Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. E. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

P. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktą bausmę įskaitytas P. E. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. 12.10 val. iki 2015 m. gruodžio 10 d. 11.37 val. (2 paros), vertinant, kad P. E. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 Eur) baudos. Įpareigojant P. E. likusią 46 MGL (1 732,36 Eur) baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. L. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3 766 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktą bausmę įskaityti R. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 11 d. 12.40 val. iki 2016 m. balandžio 12 d. 13.05 val. (2 paros) vertinant, kad R. L. yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 Eur) baudos. Įpareigojant R. L. likusią 96 MGL (3 615,36 Eur) baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai atmestini

Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų pripažinimo įrodymais

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnį

11. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016) Vien tai, kad nuteistieji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų P. E. ir R. L. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

13. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis didelės vertės turto įgijimas žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą turtą. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-788/2018, 7 punktas)

14. Byloje esantys duomenis, 2015 m. gruodžio 4 d. naktį iš lapių fermos, esančios (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, buvo pavogta apie 972 lapių kailių. Tą pačią dieną apie įvykdytą vagystę M. I. pranešė Norvegijos policijai ir dėl to buvo pradėtas tyrimas (1 t., b. l. 53, 58, 65–72, 78–80, 85–87) 2015 m. gruodžio 8 d. per kratą D. J. automobilyje suradus 102 vnt. lapių kailių (1 t., b. l. 105, 106, 107–113, 137–149), nustačius, kad jie į Lietuvą buvo atvežti iš Norvegijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai susiekė su Norvegijos pareigūnais prašant pateikti duomenis apie įvykdytas lapių kailių vagystes, prašant apklausti apie lapių kailių vagystę pranešusį M. I. (1 t., b. l. 53, 54–56, 57, 58, 63, 64). Apžiūrėjęs Lietuvoje surastų lapių kailių nuotraukas M. I. patvirtino, kad kailių ilgis ir kokybė yra tokia pati kaip ir jo gaminamų (išdirbamų) kailių, tačiau tiksliau jis galėtų atsakyti tik apžiūrėjęs kailius. (1 t., b. l. 81–83, 88–90) Atvykęs į Lietuvą M. I. buvo apklaustas (3 t., b. l. 136–137), parodžius kailius jis išsamiai papasakojo, pagal kokius požymius, jis atpažino jam pateiktus kailius: pagal kailio spalvą (lapės rūšį), segtukų segimo vietas, jų storį, beuodegių lapių kailių kirpimo specifines žymes. (3 t., b. l. 139–143, 144–151) M. I. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, tas pačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė tiek Norvegijos policijai tiriant vagystę iš lapių fermos, tiek ir Lietuvoje ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams bei baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui (5 t., b. l. 86–88) Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo M. I. parodymais, kad per kratą (duomenys neskelbtini) bei R. L. nuomojamame garaže rasti lapių kailiai, buvo pavogti iš jo lapių fermos (duomenys neskelbtini).

15. Nors ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgiau nei metus, R. L. tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad R. L. nusipirko iš D. M. 102 vnt. lapių kailių už 1200 eurų (5 t., b. l. 119, 120), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. E. ir R. L. žinojo, kad kailiai gauti nusikalstamu būdu. Pastebėtina, kad nuteistieji R. L. ir P. E. bendraudami telefonu tiesiogiai nemini žodžių lapių kailiai, kalba koduotai, vartoja tokius žodžius kaip „tuos“, „nu, žinai“, „lauktuvės“, taip pat nenori apie tai daug kalbėti, žada apie viską pasikalbėti susitikę. Iš kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų matyti, kad 2015 m. lapkričio 27 d. nuteistieji kalbėjosi apie kažką, kas gali būti patelė ar patinėlis, turi snukį, yra didelis, A. [galimai R. L. pusbrolio A. L.] ūgio. (1 t., b. l. 33) Nuteistieji skubėjo kailius išvežti iš Norvegijos, juos gabeno slapta, iš 2015 m. gruodžio 7 d. pokalbio matyti, kad nuteistieji perdavė D. J. vežti keturias „tašes“ su kailiais, nors vežėjui pasakė, kad „gariūninėse tašėse“ yra patalynė. (1 t., b. l. 44–46) Visa tai rodo, kad nuteistieji siekė nuslėpti tikrąjį krovinio turinį, suvokė, kad kailiai yra pavogti, t. y. įgyti nusikalstamu būdu.

16. Kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys patvirtina, kad nuteistieji bendravo ir tarėsi dėl lapių kailių įsigijimo Norvegijoje, jų pargabenimo į Lietuvą ir jų realizavimo, kad P. E. atsiųsdamas R. L. „tašes“ suprato, jog jos skirtos vogtų lapių kailių gabenimui iš Norvegijos į Lietuvą. Iš 2015 m. lapkričio 27 d. 19.11 val. R. L. ir P. E. pokalbio matyti, kad jie kalbėjosi apie tai, kas yra „A. ūgio“, kad tų daiktų yra „mažiausiai penkiasdešimt, bet gali būti ir šimtas“. R. L. pasakius: „eisiu pažiūrėti“, tuomet P. E. atkreipė jo dėmesį, kad „yra, pavyzdžiui, patelė ir patins“. Po to R. L. sako: „Ar girdi, P., tu žinai, ką dar galėtum padaryti? Aš tada pasakysiu žmonai, tu nubėgtum, paimtum iš mana garaža tokias „štukines tašes“, P. E. atsako: „Nu“, R. L.: „Tokias ten dešimt gali būti, aštuonias. Aš nežinau. Suskaičiuok viską, <...> supranti kam?“, P. E. atsako: „Ja“. R. L. dar kartą pakartoja: „Čia tokia, sakau, A. ūgia“, P. E. atsako: „Nu, nu, supratau. Aš žinau“, „Aš įsivaizduoju“, „Aš esu matęs tą“. R. L. tęsia: „Snukis vos matos, snukis, o tai [keiksmažodis] visas [keiksmažodis] stors, [keiksmažodis], tie dideli [keiksmažodis], P. E. pritariamai pasako: „Aha“. Vėliau P. E. pasiteirauja: „praeitą pavasarį, žinai, kiek jie kainava?“, R. L. paklausia: „Nu?“ ir P. E. atsako: „Jie kainava po šimtą kokį trim eurų viens“, o R. L. pritariamai pasako: „Aha“, ir po to tęsia: „Bet taip daba viską ir tai daba viską žinok, dabar viskas, va, taip gražiai bimt, proš..., tas, tas [keiksmažodis] viską kaip yra galvojom, žinai?“, „Tik nervai jam, ka tų nerandam, tų žinai?“. P. E. sako: „Ne, ne, tai čia sakau, čia rasim, kur atiduot mes. Tai čia probl..., net nedvejok“, R. L. atsako: „Supratau. Gerai, P.“. (1 t., b. l. 28–30) Apie tai, kad P. E. turėtų nuvažiuoti pas R. L. žmoną ir iš jos paimti tašes, vyrai kalbasi ir 2015 m. lapkričio 30 d., pokalbio Nr. 3398. R. L. sako: „Dėl tų, dar, žinai, kur ten lika“, P. E.: „Rytoj susitinku čia su tais vienais iš, nu tais [keiksmažodis], dėl tų, žinai. Tai jie sakė paims bele kokiu atveju“, R. L. atsako: „Tai gerai, gerai, supratau“, P. E. tęsia: „Nu tai vienu žodžiu, ten problemų nebus jokių. Tikrai noriu pašnekėt aš konkrečiai dėl, kiek žinai, kiek bus, žinai, tų frankų“, „Kiek maždaug ten būtų?“, R. L. atsako: „Gal du, tris“. P. E. paklausia: „Čia šimtai ar tūkstančiai?“, R. L.: „Tai tūkstančiai, aišku“. (1 t., b. l. 33–34) 2015 m. gruodžio 1–3 d. P. E. ir R. L. kalbasi apie tai, kaip geriau gabenti kailius, galiausiai nusprendžia, kad gabenant kaip lėktuvo bagažą būtų pernelyg brangu, todėl P. E. 2015 m. gruodžio 3 d. 10.17 val. paskambinęs R. L. pasako, kad susitarė su žmogumi, kuris veža krovinius, kad jis užsuks pas juos. Aplinkybę, kad P. E. važiuodamas į (duomenys neskelbtini) žinojo, kad turės į (duomenys neskelbtini) parvežti keturias „tašes“ su vogtais lapių kailiais, patvirtina 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. pokalbiai telefonu. R. L. 2015 m. gruodžio 4 d. 19.57 val. pasakė P. E., kad „lauktuvių tau įdėjom“. P. E. pasiteiravo, ar viskas gerai, o R. L. atsako: „Aha“. P. E. pritariamai sako: „Nu svarbu, kad gerai“. Po to R. L. sako: „Tai kiekvienam po pem būtų žinai“, o P. E.: „Aha“. R. L. tęsia: „Vis tiek net virš trisdešimt gausis kiekvienam, žinai, dabar“, P. E.: „Aha“. R. L. sako: „Yra dar žinai, dar čia susidėliot, nu parveš tau pradžioj pasižiūrėt, žinai“ P. E. atsako: „Pažiet, nu, parodyt, kas čia kaip ir kas prie ko“. Galiausiai, R. L. sako: „Daugiau neklabam. Kai grįši pakalbėsim viską išsamiai“ ir priduria, kad marmurinis stalas labai sunkus, „vos pakeli“, kad „keturi ties bus“ (1 t., b. l. 40–42) 2015 m. gruodžio 7 d. 15.43 val. R. L. paskambino P. E. ir teiravosi ar šis skambino vežėjui ir pasakojo: „Skambina jisai man, sako duos per ausį. Sako atidarau, kad ne patalyne, žiūri snukis koks į mane“. P. E. atsakė: „Ką tu sakai, jis man skambina. Sakau, ką tu? Sakau, tai pirkom žmonai kailinius siūt“. Pokalbio pabaigoje R. L. sako: „keturios tašės tur būt“, „tai ten gausis šimts penki“ ir pasiteirauja P. E.: „O kokią jie maždaug kainą tau saka?“ P. E. atsako: „Nu eis žiūrėt, aš, va, dabar buvau susitikęs su tais [keiksmažodis] makaronais“, „Pem keturis tipo šnek jie“, „nenoriu aš čia daug pasakot, žinai“. (1 t., b. l. 44–46)

