- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-369-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23316-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- K. M.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 6 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
K. M. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. birželio 24 d. apie 5 val. bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė smūgius sutuoktinei D. M. į kairiąją veido pusę, dėl kurių ji nukrito ir susitrenkė nugarą, tokiu būdu padarė D. M. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies dešinėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. M. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo K. M. advokatas gynėjas F. Vrubliauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. M. išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai, kiti byloje esantys duomenys neduoda pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistasis tyčia siektų sužaloti nukentėjusiąją. Priešingai, nukentėjusioji būdama neblaivi sukėlė konfliktą, elgėsi neadekvačiai norėdama iššokti pro buto langą iš aštunto aukšto, apimta isterijos šaukė, priešinosi laikoma, apdraskė nuteistajam veiką ir įkando į ranką, dėl to nuteistasis impulsyviai sudavė rankos plaštaka nukentėjusiajai į veidą, kad apramintų jos agresyvų elgesį.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įvykio metu buvusią nukentėjusiosios fizinę būklę – apsvaigimą nuo alkoholio, jos elgesį, netyrė aplinkybių iki konflikto ir po jo, šių aplinkybių nevertino ir nuosprendyje nepasisakė, kodėl šiais duomenimis nesivadovauja nustatydamas reikšmingas bylai teisingai išspręsti faktines aplinkybes. Teismas priėmė visus gynybos teiktus įrodymus, t. y. Vaiko teisių apsaugos tarnybos medžiagą, nukentėjusios ir liudytojos O. B. pokalbio įrašą, apklausė liudytoją P. K., tačiau šiais duomenimis nei vadovavosi, nei juos atmetė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo linkusi vartoti alkoholinius gėrimus ir jais svaiginosi dar iki tiriamo šioje byloje įvykio, buvo apsvaigusi tiek įvykio metu, kas ir buvo kilusio konflikto pagrindine priežastimi, tęsė alkoholinių gėrimų vartojimą ir po konflikto. Tai, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, pastebėjo Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie iškvietė policijos pareigūnus patikrinti nukentėjusiosios blaivumą, tačiau to padaryti nepavyko, nes ji negalėjo tinkamai pūsti. Tai, kad nukentėjusioji vartojo alkoholį iki įvykio ir po jo, patvirtino ir pati nukentėjusioji teisme duodama parodymus. Liudytoja O. B. teisme taip pat parodė, kad svečiavosi pas nukentėjusiąją dieną iki tiriamo byloje įvykio ir kitą dieną, abu kartus vartojo alkoholį. Šios aplinkybės reiškia, kad nukentėjusioji nelinkusi neigiamai vertinti savo įpročių vartoti alkoholį ir agresyvaus elgesio esant neblaiviai, dėl ko šeimoje kyla konfliktai. Siekdamas jų išvengti nuteistasis išeina nakvoti pas pažįstamus, ne nelinkęs konfliktų šeimoje spręsti naudodamas fizinį smurtą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, motyvuodamas tokį savo sprendimą kaip jų gynybinę versiją. Tokia motyvacija nėra pagrįsta, kadangi skundžiamame nuosprendyje nepateiktų šių parodymų analizė, neatliktas šių parodymų palyginimas su kitais byloje esančiais duomenimis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. birželio 25 d. atvykę į liudytojos O. B. butą, kuriame tuo metu buvo nukentėjusioji, policijos pareigūnai darė psichologinį spaudimą nukentėjusiajai, kad ši nurodytų nuteistąjį kaip jos patirtų kūno sužalojimų kaltininką. Tokiu būdu buvo ignoruojami nukentėjusiosios teisės, įtvirtintos BPK 82 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgiama į nukentėjusiosios fizinę būklę – apsvaigimą nuo alkoholio. Policijos pareigūnai šališkai atliko tyrimo veiksmus, rinkdami tik nuteistąjį kaltinančius duomenis, nesiaiškindami tikrųjų konflikto aplinkybių, netyrė kiekvieno iš konflikto dalyvių elgesio ir fizinės būklės konflikto metu, nepašalino byloje esančius prieštaravimus dėl esminių įvykio aplinkybių. Liudytojas P. K. teisme parodė, kad aktualiu bylai laiku pas jį atėjo susijaudinęs ir apdraskytas nuteistasis, kuris pasakė, jog susipyko su žmona, kuri susinervinusi norėjo iššokti per langą, o jis ją sustabdė. Nukentėjusiosios ir nuteistojo duoti teisme parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl teismas, formaliai vertindamas nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, pažeidė įrodymams ir jų vertinimui įstatymo keliamus reikalavimus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė liudytojos O. B. parodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl padarė vertinimo klaidą, pripažindamas juos patikimais ir grįsdamas jais savo išvadas