- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- e2-3775-344/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01162-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gegužės 30 d. teisme gautas ieškovės V. G. ieškinys atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo iškovė prašo santuoką, įregistruotą 1993 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66, sudarytą tarp ieškovės V. G. ir atsakovo V. G. nutraukti dėl atsakovo V. G. kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – G., o atsakovui – G.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino Mažeikiuose, kur abu gyveno ir dirbo. Atsakovas gimęs Totorijoje (Rusijos respublikoje). 1993 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jų santuoka, santuokos įrašo Nr. 66. Po santuokos ieškovė ir atsakovas apsigyveno Mažeikiuose. Nors nesutarimų ar konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo, tačiau šeimyninis gyvenimas jiems nesusiklostė. Po kelerių santuokos metų atsakovas išvyko į Totoriją aplankyti giminių, o nuvykęs po poros savaičių atsakovas paskambino ieškovei ir pranešė, jog pasilieka kuriam laikui padirbėti, uždirbti pinigų, tačiau žadėjo sugrįžti. Keletą kartų atsakovas ieškovei skambino, pasakojo apie naują darbą, o vėliau pradingo. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas mobiliųjų telefonų neturėjo, atsakovo gyvenamosios vietos ieškovė nežinojo, jų tarpusavio ryšiai nutrūko. Ieškovė nurodė, kad ir dabar nežino, kodėl atsakovas ją paliko ir išvyko gyventi į gimtąją šalį. Su atsakovu nebendrauja beveik dvidešimt metų, bendro ūkio netvarko, bendrų interesų ar planų ateityje taip pat neturi, todėl mano, kad santuoka yra nutrūkusi. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, nes jis nesiekė šeimos išsaugojimo, nuslėpė buvimo vietą bei visai su ieškove nekontaktavo, o tai patvirtina santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. G. papildomai paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1993 metais, tačiau atsakovas 1998 metais nusprendė išvykti mėnesiui aplankyti tėvų į Totoriją, tačiau nebegrįžo. Pradžioje dar susiskambindavo laidiniu telefonu, o po to tarpusavio ryšys nutrūko, nes nei jai vyro reikėjo, nei jam jos, be to, ji persikėlė gyventi į kitą butą. Mano, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes sutuoktinis išvažiavo ir dingo. Jis žinojo, kur ji gyvena ir susiskambindavo. Su sutuoktinio giminaičiais ji niekada nebendravo, pas jį nebuvo nuvažiavusi, vaikų neturėjo. Sutuoktinis sakė, kad susirado darbą, žadėjo grįžti. Nurodė, kad su sutuoktiniu kartu nevažiavo, nes tuo metu trūko pinigų ir jos ta šalis netraukė. Į jos skambučius jis neatsakydavo, be to, tuo metu ji augino anūkes, turėjo rūpesčių, todėl sutuoktinio neieškojo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė V. V. nurodė, jog atsakovo kaltė grindžiama tuo, kad atsakovas nesiuntė pinigų, nepasakė, kodėl negrįžta, dėl ko spręstina, kad atsakovas galbūt sukūrė kitą šeimą ir toliau gyvena savo gyvenimą. Ieškovė kurį laiką laukė vyro, ji nesureikšmino fakto, kad yra susituokusi, tačiau dabar nusprendė, jog laikas įteisinti ištuoką, nes santuokos nėra jau dvidešimt metų.
Atsakovui V. G. apie vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. birželio 22 d. pranešta tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje susiaurinamos kaltės ribos, preziumuojant, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais kitai šaliai pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Vis tik, CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, jog šios prezumcijos nuginčijamos – sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, taip pat, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos A. T. 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi įvardijo atsakovo išvykimą pas tėvus į gimtinę ir pasilikimą joje, tačiau ieškinyje ir teismo posėdžio metu ji nurodė, kad pati kartu su atsakovu vykti į tolimą kelionę aplankyti sutuoktinio giminių nesutiko, nes atsakovo giminaičių nepažinojo. Atsakovas pradžioje skambindavo telefonu, sakė, kad pasilieka kuriam laikui, kadangi susirado darbą, tačiau vėliau jų tarpusavio ryšys nutrūko. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutuoktinių tarpusavio ryšys nutrūko, nes nei jai reikėjo sutuoktinio, nei sutuoktiniui jos, be to, paaiškino, kad ji vėliau persikėlė gyventi į kitą butą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tiek iš ieškovės ieškinio, tiek iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovė nerodė jokios iniciatyvos keliauti kartu su atsakovu į jo gimtinę, susipažinti su atsakovo giminėmis, ji nelabai domėjosi sutuoktinio gyvenimu, neprašė sutuoktinio grįžti, nesiekė gauti atsakovo giminių kontaktų, kad būtų galima susisiekti su atsakovu. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, išvykus atsakovui, ji augino anūkes, jai nerūpėjo santuokos išsaugojimo ar nutraukimo klausimų sprendimas, sutuoktinio gyvenimas svečioje šalyje. Nutrūkus ryšiams su atsakovu, ieškovė jo neieškojo, nesistengė išsiaiškinti, kodėl sutuoktinis su ja nesusiekia, nesiekė sužinoti ar atsakovas yra gyvas, toliau dvidešimt metų gyveno, tarsi sutuoktinis neegzistuotų.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad šeima būtų išsaugota. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abiejų sutuoktinių elgesys tarpusavio atžvilgiu buvo netinkamas, nei vienas iš sutuoktinių nesistengė išsaugoti šeimos – kaip nurodė ieškovė sutuoktinių tarpusavio ryšys nutrūko, nes nei jai sutuoktinio reikėjo, nei sutuoktiniui jos. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, nesiekė tarpusavio bendravimo, neieškojo išvykusio sutuoktinio, nesirūpino jo gyvenimu. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsižvelgiant į tai, jog bylos šalys neišreiškė noro grąžinti ikisantuokines pavardes, teismas palieka šalims jų santuokos metu turėtas pavardes: ieškovui – G., atsakovei – G. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovui praneština viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje paskelbiant pranešimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti V. G. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1993 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei V. G. palikti santuokoje turėtą pavardę G., atsakovui V. G. palikti jo pavardę G.
Apie priimtą sprendimą atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“) paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-3775-344/2018 priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta V. G. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta 1993 m. kovo 12 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovei V. G. palikta santuokoje turėta pavardė G., atsakovui V. G. palikta jo pavardė G. Atsakovas gali šį sprendimą skųsti per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.
Informacijos teirautis tel. 8 443 25647“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.