermis. Statinio trauminio poveikio metu gali susidaryti kraujosruva, muštinė žaizda. Paaiškino, kad spyrio metu galėtų susidaryti toks sužalojimas. Negalėjo paneigti versijos, kad išskleistu delnu buvo sudaryti kažkokie sužalojimai, nes nėra konkrečios sužalojimų lokalizacijos. Tačiau, visumoje tokios lokalizacijos sužalojimai vienkartiniam griuvimui, ar vienkartiniam smūgiui nėra būdingi. Suduodant smūgį delnu išskleistais pirštais yra logika, kad vienas centrinis lokalizacijos sužalojimas būtų kraujosruva, o nosies srityje nubrozdinimas nagu. Sudavimui delnu nėra būdinga 3 poodinės kraujosruvos, kurių matmenys yra dideli.

Nurodė, kad sugriebiant už žasto matysis tam tikrų matmenų ir pirštų išsidėstymo eiga. Tokiu atveju daroma išvada, kad sužalojimai padaryti vienu kartu sugriebiant žastą ranka. Nagrinėjimu atveju medicinos dokumentuose, tokių kraujosruvų nurodyta nebuvo. Paaiškino, kad objektyvių įspaudų požymių ant odos nuo pirštų nesusidaro. Patikslino, kad po pusdienio pirštų įspaudai matytųsi mažiau, nes tai yra minkštieji audiniai. Kai matomas odos paraudimas iš karto po smūgio, vadinasi, tai yra kapiliarinio tinklo išsiplėtimas, o tai gali tiksliai atkartoti viso delno ir pirštų formą. Paaiškino, kad kapiliarinio tinklo išsiplėtimas nėra vertinamas, kaip sužalojimas. Vadovavosi turima informacija, kuri neleidžia daryti prielaidos, kad sužalojimai buvo padaryti pirštais.

2023-08-22 įtariamuoju apklaustas K. M. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltės nepripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo. Dėl to, kas yra prašyta pranešime apie įtarimą gali pasakyti tik tiek, kad savo žmonos D. M. jis niekada nemušė. Iš kur pas ją atsirado pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai reikia klausti jos pačios. 2023-06-24 diena jam nieko nesako. Apie tai, kad pas juos namuose buvo policija, jis nieko nežino. Pamena, kad pas juos buvo (duomenys neskelbtini)pareigūnai dėl to, kad jo žmona buvo girta. Daugiau nieko paaiškinti negali ( t. 1, b. l. 128).

2023-06-25 nukentėjusioji apklausta D. M. parodė, kad 2023-06-24 apie 5 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžo namo iš draugės (blaiva), būdama namo laiptinėje, pirmame aukšte netaisyklingai pastačiusi dešinę koją, praradusi pusiausvyrą, nukrito ant betoninio grindinio. Tuomet ji paskambino savo vyrui K. M. gim. (duomenys neskelbtini), kuris atėjo (blaivas) iš jų (duomenys neskelbtini) buto, kuriame jos gyvena ir padėjo jai atsistoti. Kritimo metu susižalojo veidą ir kaklą. Kartu su vyru jai parėjus namo, nuėjo miegoti. Vyras prieš ją fiziškai nesmurtavo, smurto artimoje aplinkoje anksčiau niekada nėra buvę. Jos sužalojimai atsirado po to, kai nukrito laiptinėje. 2023-06-24 apie 21.16 val. jos kaimynė O. gyvenanti (duomenys neskelbtini), jai būnant pas ją svečiuose, paskambino iš jos telefono Nr. 113 tam, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, kadangi jai labai skaudėjo nugarą. Atvykus medikams, jie ją apžiūrėjo ir kartu nuvyko į RVUL išsamiai apžiūrai. Po apžiūros ją paleido gydytis ambulatoriškai. Gydymo įstaigoje jai nustatė įvairius sumušimus, kurie išvardinti ambulatorinio apsilankymo aprašyme. Šiuo metu jai nuolat sukasi galva, liejasi vaizdas, jaučiasi silpnai, labai skauda galvą. Daugiau apie šį įvykį, šiuo metu, nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 13).

2023-06-29 papildomai apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Sutinka duoti parodymus. K. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos vyras. Jie susituokė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. Jos abi su K. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2022 m. Butas nuosavybės teise priklauso jai. Jos mama A. L. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2023-06-23 dienos metu ji nuvedė dukrą pas savo mamą, nes susitarė, kad L. liks nakvoti pas močiutę. Ji liko namuose kartu su vyru. Vėlai vakare jis nuvažiavo į naktinę parduotuvę iš kur atvežė 2 ar 3 litrinius bambalius alkoholinio „Švyturio“ alaus. Kartu su vyru namuose vartojo alkoholį (jis išgėrė žymiai daugiau) ir susipyko. Nepamena, ką konkrečiau jam pasakė, bet mano, kad pati „davedė“ savo vyrą, nes po jos išsakytų žodžių gavo vieną stiprų smūgį (įtaria kad dešine ranka) į kairįjį skruostą. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų ir atsitrenkė nugara. Besigindama galėjo apdraskyti savo vyrui skruostą, bet tai buvo tik gynyba. Po to, kai atsistojo nuo grindų, jie kartu su vyru, lyg niekur nieko, nuėjo miegoti. 2023-06-24 ryte vyras susirinko savo daiktus, pasakė, kad išvažiuoja į viešbutį ir išėjo iš namų. Po to, kai jis išvažiavo, ji paskambino savo mamai ir pasakė, kad vyras ją sumušė. Ji atėjo pas ją namo kartu su jos dukryte, atnešė pavalgyti ir pasakė, kad ji pati kalta dėl to, kad „gavo“. Kaip suprato, mama paskambino jų kaimynei O. (pavardės ir kitų duomenų nežino, ji gyvena gretimame name (duomenys neskelbtini)) ir papasakojo apie jos ir vyro konfliktą bei paprašė O. ateiti pas ją, padėti susitvarkyti, t. y. išplauti indus. Jeigu gerai pamena 2023-06-24 apie 11 val. ryto ji parašė K. ir paprašė, kad jis atvažiuotų namo ir paimtų dukrą, nes jai labai skaudėjo nugarą, ji net negalėjo atsikelti iš lovos, ką jau kalbėti apie (duomenys neskelbtini) metų vaiko priežiūrą. Dar K. prašė iškviesti jai greitąją, bet jis žinute tik atsiuntė jai numerį 113 ir liepė pačiai kviesti gydytojus į namus. Jai būnant pas O., po 21 val. atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, O. ją palydėjo iki (duomenys neskelbtini) ligoninės ir jos po apžiūros kartu grįžo pas ją į namus. Mano, kad policija gavo pranešimą iš ligoninės dėl vyro smurto prieš ją, dėl to pareigūnai atvažiavo tik birželio 25 d. Atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių pasakė, kad pati nukrito nuo laiptų blogai pastačiusi dešinę koją. Sugalvojo pati istoriją su laiptais, nes bijojo, kad jos vyrui kažkas bus už tai, kad jis jai trenkė. Nemano, kad policininkai ja patikėjo. Kiek pamena pareigūnai ją apklausė, siūlė pasitikrinti blaivumą, bet ji atsisakė. Siuntimą nuvykti pas ekspertus gavo el. paštu, bei popierinį variantą. Yra užregistruota apžiūrai 2023-07-04. Po K. smūgio jai į veidą juto didelį fizinį skausmą, po akim išryškėjo mėlynė ir iš pradžių net matėsi rankos pirštų žymės. Kaip ir sakė, smūgis buvo toks stiprus, kad ji krito ant grindų. Ar K. ją tampė už plaukų ir spardė, pasakyti negali, nes dėl išgerto alkoholio, išgąsčio ir streso, tiesiog neatsimena. Savo vyrui K. ji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, vyras trumpąja žinute jos atsiprašė ir pasiūlė skirtis taikos sutartimi. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 20–21).