dėl nuteistojo kaltės. Liudytoja O. B. apklausta teisme parodė, kad apie nuteistojo panaudotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sužinojo iš pačios nukentėjusiosios pasakojimo jai, kai ji 2023 m. birželio 24 d. apie 13 val. atėjo į nukentėjusiosios butą. Liudytoja teisme, kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie nuteistojo naudotą fizinį smurtą jai žinoma iš pačios nukentėjusiosios pasakojimo. Esant tokiai situacijai, teismas, dar kartą įspėjęs liudytoją apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingą liudijimą, perskaitė balsu liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paklausė, ar ji šiuos parodymus patvirtina. Liudytoja atsakė, kad patvirtina. Tačiau gynėjas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą ir realizuodamas teisę užduoti liudytojai klausimus, toliau bandė nustatyti laiką, kada liudytoja atėjo į butą ir kada pamatė smurtaujantį nuteistąjį. Ši vėl teigė, kad pas nukentėjusiąją atėjo tik po A. L. (nukentėjusiosios motinos) skambučio jai ir tik tada pamatė nukentėjusiąją, sėdinčią jau su mėlynėmis. Esant akivaizdžiai prieštaringiems liudytojos parodymams dėl esminių tiriamo įvykio aplinkybių, teismas atidžiau neanalizavo jos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, neatkreipė dėmesio į jų prieštaravimus, jų nepašalino ir tai sutrukdė teisingai išspręsti bylą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai 2023 m. birželio 25 d. apklausė liudytoją ir nukentėjusiąją bute, kuriame iki apklausos šios abi vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl to buvo apsvaigusios. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu papildomai, t. y. 2023 m. spalio 19 d., liudytoja skirtingai nurodė tariamai matyto smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes. Analizuojant liudytojos O. B. parodymus ir lyginant juos su nukentėjusiosios bei jos motinos parodymais, pripažintina, kad liudytojos parodymai yra prieštaringi ir klaidinantys, todėl negalėjo būti vertinami kaip patikimi, darant išvadas dėl apelianto kaltės įrodytumo.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes, rėmėsi specialisto paaiškinimu, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai pagal savo pobūdį visiškai neatitinka nukentėjusiosios nurodytam vienkartiniam griuvimui. Su tokiu selektyviu specialisto paaiškinimų vertinimu nesutiktina, kadangi jis paremtas tik fragmentiniu specialisto paaiškinimu, kai tuo tarpu byloje užfiksuoti duomenys apie tai, kad nukentėjusioji praradusi pusiausvyrą galimai buvo nugriuvusi ne tik namo laiptinėje, bet nukrito nuo lovos besigulant miegoti, nukrito ant grindų nuo lango palangės, kai užsilipusi ketino iššokti per langą, be to, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis teisme nurodė, kad tarp jų vyko grumtynės, kai nuteistasis bandė nuraminti nukentėjusiąją ir ją laikė rankomis suėmęs gulinčią, tačiau tam ji priešinosi, apdraskė jam veidą ir įkando į ranką. Pateikta specialisto išvada ir paaiškinimai nepaneigia nuteistojo ir nukentėjusiosios teisme nurodytų aplinkybių, kad nuteistasis bandė sulaikyti neblaivią ir agresyviai besielgiančią nukentėjusiąją nuo ketinimo iššokti per langą, ji tam priešinosi. Nuteistasis šias įvykio aplinkybes nurodė jau kitą dieną Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, pripažindamas aplinkybę, kad nukentėjusiajai sudavė rankos plaštaka per veidą impulsyviai, norėdamas ją apraminti, nes šiai buvo prasidėjusi isterija. Be to, specialistas nekonstatavo kūno sužalojimų, kurie atitiktų liudytojos O. B. parodymuose nurodytus nuteistojo smurto veiksmus, kurie truko net 20 min.
1.6. Pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino ir liudytojos J. A. J. parodymų, kad ji pagal gautą iškvietimą atvykusi į liudytojos O. B. butą kaip greitosios medicinos pagalbos specialistė, turinti kolegijos lygio išsilavinimą, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, nustatė tariamai patirtus kūno sužalojimus, kuriuos surašė į greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, tačiau nukentėjusiąją ligoninėje apžiūrėjęs gydytojas dalies liudytojos nustatytų sužalojimų nenustatė. Be to, apžiūros ligoninėje metu nukentėjusioji neigė alkoholio vartojimą, o liudytoja nurodė neprisimenanti, ar nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kai iš bylos duomenų matyti, kad iki atvykstant GMP medikams nukentėjusioji jau kelias paras vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl to buvo akivaizdžiai apsvaigusi, ką nustatė tą pačią dieną atvykę VTAS specialistai. Be to, būtent ši liudytoja, apžiūrėjusi bute nukentėjusiąją, nurodė, kad jos patirti sužalojimai būdingi atliktiems spyriams koja, tai girdėjo liudytoja O. B., kuri vėliau teigė, kad nukentėjusioji buvo spardoma, nors ji pati to nematė.
