- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- AN2-205-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00025-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- BĮ Lietuvos kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-77556-2023 D. M. buvo nubaustas 100 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 11 d., 17.59 val., Klaipėdos rajono sav., kelio (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 226 punkto reikalavimų ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-77556-2023 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. kreipėsi su skundu, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti, nes dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas jo tėvas P. M., kuris yra transporto priemonės savininkas, o administracinės atsakomybės du kartus taikyti negalima.
3. Skundžiama 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas D. M. skundo netenkino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-77556-2023 paliko galioti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
4.1. Apeliantas cituoja ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodo, kad apylinkės teismas „nepagrįstai atmetė dvigubos atsakomybės taikymą“, kadangi netinkamai aiškino ANK 415 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad šiame straipsnyje nėra numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui, o tik valdytojui, todėl skundžiama nutartis naikintina.
4.2. D. M. kartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, jog dėl to paties jam inkriminuoto ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas jo tėvas P. M., kuris įvykdė 2023 m. kovo 15 d. jam su administracinio nusižengimo protokolu surašytą administracinį nurodymą ir sumokėjo jam paskirtą baudą, todėl nebegalėjo šio administracinio nurodymo skųsti. Tačiau Institucija dėl to paties nusižengimo D. M. priėmė 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-77556-2023, tokiu būdu už tą patį pažeidimą nubaudė kitą asmenį. Nurodo, kad baudų skyrimas už tą patį nusižengimą prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 daliai, nes niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Vietoje to, kad ištaisytų klaidą ir panaikintų paskirtą baudą nekaltam asmeniui, apylinkės teismas savo nuožiūra „pakoregavo“ ANK 415 straipsnį ir jį pritaikė taip, kad pateisintų policijos savivalę ir tai įteisino priimdamas „nuosprendį, dėl dvigubos atsakomybės taikymo“.
4.3. Pažymi, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, nes remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Justina Višinskienė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. neneigia, jog jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas pasisakė, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta dėl to, kad, jo nuomone, buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą) principas. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-77556-2023 ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad D. M. 2023 m. kovo 11 d. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl D. M. kaltės yra paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai aiškintos ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatos, nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. M. kaltė, padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta, o non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl D. M. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
10. ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
11. KET 226 punkte įtvirtinta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
12. ANK <...> yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. <...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis <...> reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem), kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). <...> Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Taigi tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas dvigubo asmens nubaudimo draudimas nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-495/2023).
13. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad D. M. 2023 m. kovo 11 d., 17.59 val., Klaipėdos rajono sav., kelio (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Minėtą aplinkybę dėl transporto priemonės vairavimo patikimai patvirtina 2023 m. birželio 5 d. administracinio nusižengimo, užfiksuoto teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, duomenų protokolas (b. l. 6–8), Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. kovo 25 d. pranešimas D. M. dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) nurodė, kad 2023 m. kovo 11 d. administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdė (naudojosi) D. M. (b. l. 4) ir 2023 m. kovo 21 d. pranešimas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę valdė (naudojosi) D. M., kurį pats apeliantas pasirašė (b. l. 9). Taigi, šioje byloje D. M. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį yra nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 11 d. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimus. Tuo tarpu, nors tai ir nėra šios bylos dalykas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apelianto tėvas P. M., kaip minėtos transporto priemonės savininkas (valdytojas), administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad 2023 m. kovo 11 d. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 punktą ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą (b. l. 1). Tai reiškia, kad D. M. ir P. M. administracinės atsakomybės pagrindai skiriasi, o pirmosios instancijos teismas ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino tinkamai.
14. Iš apeliacinio skundo akivaizdu, jog apeliantas painioja administracinio nusižengimo teiseną, kuri vyksta pagal ANK nuostatas, ir baudžiamąjį procesą, klaidingai aiškina ir interpretuoja ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatas ir non bis in idem principo turinį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ANK 415 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui, o tik valdytojui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte yra nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Tai reiškia, jog priešingai nei mano apeliantas, aptariamu atveju transporto priemonės valdytojo ir savininko (nuosavybės teise valdančio transporto priemonę) sąvokos gali būti aiškinamos ir vartojamos sinonimiškai t. y. apelianto tėvas P. M., kuris yra transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, yra ir šios transporto priemonės valdytojas, todėl taip pat gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į šios nutarties 10–12 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir non bis in idem principo taikymo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei tai, kas aptarta šios nutarties 13–14 punktuose, galima daryti išvadą, kad non bis in idem principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes du skirtingi asmenys (D. M. ir P. M.), nors ir pagal tą pačią ANK 415 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl skirtingų veikų ir teisės aktų pažeidimų, taip pat nė vienas iš jų nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms nėra pagrindo apeliantui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
16. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo nutartis 2023 m. rugpjūčio 21 d. paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.