2023-06-25 apklausta liudytoja O. K. parodė, kad 2023-06-23 apie 21 val. ji nuėjo pas savo kaimynę D. M. į svečius adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo D. M. vyras, kurio asmens duomenų nežino. Pabuvo pas kaimynę D. M. apie 30 min., kai išėjo D. M. vyras, tuomet išėjo ir ji. Jai būnant tuo metu namuose D. M. su savo vyru konfliktavo, tačiau dėl ko pasakyti negali, nes nesikišo į jų pokalbį. 2023-06-24 apie 1 val. jai paskambino D. M. ir paprašė, kad ateitų pas ją. Ji iškart nuėjo pas savo kaimynę, užėjus į butą ji pamatė, kad D. M. vyras tampo ją už plaukų bei laikydamas už plaukų jos galvą trankė į sieną, ji nenorėdama kištis į jų asmeninį gyvenimą, uždarė buto duris ir išėjo namo. Apie 2 val. jai dar skambino D. M. apie penkis kartus, tačiau ji į telefono skambučius neatsiliepė, nes nenorėjo kištis į jų konfliktą. Apie 13.30 val. jai paskambino D. M., kuri paprašė, kad ateitų pažiūrėti kaip ji atrodo. Taip pat pokalbio metu ji paprašė jos, kad atneštų alaus. Ji iškart nuėjo pas savo kaimynę D. M. Nuėjusi pas kaimynę D. M., ji tuo metu sėdėjo kambaryje su savo dukra bei savo motina A. M. Ant D. M. veido ir rankos matėsi smurto žymės (po kaire akimi buvo kraujosruva, šalia akies toje pačioje pusėje matomi rankų pėdsakai, ant dešinės rankos yra kraujosruvos, bei ant šlaunų ir nugaros yra kraujosruvos, taip pat ant viršugalvio matomas didelis gumbas). Ji pasakė, kad bijo, kad iš jos neatimtų jos vaiko, kadangi ji prie jo kabinėjosi ir jis gali tai panaudoti prieš ją norėdamas atimti vaiką. D. M. nesakė apie tai kaip jos vyras prieš ją smurtavo. Apie 21.16 val. ji paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi D. M. negalėjo užmigti, jai skaudėjo visą kūną, negalėjo nueiti iki tualeto. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo D. M. ir nusprendė vežti į RVUL. Su D. M. greitosios medicinos automobiliu važiavo kartu. Visą laiką kol D. M. buvo ligoninėje ji buvo kartu. Kai paleido D. M. iš ligoninės ji parsivežė ją pas save į namus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadangi jai reikia priežiūros, nes skauda visą kūną. Kiek jai yra žinoma, anksčiau D. M. vyras yra prieš ją smurtavęs, buvo kviesta policija, bei pradėti du ikiteisminiai tyrimai. D. M. minėjo, kad vaikas tuo metu kai jos vyras prieš ją smurtavo miegojo, konflikto nematė. D. M. gyvena su savo vyru adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau vyras 2023-06-24 apie 15 val. pasiėmė vaiką ir išvažiavo, tačiau kur, ji nežino. Kiek jai yra žinoma D. M. vyras nuomojasi butą, tačiau kokiu adresu niekam nesako. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 68–69).

2023-10-19 papildomai apklausta liudytoja O. K. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaimynystėje gyvena jos pažįstama A. M, ji turi pilnametę dukrą vardu D. (pavardės nežino). D. su savo šeima, t. y. vyru ir dukryte gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pamena, kad per Jonines į jos telefoną jai paskambino D. ir paprašė, kad ateitų pas ją į namus pažiūrėti kokia ji visa subjaurota, kadangi ją sumušė vyras. Ji atėjo pas D. į namus, pamatė pas ją mėlynes po akimis. Nuėjo į kambarį, kur buvo D. dukrytė, paėmė ją ant rankų, vaikas visas drebėjo. Per praviras kambario duris pamatė, kad D. vyras viena ranka laiko ją už plaukų, o kita ranka daužo per veidą ir galvą. Spėjo pamatyti bent 3 smūgius. D. mušama visą laiką tylėjo. Po to pamatė, kad D. vyras ją už plaukų nutempė į kitą kambarį ir uždarė duris. Už durų girdėjosi grumtynių garsai, t. y. duslus daužymas ir bildesiai. Gal D. vyras ją daužė į sieną, gal spardė kojomis, negali pasakyti, nes nematė. Maždaug po 20 minučių D. atidarė duris. Jos veidas visas buvo ištinęs, akių nesimatė, galvoje pas ją buvo akivaizdūs guzai, tačiau kaip keista bebūtų, niekur nesimatė kraujo ir D. net nebuvo apsiverkusi. D. už nugaros stovėjo jos vyras (vardo ir pavardės nežino, smulkaus kūno sudėjimo, žemo ūgio, tamsaus gymio, iš išvaizdos panašus į romų tautybės atstovą). D. vyras liepė jai aprengti vaiką, rėkė, kad su ja girta savo dukters nepaliks. D. aprengė dukra, vyras paėmė vaiką ir išvažiavo. Žino, kad D. tą dieną prisigėrė kartu su savo motina, ar buvo girtas jos vyras, nepastebėjo. Joms būnant dviese pas D. namuose, ji jai pasakė, kad negali likti pas save, nes jai silpna, bloga, pykina, skauda nugarą ir galvą, ji stresuoja. D. pasiūlė eiti pas ją pernakvoti. Ji užrakino savo butą ir jos nuėjo pas ją. Visą naktį D. gėrė nuskausminamuosius, stenėjo, aimanavo, rėkė, nes, kaip ji sakė, jai skaudėjo visą kūną. Ji asmeniškai matė kraujosruvas D. veide, ant rankos ir didžiausius guzus galvoje. Pasiūlė D. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes matė, kad jos sveikata prastėja. Greitąją iškvietė pati į savo namus. D. iš pradžių net nenorėjo važiuoti, sakė, kad praeis, tačiau medikai ją įspėjo, kad dėl patirtų traumų pasekmės gali būti skaudžios. Kai medikai ją įkalbėjo, jos kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau jos į apžiūros kabinetą neįleido, o D. jai ligoninės išrašo nerodė. Kai grįžo iš ligoninės, kažkas paskambino į duris. Jas atidarius, ji pamatė, kad už durų stovi du policijos pareigūnai (mergina ir vaikinas). D. policijos pareigūnams pradėjo pasakoti, kad ji pati nukrito nuo laiptų, kad niekas jos nemušė. Ji vaikščiojo iš kambario į kambarį ir viso jų pokalbio negirdėjo, bet liepė D. sakyti tiesą ir nemeluoti. Tą pačią dieną ją apklausė policijos pareigūnė, o D. daugiau bendravo su pareigūnu. Kol kalbėjo su policininke, D. vis veržėsi į kambarį ir jai aiškino, kad turėtų sakyti, kad ji pati kažkur nugriuvo, tačiau ji net nežadėjo meluoti. Po šio įvykio yra kelis kartus sutikusi D. ir jos motiną. D. jai minėjo, kad jos ieško policijos pareigūnai, nes nori papildomai apklausti, bet ji pareigūnams jos kontaktų nedavė. Po to kai D. buvo sumušta, ji visiems pažįstamiems ir draugams pradėjo pasakoti, kad nukrito nuo laiptų, kad niekas jos nemušė, kad ji melagė ir viską išgalvojo. Beje, po to, kai D. buvo sumušta ji visą naktį skambinėjo ir susirašinėjo su savo vyru, klausinėjo jo kur jis yra ir kada jis jai atgal atveš vaiką. D. pasakė, kad kam jai dabar tas vaikas, jeigu ji taip prastai jaučiasi. Reikia, kad ji bent kažkiek atsigautų, nes negalės tinkamai pasirūpinti vaiku. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 72–73).