1.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad K. M. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šios išvados motyvuotai nepagrindė. Skundžiamu nuosprendžiu padarius išvadą, kad K. M. smurtavo prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai ne vieną smūgį į veidą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą, šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, nenustatė nei nuteistojo kaltės rūšies, nei nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo mechanizmo, nei priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir atsiradusių padarinių. Pareikštas kaltinimas stokoja aiškumo ir konkretumo, nes jame nenurodyta, kokiu būdu K. M. atliko visus kitus, išskyrus sudavimą ranka į kairę veido pusę, kūno sužalojimus, kurie visumoje ir kiekvienas atskirai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. iš kaltinimo neaišku, kokiu būdu padaryta kraujosruva nosies dešinėje pusėje, kairiame žaste ir odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, dėl kurių jis pripažintas kaltu. Abstrakčiai suformuotas kaltinimas, o vėliau ir nuteisimas lėmė K. M. teisės į gynybą suvaržymą, o teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Esminė aplinkybė, kad K. M. sudavė ranka smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, dėl kurio ji nukrito ir susitrenkė nugarą bei patyrė kitus kūno sužalojimus, neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog visi išvardinti sužalojimai padaryti būtent tokiu būdu ir nuteistasis tai padarė tyčia.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo tyčios klausimo, o vertino tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad K. M. žodinio konflikto metu siekė nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimus, nes byloje esantys duomenys rodo, kad jis priešingai nei nukentėjusioji, buvo blaivus ir stengėsi sulaikyti nukentėjusiąją nuo ketinimo iššokti per langą, truktelėjo ją nuo lango palangės, po ko ji nukrito ant grindų, jis ją laikė, o ji priešinosi tam, apdraskė jo veidą ir kaklą, įkando į ranką, dėl ko jis instinktyviai rankos plaštaka sudavė jai per veidą, kad apraminti, t. y. veikdamas išimtinai tik iš gynybos ir raminimo pozicijų, o ne siekdamas ją sužaloti, kaip tai nurodoma kaltinime. Jo atliktų veiksmų pobūdis (truktelėjimas nuo lango palangės, suduotas vienas smūgis rankos plaštaka), įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, rodo, kad nuteistojo veiksmai susidariusioje situacijoje reaguojant į jo atžvilgiu pavartotą smurtą (veido ir kaklo draskymas nagais, įkandimas į ranką) buvo visiškai adekvati ir visiškai nepavojinga reakcija ir atitinkamai elgesys. Nuteistojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo labiau išprovokuoti nukentėjusiosios elgesio, todėl pripažintina, kad jo veiksmuose nėra subjektyviojo inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo K. M. gynėjo advokato F. Vrubliausko apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir sprendimu K. M. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nagrinėjamo įvykio paaiškėjimo aplinkybių
Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta pranešimo į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį garso įrašo kopija, matyti, kad 2023 m. birželio 24 d. (tikslus laikas nenurodytas) moteris (kaip vėliau nustatyta, D. M.) kreipėsi skubios medicinos pagalbos, nurodydama, jog ji šiuo metu yra bute (duomenys neskelbtini), (kaip vėliau nustatyta, tai liudytojos O. B. butas) ir jai (D. M.) nuo vakar labai skauda nugarą, traumos neturėjo, gėrė vaistą „Ibuprofenas“, tačiau jis nepadeda (1 t., b. l. 95–96).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (toliau – ir Kortelė) 1 punkto „Kvietimo informacija“ matyti pranešimo laikas – 21.20 val., greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimo laikas – 21.31 val. ir pristatymo į ligoninę laikas – 22.29 val. (1 t., b. l. 42). Kortelės 8 punkte „Papildoma informacija“ nurodyta, kad „Vakar paryčiais sumušta savo sugyventinio. Kaimynės teigimu, trenkęs per veidą, nukritusią daužė kumščiais, spardė. K. Pusėj krepitacija po d. Raktikaulių (1-2 šonkauliais), skausmas daugumos šonkaulių plote, k. Galvos sutynimas, pykina, svaigsta galva. Čiuopiant skausmingos krūtys (implantai). Daugybinės kūno hematomos. Į policiją nesikreipė“, preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas – dauginiai paviršiniai sužalojimai, nepatikslinti.
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) pateiktų medicinos dokumentų (1 t., b. l. 36–39) matyti, kad: 1) D. M. atlikta stuburo krūtininės dalies retgenografija; 2) ji apžiūrėta ir konsultuota ortopedo traumatologo, kuris pažymėjo nusiskundimus – nugaros skausmas, traumos datą ir laiką – 2023 m. birželio 24 d. 5.00 val., ligos anamnezę – smurtas, sumušta ir spardyta sugyventinio; 3) taip pat D. M. būklė buvo įvertinta kito gydytojo, kuris ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė ligos anamnezę – pacientės teigimu, nukrito nuo laiptų 2024 m. birželio 24 d. apie 15.00 val., būklės įvertinimo informaciją – kairio skruosto paviršinės poodinės hematomos 6x4 cm, kairio apatinio voko hematoma, dešinės ausies paviršinis odos nubrozdinimas 3x10 mm, šalia nosies dešinėje pusėje poodinė hematoma 3x15 mm, kairio žasto hematoma, rezultatą – išleista tolesniam ambulatoriniams gydymui.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. 01.18 val. RVUL slaugytoja pranešė, kad 2023 m. birželio 24 d. 22.31 val. į ligoninę pristatyta D. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2023 m. birželio 23 d. 5.00 val. namie ją sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 87, 88).
Iš specialisto išvados, pateiktos vadovaujantis D. M. medicinos dokumentų duomenimis, matyti, kad: 1) D. M. kūne konstatuota poodinė krausjoruva kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies dešinėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje; 2) konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; 3) sužalojimai padaryti galimai paros bėgyje iki apžiūros RVUL 2023 m. birželio 24 d.; 4) sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymo mastą; 5) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir vienkartiniam griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 45–47).
Dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme
Prieš pradedant analizuoti apeliaciniame skunde akcentuojamus nuteistojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus dėl jai nustatytų minėtų sužalojimų atsiradimo aplinkybių, svarbu paminėti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, kurie gyvena kartu ir augina du vaikus (nagrinėjamo įvykio metu augino vieną vaiką). Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste teisingai pažymėjo, kad baudžiamosiose byloje analizuojant situacijas, kai konfliktai kyla tarp dviejų kartu gyvenančių asmenų, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno iš jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir pan., arba priešingai – tiek nukentėjusysis, tiek įtariamasis (kaltinamasis) dėl asmeninių priežasčių (tolesnio bendro gyvenimo, gręsiančios baudžiamosios atsakomybės ir pan.) menkinti konflikto metu buvusius smurtinio pobūdžio veiksmus, nurodyti ne visai tiksliai konflikto aplinkybes, taip švelnindami įtariamojo (kaltinamojo) teisinę padėtį. Tokiu atveju labai svarbu sugretinti jų parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami, t. y. būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui.