17. Šiuos kriminalinės žvalgybos metu nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: D. J. parodymai, kad Norvegijoje jam R. M. (P. E. svainis, pas kurį būdamas Norvegijoje apsistojo R. L.) perdavė marmurinį stalą ir keturias „gariūnines tašes“ su pataline, kad jis visa tai parvežtų į Lietuvą, tačiau vėliau atidaręs „tašes“ pamatė, kad jose yra ne patalynė, o kailiai, todėl paskambino P. E. ir ėmė priekaištauti, tačiau jis visiškai nenustebo išgirdęs, koks krovinio turinys (3 t., b. l. 172–175; 4 t., b. l. 3?5), važtaraštis (3 t., b. l. 180, 181), kratos protokolas, kuomet D. J. automobilyje buvo rastos keturios „tašes“, o jose 102 vnt. lapių kailiai (1 t., b. l. 105, 106, 107–113, 137–149), pas D. J. automobilio rastos navigacijos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. (2 t., b. l. 105–110) Be to, apžiūrėjus P. E. mobilųjį telefoną rastas, jo susirašinėjimas su R. L. per „Viber“ programą: 2015 m. gruodžio 4 d. 18.03 val. R. L. parašė „105 bus“, „yra apie 1000“, „ir dar bus“, o P. E. atsakė: „supratau“ (1 t., b. l. 120)

18. Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veikos kvalifikaciją pagal BK 189 straipsnio 1 ar 2 dalį lemia nusikalstamu būdu įgyto turto vertė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma iš turto savininko paaiškinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016) Nagrinėjamu atveju M. I. nurodė vidutinė pagrobtų kailių kaina 57,82 eurai (3 t., b. l. 161, 166), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo P. E. veiksmus kvalifikavo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstamu būdu gautų 102 vnt. lapių kailių bendra vertė ? 5897,64 eurų, kas atitinka 156,60 MGL ? didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 250 MGL. Vien aplinkybė, kad 102 vnt. laipių kailių nuteistieji įsigijo turėdami bendrą tikslą juos realizuoti, o likusius 525 vnt. kailių nuteistasis R. L. įsigijo veikdamas vienas pats, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad nuteistojo R. L. veiksmai netinkamai kvalifikuoti. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. iš viso įgijo 627 vnt. vogtų lapių kailių, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes bendra nusikalstamu būdu gautų kailių vertė ? 36253,14 eurų (962,64 MGL) ? didesnė nei 250 MGL, o P. E. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį, nes jis veikdamas bendrininkų grupėje su R. L. žinojo, kad tik 102 vnt. lapių kailiai buvo gauti nusikalstamu būdu.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį P. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, o R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų P. E. ir R. L. apeliacinius skundus.