2023-11-29 apklausta liudytoja J. A. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose VšĮ (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, 2023-06-24 dirbo pamainoje nuo 7 val. ryto iki kitos dienos 7 val. ryto. Jos darbo specifika ir pobūdis yra reaguoti į iškvietimus, vietoje apžiūrėti pacientus, suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir priimti sprendimą dėl asmens transportavimo į ligoninę. Kadangi jos darbo pobūdis yra susijęs su teikiamomis pirminėmis med. paslaugomis, ir pacientų, kuriems suteikiama pagalba pamainos metu yra labai daug, be to taip pat, jog įvykis buvo 2023 m. birželio mėnesio pabaigoje, todėl ji gali pateikti tokius parodymus, kurie yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, o būtent greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (toliau - GMP kvietimo kortelė), kurią ji pati ir supildė. Todėl pagal medicininiuose dokumentuose esančius įrašus parodo, kad 2023-06-24 21.30 val. ji dirbdama 0885 brigadoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrėjo pacientę D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis, perduota joms iš dispečerinės buvo: „(duomenys neskelbtini) Moteris. Skundžiasi nugara nuo vakar, skauda nugarą“. Kvietėjas: pati. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad iki pagalbos suteikimo skausmas vertinamas 6 balais iš 10, po pagalbos suteikimo 4 balais iš 10. Sužalojimo / skausmo vieta - galvos ir veido skausmas bei sutinimas, krūtinės ląstos lūžis ir skausmas, nugaros minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas, kairės rankos minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas, kairės kojos minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas, kas visumoje įvertinta kaip trauminiai sužalojimai (specifiniai) (30). GMP kvietimo kortelės papildomoje informacijoje nurodyta: „Vakar paryčiais sumušta savo sugyventinio. Kaimynės teigimu, trenkęs per veidą, nukritusią daužė kumščiais, spardė“. Kairėje pusėje krepitacija po d. Raktikauliu (1-2 šonkauliais), skausmas daugumos šonkaulių plote. k. Galvos sutinimas, pykina, svaigsta galva. Čiuopiant skausmingos krūtys (implantai). Daugybinės kūno hematomos. Į policiją nesikreipė. Preliminari diagnozė: Dauginiai paviršiniai sužalojimai, nepatikslinti. Po apžiūros pacientė iš kaimynės namų buvo pervežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Dar prisimena, kad atvykus į kvietimą, apžiūrėta pacientė D. M. Apžiūros metu sudėtingesnius sužalojimus galėtų išskirti 2-jų kairės pusės šonkaulių krepetacija (kraujavimas po odos dangalais, kuriuos dažniausiai sukelia kaulų lūžiai, pažeidę kelias kraujagysles ir sukėlusius didesnį kraujavimą po oda nei hematomos. Krepetacija pasižymi, kad jos vietoje liečiant traumuotą vietą girdimas būdingas ,,sniego traškėjimo” garsas. Krepetacija paprastai įvyksta po stipraus smūgio: kaip smurtas, kritimas ar autoįvykio metu. Taigi toks kraujavimas, dažniausiai būna kaulų lūžio pasekmė. Kaip minėjo anksčiau, toje vietoje buvo įtariamas 1–2 šonkaulių lūžimas. Taip pat, pagal galvos svaigimą ir pykinimą, buvo įtariama sunkesnė galvos trauma, kaip galvos smegenų sutrenkimas, ar kraujavimas į smegenų dangalus. Taip pat pacientės apžiūros metu stebėtos daugybinės hematomos krūtyse, pacientė prisipažino, jog turi krūtų implantus, nuo stebimų pažeidimų, jie galėjo įtrūkti ir sukelti šoką. Stebint daugybinius kūno pažeidimus ir daugybines hematomas: šonkaulių sritis, pilvas, nugara, kairė ranka ir koja, galva, veidas, tai tikrai negalėjo, būti kaip pacientė teigė vieno griuvimo metu įvykę pažeidimai. Pacientei buvo apsunkęs ir skausmingas net minimalus judėjimas, kaip pasivertimas lovoje ar atsisėdimas. Įvykio aplinkybes papasakojo kaimynė, pas kurią išvakarėse atvyko pacientė prašydama prieglobsčio ir papasakojo jai visą situaciją, kas ir kaip ją mušė. Galiausiai prisipažino ir jai, ir paprašė, kad paskambintų ją sumušusiam sugyventiniui, kad jis išsigąstų ir daugiau taip su ja nesielgtų. Atsisakius, pati paskambino iš savo telefono ir jam atsiliepus, paprašė šiam papasakoti kokius įtaria sužalojimus. Paklausus, kodėl sumušė savo sugyventinę, pradėjo juoktis, kad: „pati prisiprašė, kad nu ir kas dabar bus?, na gerai tegul nors ir numiršta !“. Pati pacientė atsisakė, kad būtų kviečiama policija ir neįvardijo ją sumušusio sugyventinio koordinačių ar asmens tapatybės duomenų, kad galėtų pateikti tuos duomenis policijai, bet kiek suprato iš pokalbio, kad kartu su juo gyvenanti, ir tik greitosios iškvietimo dieną buvo apsistojusi pas kaimynę, su kuria palaikė draugiškus santykius. Kadangi iš jos pusės tuo metu prioritetas kaip medikės buvo pacientės sveikata, jai buvo svarbu neišgąsdinti pacientės, kad ligoninėje būtų patikrinta jos sveikata ir traumų rimtumas bei jų grėsmė tolimesnei merginos sveikatai. Pristačius į RVUL („Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“), personalą kaip priklauso pagal jos darbo specifiką informavo, kad tai smurto atvejis, pacientės ir kaimynės teigimu smurtautojas yra pacientės sugyventinis ir kad policija neinformuota, nes pacientė to atsisakė ( t. 1, b. l. 49).