Nukentėjusiosios pozicija dėl jai nustatytų sužalojimų nebuvo nuosekli nuo pat pradžių. Minėta, kad pranešimo dėl skubios medicinos pagalbos kvietimo metu (2023 m. birželio 24 d. 21.20 val.) ji nurodė, kad skauda nugarą, tačiau traumų neturėjo. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties specialistė J. A. J., kuri vyko pas nukentėjusiąją, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio aplinkybes papasakojo kaimynė (teismo pastaba – O. B.), pas kurią pacientė atvyko išvakarėse prašydama prieglobsčio ir papasakojo jai visą situaciją, kas ir kaip ją mušė. Galiausia prisipažino ir jai bei paprašė, kad paskambintų pacientę sumušusiam sugyventiniui, kad šis išsigąstų ir daugiau taip su ja nesielgtų. Atsisakius, pati pacientė paskambino iš savo telefono ir sugyventiniui atsiliepus paprašė šiam papasakoti, kokius įtaria sužalojimus. Paklausus, kodėl sumušė savo sugyventinę, pradėjo juoktis, kad pati prisiprašė, nu ir kas dabar bus, na gerai tegul nors numiršta. Pacientė atsisakė, kad būtų kviečiama policija ir neįvardijo ją sumušusio sugyventinio koordinačių ir asmens tapatybės duomenų, kad galėtų pateikti tuos duomenis policijai, bet kiek suprato iš pokalbio, jog kartu su juo gyvenanti ir tik greitosios medicinos pagalbos iškvietimo dieną buvo apsistojusi pas kaimynę, su kuria palaikė draugiškus santykius. Kadangi jos, kaip medikės, tuo metu prioritetas buvo pacientės sveikata, buvo svarbu neišgąsdinti pacientės, kad ligoninėje būtų patikrinta pacientės sveikata ir traumų rimtumas, pristačius pacientę į RVUL, personalą pagal jos darbo specifiką informavo, jog tai smurto atvejis, pacientės ir kaimynės teigimu, smurtautojas yra pacientės sugyventinis, policija neinformuota pacientei atsisakius (1 t., b. l. 49). Apklausiama teisme liudytoja J. A. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad kaimynė pasakė, jog pacientę sumušė sugyventinis. Kalbinant pacientę ši prisipažino, nors pradžioje bandė sakyti, kad nukrito nuo laiptų, porą kartų buvo nugriuvus. Kadangi kritimui nuo laiptų nustatyti sužalojimai nėra būdingi, pradėjo pacientės klausinėti, kas atsitiko. Iš pradžių ji sakė, kad ant šono nugriuvo, po to, kad laiptais griuvo. Kiekvieną kartą uždavus klausimą, vis keitėsi traumos mechanizmas. Kai žmogus išsigalvoja, nesutampa su realybe tos traumos. Vėliau pacientė prisipažino, kad sugyventinis smurtavo, bet ji nenori kreiptis į policiją. Sakė, kad įvyko buitinis konfliktas ir jis ją sumušė. Kumščiais ir delnu buvo trenkta ne vieną kartą. Tokio dalyko, kad pacientė norėjo iššokti pro langą, o sutuoktinis ją sulaikė, negirdėjo (2 t., b. l. 52–54).
Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad, nukentėjusiąją pristačius į ligoninę, ji laikėsi versijos, jog nukrito nuo laiptų (1 t., b. l. 39). Be to, iš šio aprašymo matyti, kad nukentėjusioji iš ligoninės buvo išleista 2023 m. birželio 25 d. 00.25 val. Minėta, kad RVUL slaugytoja pranešė policijai apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį, į kurį reaguojant nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu 2023 m. birželio 25 d. 08.35 val. atvyko policijos pareigūnai A. U. ir E. T. (1 t., b. l. 91–93). A. U., apklausta liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gavo nurodymą patikrinti pranešimą iš ligoninės apie sugyventinio sumuštą moterį, tačiau durų niekas neatidarė. Susisiekus su nukentėjusiąja telefonu, paaiškėjo, kad ji prisiglaudusi pas kaimynę, todėl nuvyko pas ją. Pastebėjusi ant nukentėjusiosios didelę kraujosruvą po kaire akimi, virš kraujosruvos matėsi paraudimai ir trijų pirštų antspaudai ant kairio skruosto ir smilkinio, pasiteiravo jos, kas atsitiko. Nukentėjusioji pradėjo sakyti, kad nukrito nuo laiptų, o vyras priėjo ir pakėlė ją, abu grįžo namo ir nuėjo miegoti. Paprašė nukentėjusiosios parodyti medicinos išrašus iš ligoninės. Juose buvo parašyta, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė sugyventinis. Dar kartą pasiteiravo nukentėjusiosios, ką reiškia šie įrašai, tačiau nukentėjusioji toliau teigė, kad pati nukrito nuo laiptų (1 t., b. l. 84–85). Apklausiama teisme liudytoja A. U. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji vengė bendrauti, buvo išsigandusi, verkė, klausė, ar vaiko neatims. Nukentėjusioji neminėjo, kad bute užkliuvo už komodos ir taip nukrito. Kolega apklausė nukentėjusiąją, o ji (liudytoja) – kaimynę (2 t., b. l. 49–52). Šios liudytojos parodymai atitinka ir kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 104–107).
Apklausiama kaimynės bute nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. (galimai padaryta klaida, teisinga diena – 24 d.) apie 5.00 val. grįžo namo. Būdama namo laiptinės pirmame aukšte netaisyklingai pastatė dešinę koją, prarado pusiausvyrą ir nukrito ant betoninio grindinio. Paskambino savo vyrui, kuris atėjo iš buto, kuriame jie gyvena, ir padėjo jai atsistoti. Kritimo metu susižalojo veidą ir kaklą. Kartu su vyru parėjus namo, nuėjo miegoti. Vyras prieš ją nesmurtavo, smurto artimoje aplinkoje anksčiau nėra buvę. Jos sužalojimai atsirado po to, kai nukrito laiptinėje (1 t., b. l. 13).
Kaip matyti iš gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktos Vaiko situacijos vertinimo anketos, išvykus policijos pareigūnams, tos pačios dienos vakare, t. y. 2023 m. birželio 25 d. apie 18.25 val., nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje apsilankė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) specialistai, kurie bendravo su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 33–38). Anketoje specialistai pažymėjo, kad moteris atrodė vangi, kilus įtarimams, jog ji gali būti neblaivi, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau moteris negalėjo tinkamai pūsti. Ji įrodinėjo, kad nieko nevartojo, keitė nuomonę vieną kartą sakydama, kad pati krito, kitą kartą – vyras sudavė, trečią kartą – nežino, iš kur hematomos atsirado.
Iš minėtos anketos taip pat matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. 19.00 val. VTAS specialistai bendravo ir su nukentėjusiosios vyru (nuteistuoju), kuris, pasak VTAS specialistų, kalbėjo mažai, vis kartojo, kad viską išsiaiškins teisme. Jis nurodė, kad sutuoktinė konflikto metu buvo neblaivi ir norėjo iššokti pro langą 8 aukšte. Jis spėjo nutverti sutuoktinę ir truktelėjo į save, o ši nukrito ant grindų. Sutuoktinei buvo prasidėjusi isterija, todėl jis delnu sudavė jai į veidą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pats nuteistasis jau kitą dieną po nagrinėjamo įvykio VTAS specialistams prisipažino, jog su sutuoktine buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis delnu sudavė jai veidą. Taigi, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jai konstatuotus minėtus sužalojimus ji patyrė nukritusi ant laiptų arba betoninio grindinio, neatitinka ne tik liudytojos J. A. J. parodymų, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji pasakė liudytojai, kad būtent vyras ją sumušė, bet ir nuteistojo paaiškinimų, kuriuos jis pateikė VTAS specialistams. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nukentėjusioji nebuvo nuoširdi duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios, tarp kitko, paneigtos minėta specialisto išvada. Jau minėta, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiosios kūne nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi.
Tęsiant nukentėjusiosios paaiškinimų analizę atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTAS specialistai dar kartą telefonu bendravo su nukentėjusiąja 2023 m. birželio 27 d. Tai matyti iš minėtos anketos, kurioje nurodyta, kad, moters teigimu, ją buvo sumušęs vyras, kreipėsi į ligoninę dėl nugaros skausmo ir ligoninėje paaiškino, jog pati nukrito, ji spėja, kad ligoninė pranešė policijai. Negali paaiškinti tos dienos įvykių, kadangi neatsimena. Sugyventinis iš pykčio apie ją pasakė daug negatyvių žodžių, t. y. kad ji vartoja alkoholį, norėjo iššokti iš 8 aukšto, tačiau tai yra melas. Policijoje pasakė, kad nereikia jos pareiškimo, nes ikiteisminis tyrimas bus pradėtas automatiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, nukentėjusioji paneigė jos vyro VTAS specialistams nurodytą aplinkybę, jog nagrinėjamo konflikto metu ji norėjo iššokti pro langą, kita vertus, nukentėjusioji, duodama paaiškinimus apie to paties įvykio aplinkybes skirtingiems asmenims, yra linkusi prisitaikyti prie konkrečios situacijos, kurioje ji duoda paaiškinimus, t. y. nurodyti jai, jos nuomone, naudingesnes aplinkybes toje situacijoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks jos pozicijų nenuoseklumas ir kaita sudaro pagrindą atidžiau vertinti jos paaiškinimus ir tikėti tik ta jų dalimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus duomenis. Kaip matyti iš jau aptartų duomenų, didelę įtaką nukentėjusiosios paaiškinimų teisingumui turi baimė, kad iš jos gali būti atimtas vaikas, tačiau pati susipainiojo, kurios jos nurodomos aplinkybės jai bus (ne)palankios, todėl nuolat jas nurodo skirtingai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai 2023 m. birželio 29 d. nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. liko namie su vyru dviese, vaikas nakvojo pas močiutę. Abu vartojo alkoholinius gėrimus (šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau nukentėjusioji yra teigusi, jog niekas nevartojo). Nepamena, ką konkrečiai pasakė vyrui, bet mano, kad pati „davedė“ vyrą, nes po jos išsakytų žodžių gavo vieną stiprų smūgį, įtaria, jog dešine ranka, į karį skruostą. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų ir atsitrenkė nugara. Besigindama galėjo apdraskyti vyrui skruostą. Kai atsistojo ant grindų, kartu su vyru nuėjo miegoti. 2023 m. birželio 24 d. ryte vyras susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Ji paskambino savo motinai, kuriai pasakė, kad vyras ją sumušė. Motina pasakė, kad pati kalta. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad pati nukrito ant laiptų blogai pastačiusi dešinę koją. Sugalvojo šią istoriją, nes bijojo, kad vyrui kažkas bus už tai, jog jis jai trenkė. Nemano, kad policijos pareigūnai ja patikėjo. Smūgis buvo toks stiprus, kad ji nukrito ant grindų. Ar vyras tampė ją už plaukų ir spardė, negali atsakyti, nes neatsimena. Vyrui pretenzijų neturi, jis trumpąja žinute jos atsiprašė ir pasiūlė skirtis taikos sutartimi (1 t., b. l. 20).