2023-10-20 apklausta liudytoja A. U. parodė, kad 2023 m. birželio pabaigoje pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką dirbo kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėju E. T. Patruliuojant teritorijoje iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą patikrinti pranešimą iš ligoninės apie sugyventinio sumuštą moterį. Atvykus pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, skambino į telefonspynę, tačiau durų niekas neatidarė. Paskambino pranešime nurodytu nukentėjusiosios telefonu, paprašė papasakoti apie įvykį, tačiau ji kalbėjo nerišliai, fone girdėjosi kiti balsai. Iš pradžių pagalvojo, kad tai jos sugyventinis ar vyras, kuris ją sumušė ir dabar neleidžia jai kalbėti su policijos pareigūnais. Po to išgirdo moterišką balsą su nurodymu pasakyti adresą. Paaiškėjo, kad nukentėjusioji, kaip vėliau nustatyta D. M., yra prisiglaudusi pas kaimynę namuose. Kartu su tyrėju E. T. nuėjo pas kaimynę. Buto duris jiems atidarė vyresnio amžiaus moteris, kaip nustatė vėliau – liudytoja O. K.. Užėjus į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji, pamatė pas ją didelę kraujosruvą po kaire akimi, virš kraujosruvos matėsi paraudimai ir trijų pirštų atspaudai ant kairiojo skruosto ir smilkinio. Pasiteiravo jos kas atsitiko, ji pradėjo sakyti, kad nukrito nuo laiptų, o jos vyras priėjo pakėlė ją, jie grįžo namo ir lyg niekur nieko nuėjo miegoti. Paprašė D. M. parodyti išrašus iš gydymo įstaigų. Juose buvo parašyta, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė sugyventinis. Dar kartą pasiteiravo jos, ką reiškia įrašai medicininiuose dokumentuose, tačiau D. M. toliau teigė, kad pati nukrito nuo laiptų. O. K. išgirdusi, ką kalba nukentėjusioji pradėjo ją „protinti“ ir vis kartojo: „sakyk tiesą, kam meluoji? Sakyk policijos pareigūnams kaip buvo.“ Tyrėjas E. T. liko su nukentėjusiąja, o ji kitame kambaryje apklausė liudytoją. Ji jai papasakojo, kad nukentėjusioji jai įvykio naktį kelis kartus skambino, prašė ateiti ir sakė, kad ją sumušė vyras. Kai O. K. atėjo pas juos į namus, ji pamatė, kad vyras tampo nukentėjusiąją už plaukų ir muša rankomis. Kai grįžo atgal pas nukentėjusiąją į kambarį ir paklausė, kur šiuo metu yra jos vyras, ji atsakė, kad nežino. Jiems girdint ji paskambino savo vyrui ir jis liepė jai pasakoti, kaip buvo, tačiau savo buvimo vietos nenurodė. Supildė procesinius dokumentus, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal smurto artimoje aplinkoje faktą ir išvažiavo toliau patruliuoti. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 84–85).

2023-11-30 apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2023 m. birželio pabaigoje (per Jonines) pagal iš anksto sudarytą grafiką dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus tyrėju J. N. Patruliuojant teritorijoje iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) specialistė prašo policijos atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes reikia patikrinti vienos motiną blaivumą. Pranešėja laukia vietoje. Buto duris, jiems atidarė viena iš (duomenys neskelbtini) specialisčių. Užėjus į butą pasisveikino, prisistatė ir jis įspėjo kambaryje buvusius žmones, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Kambaryje buvo dar viena (duomenys neskelbtini) specialistė ir jauna moteriškė. Po butą lakstė (duomenys neskelbtini) amžiaus mergytė. Iš karto pastebėjo, kad pas moteriškę, kaip vėliau nustatyta tai D. M. dėl kurios juos ir kvietė, pamušta akis (mėlynė ir didelė kraujosruva), ant kairės rankos žasto taip pat matėsi didelė mėlynė. Paklausė kas atsitiko mamytei ir viena iš Vaiko teisių apsaugos specialisčių jam atsakė, kad mamytę sumušė tėvelis, nors ji sako, kad nukrito. Pasiteiravo nukentėjusiosios dar kartą kas atsitiko, tačiau jokio atsakymo iš jos negavo, ji tik pasakė, kad pareigūnai dėl sumušimų ją apklausė ryte. Vaiko teisių specialistė jam parodė jiems iš policijos atsiųsta pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje su ROIK numeriu. Jiems būnant bute D. M. taip ir nesugebėjo papūsti į alkotesterį, todėl VTAS specialistės nusprendė vaiką palikti močiutei, t. y. D. M. motinai. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 114–115).

2023-11-17 apklausta liudytoja A. L. parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Parodymus duoti sutinka. D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukra, kuri kartu su savo šeima, t. y. vyru ir savo dukra gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vasarą, tikslios datos nepasakys, gal tai buvo Joninės, anūkė nakvojo pas ją, kadangi gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje. Ryte ji nuėjo pas D., nes norėjo grąžinti vaiką. Atėjusi pamatė, kad pas D. ant skruosto mėlynė. Iš kur ta mėlynė atsirado, ji nežino, dukra jai beveik niekada nieko nepasakoja. Galbūt vėliau ji jai buvo užsiminusi, kad nukrito nuo sofos. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 80–81).

2023-06-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-06-24 apie 5 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, K. M. gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną D. M. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent ranka trenkdamas per veidą nenustatytą kiekį kartų, o vėliau nukritusią ant žemės, rankomis bei kojomis, trankė kumščiais bei spardė į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, taip D. M. sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

2023-07-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2224/2023 (01) nurodyta, kad remiantis D. M., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog D. M. konstatuotos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kariame skruoste, nosies dešinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. M. kūne nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. D. M. sužalojimų susidarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 45–47).

2023-10-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas ir aprašytas apžiūrėtas skambučio garso įrašas iš Greitosios medicinos pagalbos, 1 vnt. Apžiūrimas skambučio garso įrašas ID 2308160028. Garso įrašo trukmė 03:08 min. Garso įraše girdimas Greitosios medicinos pagalbos operatorės balsas (toliau - GMP) ir moters balsas (toliau - Mot.) dialogas: GMP: Greitoj/ Mot.: Sveiki / GMP: Laba vakarą. Koks įvykio vietos adresas ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) (fone girdisi bruzdesys) / GMP: Palaukit, pone, negirdžiu. Miestas ? / Mot.: Vilnius / GMP: Miestas, Vilnius. Tuoj pasižymėsim. Gatvė ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) / GMP: (duomenys neskelbtini). Namo numeris ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) / GMP: (duomenys neskelbtini) ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) / GMP: (duomenys neskelbtini) Kuriam aukšte gyvenate ? (pauzė). Pone, atsakinėkit į klausimus. Kuriam aukšte gyvenate ? / Mot.: (fone girdisi bruzdesys). Tuoj, palaukit (klausia rusų kalba šalia esančios moters). (duomenys neskelbtini). / GMP: (duomenys neskelbtini). Ar yra durų kodas ? / Mot.: (fone girdisi rusų kalba diktuojamas kodas) / GMP: (duomenys neskelbtini) raktas, toliau ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) / GMP: (duomenys neskelbtini). Serga vyras, moteris ? / Mot.: Moteris / GMP: Kiek metų ? / Mot.: (duomenys neskelbtini) / GMP: Kas atsitiko ? / Mot.: Labai nugarą skauda / GMP: Skauda nugarą, kiek laiko ? / Mot.: Nuo vakar / GMP: Traumos nebuvo ? / Mot.: Ne / GMP: Kokiom lėtinėm ligom nesergat, radikulitu ? / Mot.: Ne, ne, nieko tokio nėra/ GMP: O pilvo neskauda ? Mėnesinių nėra ? Nėštumo nėra ? / Mot.: Ne, nėra, nieko / GMP: Ką ten sakot, negirdėjau ? / Mot.: Pas mane labai nugarą skauda / GMP: O vaistų kokių tai bandėt nuo skausmo gerti? / Mot.: Taip, bet nepadeda / GMP: Ką gėrėte ? / Mot.: Ibuprofeną / GMP: Prieš kiek laiko ? / Mot.: Jau nuo vakar / GMP: Vakar gėrėte Ibuprofeną ? / Mot.: Vakar gėriau Ibuprofeną, ir dar šiandien, bet nieko nepadeda (fone girdisi bruzdesys) / GMP: Skauda nugarą nuo vakar, taip ? / Mot.: Taip / GMP: Gerai, laukite greitosios, atvyksime. Priimkite tokią padėtį, kad mažiau skaudėtų / Mot.: Aha, gerai, ačiū labai Jums / GMP: Jeigu kažkas blogėtų, perskambinkite / Mot.: Aha, ačiū labai, viso. / Įrašas baigiasi, skambučio trukmė - 03.08 (3 minutės 8 sekundės) (t. 1, b. l. 95–96).

2023-12-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti ir aprašyti 4 vnt. vaizdo ir garso įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų (angl. klb. - Bodycam), viso vnt. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230625-084620UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 37 s. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai stovi prie daugiabučio namo laiptinės durų. Pareigūnė laiko rankoje mobilaus ryšio telefoną ir įjungusi garsiakalbį šneka su moterim, kaip vėliau nustatyta su nukentėjusiąja D. M.: Moteris: Šiaip tai laiptinės, tiesiog nuo šitos va… Pareigūnė: O kodėl mums iš ligoninės parėjo, kad Jus namuose sugyventinis sumušė? Moteris: Ne, niekas manęs nemuša. Pareigūnė: O kur Jūs šiuo metu esat? Moteris: O kas? Pareigūnė: Mums reikia Jūsų duomenys susirašyti ir tiesiog pabendrauti. Nes Jūs čia telefonu man sakot, man reikia pažiūrėt į Jus, Jūsų sugyventinį. Moteris: O Jūs jam skambinot? Moteris: Supratau. Pareigūnė: Tai galit mus įleist? Ir tada žiūrėsim ką darysim. Moteris: Galim kokią kitą dieną? Pareigūnė: Kokią kitą dieną? Mums šiandien reikia. Moteris: Šiandien niekaip. Pareigūnė: O kodėl Jūs negalit šiandien? Moteris: Nu tiesiog reikia, nežinau, nugarą skauda. Reikia pagulėt šiandien. Kažkokią gal kitą dieną susitiksim gal? Po savaitės kažkur? Pareigūnė: Po savaitės mes tokių dalykų nedarysim, mes šiandien turim priimti sprendimą, ką mes darom. Mums šiandien reikia išaiškinti situaciją, nes Jūs čia dabar telefonu sakot, mus į namus neįsileidžiat. Aš sakau, Jūs tik bijot ir bandot čia kažką įrodyti. Man klausimas kodėl Jūs ligoninėje vienaip sakėt, o čia dabar sakot, kad nuo laiptų nukritot? Moteris: Ne, ne aš sakiau, kad nuo laiptų nukritau. Pareigūnė: Kodėl mums iš ligoninės pasakė, kad atėjo pranešimas kad Jus sumušė sugyventinis? Nors Jūs dabar sakot, kad ne. Moteris: Aš taip nesakiau. Tiesiog man vakar kai davė lapukus, tai ten parašyta kad aš nukritau. Pareigūnė: Tai leiskit mus į būtą mes pažiūrėsim tuos išrašus. Tai galim mes pas Jus į butą užeit ar nelabai? Moteris: Nu nelabai. Pareigūnė: O Jūs galit gal tada į lauką išeiti? Su tais išrašais bent. Moteris: Negaliu, neturiu jėgų. Sakau po savaitės. Pareigūnė: Tai Jūs tada arba įleidžiat mane į butą arba ateinat į apačią pas mus su tais išrašais. Moteris: Tai gerai, aš tada paieškosiu ir atvyksiu. Pareigūnė: Tai mes laukiam tada Jūsų lauke prie laiptinės. Moteris: Lauke? Ten prie (duomenys neskelbtini)? Pareigūnė: (duomenys neskelbtini). Moteris: Ne, aš dabar ne bute. Vakar mane paėmė šita kaimynė pas save namie, nes aš visiškai negaliu. Tai (duomenys neskelbtini). Pareigūnė: (duomenys neskelbtini)? Moteris: Taip, tai čia kaimynė mano. Pareigūnė: Tai (duomenys neskelbtini) namas? Moteris: (duomenys neskelbtini) taip. Pareigūnė: Supratau, gerai mes tuoj busim. Moteris: Butas (duomenys neskelbtini). Pareigūnė: Gerai tuoj užeisim. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20230625-090044UTC+0300". Vaizdo įrašo trukmė 12 min. 07 s. Vaizdo įraše matome, kaip policijos pareigūnai kyla laiptais į viršų. Prie buto juos pasitinka moteris, kaip vėliau nustatyta liudytoja O. K. (toliau - OK): Pareigūnas: Sveiki. Pareigūnai užeina į butą. Girdimi moteriški balsai. Pareigūnė: Sveiki. Nu, pasakokit dabar kas vyko vakar, bet nemeluodama, tiesą sakyk. Nu, pasakok. Moteris, kaip vėliau nustatyta - nukentėjusioji D. M. (toliau – DM): Nu nukritau nuo laiptinės. Pareigūnė: Ir kaip po akim mėlynė atsirado nuo laiptų krentant? DM: Nu, nežinau, nu vat kažkaip nežinau, koją ne taip vat pastačiau ir viskas. Pareigūnė: Nu, nemeluok. DM: Aš nemeluoju, tikrai čia taip buvo. Pareigūnas: Parodykit išrašus iš medicinos įstaigos. OK: Atnešt? Iš ligoninės? Pareigūnas: Ugu. Paėmęs medicininius dokumentus į rankas pareigūnas garsiai skaito: „Vakar paryčiais sumušta sugyventinio“. DM: Ne, ne, ne. Pareigūnas skaito toliau: „Kaimynės teigimu trankė per veidą. Nukritusią daužė kumščiais, spardė.“ Pareigūnas: Kas per kaimynė matė įvykį? Kur ji gyvena? DM: Čia šita. Pareigūnas: Čia šita kaimynė? Nu tai čia viskas aišku... DM: Be nu, ne.

Pareigūnė: Kur sugyventinis šiuo metu? DM: Tai ne gyventojas čia padarė. Pareigūnas: Draugas tada… Kokie Jūsų santykiai? Pažįstami, ar, ar…? DM: Čia mano vyras. Pareigūnė: A tai jus susituokę esat? DM: Taip. Pareigūnė: O kur vyras šiuo metu? DM: Tai nežinau, kažkur ten gal… Pareigūnė: O kur Jus gyvenat kartu su vyru? DM: Ne, aš atskirai gyvenu. Pareigūnas: Vyras (duomenys neskelbtini) name gyvena? Ne? O kas ten gyvena? DM: Aš, bet viena. Pareigūnas: O čia kieno namai? DM: Čia kaimynė. Toliau žmonės kalba vien per kitus ir suprasti ką kalba nepavyksta. Pareigūnas: Tai Jūs tą vakarą kartu buvot, ar kaip? Kad kaimynė matė viską. DM: Jinai nieko nematė. Pareigūnas: Nu čia parašyta. Kaimynė teigia, kad Jus trankė per veidą ir nukritusią daužė kumščiai bei spardė. DM: Jinai nematė. Jinai nematė, kaimynė. Jinai tiesiog vat iš manęs taip, vat. Pareigūnė: Tai čia Jūsų žodžiai yra parašyti. DM: Ne, aš pasakiau, kas aš nukritau iš laiptinės. Pareigūnė: Ugu...Ir po akim mėlynė atsirado ir šone matosi pirštų pėdsakai. Aš galiu pasakyti, kad trys pirštai trenkti yra, matosi. DM: Ne.