Nepasižymi nuoseklumu ir nuteistojo paaiškinimai dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų. Minėta, kad jis VTAS specialistams buvo prisipažinęs, kad konflikto metu neblaivią sutuoktinę, norėjusią iššokti pro langą, truktelėjo į save, ši nukrito ant grindų, jai prasidėjo isterija, todėl jis delnu sudavė sutuoktinei į veidą. Tačiau vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo sutuoktinės niekada nemušė. Iš kur pas ją atsirado nustatyti sužalojimai, reikia klausti jos pačios. Pamena tik tai, kad jų namuose buvo VTAS specialistai dėl to, jog sutuoktinė buvo girta (1 t., b. l. 128).
Aplinkybę, kad delnu trenkė sutuoktinei į veidą, nuteistasis pripažino duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Paaiškino, kad sutuoktinė buvo išgėrusi. Konfliktas kilo dėl jo susirašinėjimo su draugu. Pamačiusį susirašinėjimą, sutuoktinė išėjo iš proto ir norėjo šokti iš 8 aukšto pro langą. Ji atidarinėjo langą, o jis ją laikė. Paguldė ant lovos ir laikė. Ji nenusiramino, pradėjo rėkti. Jis delnu pridengė jos burną. Ji jam įkando. Tada delnu trinktelėjo į veidą, kad ji atsigautų. Gal nosį kliudė, bet smūgis tik vienas buvo. Sutuoktinė nebuvo nukritusi (2 t., b. l. 9–10). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus parodymus, išskyrus aplinkybę dėl kritimo, pirmosios instancijos teisme davė ir pati nukentėjusioji. Ji parodė, kad buvo išgėrusi. Vyras paėmė telefoną ir pradėjo rašyti draugui, kuris jai nepatinka. Pasakė vyrui, kad ji išeina iš proto, užlipo ant lango ir pradėjo grasinti, kad iššoks. Vyras ją laikė, o ji subraižė jam visą veidą. Apsiramino ir vėl pradėjo grasinti, kad iššoks, nes jis norėjo išeiti. Vyras trenkė jai į veido kairę pusę. Nuo smūgio ji nukrito. Kai vyras patraukė ją nuo lango, ji į sieną susitrenkė galvą. Nukritusi, susitrenkė ranką ir nugarą. Skaudėjo nugarą, bet nesmarkiai (2 t., b. l. 10–13). Pažymėtina, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad yra susitaikę, gyvena kartu, nukentėjusioji yra nėščia. Taigi, vėl matyti, kad nukentėjusiosios teisme duoti parodymai buvo nulemti ir jos siekiu išsaugoti šeiminį gyvenimą, nesukelti vyrui neigiamų teisinių pasekmių, todėl ji iš esmės pritarė nuteistojo versijai, kad jis jai sudavė tik vieną kartą ir vien dėl to, kad ji, apsvaigusi nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, išėjo iš proto, bandė šokti pro langą ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo versija tik dėl vieno smūgio, po kurio nukentėjusioji net nebuvo nukritusi, sudavimo byloje paneigta specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir vienkartiniam griuvimui nebūdingai. Apklausiamas teisme specialistas K. Z. paaiškino, kad, atsižvelgiant į konstatuotus sužalojimus, aplinkybė, jog vienu smūgiu galėtų būti padaryti šie sužalojimai, negalima. Tai yra mažiausiai trys traumuojamo paviršiaus plokštumos. Jos vienkartiniam griuvimui visiškai neatitinka. Jeigu kalbėti apie griuvimą su pagreičiu, tai tada būtų sužalojimas veido ir užausio srityje dešinėje pusėje, o šiuo atveju yra akis, skruostas, nosies sritis, žastas ir priešingos pusės užausis (2 t., b. l. 46–48). Nukentėjusiosios iškelta versija dėl jos kritimo ant laiptų yra paneigta ne tik specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, bet ir minėtais liudytojos J. A. J. parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino specialisto išvadą, specialisto ir minėtos liudytojos paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir versiją dėl kritimo ant laiptų pati nukentėjusioji paneigė ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai.
Taigi, vien gretinant nuteistojo ir nukentėjusiosios pripažintas aplinkybes su specialisto išvada, specialisto paaiškinimais ir liudytojos J. A. J. parodymais, matyti, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajai daugiau kaip vieną smūgį, nuo kurio ji nukrito ir patyrė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus.
Dėl kaltinimo aiškumo ir konkretumo, nuteistojo tyčios
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareikštas kaltinimas stokoja aiškumo ir konkretumo, nes jame nenurodyta, kokiu būdu nuteistasis atliko visus kitus, išskyrus smūgį ranka į veido kairę pusę, kūno sužalojimus, t. y. kraujosruvą nosies dešinėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairio užausio srityje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Nuteistasis buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad žodinio konflikto metu tyčia rankomis sudavė smūgius sutuoktinei į kairę veido pusę, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė nugarą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusioji apskritai neigė bet kokį sutuoktinio smurtą, vėliau nurodė tik vieną stiprų smūgį, kurį, tarp kitko, pripažino ir pats nuteistasis. Tačiau, pasitelkus specialias žinias, nustatyta, kad buvo daugiau smūgių. Kiek konkrečiai, nenustatyta. Be to, kaltinime nurodyta, kad po minėtų smūgių nukentėjusioji buvo nukritusi, todėl nukentėjusioji jai konstatuotus sužalojimus patyrė ne tik dėl sutuoktinio į kairę veido pusę suduotų smūgių, bet ir dėl kritimo po jų. Šiuo atveju tiksliai nustatyti sužalojimo mechanizmą nėra objektyvios galimybės, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, tai nepripažintina teisės į gynybą suvaržymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji būtent dėl smūgio stiprumo ir nukritimo po jo buvo nuosekli, nes šią aplinkybę patvirtino tiek apklausiama papildomai ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti dar kažkur kitur, išskyrus pačios nukentėjusiosios teiginį, kad eidama miegoti iškrito iš lovos ir taip irgi galėjo susižaloti. Teisėjų kolegija kritiškai vertinį šį nukentėjusiosios paaiškinimą ir juo nesivadovauja. Visų pirma, nukentėjusioji visgi linkusi menkinti smurtinio pobūdžio veiksmus. Antra, būtent dėl stiprių nugaros skausmų ji kvietė greitąją medicinos pagalbą. Akivaizdu, kad tokius skausmus objektyviai galėjo sukelti tik nuteistojo prieš nukentėjusiąją atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, o konkrečiai, kai nukentėjusioji po smūgių jai sudavimo nukrito ant grindų ir tokiu būdu susižalojo.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo tyčios klausimo, o vertino tik objektyviuosius veikos požymius, nors byloje esantys duomenys neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis žodinio konflikto metu siekė nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutiktina tik iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iš tikrųjų neanalizavo būtent nuteistojo tyčios klausimo, tačiau motyvuojamojoje dalyje apskritai pasisakė dėl tyčios tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas pacitavo kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą, taip pat nukentėjusiojo kankinimas padaromi tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susarginęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-558/2006).