Pareigūnė: Nu kaip taip ne? Nu, nemeluokit. Aš tai gi matau. DM: Aš nemeluoju. Pareigūnė: Nu nereikia čia. DM. Aš nemeluoju. Aš tik tai sakau, kad aš nukritau. Pareigūnas: Nu mes pradėsime tada ikiteisminį ir galėsite pasiaiškinti tada atskirai. DM: Nereikia. Pareigūnas: Bet kokiu atveju, nes čia...Galės parodymų ir neduoti tada. O kur viskas vyko? Šitoj laiptinėj? DM: Kaip sakot? Pareigūnė: Einu paklausiu šitos kaimynės. Pareigūnas lieka su nukentėjusiąja vienas. Pareigūnas: O viskas kurioj laiptinėj čia įvyko? Kur Jūs teigiat, kad nukritot? Šitoj laiptinėj? Šito namo laiptinėj, ar (duomenys neskelbtini) namo? DM. Aš nuėjau, į šitą vat liftą ir pas mane koja vat taip va… Pareigūnas: Bet kurio namo laiptinėj? DM: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Ten, (duomenys neskelbtini). Čia (duomenys neskelbtini). DM: Taip. Pareigūnas: O šalia Jūsų tuo metu kažkas buvo, laiptinėje? DM: Ne, ne. Pareigūnas: Buvo anksčiau smurto atvejų? DM: Niekada gyvenime nebuvo. Ir dabar čia irgi nebuvo. Pareigūnas: Kiek laiko kartu su vyru gyvenat santuokoje? DM. (duomenys neskelbtini) metai bus (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: (duomenys neskelbtini) metai… Mažamečių vaikų turit kartu? Vaikų turit bendrų? DM: Taip, vaiką turiu. Pareigūnas: O kur vaikas šiuo metu? DM: Su vyru. Pareigūnas: O kur vyras būna? Gyvena kokiu adresu? DM: Aš nežinau. Pareigūnas: Jūs nežinot kur Jūsų vyras gyvena? DM: Aš nežinau. Pareigūnas: Nu Jūs juokaujat? DM: Tai Jūs paskambinkit dabar ir sužinokit! Aš tai tikrai nežinau kur jis gyvena!!! Pareigūnas: Jūs santuokoje (duomenys neskelbtini) metus gyvenat, turit bendrą vaiką ir Jūs nežinot kur Jūsų vyras gyvena? DM: Tai jeigu jis man nesako, tai kaip aš galiu žinot?!? Pareigūnas: Įdomūs pas jus santykiai. Pykit, nepykit, bet kaip Jūs galit nežinot kur Jūsų vaikas ir vyras gyvena… DM : Tai jis man nesako. Pareigūnas: Jums nesako? DM: Nesako, tikrai aš sakau. Pareigūnas: Puiki šeima. DM: Palaukit, palaukit, tuoj. Jis man net gi ragelio, ragelio nepa...Vat, žiūrėkit, vat yra sms žinutės. Va, skambinu dabar. Nukentėjusioji kažkam skambina ir kalba telefonu per garsiakalbį su atsiliepusiu vyriškiu. Vyriškis: Alio. DM: Алё, привет. Vertimas: Alio, labas. Vyriškis: Ugu. DM: Слушай, ко мне вот щас сюда полиция приехала. Vertimas: Klausyk, pas mane va čia dabar policija atvažiavo. Vyriškis: Ну и что хочет? Vertimas: Na, ir ko nori? DM: Ну ничего, выясняет, что со мной случилось. Vertimas: Na, nieko, aiškinasi kas su manimi atsitiko. Vyriškis: Ну и говори как есть и всё. Vertimas: Na, ir sakyk kaip yra, ir viskas. DM: А как есть? Vertimas: O kaip yra? Vyriškis (neaiškiai kalba): Всё, Л. встаёт. Vertimas: Viskas, L. keliasi. DM: A? Vyriškis (neaiškiai kalba): Л. встаёт, всё. Vertimas: L. keliasi, viskas. DM: A как Л.? Vertimas: O kaip L.? Vyriškis: Хорошо. Vertimas: Gerai. DM: А где ты щас находишься? Тебя спрашивает полиция, где ты находишься щас? Vertimas: O kur tu dabar esi? Tavęs klausia policija, o kur tu dabar esi? Vyriškis: Потом пусть позвонят. Vertimas: Vėliau tegul paskambina. DM: Они сами пусть позвонят? Vertimas: Jie patys tegul paskambina? Vyriškis: Да. Vertimas: Taip. DM: Хорошо. Vertimas: Gerai. DM (padeda ragelį): Nu, va. Pareigūnas: Tai dabar pripažinkit, faktas buvo? DM: Koks? Pareigūnas: Smurto nuo vyro. DM: Ne. Pareigūnas: Kaip pas Jus gali atsirasti mėlynė po akim nukristu nuo laiptų? Pas Jus nubrozdinimų nėra krentant nuo laiptų. DM: Aš Jums sakau, aš nukritau nuo laiptinės. Pareigūnas: O tai Jūs kaip kritot? Akim į žemę? DM: Taip. Pareigūnas: O rankos, kojos neapibrozdintos. DM: Aš tiesiog vat taip va koją ne taip paspaudžiau. Pareigūnas: Koja pati nesužalota, nubrozdinimų nėra, tą prasmę… Jūs tiesiai krentat ant veido? DM: Taip, ant veido ir ant visos šitos. Aš nežinau. Ką nukentėjusioji tuo metu rodo pareigūnui nesimato, nes „Body kamera“ nukreipta į sieną ir lubas. DM :Aš nežinau, pas mane koja tuo metu vat taip va. Pareigūnas: Nu, ką Jūs, juokaut, turbūt? Mes ikiteisminį tyrimą bet kokiu atveju pradėsim dėl smurto. DM: Nereikia. Pareigūnas: Mes pagal faktą pradėsim. Mums net Jūsų pareiškimo nereikia. DM: O kam? O kam? Pareigūnas: Nes tokia yra įstatyminė bazė. Nes Jūs mums nepasakot kaip iš tikrųjų buvo, nes Jūs turbūt jo bijot. DM: Tai aš sakau!!! Pareigūnas: Jūs bijot jo? DM: Ne, aš nebijau. Aš nieko nebijau. Pareigūnas: Nu tada galbūt nenorit, kad jis problemų turėtų. Gal ir toks yra dalykas. DM: O jis turės? Pareigūnas: O mes matom išrašą, matom Jūsų sužalojimus. DM: O jis turės problemų? Pareigūnas: Tai ikiteisminis tyrimas bus pradėtas. DM: Koks? Pareigūnas: Dėl smurto. DM: Nereikia. Pareigūnas: Artimoj aplinkoj. O kodėl nereikia, sakot? DM. Nereikia. Kam? Pareigūnas: Nu kodėl? DM: Nu, nereikia. Pareigūnas: Ką reiškia nereikia, jeigu vyras smurtauja prieš žmoną? DM: Negalima. Pareigūnas: Būtent, kad negalima smurtaut. Pareigūnė grįžta į kambarį ir pasakoja kolegai, kad apsiklausė kaimynę, kurį viską matė, nes jis visi buvo kartu (duomenys neskelbtini) name. Pareigūnas: Sakau, Jūsų pareiškimo net nereikia. Mes ikiteisminį tyrimą pradėsim, liudytojus apklausim. O Jūs galėsit duot parodymus, galėsit neduot. Čia Jūsų pasirinkimas. Pareigūnė: Mes Jus apklausim, o Jūs ką pasakysit, mes tą parašysim. DM: Tai aš nenoriu, kad nu… (pradeda verkti). Pareigūnė: Čia kaip sakant. Tai Jūs norit, ar nenorit, mes negalim,. Mes turim pradėti, suprantat? Jūs jau ne pirmą kartą gau..., tą prasmę, ne pirmą kartą prieš Jus smurtauja jisai. DM (verkia): Nesmurtauja jis. Pareigūnė: Nu kaip nesmurtauja? DM: Čia ne jis! Ne jis! Pareigūnė: O tai kas?!? DM (toliau verkia): Nu aš gi sakau, kad aš nuo laiptinės nukritau. Pareigūnė: Nemeluokit, nu. Pareigūnas: Nu o mes ne pirmą dieną dirbam ir mes matom sužalojimus kaip būna žmonės nukritę nuo laiptų ir kaip būna sumušti. Į kambarį užeina liudytoja O. K. OK: Успокойся Д., правда. Зачем врать? Ты хочешь, блять, побитая быть или как? Извиняюсь за выражение… Или хочешь, чтоб он тебя вообще убил? Ну? Как ты, молодая девка. Ну, ты молодая девчонка. Ты себя хочешь покалечить, бляха-муха, извиняюсь за выражение. Vertimas: D., nusiramink tikrai. Kodėl meluoti? Tu nori, (necenzūrinis žodis) būti sumušta ar kaip? Atsiprašau dėl išsireiškimo… Ar nori , kad jis iš viso užmuštų? Na? Kaip tu jauna pana. Na, tu jauna panelė. Tu nori save sužaloti, (necenzūrinis žodis) – musė , atsiprašau dėl išsireiškimo. Pareigūnė: Nu ar taip reikia atrodyti, ar turite taip atrodyti, kad bijoti pasakoti kas įvyko? Ar taip reikia atrodyti su mėlyne po akim vaikščioti?? OK: Nu... Nesąmonė. DM: Заживёт и пройдёт, блин. Vertimas: Užgis ir praeis, blin . Pareigūnė: Ar tau taip smagu su mėlyne vaikščioti? Po akim… Tu pažiūrėk ant rankos kokia mėlynė yra. OK: O pažiūrėk čia kas darosi? DM (sušunka iš skausmo): Aj, aj. OK: Durna tu ili ne? DM: А чё ты лезешь, O.? Я тебе попросила, не лезь! Чего ты лезешь, дай мне поговорить. Vertimas: O ko tu lendi, O.? Aš tavęs paprašiau, nelįsk! Ko lendi, leisk man pakalbėti. DM: Ne, nereikia nieko, viskas. Pareigūnė: Nu, tą prasmę. Tavo žodis čia mums „noriu, „nenoriu“, mes pagal faktą pradėsim, nes tavo pareiškimo mums nereikia. Mes pradėsim pagal faktą ir viskas. Apsiklausim, ką tu norėsi apklausoj pasakyti, pasakysi. Ko nenorėsi, nesakysi. Čia jau yra, kaip sakant, ant tavo sąžinės. Jeigu tu leidi jam toliau tave daužyti, čia yra tavo… DM: Čia ne jis mane daužė. Pareigūnė: Tu man nemeluok ir man nepradėk čia akių draskyti, kad jis tavęs nemušė. Aš matau pagal faktą. Negalima taip leisti, kad tave vyras taip, tą prasmę, būti bokso kriauše. OK: Taip! Nu. Nemeluok, čia žinai… Pareigūnė: Parašyta, kad nuo laiptų nukritai, bet paskui kaimynė viską matė, kaip daužė. DM (pakeltu tonu): Jinai nematė! Pareigūnė: Matė! DM(pakeltu tonu): Jos nebuvo! Jeigu čia gyvena, o ten pas mane (duomenys neskelbtini) namas, kaip jinai galėjo čia vat, nu, matyti, tiesiog?!? Pareigūnė: Bergždžias reikalas su tavim čia. Mes einam paimsim tada kompiuterius ir Jūs paskui mus įleisit. OK: Gerai, ponia. DM: Пожалуйста, можете пожалуйста не писать, ну, ничего, пожалуйста? Vertimas: Prašau, galite nerašyti, prašau, na, nieko, prašau? Pareigūnas: Tai mums Jūsų pareiškimo nereikia, mes pradėsim patys viską. Ikiteisminis tyrimas šiandien bus pradėtas. OK: Taip, taip. DM: O Jūs girdėjot vyrą, kaip jis šneka? Pareigūnas: Nu, vyras mano. DM: Kaip sužinot, kur jis gyvena dabar, aš nežinau. Pareigūnas: Tai nieko tokio, mes surasim jį. DM: O tai vaikas? Pareigūnas: O ką vaikas? Tai vaikas su tėvu, o Jūs nežinot kur tėvas gyvena. Santuokoj gyvenat (duomenys neskelbtini) metus santuokoje, bet nežinot kur Jūsų vyras gyvena. DM: Tai jis man nesako. Pareigūnas: Nu aš supratau. Kur jis deklaruotas? DM: Tai pas mane name. Pareigūnas: Mes išsikviesim vertėja ir ateisim, jus pabūkit namuose. Pareigūnai išeina, vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230625-101438UTC+0300”. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Iš vaizdo įrašo galima daryti išvada, jog BODY kamera yra pastatyta ant stalo. Vaizdo įraše matome, kaip policijos pareigūnas kalbasi su nukentėjusiąja D. M. ir pildo procesinius dokumentus. D. M. laikosi savo versijos, kad ėjo namo ir laiptinėje nukrito. Ant dešiniojo D. M. skruosto prie pat akies ryškiai matoma hematoma, mėlynė, kraujosruvos.

Apžiūrimas ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230625-104439UTC+0300”. Vaizdo įrašo trukmė 3 min. 52 sek. Iš vaizdo įrašo galima daryti išvada, jog BODY kamera guli ant stalo, t. y. matomos buto lubos. Policijos pareigūnas toliau bendrauja su nukentėjusiąja D. M., aiškinasi įvykio aplinkybes ir pildo procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 97–100).

Prie kitų objektų apžiūros protokolo kaip priedas pridedama fotolentelė Nr. 1 su 1 fotonuotrauka, kurioje pareigūnų užfiksuoti ir nufotografuoti nukentėjusiosios D. M. sužalojimai (1 t. b. l. 102).

2023-11-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų kūno kameros (angl. klb. - Bodycam), 1 vnt. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230625-184552UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 17 min. 01 s. Vaizdo įraše matome du policijos pareigūnus važiuojančius liftu. Išėjus iš lifto pareigūnai prieina prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto. Prie pravertų buto durų juos pasitinka moteris, kaip vėliau nustatyta, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Įėjus į butą, vienam iš kambarių, pareigūnus pasitinka mergina, kaip vėliau nustatyta nukentėjusioji D. M. Jos veide matoma mėlynė, esanti žemiau kairės akies, minėta moteris dėvi rožinės spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos kelnės. Ant kairiojo žasto virš alkūnės pas D. M. matoma mėlynė. Tam pačiam kambaryje sėdi moteris su žalios spalvos suknelę, ant kelių laikanti nešiojamąjį kompiuterį. Šalia moters ant sofos sėdi mažametė mergaitė. Pareigūnui paklausius: „o kas su mamyte atsitiko?“. Moteris, kurį pirma pasitiko pareigūnus atsako: „mamytę sumušė tėvelis, bet jinai sako, kad jinai nukrito“. Pareigūnui paklausius mamytės vardo, moteris dėvinti rožinės spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos kelnės atsako, kad jos vardas D. Pareigūnas: D., policija buvo atvažiavusi? Moteris: Taip. Pareigūnas: Ką pasakė? Kita moteris: Sakė pareiškimo nerašė, bet moteriškei labai sudavė stipriai. Pareigūnas: Nu tai bus patikslinimas, pirmadienį, antradienį mūsų komisariato pareigūnai vis tiek eis antrą kartą tikrinti. Bet aš nesuprantu ko Jūs tylėjote tada. Čia tada kai pareigūnai buvo atvažiavo ar po to jis grįžo ir? D.? Kita moteris: Jinai nieko papasakoti negali, mums sakė, kad jai svaigsta galva. Pareigūnas: Tai Jums medikus gal iškviest, D.? Moteris: Ne. Pareigūnas: O kur jis yra? Moteris: Aš nežinau, aš negaliu jam paskambinti, jis numerį užblokavo, aš negaliu niekam paskambinti. Pareigūnas: Kas dar yra bute? Kita moteris: Nieko nėra. Pareigūnas apeina visas patalpas, esančias bute, teigia, jog visur tvarkinga. Po ko, pareigūnas bando patikrinti moters blaivumą, tačiau moteris kelis kartus bandydama negali taisyklingai įpūsti oro į alkotesterį. Pareigūnai su kartu esančiomis moterimis bando paaiškinti, jog nepatikrinus moters blaivumo, jie turės fiksuoti sunkų girtumą. Patikrinti moters blaivumo pareigūnams taip ir nepavyksta. Vaizdo įrašas baigiasi (t.1, b. l. 110).