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis veikė išimtinai tik iš gynybos ir raminimo pozicijų, o ne siekdamas sužaloti nukentėjusiąją. Visų pirma, teisėjų kolegija laiko byloje nepasitvirtinusia apelianto akcentuojamą aplinkybę, kad nukentėjusioji ketino iššokti pro langą iš 8 aukšto. Šią aplinkybę nuteistasis kitą dieną po įvykio buvo nurodęs VTAS specialistams, tačiau nukentėjusioji tiems patiems specialistams ją paneigė, o pripažino tik apklausiama pirmosios instancijos teisme, kai bylos nagrinėjimo metu su vyru buvo susitaikiusi, jiems gimė antras vaikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis nuteistojo ir nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe, nes mano, kad tokiu būdu siekiama palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Ši aplinkybė ir objektyviai yra nelogiška. Nukentėjusiosios teigimu, ji gąsdino sutuoktinį, kad iššoks pro langą, nes nenorėjo, kad šis išeitų iš namų. Tačiau, bylos duomenimis, nuteistasis po konflikto vis tiek paliko butą ir jame buvusią nukentėjusiąją. Jeigu iš tikrųjų būtų buvusi reali grėsmė, kad sutuoktinė gali iššokti iš 8 aukšto, ji nebūtų palikta po konflikto viena bute. Antra, kitų aplinkybių, dėl kurių būtų poreikis raminti nukentėjusiąją, byloje nenustatyta. Tai, kad galimai būtent jį be rimto pagrindo (vien dėl nuteistojo susirašinėjimo su draugu, kuris nukentėjusiajai nepatinka) sukėlė nagrinėjamą konfliktą, kurio metu jai prasidėjo isterija, nereiškia, jog nukentėjusioji apskirtai turėjo būti raminama, jau nekalbant apie nuteistojo pasirinktą raminimo būdą, t. y. smurtinius veiksmus. Taigi, teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo atliktų veiksmų (net tų veiksmų, kuriuos jis pripažįsta, t. y. truktelėjimas nuo lango palangės, suduotas vienas smūgis delnu) pobūdis rodo, jog nuteistojo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo visiškai adekvati ir nepavojinga reakcija. Minėta, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kai kalbama apie nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko fizinis kontaktas. Nuteistasis pripažino, kad atliko tam tikrus veiksmus, t. y. truktelėjo nukentėjusiąją nuo palangės, ją laikė, sudavė vieną smūgį į veidą. Šie nuteistojo veiksmai patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai (fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas) ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nuteistojo deklaruojamas jo elgesio motyvas, t. y. nuraminti isterijos priepuolio ištiktą sutuoktinę.
Nuo pat pirmų nuteistojo savanoriškų paaiškinimų VTAS specialistams iki jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde užimtos pozicijos matyti, kad nuteistasis pernelyg daug dėmesio šioje byloje skiria sutuoktinės galimai neatsakingo alkoholio vartojimo problemai. Kitaip tariant, dėl kilusio konflikto ir jo pasekmių jis kaltina tik nukentėjusiąją, kuri konflikto metu, nuteistojo teigimu, buvo neblaivi. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė nėra patvirtinta byloje surinktais duomenimis. Tai, kad dėl konflikto tos pačios dienos vakare nuteistojo ir nukentėjusiosios bute apsilankę VTAS specialistai nustatė šios neblaivumo požymius, net iškvietė policijos pareigūnus, tačiau nukentėjusioji netinkamai pūtė į alkotesterį, nereiškia, jog nukentėjusioji buvo neblaivi įvykio metu. Pačios nukentėjusiosios parodymais dėl jų prieštaringumo ir nuolatinės kaitos nėra pagrindo vadovautis, nes ji tai neigė vartojusi alkoholinius gėrimus, tai pripažino vartojusi. Pažymėtina tai, kad nei pagal iškvietimą į kaimynės butą atvykusiai greitosios pagalbos specialistei, nei gydytojams, nei iš ryto atvykusiems policijos pareigūnams, kurie ir apklausė nukentėjusiąją, nekilo įtarimų dėl nukentėjusiosios (ne)blaivumo. Kita vertus, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje nuteistojo kaltės klausimo. Nukentėjusiosios galimas neblaivumas konflikto metu niekaip nepateisina nusikalstamų nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją.
Dėl liudytojos O. B. parodymų vertinimo
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kritikuojama liudytojos O. B. parodymų dalis, susijusi su tuo, kad ji įvykio naktį buvo atėjusi į nuteistojo ir nukentėjusiosios butą bei pati matė, jog nuteistasis smurtauja prieš nukentėjusiąją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija, prieš tai tikrindama pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pasisakydama dėl nuteistojo kaltės, nesivadovavo šiais liudytojos parodymais. Taip pat pažymėtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje šiais parodymais vadovautasi, tačiau tai nesutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti bylą.
Sutiktina su apeliacinio skundo išsamiais argumentais, kuriais kritikuojamas nukentėjusiosios kaimynės O. B. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas kitiems byloje surinktiems duomenims. Pritardama ir nekartodama šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolega atkreipia dėmesį į esminius momentus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 1.00 val. jai paskambino nukentėjusioji ir paprašė ateiti. Įėjusi į butą pamatė, kad nukentėjusiosios vyras tampo ją už plaukų ir laikydamas už plaukų jos galvą trankė į sieną. Nenorėdama kištis į jų asmeninį gyvenimą, uždarė buto duris ir išėjo (1 t., b. l. 68–69). Apklausiama papildomai parodė, kad per Šv. Jonines jai paskambino nukentėjusioji ir paprašė ateiti ir pažiūrėti kokia jis subjaurota, kadangi ją sumušė vyras. Ji atėjo pas nukentėjusiąją ir pamatė mėlynes po akimis. Nuėjo į kambarį, kuriame buvo nukentėjusiosios dukra, paėmė ją ant rankų, vaikas visas drebėjo. Per praviras kambario duris pamatė, kad nukentėjusiosios vyras viena ranka laiko ją už plaukų, o kita ranka daužo į veidą ir galvą. Spėjo pamatyti bent 3 smūgius. Dar pamatė, kad nukentėjusiosios vyras ją už laukų nutempė į kitą kambarį ir uždarė duris. Už durų girdėjosi grumtynių garsai, t. y. duslus daužymas ir bildesiai (1 t., b. l. 72–73). Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. B. parodė, kad pas nukentėjusiąją buvo tik po Šv. Joninių. Kai pamatė nukentėjusiąją, ši papasakojo, kad sumušė vyras. Klausė, kaip mušė. Sakė, kad rankomis ir kojomis, už plaukų tampė. Tai buvo jos žodžiai. Nukentėjusiosios motina paskambino ir paprašė ateiti pas dukrą padėti susitvarkyti butą. Prieš tai nebuvo atėjusi pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji pasakė, kad susipyko su vyru ir jis ją sumušė. Detaliai nepasakojo, kaip sumušė. Matėsi, kad sumušimai galėjo būti padaryti rankomis ir kojomis. Nukentėjusioji taip pat pasakojo, kad ji nukrito nuo laiptų. Bet ji (liudytoja) pasakė, kad matosi, jog nenukrito nuo laiptų. Nepatikėjo, kad nukentėjusioji nukrito nuo laiptų. Teismui balsu perskaičius O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad visa tai buvo iš nukentėjusios žodžių, t. y. ji viską papasakojo iš nukentėjusiosios žodžių. Policijoje irgi tiesą sakė, t. y. matė, kaip nukentėjusiąją mušė jos vyras (2 t., b. l. 68–71). Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad, esant akivaizdžiai prieštaringiems šios liudytojos parodymams dėl esminių tiriamo įvykio aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atidžiau neanalizavo jos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, neatkreipė dėmesio į jų prieštaravimus, jų nepašalino. Iš O. B. duotų parodymų matyti, kad liudytoja skirtingai nurodė tariamai matyto smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes. Pirmos apklausos metu nurodydama, kad nukentėjusioji jai skambino 2023 m. birželio 24 d. apie 1 val. ir parašė ateiti, o užėjusi į butą pamatė, kaip nuteistasis tampo už plaukų nukentėjusiąją bei laikydamas ranka už plaukų jos galvą trenkė į sieną, tačiau papildomai apklausta ji nurodė kitaip šias aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji jai paskambino per Šv. Jonines ir paprašė ateiti pažiūrėti, kokia ji subjaurota, atėjusi pamatė mėlynes po akimis. Tai reiškia, kad jau po konflikto nukentėjusioji jai skambino ir kvietė ateiti. Toliau liudytoja duodama parodymus nurodė, kad jai būnant bute, ji nuėjo į kambarį, kur buvo vaikas, ji paėmė ant rankų drebantį vaiką ir pro praviras kambario duris matė kaip nuteistasis viena ranka nukentėjusiąją laiko už plaukų, o kita ranka daužo per veidą ir galvą, spėjo pamatyti bent 3 smūgius. Duodama parodymus teisme liudytoja toliau painiojosi savo parodymuose, iš pradžių parodydama, kad aplinkybes dėl smurto panaudojimo sužinojo iš pačios nukentėjusiosios, o vėliau tvirtindama savo ankstesnius parodymus, kad pati matė konfliktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad liudytoja atėjo pas nukentėjusiąją dieną (po konflikto), o ne naktį, ir atėjusi pamatė nukentėjusiąją jau sumuštą. Taigi, jos parodymai apie tai, kad ji pati matė nuteistojo smurtinius veiksmus, yra nepatikimi ir jais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis. Kita vertus, kaip minėta, tai nesutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti bylą. Byloje surinkti kiti įrodymai (jau aptarti teisėjų kolegijos), kurių pagrindu skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas. Atmetus apeliacinį skundą lieka galioti apkaltinamasis nuosprendis, todėl gynėjo prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti taip pat atmetamas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. M. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą ir prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.