Prie kitų objektų apžiūros protokolo kaip priedas pridedama fotolentelė Nr. 1 su 2 fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti ir nufotografuoti nukentėjusiosios D. M. sužalojimai (t. 1, b. l. 111–112).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taigi, pagal BK 140 str. 2 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą vaiką.

Teisminėje praktikoje tai pat ne kartą pažymėta, kad baudžiamose bylose analizuojant situacijas, kai konfliktai kyla tarp dviejų kartu gyvenančių asmenų, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir pan., arba priešingai – tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis dėl asmeninių priežasčių (tolimesnio bendro gyvenimo, gręsiančios baudžiamosios atsakomybės ar pan.) menkinti konflikto metu buvusius smurtinio pobūdžio veiksmus, nurodyti ne visai tiksliai konflikto aplinkybes, taip švelnindami kaltinamojo teisinę padėtį. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakanka įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti.

O ir nagrinėjamoje byloje, teismo posėdžio metu nors K. M. savo kaltę neigė, vis tik pripažino, kad konflikto metu sudavė D. M. vieną kartą iš delno per veidą, sužalojimus nukentėjusiosios žasto srityje galėjo jai padaryti belaikant ją ant lovos, kai ši bandė priešintis. Taigi, kaltinamasis pripažino, kad D. M. atžvilgiu buvo panaudoti fiziniai smurtiniai veiksmai. Nukentėjusioji gi D. M. dėl nagrinėjamu atveju kilusio konflikto kaltino tik save, tvirtino, jog po sutuoktinio suduoto smūgio skausmo nejautė, krisdama susitrenkė galvą į sieną ir nukrito ant žemės ir taip galėjo susitrenkti ranką ir nugarą, jautė nežymų skausmą nugaros srityje. Be to, eidama miegoti iškrito iš lovos, taip irgi galėjo susižaloti.

Tačiau, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymais, todėl laikytini jų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant švelninti kaltinamojo teisinę padėtį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kraujosrūva ant D. M. veido yra išskirtinai didelė, todėl jos aiškinimai, kad po sutuoktinio smūgio skausmo nejutusi, yra neįtikėtini, klaidinantys.

Vertinant byloje esančius rodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023-07-28 išvadoje Nr. G 2224/2023 (01) nurodyta, kad D. M. konstatuotos poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kariame skruoste, nosies dešinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje; sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir visumoje bei kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. M. kūne nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. D. M. sužalojimų susidarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas K. Z. paaiškino, kad D. M. patirti sužalojimai pagal savo pobūdį visiškai neatitinka nukentėjusiosios nurodytam vienkartiniam griuvimui; nukentėjusiosios veidas buvo sužalotas mažiausiai 3 trauminiais poveikiais; veido sužalojimai nesant sąmonės praradimui dažniausiai nėra būdingi; sužalojimų patyrimas kaltinamajam ir nukentėjusiosios iškritimas iš lovos yra sunkiai tikėtina, nes užausio srityje pakankamai didelis sužalojimas, o akies hematoma pakankamai didelė.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja O. B., nors ir ne iškarto, patvirtino, kad paskambinus D. M. atvyko pas ją į butą. Būdama pas D. M. bute matė, kaip jos sutuoktinis svetainėje smurtavo nukentėjusios atžvilgiu, viena ranka laikydamas už plaukų kita ranka smūgiavo; kiek smūgių padarė negali pasakyti, tačiau daugiau negu vieną; nematė, kad būstų spardoma nukentėjusioji. Muštynės truko apie 10–20 minučių. Nukentėjusioji pagalbos neprašė, nešaukė. Mano, kad D. M. labai bijojo, kad sutuoktiniui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, nors ir neiškarto, patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai yra apklausos protokoluose užfiksuoti teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja A. U. nurodė, kad gavus informaciją apie smurto šeimoje faktą, bandė susisiekti su D. M., tačiau ši vengė bendrauti ir nurodyti savo buvimo vietą. sakė, kad tai gali padaryti tik po poros savaičių. Atvykus į butą, kuriame buvo D. M., ši buvo išsigandusi, verkė, tvirtino, kad jai viskas gerai, nors matėsi smurto žymės ant veido, rankų. D. M. aiškino, kad sužalojimus patyrė krisdama nuo laiptų. Tačiau šalia buvusi kaimynė O. B. paaiškino, jog matė, kaip prieš nukentėjusiąją K. M. naudojo fizinį smurtą

Teismo posėdžio metu J. A. J. parodė, kad jai atvykus pagal iškvietimą D. M., nors ir ne iškarto, pripažino, jog buvo sumušta vyro, jos patirti sužalojimai – hematomos ant nugaros, pilvo ir krūtinės – nėra būdingi kritimui nuo laiptų. Pažymėjo, kad nukentėjusioji tuo pat metu skambino sutuoktiniui, ir ji pati (liudytoja) su juo kalbėjo telefonu, pastarasis juokėsi ir sakė, kad nieko baisaus, nes neužmušė.

Aptarti įrodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju K. M. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, suduodamas jai ne vieną smūgį į veidą ranka, kaip tvirtino pats kaltinamasis, o tiksliai nenustatyta smūgių skaičių, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, gyvena kartu, t. y. šeimos nariai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. M. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam K. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas prieš šeimos narį), padarymo aplinkybes.

Teismo posėdžio metu K. M. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Ši aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.).

K. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. M. – teistas (t. 1, b. l. 149–151); per pastaruosius metus ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio nusižengimus administracine tvarka, paskirtos nuobaudos sumokėtos (t. 1, b. l. 153–160); vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 152).

Įvertinęs aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam K. M. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio terminas yra kiek didesnis negu vidutinis, skirtinas už nusikaltimus, t. y. 75 parų arešto bausmę.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 d. nustatytas pareigas.

Kaip minėta, K. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, todėl laikytina, jog jis atitinka BK 75 str. 1 d. įtvirtintą formalią arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Nors K. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido. Be to, nukentėjusioji yra nėščia, neužilgo turėtų gimdyti. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi bendrų šeimyninių planų, privalo rūpintis šeimoje augančiu mažamečiu vaiku, ruoštis šeimos padidėjimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji nedirba, šeima iš esmės pragyvena iš kaltinamojo gaunamų pajamų.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas, vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant K. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui bei taikant BK 75 str. 5 d. 5 p., 6 d. numatytus įpareigojimus: 1) visą bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 85,42 Eur nukentėjusiosios D. M. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateikti 2023-06-30 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad D. M. suteikta gydymo paslaugų už 85,42 Eur (t. 1, b. l. 56–63).

Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

K. M. pripažintas kaltu dėl D. M. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti civilinės ieškovės išlaidas, susijusias su nukentėjusiajai teiktomis gydymo paslaugomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš K. M. Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistini 85,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 85,42 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (3 vnt.) – paliktini saugoti byloje.

K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130–131) – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

K. M. (K. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 6 d. K. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant tokius įpareigojimus:

1) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš K. M. 85,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 85,42 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti byloje.

Išaiškinti K. M., kad jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys