Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai, prašė išteisinti, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslius parodymus, dabar nelabai pamena aplinkybių. Maždaug pamena, kaip viskas buvo. Surašė, kad jis įsigijo pavogtus kailius, esmę suprato. Jis tų kailių nei pirko, nei ką, jo tik paprašė juos parvežti iki Šiaulių, prie to pačio važiavimo pasiimant stalą. Nežinojo, kad kailiai buvo nusikalstamu būdu įgyti. Nežinojo, kad jie pavogti, tik žinojo, kad tai kailiai. Žinojo, nes prieš tai buvo kalbėjęs su draugu, ar apsimoka juos pirkti, ar ne. Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IV tomas, b. l. 15-16), šiuos savo parodymus jis patvirtino, surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad jis tuos kailius būtų parvežęs į R. namus. Nekalbėjo, kur tuos kailius padės, būtų parvežęs namo ar į garažą padėjęs. Žinučių su R. išties buvo, tik nepasakys, kiek tiksliai. Kai jis (R.) klausė kailių kainų, sakė, kad tai lapės kailiai. Pats užsiima audinių auginimu, lapių neaugina. Senais laikais yra turėjęs reikalų su lapėmis, kai su tėvu eidavo į medžioklę, auginęs lapių nėra. Apie lapių kailių kainas žino tik apytiksliai, galima pasižiūrėti internete. Dėl kailių realizacijos su R. nešnekėjo, nežino, ar kalbėjo, kur jis (R.) tuos kailius ketina dėti. Tvirtina pagarsintą jo apklausą, sakė teisybę. R. L. pažįsta iš seniau, jų pažintis su tuo įvykiu nesusijusi. Jam buvo žinoma, kad R. važiuos į Švediją, Norvegiją. Kada jis tai pasakė, negali pasakyti, nesieja to su kailių gavimu. Kažkurio pokalbio metu R. paklausė, kur tiksliai važiuos, buvo kalba apie maisto dėžę jo sesei, kuri gyvena Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. R. L. buvo apsistojęs pas jo sesę, prašė leisti permiegoti. Nežino, kiek laiko R. L. buvo Norvegijoje pas jo sesę. Sesers vyras R. M. Kokiu tikslu jis vyko į Norvegiją nežino. Su R. L. buvo kalba apie kailius, sakė, kad yra pirkti, kalbėjo, kiek galėtų kainuoti ir viskas. Kailių kaina gali būti 5-50 eurų, iš kur ir kaip jis tuos kailius įgis nesigilino. Pokalbiuose, kurie yra byloje, galėjo būti įvairūs pokalbiai, tuo metu iš viso turėjo 3 telefonus, turėjo darbinį, naminį ir dar kažkokį. Kad šiuose pokalbiuose neatsispindi kalba apie kailių pirkimą, galėjo būti, kad jie kalbėjo ar susirašė per „Viberį“. Konkrečiai kalbėjo, kad tai lapių kailiai, o kurioje šalyje įsigis nežinojo. Kailiai dažniausiai yra realizuojami aukcione. Tų kailių galima ir turguje nusipirkti. Kailiai buvo vežami ne jam. R. L. galbūt į mikriuką vežėjui ir įdėjo kokią tašę prie maisto dėžės sesei, gal kokią tašę jis ir prašė, nepamena. Neatsimena, ar buvo prašymas susisiekti su R. L. žmona ir kažką paimti, kažkokią tašę lyg vežė, bet nelabai pamena. Vežė tam pačiam vairuotojui, iš kurio po to pasiėmė stalą ir kailius. Dėl barkodų, kurie kratos metu buvo rasti pas R. L. garaže, nieko negali paaiškinti. D. ūkyje kažkiek dirbo lupykloje, pas jį pusę sezono tik dirbo, prieš 5-6 metus. O paskui pas D. lankydavosi tik pasiimti savo kailių. Nežino ir neįsivaizduoja, kaip paaiškinti, kaip pas R. L. atsirado D. barkodai. Kokiu tikslu tie barkodai buvo pas R. L., nežino, bet tie barkodai yra neskaičiuojami. Jis vieną žmogų tik pažinojo, kurio ir paklausė apie lapių kailius, tai jis jam pasakė, kad jie praktiškai nebereikalingi, nes jų niekas nebeperka, kad stovi aukcione, o jis tų kailių nei pirko, nei jų jam reikėjo. R. L. į užsienį važiavo su draugais ar su draugu, tiksliai nepasakys, gal su pusbroliu. Žinutė per „Viberį“, kur užfiksuota 105, nežino ką reiškia, gal skaičiai, gal vienetai, jis nepamena. Ką reiškia žinutė „bus 1000“, tai gal čia kalba buvo apie padangas, nes jie ir apie tai kalbėjo. Nežino, dėl ko jų pokalbiuose nieko nėra užfiksuota apie padangas. Minimas A., tai gal čia R. L. draugas ar pusbrolis, pavardės nežino, yra tik matęs. Nežino, ar buvo kalba „kad tokie, kaip A. ūgio“, o kad „yra patinai ir patelės“, tai tikriausiai kalba buvo apie lapes. Buvo kalba apie kailius, žinojo, kad R. nori pirkti lapių kailių. Tai, kad žinutėse užfiksuota „jie vaikšto čia, kaip namuose“, negali to paaiškinti, visur galima vaikščioti. Negali pasakyti, ką turėjo galvoje, kai parašė „jie kainuoja iki 130 vienas“, kad kailiai tiek kainuotų negalėjo sakyti, nes tokių kainų nėra. Taip pat negali paaiškinti, ką reiškia, kai L. parašė „nerandu tų mažiukų“. Jis pats audines augina, lapė ir audinė skiriasi, tai du skirtingi dalykai, dydžio prasme jos taip pat skiriasi. Žinutėje „bus be problemų jas atiduoti“ tai gal kalbėjo apie padangas. Jis iš tikro nepamena tiksliai, kokie ten jų pokalbiai buvo. Nežino, ką žinutėje nurodė, kad jam įdėtų, galėjo daug ką nurodyti, galbūt stalą. Pokalbiai, kurie yra byloje, tai yra ne visi pokalbiai, kurie buvo su R. L. Jis jokio tikslo neturėjo įgyti šiuos kailius, R. L. jokių pinigų nemokėjo, nieko jie nesitarė. Jo tikslas buvo tik padėti tuos kailius pargabenti iš (duomenys neskelbtini) iki R. L. namų Šiauliuose, kadangi tuo pačiu važiavo sau stalą pasiimti. Aplinkybių, kaip, kur ir kiek R. L. įgijo kailių, kiek mokėjo, nežinojo. Žinojo tik kad jis pirks kailius, tokia kalba buvo, kalbėjo apie kailių kainas. Pokalbyje, kur atsispindi jo žodžiai „pradžioje, viskas aišku“, ką tai turėjo reikšti nepamena, jis daug ką galėjo kalbėti, nepamena, kas buvo prieš 3 metus. Pokalbyje, kur atsispindi jo žodžiai „virš 30 kiekvienam gausis“, nežino ką reiškia. Pokalbyje, kur atsispindi R. L. žodžiai „yra čia daugiau, pradžiai parveš pažiūrėti“, nežino ką reiškia, gal tai padangos, gal kiti daiktai, nes iš ten viską galima vežti. Neatsimena, ar jam tuo metu buvo žinoma, kiek tų tašių įdėjo, gal ir žinojo, jis nepamena tų pokalbių.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto P. E. parodymai, kuriuose jis savo kaltės nepripažino, parodė, kad jo sesuo E. gyvena Norvegijoje su savo vyru R. M., kuris Norvegijoje turėjo marmurinį stalą ir sakė, kad tai geras stalas, kad jis tiktų pas jo tėvus pastatyti. Tiksliai neprisimena, bet maždaug gruodžio mėn. pradžioje jam paskambino ar parašė žinutę R. ir pasakė, kad yra vairuotojas, kuris parveš stalą į Lietuvą. Kiek žinojo iš R., tas vairuotojas yra iš vieno kaimo su R., jie pažįstami. Vairuotoją pažinojo ir jis, nes jį jau vieną kartą buvo matęs, kai dėjo maisto siuntinį į Norvegiją ir nuo tada buvo likęs to vairuotojo telefono numeris. Taip pat gruodžio mėn. pradžioje su juo susisiekė ir jo pažįstamas šiaulietis R. Žinojo, kad jis tuo metu Norvegijoje. R. pasakė, kad žino, jog vairuotojas važiuoja į Lietuvą ir įdės dar keturias tašes, kurias jam reikės paimti ir palaikyti. Jis sutiko tas tašes paimti. Koks tašių turinys, tuo metu apie tai jie nekalbėjo. Su vairuotoju, kuris vežė krovinį į Lietuvą, susiskambino pirmadienį ryte, tai yra gruodžio 7 d. ir vairuotojas jam pasakė, kad grįžęs eis ilsėtis ir sutarė susiskambinti vakare. Susiskambinus vakare, vairuotojas sakė, kad iki kitos dienos pietų bus vietoje ir sutarė, kad jis vyks pas vairuotoją pasiimti krovinį. Vairuotojas žinute jam atsiuntė adresą, kur reikia atvažiuoti. Su tėvu susitarė, kad jie automobiliu VW „Transporter“ kartu važiuos į (duomenys neskelbtini) pasiimti krovinį. Jis tėvui sakė, kad yra parvažiavęs stalas iš Norvegijos ir reikia jį pasiimti. Gruodžio 8 d. ryte su tėvu išvažiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Kaune parašė vairuotojui žinutę, kad jau atvažiuoja. (duomenys neskelbtini) buvo apie 12 valandą dienos. Atvažiavęs nurodytu adresu, jis paskambino vairuotojui ir šis nurodė privažiuoti prie autobusiuko, stovėjusio už namo. Privažiavo prie baltos spalvos VW krovininio autobusiuko. Tuo pat metu atėjo ir vairuotojas. Persikrovė stalą ir keturias štukines tašes, tačiau kas jose buvo, jis nematė ir nežiūrėjo. Tik persidėjus tašes į savo automobilį, juos visus sulaikė policijos pareigūnai. Kai pareigūnai atidarė tašes, jis tik tada pamatė, kad ten yra lapių kailiai. Paaiškino, kad kažkada su minėtu R. buvo kalba apie kailius. Dar būdamas Norvegijoje R. kažkurio pokalbio metu jo klausė apie kailių kainas kaip tos srities specialisto, nes jis dirba įmonėje, kuri užsiima audinių auginimu, tačiau neužsiima kailių išdirbimu. Jis pasakė, kad bendrai visų kailių vidutinė kaina yra apie 50 eurų už vienetą. Iki tašių pasiėmimo R. buvo parašęs kažkokią žinutę su skaičiais, tačiau jis nieko nesuprato, bet nujautė, kad tai gali būti susiję su kailiais. Kad kailiai galėjo būti vogti, jis nežinojo. Apie jokias kailių vagystes Švedijoje ar Norvegijoje jis nieko negirdėjo. (IV tomas, b. l. 15-16).

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės iš esmės nepripažino, prašė išteisinti, parodė, kad nelabai pamena visų aplinkybių, prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo parodymus. Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (IV tomas, b. l. 81-82), šiuos savo parodymus jis patvirtino, surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad jis pažįsta P. 4-6 metus. Buvo išvykęs, buvo Švedijoje, paskui prašė P., ar jis galėtų pas jo švogerį pernakvoti. Jis P. daug kartų skambino iš vieno, iš kito ir trečio telefono. Atrodo, prašė P. paimti ir jam į Norvegiją įdėti tašes. Tašės jam buvo reikalingos sudėti daiktus, tų tašių buvo nemažai. Važiavo ne į vieną turgų, kur daiktus atidavinėja. Tašės jam buvo reikalingos kailiams sudėti, nes jie buvo plastikiniuose maišuose ir jie suplyšo. Nežino, kada pirmą kartą paskambino E. dėl kailių. Nepamena, ar buvo parašęs, kiek iš viso tų kailių bus. Jam svarbiausia dėl tų kailių buvo kainos, nes jis augina audines, gaudosi kainose, ar apsimoka iš viso pirkti. Prieš tai jau buvo nupirkęs, jis neprisimena, kada skambino, ar apsimoka dar pirkti. Apie 1000, nežino, ar rašė, kad jų tiek bus, nes nežinojo, kiek jų bus, paskui jų buvo tik apie 500. Buvo kalbėta ir iš vieno telefono, ir iš kito, o ką ten užfiksavo, jis nežino, nepamena. Bendravo su E., bet ką tiksliai nepamena, žinojo, kad jis augina audines, dirba su jų kailiais, fermą turėjo. Sakė E., kad tiek gali kainuoti, kad negausi tiek, paskui galvojo iš viso, kur čia jis įsivėlė, kai sužinojo, kad policija uždarė. Jis sužinojo, kad kailiai policijoje, kai buvo Švedijoje, jam paskambino R., dabar tiksliai to nepasakys. Dar jis skambino P., kaip su tais kailiais, ar jis reikalingas dėl tų kailių, dėl navigacijų, ar dėl kitų daiktų. P. jam pasakė, kad jis nereikalingas, kad nėra bylos, kad nėra kviečiamas apklausai ir pan. Jei būtų pasakę, kad tai vogti kailiai, tai būtų nesivėlęs. Nepamena, ar P. klausė, ar kailiai vogti, dabar nepasakys. Švedo, „čigono“, telefono neturi. Jis nežinojo, kad tie kailiai vogti, nebūtų pirkęs, jei būtų žinojęs. „Čigonas“ jam pasakė po 20-30 eurų, dar pagalvojo parvežimas kainuos, sakė nemokės, jis už kailiuką mokėjo po 10-12 eurų. Net neįsivaizduoja, po kiek tikėjosi parduoti, galvojo žmonai, mamai kailinius pasiūti. Pagalvojo pabandys nupirkti ir kaip gausis taip, nes jis nėra specialistas toje srityje. Garažas buvo nuomojamas, jis jį nuomojo, iš viso kailių buvo apie 525 vnt. Jis tuos kailius norėjo susikabinti po 10 vienetų, pas jį ateidavo žmogus žolę nupjauti, tai jis tuos barkodus ir buvo palikęs. Jis net nesuprato, kad tai barkodai, buvo plastmasiukai ir sukabino ant jų, nežinojo, po kiek reikia juos kabinti, užtraukė virvutę ir viskas. Pamatavo dar kailius, po 1,10, 1,20, 0,90 metro buvo. Jis nesuprato, kad tai barkodai kailiams kabinti, sukabino ir viskas, dar ant tų kailių ilgį surašė su markeriu, ant plastmasinės kortelės. Kad tie barkodai kažkam priklauso net nepagalvojo, uždėjo, kad kailiai laikytųsi ir viskas. Nepripažįsta, kad vogtus kailius pirko, nes jis to nežinojo. Nežinojo, kad kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Jei būtų žinojęs, nebūtų pirkęs. Į Norvegiją važiavo dėl daiktų, kuriuos atiduoda veltui. Pripažįsta, kad pirko kailius, bet jis nežinojo, kad jie vogti. Iš jo garažo visi kailiukai buvo paimti. Tie kailiai slaptai nebuvo pardavinėjami, atviromis durimis, ištraukė, iškėlė kailį, atvirai pardavinėjo. Kai nupirko žmogus jam išrašė dokumentą, sakė, jei ant sienos kažkas būtų, pravežimo dokumentas. Ikiteisminio tyrimo metu šio dokumento nepateikė, nes jo neprašė. Prašė sąskaitos, bet jis jos neturėjo, teismui tą lapą gali pateikti. Įsigijo kailius dėl to, kad galvojo žmonai kailinius pasiūti, sakė, kad Telšiuose yra siuvykla, bet nebuvo ten nei nuvažiavęs, nei su kuo apie tai kalbėjęs. Pirko saviems žmonėms, neieškojo pirkėjų ar perpardavėjų. Jis tik klausė P., kiek jie gali kainuoti. Jei būtų brangesni kailiai, jis jų nebūtų pirkęs, nebūtų pinigų turėjęs. Tas asmuo, kad „čigonas“ nusprendė dėl to, kad jis tamsaus gymio buvo. Pokalbiai ir žinutės byloje yra ne visi, jis naudojosi ne vienu telefonu. Turėjo ir anglišką kortelę, ne vieną telefoną, ne visos aplinkybės byloje užfiksuotos. Be to, ne jis pats tas tašes atidavė vairuotojui, sakė kažkokį stalą įdės ir tas tašes pridės. Grįžęs dar pats skambino P., nes buvo ant kratos orderio parašyta jos pavardė, klausė, ar jis reikalingas, ar ne, kokiu pagrindu čia viskas įvyko. Į Norvegiją važiavo į turgų sendaikčių, kailius jis nupirko atsitiktinai, jo kelionės tikslas nebuvo pirkti kailių. Iš kur tie žmonės, iš kurių jis pirko, įsigijo tuos kailius, nežino. Asmeniškai tų žmonių nepažįsta. Kai kailius pirko, jie buvo sudėti į plastikinius maišus, kaip šiukšlių maišai, todėl ir prašė tų tašių, kad vežant neiškristų, kad nepraplyštų. Jis prašė, kad tas tašes iš Lietuvos atvežtų, nes jos tvirtesnės, vadinamos turginės tašės. Dar galvojo, kad nesugestų kailiai, nes net nežinojo, kaip juos reikia laikyti. Gali būti, kad dėl tašių skambino E., dabar to nepamena, kiek jų buvo taip pat nepamena, neskaičiavo. Į 4 tašes sudėjo kailiukus. 102 vienetai kailiukų priklauso jam. Tašių prašė, kad jam atsiųstų, jos buvo jo garaže ir jam priklausė. P. E. su tų kailiukų nuosavybe ar jų turėjimu niekaip nesusijęs. Jis P. tų kailiukų neperdavė, jis padavė R., o jis įdėjo prie to stalo kartu. Jei nebūtų stalo ėmęs, tai E. nebūtų ir tų kailiukų paėmęs. Tiek jo garaže rasti kailiukai, tiek 102 kailiukai buvo įsigyti iš to paties asmens. Papildomai teisme jis parodė, kad konkrečiai 102 vnt. kailių buvo įsigyti Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kelias, šalia sienos, ten yra kolonėlė (degalinė), kaip aikštelė, toje vietoje ir įsigijo kailius, iki Švedijos sienos yra 30-50 km., bet tiksliai negali pasakyti, buvo surašyta sutartis.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. L. parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tikslios datos jau nepamena, buvo Švedijoje, lankė ten dirbančius draugus, aplankė pažįstamus. Į Švediją jis važiavo automobiliu Audi A4, pilkos spalvos, kartu su pusbroliu A. L. ir M., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). M. pasiliko Stokholme, o A. L. jį atvežė į miestelį, kur gyvena jo draugas R. Švedijoje buvo apsistojęs miestelyje, esančiame netoli Švedijos - Norvegijos valstybių sienos. Miestelio pavadinimo nepamena. Tą kartą Švedijoje buvo gal dvi savaites, gal 10 dienų, tiksliai jau nepamena. To miestelio degalinės aikštelėje susipažino su dviem asmenimis, kaip suprato vienas iš jų buvo švedas, o kitas atrodė kaip čigonas, gal rumunas, gal bulgaras, o gal dar kas kitas. Tas asmuo - čigonas su juo kalbėjo rusiškai ir pasakė, kad švedas, tas kitas asmuo, turi fermą ir augina lapes bei šiuo metu turi pardavimui lapių kailių. Tas čigonas sako galim parodyti kaip atrodo lapių kailiai ir nusivedė jį, kaip suprato prie švedo automobilio, o automobilyje buvusiame maišelyje jam parodė du lapių kailius. Jis paklausė po kiek jie parduoda lapių kailius ir jam atsakė, kad vieno kailio kaina yra 20-30 eurų. Jis atsakė, kad tokių pinigų nemokės. Kodėl jie tokiu būdu sugalvojo parduoti lapių kailius jis nežino, jie jam nesakė. Jis pasakė, kad gali mokėti po 10 ar 15 eurų už kailį, priklausomai nuo kailio ilgio ir kokybės. Jie nesutiko su jo siūloma kaina, tada jis pasakė, kad už jų siūlomą kainą kailių jis nepirks ir ėjo nuo jų tolyn. Nespėjo toli nueiti, kai išgirdo, kad jį šaukia tas pats čigonas, kuris jam pasakė, kad sutinka parduoti lapių kailius už siūlomą kainą. Jis klausė ar visi bus tokie lapių kailiai, kaip jie rodė mašinoje, jis atsakė, kad taip bus visi tokie ir jų bus 100 vnt. Tada jis pasakė, kad už vieną kailį gali mokėti po 12 eurų, o čigonas pasakė švedui kainą, už kurią jis sutinka pirkti kailius ir švedas galvos linktelėjimu sutiko. Tada čigonas jam pasakė palaukti ir netrukus į šią aikštelę atveš 100 vnt. kailių. Čigonas su švedu išvažiavo, o jis pasiliko jų laukti aikštelėje. Maždaug po 20 minučių abu grįžo su mikriuku "Ford Transit", švediškais numeriais. Mikriuke į maišus buvo sudėti lapių kailiai. Jam parodė visus lapių kailius bei prie jo juos suskaičiavo. Kailių iš viso buvo 100 vnt. bei dar pridėjo tuos du kailius, kuriuos buvo rodę mašinoje kaip pavyzdžius. Jis čigonui padavė 1200 eurų, o jis tuos pinigus padavė švedui. Jis tuos kailius susidėjo į draugo vardu R., kurio pavardės nežino, automobilį "Ford Mondeo", valstybinių numerių nežino. Šį automobilį jis buvo pasiėmęs iš R., kad galėtų nuvažiuoti pas draugą R. į Norvegiją. R. pavardės nežino, jis yra kažkur iš Alytaus pusės. Susidėjęs lapių kailius važiavo pas R. į Norvegiją. Pas jį pabuvo dvi dienas. Būnant pas jį jam pasakė, kad yra mikriukas, kuris važiuos į Lietuvą ir jis gali įdėti lapių kailius, kad juos parvežtų. Jis sudėjo lapių kailius į tašes ir jo draugas R. sakė, kad tašes vakare paduos į mikriuką, kad parvežtų į Lietuvą. R. sakė, kad į tą mikriuką įduos į Lietuvą parvežti kažkokį akmeninį stalą, todėl tuo pačiu įduos ir jo tašes su kailiais. R. sakė sumokės pinigus už jo tašes, o jis paskui jam atiduos pinigus, nes tuo metu neturėjo kronų, kad sumokėtų už tašių vežimą. R. jam vėliau sakė, kad už vieną jo tašę vežėjui sumokėjo 18-20 eurų, o tašių buvo keturios. Jis kalbėjo su P. E., kuris yra to R. švogeris, ir klausė ar jis galės paimti tašes, kurias parveš iš Norvegijos. Ar jis jam sakė, kas yra tašių viduje nepamena. P. E. sakė, kad turi paimti kažkokį parvežamą stalą, tai tuo pačiu galės paimti ir jo tašes. Tašes su kailiais jis paliko R., kuris vakare jas įdavė mikriukui, kad parvežtų į Lietuvą, o jis išvažiavo pas draugą R. atgal į Švediją. Jam būnant Švedijoje pas draugą R., jam paskambino draugas R., kuris pasakė, kad Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos. Kadangi jis turėjo to čigono, iš kurio įsigijo lapių kailius švedišką telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija. Tas čigonas užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, o jis jam pasakė, kad galės paimti, kai išsiaiškins, kad viskas gerai su tais kailiais, kad jie yra nevogti. Paskui jis kartu su A. L. grįžo į Lietuvą. Kai jis buvo Švedijoje, A. L. buvo Norvegijoje, jis jam skambino ir sakė, kad yra be mašinos bei jam pasakė, kad susitinka prie Oslo ir skris į Rygą. Kažkas iš draugų jiems abiem nupirko lėktuvo bilietus. Jį į Oslo oro uostą atvežė R., o A. L. jau ten buvo atvykęs ir abu kartu parskrido į Rygą. Jis skambino čigonui į jo švedišką telefono numerį, jie susitarė, kad jis į mikriuką įdės 100 vnt. kailių, o jis pinigus už kailius įduos to mikriuko, kuris jam parveš kailius vairuotojui ir tas vairuotojas pinigus nuveš tam čigonui. Jis skambino čigonui iš lietuviško numerio, nepamena iš kokio, to numerio nebeturi. Su čigonu nebuvo susitarę kokį kiekį jis iš jo nupirks lapių kailių. Jis tam čigonui sakė, kad jo neapgaus, kad pinigus sumokės bei sakė, kad ten gyvena jo draugas R. Tuos 100 vnt. kailių jam atvežė mikriukas, o jis vairuotojui padavė pinigus už kailius. Iš viso tas čigonas jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, tiksliai jau nepamena. Kiekvienu atveju tas čigonas jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių. Kailius jam atveždavo skirtingi mikriukai, kuriuos surasdavo pats čigonas Švedijoje. Paskutinį kartą mikriukas kailius atvežė maždaug prieš 2-3 savaites. Tą kartą mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per paskutinius 4 ar 5 kartus. Nepamena kiek kartų skambino čigonui į jo švedišką numerį. Čigonas yra maždaug apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, maždaug 180 cm ūgio. Buvo su neilga barzda. Iš viso kailių įsigijimui iš čigono yra išleidęs nuo 7000 iki 8000 eurų. Kai pirmą kartą pirko kailius ir mokėjo 1200 eurų, tai šitie pinigai buvo jo asmeninės santaupos. Kitus pinigus kailiams pirkti skolindavosi, savo lėšų neturėjo. Pripažįsta, kad įsigijo lapių kailius iš čigono, bet tikrai nežinojo, kad jie yra vogti. (IV tomas, b. l. 81-82).

Teisme vaizdo konferenciniu ryšiu apklaustas liudytojas M. I., vertėjaujant A. Č., parodė, kad šiuo verslu užsiima nuo 1979 metų. Jis pats paruošdavo ir parduodavo lapių kailius. Turėdavo sidabrinių lapių, mėlynųjų, žydrųjų, gali būti, kad turėjo per 3000-4000 lapių per žiemą. Vagystė buvo 2015-12-04, naktį, buvo pavogta apie 970 lapių kailių, vagystė buvo įvykdyta prieš juos išvežant. Kailiai buvo toje patalpoje, kur jie yra apdirbami, tie kailiai buvo tik jo paruošti. Tikslaus skaičiaus, kokių ir kiek lapių kailių buvo, negali pasakyti. Buvo apie 700 vienetų mėlynojo šalčio lapių kailių, apie 100 vienetų mėlynųjų ir apie 8 šešėlinių lapių kailių, dar apie 90 vienetų šešėlinių melsvų šalčio lapių kailių. Spyna dienos metu automatinė, o nakties metu ji neveikia, nes yra taimeris, naktį spyna neatsidarinėja. Buvo nuimta alkūnė, pirmiausia sulaužė duris, o po to ir langą išdaužė, langą atidarė iš vidaus. Tie kailiai buvo paruošti pardavimui, laukė sunkvežimio, kad juos išvežtų. Kailiai turėjo būti vežami iš jo fermos į jo namus, po to į Kopenhagą. Turėjo kailius vežti į aukcioną. Kailius planavo parduoti 2016 metų kovo mėnesį Kopenhagoje, aukcione. Kailių vertė apie 75 eurai už mėlynojo šalčio lapės kailį ir už mėlynosios lapės kailį. Baltosios ir šešėlinės melsvosios šalčio lapės kailis gali kainuoti 85 eurus. Jis atpažino savo kailius, juos pardavė gal po 75 eurus. Atpažino juos, kad tai jo, nes nėra tiek daug, kas augina šešėlinių mėlynųjų šalčio ir mėlynųjų lapių, taip pat atpažino iš apdorojimo būdo, iš apdirbimo. Nėra taip lengva atpažinti, nes visi daro tą pačią apdirbimo procedūrą, atpažino, nes buvo kieta pačioje odos viduje. Oda yra užmaunama ant kažko ir užtvirtinama kabėmis, kai išdžiūva oda, tas kabes išima aklas žmogus, kuris dirba pas jį. Atpažįsta savo kailius pagal apdorojimo būdą. 2015-12-04 buvo pavogta ir kitos rūšies kailių iš kitos fermos. Pas jį fermoje lietuviai nėra dirbę, anksčiau yra turėjęs kitų tautybių darbuotojų savo fermoje, bet ne paskutiniu laikotarpiu. Prieš 10 metų dirbo pas jį rusas. Su niekuo nebendravo apie kailių kainas, ar lapių auginimą. Kailiai buvo apdrausti. Kailiai grąžinti normalios, geros kokybės, jie buvo laikomi tinkamai. Turėjo tie asmenys žinoti, kaip laikyti kailius, kad kokybė nesugestų. Aukcione tų kailių negalėjo parduoti, nėra taip paprasta juos parduoti aukcione. Galėjo parduoti kitam ūkininkui, kuris augina tokios pačios rūšies kailius. Į policiją kreipėsi po vagystės, policija atvyko tą pačią dieną į ūkį, turi jų ataskaitas, kad nesurado vagių. Buvo rasta kažkokia mašina, bet jos neatpažino, norvegų policija kailių nerado. Kailių vertė svyruoja, bet ji panaši, gali svyruoti nuo 65 iki 100 eurų. 2016-10-01 dienai vertė vidutinė 57 eurai, tokią vertę pateikė, nes tą dieną buvo tokia kaina, ji yra teisinga. Vieno kailio savikaina 50-60 eurų, pelnas nuo vieno kailio labai skiriasi, nes kainos nuolat svyruoja. 50-60 eurų kainuoja užauginti, o gauna 70-100 eurų už kailį, pelnas gali būti 10-30 eurų už kailį. Legaliai auginant lapes, po 12 eurų kailių neparduoda. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje yra 17 lapių ūkių. 2015-12-04 jo ir kaimynų ūkius apvogė. Tvirtina, kad rasti kailiai buvo jo, nes buvo popierius tarp kailių, ir taip jis atpažino. Anksčiau vagysčių iš jo fermos nėra buvę, iš aplinkinių fermų yra buvę. Iki vagystės 2-3 metus netinkamos kokybės kailių pas jį nebuvo, ligos nebuvo užpuolusios. Žala dėl šios vagystės jam buvo padaryta 1 kartą, draudimas žalos nekompensavo. Kailiukų skaičių nurodė apie 970-972 vienetus, nežino tikslaus skaičiaus, sakė apytiksliai. Pareiškimą rašė Norvegijoje, kad pavogė 970 vnt. kailių. Žalos tikslios nežinojo, tada turėjo apie 1000 kailių. Neturi galimybės atsakyti tiksliai, viskas buvo paruošta pardavimui. Buvo apie 700 mėlynojo šalčio lapių kailių, 100 mėlynųjų, 80 šešėlinių, jos atrodo, kaip mėlynosios ir apie 90 šešėlinių mėlynojo šalčio lapių kailių, sakė apytiksliai, nes tikslaus skaičiaus nežino. Kai siunčia kailius į aukcioną, tada žino tikslų skaičių, o dabar jie buvo pavogti. Negali pasakyti, kiek kailių buvo be uodegų. Iš tų kailių, kurie jam grąžinti, 100 vienetų mėlynųjų ir 10-20 buvo su uodegomis. Kai mėlynosios išvežamos iš ūkio, tada visos uodegos būna nuimamos. Kai kurie kailiai buvo dar su uodegomis, nes nebuvo iki galo paruošti. Iš 17 ūkių į aukcioną priduoda apie 40000 kailių, visi 17 ūkių augina lapes, dauguma ūkių augina sidabrines lapes, tik jis augina kitas rūšis, mėlynąsias, mėlynąsias šalčio. Į aukcioną kiek mėlynųjų lapių kailių būna priduota nežino, dauguma jų būna iš Suomijos apie 50-100 tūkstančių. Jis neturi nekondikcinių, netinkamų kailių. Ne visi kailiai jam grąžinti, parsivežė 630-640 kailių.

Teisme liudytojas K. E. parodė, kad P. E. yra jo sūnus ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-08 liudytoju apklaustas K. E. parodė, kad jo sūnus P. E. šį sekmadienį, t. y. 2015-12-06 po pietų buvo atvažiavęs pas jį į namus ir paklausė jo, ar jis galės jam padėti, t. y. važiuoti kartu su juo. Kur ir kodėl jis turi važiuoti, sūnus sekmadienį jam nepasakė, nieko nepaaiškino. Sūnus tik pasakė “aš tau paskambinsiu, kai reikės važiuoti“, jis žodžiu dar paaiškino, kad iš Norvegijos turi parvažiuoti mašina “kurjeris“, dar pasakė, kad jo žentas R. M., kuris dirba Norvegijoje, tuo pačiu įdėjo stalą, reikės tuos daiktus parsivežti. Jis sūnui sutiko padėti. Taigi, pirmadienį, t. y. 2015-12-07 po pietų, tikslaus laiko nebeatsimena, jam sūnus P. paskambino iš savo telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į jo mobilųjį telefoną, ir pasakė “ar galėsi važiuoti antradienį 8.00val.?", jis sutiko. Po to, 2015-12-07 vakare, dar kartą P. jam paskambino ir pasakė, kad važiuosim antradienį, t. y. 2015-12-08 9.00 val., pasakė, kad reikės važiuoti už Kauno, paimti siuntinio iš Norvegijos. Taigi 2015-12-08 apie 9.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pasiimti sūnaus. Sūnus P. jo laukė autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o P. įsėdo į jo vairuojamą automobilį ir jie dviese nuo Šiaulių važiavo pro Kryžkalnį, pro Kauną link Alytaus į (duomenys neskelbtini) miestelį. P. jam sakė, kur važiuoti, jis buvo prisijungęs navigaciją savo telefone. P. žinojo tikslų adresą, kur reikia važiuoti, nes jis dar automobilyje skambino „kurjeriui“ paklausė, kur tiksliai reikia važiuoti, paklausė adreso. Taigi (duomenys neskelbtini) miestelyje, Alytaus rajone, prie daugiabučio namo, jis parkavo automobilį. Koks buvo tikslus adresas to daugiabučio, prie kurio P. nurodė parkuoti automobilį, jis nežino, jis (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo pirmą sykį. Kada jis prie daugiabučio priparkavo savo automobilį, atėjo „kurjeris“, jis jo vardo ir pavardės nežino, „kurjeris“ bendravo tik su P. Tada jis, P. ir „kurjeris“, trise į jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš „kurjerio“ automobilio perkrovė daiktus, t. y. įkrovė sunkų marmurinį stalą ir keturias „štukines“ tašes. Kas buvo tašėse nežino, sūnus jam nesakė, tikrai nieko nepaaiškino, o jis jo net nepaklausė. Tik iš „kurjerio“ automobilio perdėjus minėtus daiktus, atvažiavo pareigūnai ir juos sulaikė. Tada pareigūnai pradarė vieną „štukinę“ tašę ir jis pamatė, kad tašėje yra lapių kailiai. Kiek iš viso tašėse buvo lapių kailių, jis nežino. Jam tikrai nėra žinoma, kam priklauso lapių kailiai. Jis tik suprato, kad „kurjeris“ tai atvežė iš Norvegijos. Kur sūnus būtų lapių kailius padėjęs, jis nežino. (II tomas, b. l. 126-128).

Teisme apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad R. L. išnuomojo garažą, sutartį buvo pasirašęs ne su R. L., o su jo žmona. Garažas adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nuomoti pradėjo 2012 metų rugsėjo mėnesį. Visą laiką atsiskaitymas vyko su R. L., pinigus jam paduodavo R. L. Per tą laiką, kol nuomojo garažą, jis nei kartą nebuvo nuėjęs į jį, todėl nežino, ką jis ten laikė. Nuomą mokėjo nereguliariai, dar dabar liko skolingas, dabar sutartis nutraukta abipusiu sutarimu. Nuoma buvo 80 litų, dabar liko 110 eurų skoloje. R. L. atpažįsta, jis yra teismo salėje. Nesidomėjo, ką jis laikė garaže, pasirašė sutartį, atidavė raktus ir viskas. Garažas buvo rakinamas dvejomis spynomis, abejų spynų raktus R. L. buvo atidavęs. Su R. L. nesusitikdavo, nebendraudavo, tik kai perduodavo jam pinigus už nuomą, susitikdavo mieste, prie darbovietės, problemų nebuvo. R. L. jį susirado per garažo pirmininką. Jis nepasakė tikslo garažo nuomos, kažką minėjo, kad įrankiams susidėti, jam tai buvo neaktualu. Praeidavo laikas, kai nesumokėdavo, tada jis skambindavo R. L., yra ir su L. kalbėjęs. Visada klausdavo, ar dar reikalingos patalpos. Sutartį nutraukė nuo 2017 m. kovo 1 d. abipusiu susitarimu. R. L. jam perdavė raktus, tada apžiūrėjo ir garažą. Apie laikomus daiktus jo garaže išgirdo tik iš tardytojos, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme apklaustas liudytojas Z. D. parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas, jog ant lapių kailių, kuriuos surado policija, buvo sudėti barkodai, išduoti jo įmonei. Nežino, kas tuos barkodus sudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tvirtina teisme pagarsintus jo parodymus (III tomas, b. l. 131-132). Parodymai teisingi, sakė teisybę ir teismas jais gali remtis. Anksčiau lapės kailio kaina būdavo iki 150 eurų, kainos priklauso nuo lapės, spalvos, jos svyruoja, kaip ir audinių. Paskutiniu metu už lapės kailį apie 30 eurų. Pats lapių neaugina ir jų kainomis nesidomi, augina audines. Stipriai pakilusios kainos buvo gal prieš 5 metus, yra aukcionai, galima pasižiūrėti, kokios buvo kainos. P. E. pažįsta nuo to laiko, kai pradėjo pas jį dirbti, dirbo gal prieš 3-4 metus. P. E. jo neklausinėjo apie lapių kailius, jų kainas, apytikslias kainas galima pasižiūrėti aukcionuose. P. E. lapių kailių jam nerodė. Lapėms yra atskiri barkodai, su jo įmonės barkodais jų parduoti negalėjo. Lapių ūkiai turi turėti sertifikatus, tik tada aukcionai išduoda barkodus, be jų barkodų neišduoda. Turi atvažiuoti specialistai iš Olandijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, jie įvertina auginimo sąlygas, tada jei viskas gerai išduoda sertifikatus, o kai jau turi sertifikatus išduoda ir barkodus, tik tada jau gali dalyvauti aukcionuose. Minėtus kailius aukcione nebuvo galima parduoti, nebent neoficialiai. Kas siunčia kailius į aukcioną, po jo ateina ataskaitos. Nuorodos aukcionų tikslios dabar nepamena, gal (duomenys neskelbtini). Neįsivaizduoja, kam jo įmonės barkodai buvo reikalingi. Barkodas turėjo būti sudėtas ant kiekvieno kailio, o čia buvo ant vieno barkodo sukabinta apie 10 kailių, tie barkodai buvo audinių kailiams, o ne lapių kailiams. Yra galimybė, kai ferma, auginanti lapes, gali supirkti minėtus kailius ir uždėjusi savo barkodus parduoti, kaip savo kailius. Nors kiekvienoje fermoje turi matytis buhalterijoje, kiek augina gyvūnėlių. P. E. jo ūkyje dirbo, kaip darbininkas. Jis žadėjo turėti savo fermą, jam buvo įdomu. Jis matė, kaip ir kur barkodai sudėti, matė, kaip jie kabinami ant kailio. Barkodai buvo lentynoje apdirbimo ceche. R. L. jam nematytas. Audinių kailių įvertinimas vyksta aukciono metu, vertinama rankomis, aukcionas vien iš fotonuotraukos kainos nenustatinėja. Lapių ir audinių kailių išdirbino specifika yra skirtinga, skirtingos staklės, bet apdirbimo procesas toks pats. Nužudai gyvūną, tada per pjuvenas perleidžiamas, jis išvalo plauką, tada lupamas, nuriebalinama oda, lieka tik sausa oda, vėl į pjuvenas. Yra specialios lentelės, ištempiamas kailis ir kabinama į specialią džiovyklę. Džiovinama, kai iš viršaus pučiamas oras, kad džiūtų. Kabinamas kailis už galvos, už nosies, įvedama šlangelė. Audinėms ir lapėms yra naudojamos pjuvenos, tik pjuvenos. Barkodai antrą kartą teikiami aukcionui nepriimami, nežino, ar panaudoti aukcione dar kartą naudojami, tokios praktikos nežino. Tikslios apskaitos barkodų nėra, užsisakai barkodus, gali pasakyti, kad 10000 ar 1000 reikia, gali visai nepriduoti. Kai važiuoja atstovai į Lietuvą, juos atveža. Nebent, kai ūkininkams duoda šerimui avansą, tada būtinai turi priduoti kailių už tą sumą, kurią gavai avansu, nes kitu atveju liksi skoloje aukcionui. Gyvūnų kailių kokybė labai skiriasi. Kainą lemia kailio dydis, kokybė, spalva, plauko kokybė, per nuotrauką kainos nėra galimybės nustatyti. Tie barkodai visam laikui atsiunčiami, jie nesikeičia, tik kiekvienais metais juos atsiunčia. Kokių metų tai buvo rasti barkodai, jis negali atsakyti, gal aukcionas ir gali nustatyti, jis nežino. Pats šia veikla užsiima 20 metų, įmonėje šiuo metu dirba 24 asmenys. Kai P. E. dirbo pas jį, buvo tiek pat darbuotojų. Per tuos 20 metų pasikeitė gal 10 darbuotojų. Tai buvo prielaida, kad P. E. iš jo įmonės paėmė tuos barkodus. Taip tik pagalvojo, kad jis galėjo paimti barkodus, nes jis pas jį dirbo, o buvo rasti būtent jo įmonės barkodai. Jis taip suprato, nes rašė laikraščiai, kad su lapių kailiais buvo sulaikytas asmuo, inicialai atitiko, uždėti buvo jo įmonės barkodai, o jis pas jį dirbo. Tie lapių kailiai buvo ne iš jo fermos. Nežino, kaip jo įmonės barkodai atsirado pas kitą kaltinamąjį. Kailiai turi būti laikomi pakabinti, jei ilgesniam laikui, tada laikomi šaldytuve. Nežino, ar P. E. augino lapes, jis tik tiekdavo fermai pašarą, kiek žino audines augino, nežino, ar augino lapes. Tyrėja jo klausė, ar jis pažįsta P. E., ar toks pas jį dirbo. Pamena, kad ryte degalinėje nusipirko laikraštį, ten buvo parašyta, kad sulaikyti kailiai, inicialai sutapo, kad su medžiokle buvo papuolęs, tą žinojo. Tai jam viskas sutapo, taip ir pagalvojo, kad tai P. E. Jau laikraštį buvo paskaitęs, kai nuvyko pas tyrėją, pats įvardino jo vardą ir pavardę. Barkodai yra plastikiniai, yra specialus skobatorius, jie rankiniu būdu prišaunami arba su aparatu. Jei nuotraukose parodytų kailius, tai atskirti audinės patiną nuo patelės galima, nes patinas dvigubai didesnis už patelę. Audines iš nuotraukos galima atskirti tik pagal dydį, o lapių kailiai vienodi. Rusų laikais yra auginęs lapes. Aukcionas pagal nuotraukas kailių kainos nevertina ir preliminariai kainos neteikia, kailį reikia turėti rankose, kad nustatyti jo kainą. Kailis gali kainuoti nuo 100 eurų ir 10 eurų. Jei kailius ne aukcione realizuoti, tai nebent neoficialiai, turguje, siuvyklose, kur siuvami kailiniai. Jei jam būtų pateiktos nuotraukos kailių, tai jis negalėtų atpažinti, kurie kailiai yra jo. Jam tyrėja rodė tuos kailius, atrodo, jų kokybė buvo normali, bet jis nėra lapių kailių specialistas. Lapių kailių yra labai daug spalvų, rūšių, anksčiau kainos svyruodavo nuo 150-30 eurų. Lapės kailis gali kainuoti nuo 10 eurų, gali kainuoti ir 100 eurų. Jei kailis šeriasi, tai apdirbimo brokas. Per nuotrauką nustatyti, ar šeriasi kailis negalima. Kokybė nuo apdirbimo labai daug kas priklauso, galima ir sugadinti kailį apdirbant. Jis pats išdirbinėja savo kailius, jam kiti ūkiai atveža išdirbti savo kailius. Gali sušutinti kailius išdirbinėjant. Melsvai sidabrinės, pilkšvai-melsvai sidabrinės lapės yra brangiausios, žydrosios poliarinės lapės pigiausios, baltosios lapės vertės nežino. Pagal spalvą, tai sidabrinės brangiausios. Viskas dar nuo dydžio priklauso. Kuriai rūšiai priskiriamas kailis, aukcionas nustato, ūkininkas gali išrūšiuoti pats, jei nusimano. Žymėjimas lapių yra pagal atskiras rūšis. Atpažįsta lapių rūšis, jo niekas neprašė įvertinti lapių kailių, licenzijos neturi, kad kailius galėtų vertinti, tai daro aukcionuose specialūs žmonės. Jei pagal jo rūšiavimą aukcionas nepriimtų, tada būtų surūšiuota pagal aukcioną.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-05 apklausto liudytojo Z. D. parodymai, kuriuose jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) ūkyje dirba gal jau 16 metų. Šiame ūkyje užsiima pašarų gamyba ir kailinių žvėrelių auginimu. Augina audines. Kailiukus realizuoja Suomijos, Danijos ar Amerikos aukcionuose. Amerikoje dar tik pirmus metus realizavo. Šiaip daugiausiai realizuoja per Danijos aukcioną. Kailiams realizuoti reikalingos etiketės su BAR kodais. Kiekvienas aukcionas turi savo etiketes. Pateikia prašymus per atstovus Lietuvoje etiketėms gauti ir jiems atsiunčia, kiek užsiprašo. Šios etiketės nėra griežtos atskaitomybės dokumentai. Niekur buhalterijoje jos netraukiamos ir kiek nesunaudoja, tiesiog galima išmesti. Etiketės yra sudėtos kailių paruošimo ceche ir prie jų gali prieiti kiekvienas darbininkas. Kailiai rūšiuojami ir prie kiekvieno kailio yra dedama etiketė. Kadangi, kaip sakė, etiketės nėra skaičiuojamos griežtai, nedaroma jokia etikečių inventorizacija, todėl jis tų etikečių trūkumo nepastebėjo. Jei kartais pritrūksta etikečių, vėl paprašo aukcionų ir jie atsiunčia. Aukcionų darbuotojai netgi prašo, kad nedėtų senų etikečių, nes jos sunkiai nusiskanuoja. Jam parodytos etiketės tikrai priklauso jo ūkiui. Jis tai sprendžia iš jo įmonei priskirto kodo (duomenys neskelbtini). Tai yra Suomijos aukciono siųstos etiketės. Danijos aukciono etikečių jų įmonės kodas yra (duomenys neskelbtini). Kokiais būdais iš jo ūkio galėjo šios etiketės dingti, nežino, tik gali spėti. Prieš du ar tris metus pas jį ūkyje dirbo toks P. E. Paskui jis išėjo, bet vis tiek su juo subendrauja, nes jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurie taip pat augina audines ir jie ruošia jiems kailius. P. pas jį į ūkį atvažiuoja, kai reikia apdirbti kailius. Jis kiek žino, norėjo statyti fermą užsiimti kailių auginimu, todėl ir dirbo pas jį gal pusmetį ar metus, norėjo pasižiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip dirbama. Paskui jis kažką ten prisidirbo, ar nušovė kažkokį žvėrį, ir tada išėjo. Pats P. niekada jo neprašė jokių etikečių. Šiaip jis turėjo ir iš savo fermos etikečių, kam jam reikėjo jo etikečių, jis nežino. Dar šių metų kovo mėnesį bendravo su P., nes apdirbinėjo atvežtus audinių kailius. Praėjusių metų pabaigoje ir vėliau jo P. neklausinėjo apie kailių kainas. Kainos oficialiai yra skelbiamos aukcionų tinklapiuose, nereikia net klausinėti. Praėjusių metų pabaigoje jis perskaitė laikraštyje apie tai, kad buvo sulaikytas P. su vogtais lapių kailiais. Kad tai P., suprato, nes buvo parašyta, kad anksčiau šis asmuo buvo sumedžiojęs elnią. Todėl ir galvojo, kad etiketes galėjo pasisavinti būtent P. Kuriuo metu jis tai padarė, jis nežino. Nutarime paminėto R. L. jis nepažįsta, su tokiu asmeniu nėra bendravęs. Dėl etikečių vagystės iš jo įmonės jokios turtinės žalos nepatyrė, tačiau padaryta moralinė žala, kadangi jo įmonės etiketės buvo rastos prie vogtų kailių, buvo pakenkta jo ūkio prestižui. Tos etiketės jau yra praėjusių sezonų, todėl jam jos nebereikalingos ir grąžinti jam jų nereikia, jos gali būti sunaikintos. Apie jokius lapių kalius, jų kainas nėra kalbėjęs nei su E., nei su kitais asmenimis ir pats niekam etikečių nedavė. Kaip dirbantis šioje kailių verslo srityje, gali pasakyti, kad net neįsivaizduoja, kaip jie ketino realizuoti kailius, susegtus po 10 vienetų. P. E. žino, jog etiketės dedamos ant kiekvieno kailio atskirai. (III tomas, b. l. 131-132).

Teisme apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas, dėl perduoto krovinio, kuris buvo vogtas. Tai buvo prieš pusantrų metų, 2015 metų gruodžio pradžioje, ar lapkričio pabaigoje. Su juo susisiekė R. M., kad nori per jį išsiųsti siuntinį iš Norvegijos į Lietuvą. Tuo metu jis užsiiminėjo siuntų pervežimu iš Norvegijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Norvegiją. Važinėjo su nuomotu mikroautobusu „VW LT“, valstybinio numerio tik raides pamena (duomenys neskelbtini), skaičių nežino. Mikroautobusą nuomojo iš UAB (duomenys neskelbtini). R. M. pažinojo kaip klientą, jam ir anksčiau veždavo daiktus, yra vežęs baldus, žoliapjovę, buitinę techniką, asmeninius daiktus. Veždavo, kaip įmonė. Tada jis jo paprašė, kad nuvežtų kažkokią dėžę į Norvegiją. Tą dėžę paėmė Kryžkalnyje, degalinėje. Ją nuvežė į R. namus, ją perėmė kažkoks vyriškis, jis jo nepažinojo. Atvažiavęs paskambino R., jis pasakė, kad darbe, liepė atvažiuoti į namus ir ten paims dėžę. Paskui, gal tą pačią dieną ar kitą, R. paskambino ir pasakė, kad į Lietuvą reikės keturias tašes parvežti. Jis buvo pastovus, patikimas klientas. Tikslaus miestelio pavadinimo, kur R. gyvena, nepamena. Pamena, kad buvo vakaras, jis vienas nuvažiavo pas R. paimti tų tašių, pasakė, kad bus dar stalas. Jis R. pasiėmė iš namų ir važiavo iki ūkinio pastato paimti tašių, paklausė jo, kas ten yra, jis atsakė, kad patalynė, paspaudė, minkšta. Ūkinis pastatas buvo prie miestelio, pavadinimo ir tikslaus adreso nežino, R. anksčiau gyveno prie to ūkinio pastato. Jam pakrovė tuos 4 krepšius ir stalą. Krepšiai buvo dideli, vadinamos didžiosios „gariūninės“ tašės. Buvo dviese. Sutarė bendrą sumą, kad jis sumokės 1000 kronų už viską, jei gerai pamena, reikėtų tiksliai žiūrėti dokumentus. Grįžęs dokumentus išrašė, važiuodamas neturi sąlygų jų išrašyti. Išrašydavo tik važtaraštį. Sakė, kad reikia vežti į Šiaulius, tai pasakė, kad iki Šiaulių nevažiuos. Tada R. pasakė, kad gal pas jo tėvus palikti reikės, žodžiu, su juo susisieks. Pas R. tėvus siuntinius yra vežęs ne kartą, pažinojo R. 3 brolius, vienas gyveno Lietuvoje, o du Norvegijoje. Tėvų taip nepažinojo, tik nuvežęs siuntinius pasikalbėdavo. Važiavo per Švediją, kėlėsi į Lenkiją. Jam R. sakė, kad tai patalynė. R. jam sumokėjo. Kai sukrovė tašes ir stalą, R. jis pavežė iki degalinės, jis jam sakė, kad tai ne jo tašės, o draugų. Sakė jam, kad iki Šiaulių nevažiuos, R. sakė, kad jam paskambins ir su juo susitars, kaip atsiims siuntinį. Po to, jau po nakties, įlipęs į mašiną, pajuto keistą kvapą, pradarė tas tašes ir pamatė pilką kailį, bet jis nieko blogo nepagalvojo. Suprato, kad čia kažkas negerai, kai sulaikė policija. Jis turėjo važtaraštį, ten nurodė kaip asmeniniai daiktai, įsigijimo dokumentų neturėjo. Tada jis permiegojo pas draugus ir kitą dieną išvažiavo. R. jam rašė, kaip sekasi, tada jis jau buvo kelte ir jam neatrašė. O kai jau buvo Lietuvoje, pasakė, kad ten kailiai, tai jis sakė, kad viskas ten gerai. Gavėjas ir sakė, kad viskas gerai. Jau buvo Lietuvoje, kai jam paskambino, jam realiai parą laiko užtrunka kelionė, visada žiūri, kur pigesni bilietai. Kai jam paskambino, nesakė savo vardo, paprašė, kad jis atvežtų tašes iki Šiaulių, atsakė, kad jis nevažiuos, kad atvažiuotų patys pasiimti. Po to skambučio, siuntinį atvažiavo pasiimti sekančią dieną ir tuoj pat prisistatė policija. Kaip suprato, atvažiavo pasiimti tašes žmogus, kuris jam skambino, ir dar vienas vyresnis, tas žmogus, atrodo, yra teismo salėje, tai P. E. Atvyko dviese, tik pasisveikino, kaip sekasi, stalas buvo sunkus, perdavė siuntinį ir atvažiavo policija. Dieną prieš sulaikymą jis pats skambino R., sakė, kad tai ne patalynė, o kailiai, jis pasakė, kad nepažįsta tų asmenų, daugiau nesusidės. Nors iš pradžių sakė, kad tašės jo draugų. Policija visus sulaikė, pradėjo klausinėti, pasakė, kad kailiai vogti Norvegijoje. Policijos pareigūnai sakė miestelių pavadinimus, bet jis jų nežinojo, tuose miesteliuose nebuvo. Klausė, ar neprašė jo daugiau pervežti, bet toks atvejis buvo pirmas. Į Norvegiją vežė dėžę, ją Kryžkalnyje perdavė tas pats asmuo, kuris atvažiavo tašių pasiimti. Tada paskambino R. ir paprašė jo paimti siuntinį, dažnai taip būna. Dėžė buvo nesunki, neklausė kas viduje, jis siuntinius vežiojo tik patikrintiems klientams, kad nekiltų problemų. Tą siuntinį nuvežė Norvegijoje į R. namus, atėjo jo žmona ir kažkoks asmuo, kurio nepažinojo. Dabar nepamena, kas už tą siuntinį sumokėjo, gal žmona, o gal kitą dieną R. Tą siuntinį atvežė su pilku karavanu, numeriai lyg buvo norvegiški, tada jam R. sakė, kad tai jo siuntinys. Jei paskambina naujas klientas, tada klausinėja daugiau, o R. vežė daug kartų. Po to įvykio sužinojo, kad ten buvo lapių kailiai, o kai pats žiūrėjo tai nesuprato, kailis kaip kailis, jis ne ekspertas. Datas nurodė preliminariai, kai buvo apklaustas policijoje, tada buvo praėjęs trumpas laiko tarpas, viską tiksliai prisiminė. Tai galėjo būti gruodžio pradžioje, kaip nurodyta jo apklausoje. Atvykęs į Norvegiją nuvažiavo pas savo tetą ir paskui nuvežė R. dėžę. R. sakė, kai atvežė tą dėžę, kad jis darbe, su juo susitiko kitą dieną. Tas vyras, kuris paėmė dėžę, buvo aukštas, su barzda, lietuvis. Kaip suprato, žmona nenorėjo nešti dėžės, pasikvietė į pagalbą minėtą vyrą, kuris klausė jo, kada važiuos į Lietuvą, per kur važiuos. Bet konkrečiai su juo nieko nesitarė. Dėl siuntinio įdėjimo, atrodo, kreipėsi tą pačią dieną, tikrai tuo metu, kaip nurodyta jo apklausoje, tada tiksliai viską prisiminė, tai buvo gruodžio 4 diena, apie 18 valandą. Kai važiavo pasiimti siuntinio, jau buvo vakaras, gal 21.00 valanda. Kas tie jo pažįstami, jis neįvardijo, gal švogeriai. R. žmoną pažįsta tik iš matymo, vardo jos nežino, sakė, kad ji kilusi iš Šiaulių. Kaip suprato, R. daug ką vadindavo savo švogeriais, nors giminystės ryšiais žmonės ir nebuvo susiję. Asmens, kuris priėmė siuntinį, neatpažįsta iš teismo salėje sėdinčių asmenų, nepanašus nei į vieną iš jų, buvo R. žmona ir vyriškis, vardo vyriškio nežino. Siuntinį perėmė prie mašinos, dėžutė buvo iki 20 kilogramų svorio, dydis galėjo būti pusė metro ant pusės metro. Kas buvo viduje netikrino. Asmenį, kuris perdavė jam dėžę, pirmą kartą sutiko Kryžkalnyje, paskui atvažiavo pasiimti tų tašių ir stalo. Grįžo į Lietuvą gruodžio 7 dieną. Paskambinęs, pokalbis buvo toks, jis pasakęs, kad ten kailiai, ar norit problemų pridaryti, jam atsakė, kad čia viskas gerai. Kai atvyko pasiimti siuntinio, kalbos apie kailius nebuvo, tik perkrovė ir atvyko policija. Tašės buvo visos vienodos, vieno svorio, visų netikrino, bet įtarti galėjo, kad ten visur kailis. Kad jis nelegaliai įgytas, tokių minčių jam nekilo, R. buvo per daug patikimas žmogus. Dėl tų kailių jis aiškinosi su R. tada, kai jau jis buvo Lietuvoje. Jis jam tašes perdavė, todėl jam pretenzijas ir reiškė. Kas buvo galutinis gavėjas nežino. Kaip suprato, kad tai jo krovinys, sakė, kad pažįstamų. R., kaip mano, susijęs su tais pažįstamais. Kai jam pasakė, kad ten kailiai, jis lyg nustebo, tada pasakė, kad jis jų nepažįsta. Po to su R. nebendravo, jo brolis kokius 3 kartus jam skambino, bet jis atsisakė, nes jam policija rekomendavo nebendrauti. R. jam neskambino ir jis jam neskambino. Po to, kai su R. kalbėjo, pastarasis savęs su kroviniu nesiejo, suprato, kad jis tik perdavė krovinį. Yra buvę, kad R. jį suvedė su kitais žmonėmis ir jie patapo jo klientais. Kad kitų daiktus jam perduotų R., yra buvę, yra brolio daiktus jam perdavęs. To žmogaus, kuris pasiėmė kailius, tikrai nežinojo. Kai jam telefonu pasakė, kad čia kailiai, jis atsakė, jog viskas gerai. Iki jo pasakymo, kad ten yra kailiai, jis nežino, ką tas žmogus žinojo. Su tuo asmeniu jis bendravo ne tik dėl tašių, bet ir dėl to stalo. R. kažką kalbėjo, kad tas stalas lyg uošviams. Vežant krovinį, jį įvardino, kaip R., ant dokumentų buvo parašyta R. M. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai įvardino datas, nes tai buvo po dviejų dienų. Dabar teisme pasakė, kad gruodžio pradžioje, jam gruodžio pradžia yra iki 10-15 dienos. Kai jį apklausinėjo tyrėjai, jis pats nurodė datas, viskas turėtų būti surašyta jo parodymuose. Dabar tų datų jau nepamena, negali pasakyti. Kad reikės vežti krovinį iš Norvegijos, atrodo, tą pačią dieną jam minėjo R., kai jis atvežė siuntinį iš Lietuvos, gal sekančią. Gal iš pradžių R. klausė, kada jis važiuos atgal ir tik paskui pasakė, kad reikės vežti į Lietuvą siuntinį, tikrai tiksliai dabar nepamena, daug klientų, visų detalių, dar po tiek laiko, tikrai nepamena. Tiksliai ir jis pats nežinojo, kada važiuos atgal į Lietuvą, nes konkretaus grafiko neturėjo, prisirinkdavo krovinių ir važiuodavo. Įtarimų, kad siuntinys nelegalus jam nebuvo. Už krovinio vežimą su juo atsiskaitė R. dar Norvegijoje. Ant krovinių ne visada būna nurodomi adresai, kitus pažįsta, kai draugų siuntinius veži, tai prisimeni, kuris, kurio. Ant tašių jokių užrašų nebuvo, tos tašės buvo išskirtinės, didelės, tokių daugiau mašinoje nebuvo, todėl jų nežymėjo. Kas pasiims krovinį, būna koordinačių neperduoda, įvairiai, kartais sako, pasiskambins, visaip būna. Šiuo atveju jam pasakė, kas su juo susisieks, jis tik žinojo, kad tas krovinys važiuos į Šiaulius. Jis pats jo nevežė į Šiaulius. Kaip suprato, jiems jo reikėjo kuo greičiau, todėl pasakė, kad patys atvažiuotų pasiimti. Į Šiaulius tą krovinį būtų nuvežęs sekančio reiso metu. Tas žmogus, kuris atvažiavo pasiimti, jis išreiškė norą greičiau pasiimti krovinį. Norvegijoje išbuvo 2-3 dienas. Mano, kad tos tašės į lengvąjį automobilį nebūtų tilpusios, galbūt į karavaną ir būtų tilpusios. Ar tilps į transporterį klausė asmuo, kuris atvažiavo atsiimti siuntinio, kaip suprato, jis klausė, ar tilps visas siuntinys, kartu su stalu, o ne vien tos tašės. Stalas buvo sunkus, tik stalas į karavaną būtų tilpęs.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-03 liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad 2015 metų pabaigoje jis pervežinėjo siuntinius maršrutu Švedija, Norvegija, Lietuva. Įmonėje yra vienas darbuotojas, tai ir krovinių pervežimu užsiima jis pats. 2015 metų gruodžio mėnesį kaip visada važiavo su siuntiniais į Norvegiją ir atgal. Automobilis VW LT 35, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Iš šios bendrovės nuomoja šį automobilį jau nuo 2015 metų vasaros pabaigos. R. M. pažįsta daugiau negu metus laiko. Jam jo numerį davė vienas jo klientas E. B., gyvenantis Osle. Susipažino, nes jo prašymu yra vežęs krovinius iš Norvegijos. Vežė tai langus, tai baldus. Norvegijoje gyvena dar du R. broliai ir iš jų vežė krovinius į Lietuvą jų giminėms, draugams. Yra vežęs, gal kokius penkis kartus. Krovinius vežė registruotus, už jų pervežimą, yra išrašytos sąskaitos faktūros. 2015 metų gruodžio 1 d. jam paskambino R. Jis tuo metu buvo Lietuvoje, nors šiaip gyvena Norvegijoje. Jis pasakė, kad tą pačią dieną išvažiuoja, nes rytą jau buvo iš Ventspilio keltas. R. pasakė, kad yra Šiauliuose ir norėjo jam įduoti kažkokį siuntinį. Jis pasakė, kad per Šiaulius nevažiuos, todėl susitarė susitikti Kryžkalnyje (duomenys neskelbtini) degalinėje. R. sakė, kad pats išskrenda taip pat į Norvegiją ir siuntinį atveš kažkas kitas. Tos pačios dienos vakare apie 19.30-20.00 val. buvo degalinėje. Prie jo priėjo du vyriškiai apie 30 metų amžiaus. Buvo tamsu, gerai jų neįžiūrėjo. Vaikinai degalinėje buvo lengvuoju automobiliu, norvegiškais numeriais. Jam padavė vieną dėžę, ji buvo nesunki. Jie jam už siuntinį nemokėjo, turėjo susimokėti gavėjas R. Jie išsiskyrė ir jis važiavo toliau. 2015-12-03 ryte buvo Norvegijoje. Apie 10 val. buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Paskambinęs R. pasakė, kad siuntinį paims švogeriai ar žmona bei paklausė, kiek kainuos. Jis pasakė, kad kainuos 300 kronų. Nuvažiavo nurodytu adresu ir siuntinį pasiėmė R. žmona. Kartu buvo dar vienas vaikinas, kuris jam buvo nematytas, kuris jo dar paklausė, ar per Švediją važiuoja į Lietuvą. Jis atsakė, kad taip ir paklausė, ar nori siuntinį siųsti. Vaikinas atsakė, gal ir taip. R. žmona jam sumokėjo už siuntinį ir jis išvažiavo. Dienos bėgyje paskambino R. bei paklausė, ar galėtų į Šiaulius parvežti tokį marmurinį stalą. Jis pasakė, kad jei važiuos per Lenkiją, tai tikrai į Šiaulius stalo neparveš, galėtų parvežti tik iki jo tėvų, (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone, bei pasakė, kad atgal važiuos penktadienį ar šeštadienį. R. pasakė dar paskambinsiąs ir tuo jų pokalbis baigėsi. Norvegijoje baigė išsikrauti tik penktadienį. Sutarė, kad kai judės link jo miestelio, paskambins. Penktadienį, gruodžio 4 d., į pavakarę apie 18.00 val. jų laiku paskambino R. ir jis jam pasakė, kad pažįstami sužinojo apie jį ir nori taip pat įdėti siuntinį į Šiaulius. Sakė, kad į Šiaulius jam nepakeliui, bet pažadėjo siuntinį pasiimti jam patogioje vietoje. Apie 19 val. susitiko su R. ir jie nuvažiavo iki garažo, kur jis paėmė stalą ir keturias turgines tašes. R. paklausė, kas rankinėse ir jis jam užgarantavo, kad patalynė. Tašes paspaudė, buvo minkštos, todėl patikėjo, kad čia tikrai gali būti patalynė. Pats taip pat nešė tas tašes ir jam jos nepasirodė sunkios. Visokių krovinių yra vežęs, todėl nenustebino, kad siunčia patalynę. Jam R. iš karto atsiskaitė už visus siuntinius. Pasakė, kad už vieną tašę 200 kronų ir už stalą taip pat 200 kronų. Iš R. paėmė 1000 kronų. R. sakė, kad tos tašės yra ne jo. Jis dar klausė kontakto, kam turėtų paskambinti grįžęs į Lietuvą, bet R. nieko nenurodė ir pasakė, kad su juo susisieks patys gavėjai. Vėliau bekraunant kitus siuntinius jam reikėjo perkrauti tas tašes ir vieną tašę pažiūrėjo, joje buvo kailis. Pagalvojo, ot patalynė. Kitoje tašėje taip pat buvo kailis. Pagalvojo, gerą patalynę veža. Kai tą R. pažinojo, žinojo ir jo tėvus, net mintis nekilo, kad jis galėjo įduoti kažko neteisėto. Tą dieną dar turėjo kelis pristatymus Norvegijoje ir vakare jau apie 17-18 val. kirto sieną į Švediją, o sekmadienio ryte buvo keltas į Lenkiją, Gdynią. Kai plaukė, dar gavo žinutę iš R., kur jis yra, tačiau nieko neatrašinėjo, nes kelte yra brangus ryšys ir telefonu nesinaudoja. Sekmadienį, gruodžio 6 d., vakare 20.30 val. buvo jau Lenkijoje ir namuose jau buvo gruodžio 7 d. apie 3.30 val. ryte. Pirmadienį iš ryto jam būnant namuose, paskambino vaikinas ir pasakė, kad nuo R., o jis pasakė, kad šią savaitę į Šiaulius nevažiuos. Tai vaikinas pasakė, kad pats gali atvažiuoti pasiimti ir paklausė, ar siuntinys į VW Transporter tilps. Jis pasakė, kad tilps ir dar papriekaištavo, kad nieko nesakė, jog tašėse yra kailiai, juk jei būtų muitinėje patikrinę, tai būtų tikriausiai paėmę ir kailius, ir jam būtų buvę problemų. Vaikinas pasakė, kad viskas gerai ir nurodė, kad rytoj, tai yra antradienį, atvažiuos arba jis pats, arba jo tėvas. Jis žinute nusiuntė savo adresą ir pasakė, kad atvažiuotų iki pietų, nes jam reikės išvežioti kitus krovinius. Pirmadienį skambino jam ir R. Jis jam taip pat papriekaištavo dėl to krovinio, kad vietoj patalynės pasirodė kažkokie kailiai. Tada R. jau pasakė, kad nepažįsta tų žmonių, kurie paliko tas tašes, nors tos tašės buvo R. garaže užrakintos. Tą vakarą jau pradėjo įtarinėti, kad kažkas čia negerai, nes R. pažįstami pasidarė jau nebepažįstami, kai pasakė, kad žino, jog siuntiniuose kailiai. Kokie ten buvo kailiai, jis net nesuprato. Gruodžio 8 dieną atvažiavo pasiimti tašių vaikinas. Tada jis išėjo į kiemą ir trise perkrovė stalą bei jis padavė tašes, kurias jie susidėjo į savo autobusą. Tuojpat prisistatė policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Paaiškino, tikrai nieko nežinojo, kad jo vežami kailiai yra vogti ir tik sulaikymo metu iš pareigūnų sužinojo, kad šie kailiai vogti. (IV tomas, b. l. 3-5).

Teisme apklaustas liudytojas D. R., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (II tomas, b. l. 130-131), šiuos savo parodymus jis patvirtino, surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Nurodė, kad abejoja, jog galėtų atpažinti tą asmenį, to žmogaus teismo salėje nėra. Norvegijoje jo nebuvo sutikęs, tik Panevėžyje. Jis neminėjo, ką reikėtų vežti. Minimas numeris jam nežinomas, pas jį į telefoną nebuvo įvestas.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-10 apklausto liudytojo D. R. parodymai, kuriuose jis parodė, kad jis apie penkerius metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Pastaruoju metu jo reisai yra iš Lietuvos į Norvegiją bei Švediją ir atgal į Lietuvą. Krovinius vežioja tuos, kokius nurodo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai. Asmenį, kurio vardas V., jis pažįsta apie vienerius ar pusantrų metų laiko, kadangi jis yra buvęs UAB (duomenys neskelbtini) klientas, t. y. jis pats keletą kartų iš Norvegijos V. firmai yra vežęs dėvėtus rūbus į Lietuvą. V. galėtų būti apie 36-37 metus. 2015 metų rudenį, tai galėjo būti rugsėjo mėnesį, kuomet jam paskambino V. ir pasiūlė Panevėžyje susitikti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. V. minėjo, kad nori pakalbėti apie galimybes nugabenti alaus krovinį į Švediją. Į susitikimą V. atvažiavo kartu su dar vienu vyriškiu, kuris į susitikimą atvažiavo Audi markės automobiliu. Audi markės pasakyti negali, tačiau ji buvo tamsios spalvos ir galėjo būti hečbeko arba universalo kėbulu. Pokalbio metu su V. atvykęs vyriškis jam siūlė pervežti alaus krovinį į Švediją, tačiau jis suprato, kad tas krovinys turėtų būti gabenamas nelegaliai, todėl su tuo pasiūlymu nesutiko. 2015-12-04, apie 15-16 valandą, jam į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad tai yra tas pats vyriškis, kuris su V. rudenį buvo su juo susitikęs ir paklausė ar jis nevažinėja į Norvegiją. Jis jam atsakė, kad sekmadienį (2015-12-06) važiuos į Norvegiją. Vyriškis pasakė, kad jam būnant Norvegijoje jis su juo norės susitikti ir pasikalbėti. Jie nieko konkrečiai nesusitarė, tačiau antradienį (2015-12-08) jam būnant Norvegijoje minėtas vyriškis jam vėl paskambinęs paklausė, kur jis važiuoja. Jis jam pasakė kokiu maršrutu ir kada jis važiuos ir paminėjo, kad pats jam paskambins, kai važiuos pro (duomenys neskelbtini) miestą Norvegijoje, tačiau jam važiuojant pro (duomenys neskelbtini), jis pats lyg tai skambino, norėdamas pasakyti, jog sužinojęs savo tolimesnį maršrutą, jį informuos. Kadangi turėjo skubėti, kad suspėti į keltą, todėl jam nebeskambino. Jis iki šiol jam taip pat neskambino. 2015-12-10, apie 13.30 val., jis grįžo į Panevėžį. Keltu kėlėsi iš Nineshamo Norvegijoje į Ventspilį Latvijoje. Ką norėjo vyriškis, kad jis jam pargabentų į Lietuvą, jis nežino. (II tomas, b. l. 130-131).

Teisme apklaustas liudytojas S. S. (pareigūnas) parodė, kad šiek tiek dirbo prie šios bylos tyrimo. Šiai dienai jo pareigos yra trečio skyriaus viršininkas (duomenys neskelbtini) valdybos. Jis atlikinėjo žvalgybos tyrimą, tai dar iki šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo kontroliuojami telefonai, žvalgybos tyrimas, buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, žvalgybos tyrimas buvo R. L. ir P. E. atžvilgiu bei kitų asmenų. Jis klausė įrašus, tarp kitų pokalbių buvo užfiksuoti pokalbiai, kad R. L. buvo išvykęs į Norvegiją ir susidarė toks įspūdis, kad ruošiamasi ten vykdyti vagystę. Po to ši informacija buvo tikrinama, po kurio laiko buvo sulaikytas P. E. su kitais asmenimis, kurie Lietuvos teritorijoje tuos kailius perėmė. Po kelių mėnesių buvo atlikta krata pas R. L. nuomojamame garaže ir dar surasta 500 vienetų kailių. Tarp L. ir E. skambučių buvo ne vienas, bet tie, kurie buvo nereikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui, jie buvo sunaikinti įstatymų numatyta tvarka. Kurie buvo reikšmingi, jie nesunaikinti ir yra byloje. Tiksliai skambučių skaičiaus pasakyti negali, nes tai buvo prieš porą metų. Bet buvo kalbama, tariamasi, kiek tų kailių gali būti, kokia jų vertė Lietuvoje, kiek kam liks pardavus kailius. Kuris, kurio klausė dabar nepasakys, tarpusavyje buvo pokalbis, reikia žiūrėti byloje, viskas yra užfiksuota protokole, pats rašė kriminalinės žvalgybos protokolą ir jame viskas atsispindi, įeinantys ir išeinantys skambučiai ir kas, ko klausė. Pokalbių apie teisėtą įsigijimą, mainus, ar skolinimąsi, jis neužfiksavo, nepamena, kad tokie iš viso būtų buvę. Apie pirkimą pokalbių nebuvo. Atrinkimas vyksta tokia tvarka, jei vyksta pokalbis apie galimą nusikalstamą veiką, tada tie pokalbiai įvertinami, kaip reikšmingi ir perduodami tolimesniam tyrimui, o kiti pokalbiai apie žvejybą ar orą, tokie nereikšmingi, ir yra naikinami įstatymų numatyta tvarka. Kai pats išgirdo, kad tie kailiai Norvegijoje gali būti įgyti neteisėtais būdais, ar vagystės būdu, ar kitu būdu, tie visi pokalbiai būtų užfiksuoti kas liečia kailius, koks jis bebūtų buvęs. Buvo užfiksuoti pokalbiai, kurie reikšmingi. Nepasakys dabar tiksliai, ar L. dar su kažkuo bendravo apie kailius be E., su ne lietuviais asmenimis, gal kažkokie ir buvo. Gal buvo pokalbis su vairuotoju, vežusiu tą krovinį, bet nėra tikras, nepamena po tiek laiko. Apie galimą įsigijimą su kitais asmenimis pokalbių nebuvo. Buvo fiksuojami skaičiai apie kailių kiekius ir jų vertes, galėjo iš konteksto padaryti išvadą, kad tai kailiai, atsispindėjo, kad toje fermoje nakties metu lankėsi ir apsižiūrinėjo, iš to galėjo suprasti, kad kalba eina apie kailius. Klausantis tų pokalbių, tuo pat metu per tarptautinę ryšių valdybą, buvo bendrauta su Norvegijos pareigūnais, iš kurių buvo gauti duomenys, kad buvo apvogtos fermos panašiu metu ir pasigesti tam tikri kiekiai lapių kailių, kuriuos jie ir surado. Laikotarpiai atitiko, tik kiekis nebuvo visas surastas. Pagrindas žvalgybinės informacijos rinkimo buvo tie, kurie numatyti 8 straipsnyje kriminalinės žvalgybos įstatymo sunkesnių straipsnių. Pagrindas dėl sunkesnių straipsnių, tai jie visi yra išvardinti 8 straipsnyje, kurių pagrindu galima daryti žvalgybos veiksmus. Kiek žino, tuos gautus duomenis leidžia naudoti prokuroras, kuris prokuroras leido naudoti dabar nepasakys, nes nepamena. Duomenis išslaptino, išslaptinus duomenis pateikė ikiteisminiam tyrimui. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išslaptinimas buvo po šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Žinoma, kad teikė susipažinti su žvalgybine informacija, nes yra prokuratūros kontrolė, teikė slapta susipažinti su informacija. Teikė prašymą, kad būtų teikimas ir teismo išslaptinta nutartis. Prokuratūra išslaptina savo dokumentą, o teismas savo. Negali pasakyti, kieno iniciatyva tie duomenys buvo pateikti į bylą apie nesunkų nusikaltimą. Analizavo visus R. L. pokalbius, kuriuos tuo metu kontroliavo. Išslaptinti duomenys buvo apie vieną abonentą, dėl kitų abonentų kontrolės, tai būtų kriminalinės žvalgybos informacija ir jis negalėtų jos atskleisti, nes tai yra riboto naudojimo informacija. Jis nusprendė, kurie duomenys yra pagrindžiantys šią veiką, įsigijimą neteisėtą, jis atrinko duomenis. Jis iš konteksto suprato, kad kalba eina apie kailius, apie kailių rūšį nebuvo žinoma. Jo žiniomis tuo metu buvo apvogtos dvi fermos, buvo apvogta lapių ferma ir dar kažkokių žvėrelių ferma, gal norkos, dabar tiksliai nepamena. Pačioje pradžioje nebuvo žinoma, koks kailių kiekis buvo pavogtas. Kad kailiai gali būti Lietuvoje, iš tų pokalbių tokios informacijos negavo. Iš L. kailiai buvo paimti kratos metu, jie tikrino įvairiausias versijas, kur jie galėtų būti. Kad jie vogti, tai pas juos tokie duomenys buvo, tai nusprendė iš L. ir E. pokalbių. Ikiteisminio tyrimo jis pats neatliko, todėl nenustatinėjo, iš ko galimai jie buvo įgyti, o kriminalinės žvalgybos metu jie numanė, kad tai galėjo būti iš Norvegijos pavogti kailiai. Kai pas L. darė kratą, jie jau turėjo informaciją, kad Norvegijoje yra pavogti lapių kailiai, atrodo, kad jau turėjo nuotraukas ir kitą informaciją, atrodo, kad norvegai jau jas buvo atsiuntę, ar tai nuotraukos, ar aprašymai, dar iki kratos, jau ikiteisminis tyrimas truko gal 2-3 mėnesius. Pokalbių apie padangas nebuvo, o ar tyrė tik vieną abonentą, jis jau sakė, kad į tą klausimą jis negali atsakyti. Mano, kad E. tiesiogiai susijęs su tais kailiais, kurie buvo rasti pas L. garaže, nes jie buvo praktiškai tokie pat, kaip rasti pas jį sulaikymo metu, kailių rūšis buvo tokia pat. Prieš sulaikymą, tai L. buvo Norvegijoje ir jis bendravo telefonu su E. L. siuntė kailius E., jis prieš tai prašė E., kad jis atsiųstų rankines į Norvegiją, kad galėtų kailius supakuoti. Jis suprato, kad kailiai priklauso abiem, nes tai buvo jų abiejų kažkokia veikla vykdoma, galimai nusikalstama, ar vagystė, ar kitas neteisėtas įsigijimas. Vagystė stambiu mastu, ar ne, dabar negali pasakyti, pokalbio metu jie neįvardino. Duomenys buvo tokie, kad galimai vykdoma vagystė, ar tai stambiu mastu, ar ne. Nežinoma jiems, ar nors vienas asmuo iš jų dalyvavo vagystėje.

Teisme apklausta liudytoja A. P. (pareigūnė) parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Atlikinėjo šį ikiteisminį tyrimą iki tam tikro momento, bylą užbaigė kita tyrėja. Nepamena, kad su R. L. telefonu būtų kalbėjusi, tik pamena vieną momentą, tai galėjo būti 2016 metų vasario-kovo mėnesį. Pamena dėl to, nes buvo atlikinėjamas kitas ikiteisminis tyrimas valdyboje, jis buvo įtariamasis pas kitą tyrėją. Jis buvo įtariamas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir buvo pakviestas pas kitą tyrėją, nežino dėl kokio veiksmo. Buvo toks momentas, kai tyrėja jį išleidinėjo iš kabineto, ji buvo koridoriuje, jie susitiko, pasisveikino ir R. L. jos užklausė, kada grąžinsit kailius. Ji paklausė, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, gal tie kailiai jam priklauso. R. L. paneigė, kad tie kailiai priklauso jam, pasakė, kad jis rūpinasi dėl draugo, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Ji žinojo, kad tai R. L., jiems teko anksčiau bendrauti, bet toje byloje jis dar nebuvo įtariamasis, tuo metu nebuvo teisinio pagrindo jam įteikti įtarimo. Jis nebuvo dar apklaustas įtariamuoju, nei liudytoju, neturėjo procesinės padėties, jis dar nebuvo kviestas. Jai pasirodė keista, kodėl jis teiraujasi dėl tų kailių, kurie buvo ne iš jo paimti, todėl jo ir paklausė, ar tie kailiai ne jo, bet jis paneigė ir pasakė, kad jis rūpinasi dėl draugo. Nepamena, ar jis sakė dėl kokio draugo rūpinasi, bet ji žinojo, iš ko tie kailiai paimti, tai suprato, dėl kokio draugo. Su R. L. tame tyrime neatliko daugiau veiksmų, nes kai jam buvo įteiktas įtarimas ji buvo komandiruotėje. Toje byloje procesiškai jai neteko bendrauti su R. L. Iš jos pusės jokių paaiškinimų nebuvo, ar bus grąžinti kailiai, ar ne, nes byloje oficialių duomenų jokių dar nebuvo. Tuo metu buvo duomenys, kad tie kailiai gali būti pavogti iš Norvegijos, per tarptautinę ryšių valdybą buvo siųsti paklausimai, paskui buvo atsiųsti patvirtinimai, kad atpažino tuos kailius, norvegas dar tų kailių nebuvo atsiėmęs. Tuo metu dar krata pas R. L. nebuvo atlikta ir iš jo nebuvo paimti kailiai, jis klausė dėl tų pirmųjų kailių 102 vienetų. Nepamena, kad P. E. pats teirautųsi apie kailius, to nepamena. Su R. L. bendravo 2016 metų vasario ar kovo mėnesį. Tų duomenų, kad bendravo su R. L., procesine tvarka į bylą nepateikė, tarnybinio pranešimo nerašė, tai buvo neoficialus pokalbis. R. L. tikriausiai žinojo, kokie kailiai pas juos yra sulaikyti, todėl apie juos ir klausė. Raštiško prašymo byloje nepateikė, kad kailiai būtų grąžinti.

Iš 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 40-IL-7992-(14.20) ir jo išslaptintų priedų matyti, kad 2015-12-08 apie 12:13 val. P. E. kartu su savo tėvu K. E., automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (a/m vairavo K. E.). Iš minėto namo 4 laiptinės išėjo vyriškis (kaip vėliau nustatyta D. J.), kuris priėjo prie a/m VW LT, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio į a/m VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko K. ir P. E., visi perkrovė krepšius. (I tomas, b. l. 15-17).

2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo išslaptinti, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R. L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iš kurių turinio galima suprasti, kad R. L. davė nurodymus P. E. (kuris tuo metu buvo Lietuvoje, Šiauliuose), jog pastarasis nuvyktų į R. L. garažą ir iš ten paimtų dideles rankines bei jas persiųstų jam (galimai gabenti kailiams). Be to, R. L. su P. E. aptarinėjo lapių kailių dydžius, kiek jie užima vietos, kokia tų kailių vertė ir jų realizavimo galimybes Lietuvoje bei aptarinėjo, kokiu būdu reikėtų kailius pargabenti į Lietuvą, koks kiekis kailių gali būti, kokios sumos pinigų atitektų kiekvienam, realizavus galimai vogtus kailius. Taip pat iš pokalbių turinio matyti, kaip dalis kailių buvo gabenama iš užsienio į Lietuvą ir juos gabenusiam vairuotojui buvo pasakyta, kad rankinėse yra patalynė. Taip pat iš pokalbių turinio matyti, kad R. L. būdamas užsienyje bendravo su autovilkiko vairuotoju D. R., kuriam galimai taip pat norėjo įdėti siuntą su galimai vogtais kailiais, tačiau su juo nesusitiko ir kailių neperdavė, kadangi D. R. skubėjo į keltą. (I tomas, b. l. 18-49).

2015-12-08 elektroniniu paštu gautame pranešime iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus vyriausiojo specialisto T. L. užfiksuota informacija apie tai, kad 2015-12-04 nakties metu buvo pavogta apie 900 lapių kailiukų iš fermos (duomenys neskelbtini) (apie 1,5 val. važiuojant automobiliu pietų kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). (I tomas, b. l. 53).

2016-03-14 gautame atsakyme iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus užfiksuota informacija, kad Norvegijos policijos pareigūnai apklausė nukentėjusįjį ūkininką dėl Lietuvoje išimtų kailiukų. Apklausos metu M. I. nurodė, kad jau 36 metus užsiima kailiniais žvėreliais. Ferma yra įsikūrusi į Šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) municipaliteto Norvegijoje. Jis paaiškino, kad laikotarpiu nuo lapkričio iki gruodžio mėn. užsiiminėjo gatavos kailiukų produkcijos paruošimu kailių fermoje (duomenys neskelbtini). Gruodžio 3 d., apie 21.00 val., nukentėjusysis ėjo namo iš kailių fermos, kailiukai, kurie artimiausiomis dienomis turėjo būti perduoti pardavimui į Oslo kailiukų aukcioną, tikrai buvo ūkiniame pastate. Kai 2015 m. gruodžio 4 d., apie 05.45 val., nukentėjusysis atėjo dirbti, jis pastebėjo, kad buvo įsilaužta į ūkinį pastatą. Iš viso iš šios vietos nusikaltėliai pavogė 972 vienetus kailiukų. Kailiukai buvo įvairių tipų: 604 vnt. melsvai sidabrinių, 68 vnt. pilkšvai melsvai sidabrinių, 242 vnt. žydrųjų poliarinių lapių ir 58 vnt. pilkšvų. Nukentėjusysis peržiūrėjo iš Lietuvos policijos gautas nuotraukas ir jo buvo paprašyta pasakyti kažką apie tai, ar kažkas galėtų būti jo. Nukentėjusysis patvirtino, kad tokio tipo kailiai gali būti pavogti iš jo. Šioje nuotraukoje yra parodyta žydrosios ir baltosios lapės kailiai. Kitose nuotraukose pavaizduoti kailiai yra tos pačios rūšies, kaip ir iš jo pavogtieji. Nukentėjusysis atpažįsta kailių pritvirtinimo būdą ir sako, kad jis taip daro. Jis taip pat pridūrė, kad dauguma iš jo pavogtų kailių buvo be segtukų. Bet gamybos eigoje visada būna kailiukų, iš kurių nepilnai būna išimti segtukai. Remdamasis nuotraukomis nukentėjusysis nurodė, kad tai panašu į jo kailiukus ir jie atrodo kaip jo turėti. (I tomas, b. l. 64, 70-72).

2016-05-02 gautame atsakyme iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Europolo Lietuvos nacionalinio skyriaus nurodyta, kad jie siunčia gautą pranešimą patvirtinantį rastų kailiukų nuosavybę ir nukentėjusiojo pareiškimą. Pateiktame pranešime nurodyta, kad penktadienį, 2015 m. gruodžio 4 d., policija gavo nukentėjusiojo pranešimą, jog buvo įsilaužta į jo kailinių žvėrelių fermą. Iš fermos buvo pavogta 970 kailiukų. Vietovė yra į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) vietovėje, vadinamoje (duomenys neskelbtini). Apklausos metu M. I. nurodė, kad neabejoja, kad nuotraukose matomi lapių kailiukai yra jo. Nuotraukose matomi kailiukai atitinka iš jo pavogtų kailiukų tipą. Nukentėjusysis paaiškino, kad šiose nuotraukose jis mato mėlynojo šalčio, mėlynosios lapės ir šešėlinio mėlynojo šalčio tipo lapių kailiukus. Tuo pačiu jis mato, kad kailiukų ilgis ir kokybė atrodo tokie, kaip ir jo gaminamų kailiukų. Toliau jis paaiškino, kad nuotraukose matomų kailiukų sudėtis patvirtina, kad tai jo kailiukai. Iš nieko daugiau nebuvo pavogta tiek daug tamsių mėlynojo šalčio tipo kailiukų. Be to, jis nuotraukose mato, kad mėlynųjų lapių, baltųjų lapių kailiukai yra be uodegų. Taip nukentėjusysis daro savo gamyboje. Jie nupjauna uodegas supakuotiems ir pardavimui paruoštiems mėlynųjų/baltųjų lapių kailiukams. Tai daroma aukcioną organizuojančios įmonės pageidavimu. Jis paaiškino, kad galėjo būti ir kailiukų su uodegomis, tačiau jie nebuvo supakuoti ir paruošti pardavimui. Nukentėjusysis nemano, kad tokių kailiukų galėjo būti didelis kiekis. Nukentėjusysis nurodė sutinkąs vykti į Lietuvą pasiimti kailiukų. (I tomas, b. l. 77-89).

2015-12-08 įvykio vietos, esančios Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. tarp namų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietoje stovintis baltos spalvos mikroautobusas "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinės durys yra atidarytos. Automobilio viduje matyti keturi brezentiniai krepšiai. Prie šio automobilio stovi kitas baltos spalvos mikroautobusas "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galu privarytas prie kito mikroautobuso galo. (I tomas, b. l. 93-94).

2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobusuose "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokoluose užfiksuota minėtos kratos metu rasti ir paimti sekantys daiktai: 1) mikroautobuse "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - keturios didelės rankinės. Pirmoje rankinėje buvo 26 vnt. įvairių spalvų žvėrelių kailių, antroje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių, trečioje buvo 26 vnt. žvėrelių kailių, o ketvirtoje buvo 25 vnt. žvėrelių kailių. Taip pat buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, 2) mikroautobuse "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - navigacinė sistema „TOM TOM“. (I tomas, b. l. 107-109, 110-113).

Iš 2015-12-16 mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra išsaugota „Viber“ programa, kurioje yra išlikęs susirašinėjimas su asmeniu „R.1“. Susirašinėjimas yra nuo 2015-12-04, 17:53:54, iki 2015-12-05, 11:50:20 val. Nuo asmens „R.1“ yra gautos sekančio turinio žinutės: „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.), „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.). 2015-12-04 18:04:08 išsiųsta žinutė asmeniui „R.1“ – „supratau“. Taip pat mobilaus ryšio telefone yra išsaugota 2015-12-01 10:31:41 val. gauta žinutė nuo asmens „R.no (+(duomenys neskelbtini))“, kurioje nurodytas „Vezejo nr +(duomenys neskelbtini)“. Taip pat išsaugotos gautos žinutės nuo asmens „R.1 (+(duomenys neskelbtini))“: „Labas, pas mus viskas gerai“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 13:14:08), „Sveikas, gyvas mikras?“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 10:34:08), „Svk, pasiemei jau?“ (žinutė siųsta 2015-12-08, 17:18:44). Be to, išsaugota gauta sms žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 14:17:10). 2015-12-08 11:03:10 išsiųsta sms žinutė į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) – „As jau kaune, judu link (duomenys neskelbtini)“. (I tomas, b. l. 117-122).

Iš 2016-12-19 mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, papildomos apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra įdėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad abonentinis šios SIM kortelės numeris yra - (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas P. E. vardu. (I tomas, b. l. 123-127).

Iš 2015-12-10 keturių rankinių su žvėrelių kailiais, 2015-12-08 paimtų mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, apžiūros protokolo matyti, kad minėtose keturiose rankinėse iš viso yra 102 vnt. lapių kailių. Lapių kailiai yra įvairių spalvų - šviesiai pilkos spalvos, baltos spalvos, tamsiai pilkos spalvos. Vieni kailiai su uodegomis, kiti be, be to, užfiksuoti lapių kailių ilgiai. (I tomas, b. l. 134-136, 137-149).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinės ryšių valdybos gavus papildomą informaciją apie galimai Norvegijos Karalystėje pagrobtų lapių kailių ženklinimą, 2016-02-08 buvo atlikta papildoma 102 vienetų kailių apžiūra, siekiant nustatyti, ar ant jų yra įtvirtintos metalinės kabės, bei iš papildomos apžiūros protokolo matyti, kad rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iš 26 kailių trys kailiai buvo su metalinėmis kabėmis kojose, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iš 26 kailių du kailiai buvo su metalinėmis kabėmis, iš kurių viename kailyje metalinė kabė įtvirtinta prie uodegos, kitame kailyje metalinė kabė įtvirtinta į lūpą, o dar vieno kailio galvos srityje buvo rastas plastikinis etiketės laikiklis, rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iš 25 kailių buvo rasti trys kailiai su metalinėmis kabėmis, iš kurių dviejuose kailiuose kabė įtvirtinta galinėje kojoje, viename kailyje kabė įtvirtinta į lūpą bei rankinėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iš 25 kailių buvo rasti du balti kailiai, kuriems metalinė kabė buvo įtvirtinta į lūpą. Iš viso iš 102 peržiūrėtų kailių buvo rasta 10 kailių su įtvirtintomis metalinėmis kabėmis įvairiose kailio vietose. (I tomas, b. l. 152-166).

Iš 2015-12-08 kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, protokolo matyti, kad kratos metu rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas "Iphone 5". (II tomas, b. l. 28-33).

Iš 2016-05-30 mobilaus ryšio telefono "Iphone 5", paimto kratos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu, apžiūros protokolo matyti, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Į telefoną įdėta (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Telefono adresų knygoje yra išsaugotas įrašas - "(duomenys neskelbtini) R. +(duomenys neskelbtini)". (II tomas, b. l. 53-55).

Iš 2015-12-08 D. J. asmens kratos protokolo matyti, kad savanoriškai D. J. pateikti du mobilaus ryšio telefonai: „Nokia“ su SIM kortelėmis. (II tomas, b. l. 102-103).

2015-12-09 D. J. mobilaus ryšio telefonų apžiūros protokole užfiksuoti D. J. 2015-12-08 asmens kratos metu pateikti mobilaus ryšio telefonai „Nokia“ su SIM kortelėmis bei 2015-12-08 kratos, atliktos mikroautobuse "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimta navigacija "TOM TOM", jų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad navigacijos „TOM TOM“ serijinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Įjungus navigaciją, aplanke „Neseniai naudotas tikslas“ užfiksuoti išsaugoti paskutiniai naudoti adresai. Iš viso išsaugoti 24 adresai, pradedant „(duomenys neskelbtini)“ ir baigiant „(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)“. Beveik visi adresai yra norvegiški, tik vienas adresas „Mragowo“, kaip paaiškino D. J., tai tarpinis maršruto taškas, kad navigacija vestų per Lenkiją. Toliau yra nurodyti Švedijos ir Norvegijos uostų adresai, o kiti likę adresai yra norvegiški. Žiūrint paeiliui nuo naujausio adreso, dvyliktas adresas yra (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. J., jog tai R. M. adresas, kur jis šiuo metu gyvena ir kur pristatė R. siuntinį bei kartu su R. iš šio adreso važiavo iki garažo. Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono "Nokia 100" IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Į telefoną įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). Peržiūrint gautus SMS pranešimus, nustatyta, kad 2015-12-03 9.16 val. Norvegijos laiku gautas pranešimas iš abonento +(duomenys neskelbtini), kur nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė D. J., jog tai R. M. adresas Norvegijoje. Taip pat D. J. nurodė 2015-12-07 2.48 val. Norvegijos laiku gautą pranešimą iš to paties Norvegiško numerio +(duomenys neskelbtini) „ Sveiks, jau išvažiavęs?“ bei nurodė, kad tai ta pati žinutė, apie kurią kalbėjo apklausos metu, kai grįžinėjo atgal į Lietuvą. Taip pat yra užfiksuotas iš to paties norvegiško abonento 2015-12-07 15.36 val. priimtas skambutis. Kaip paaiškino D. J., kad minėto pokalbio, kurio trukmė iki 5 minučių, metu buvo pokalbis, susijęs su tuo, kad jis sužinojo, jog vietoj patalynės siuntimui perduotose tašėse buvo kailiai. Šis abonentas telefono adresų knygoje išsaugotas pavadinimu „Traktoriukas Gud“. Kaip paaiškino D. J., tokiu pavadinimu įsivedė, nes pirmąjį krovinį iš R. vežė traktoriuką. Mobiliojo ryšio telefono "Nokia X2" apžiūros metu nustatyta, kad šio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Į telefono aparatą įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini). SMS pranešimų kataloge yra užfiksuotas 2015-12-01 12.49 val. iš abonento +(duomenys neskelbtini) gautas pranešimas turiniu "+(duomenys neskelbtini) svogeris“. D. J. nurodė, kad būtent iš šio numerio buvo skambinta ir bendrauta su vaikinu, kuris paskui atvažiavo atsiimti siuntinio su kailiais. Nustatyta, kad 2015-12-07 ir 08 dienomis buvo keturios žinutės bendraujant kaip ir kada susitiks atsiimti siuntinio. Taip pat yra užfiksuotas išeinantis skambutis į abonentą +(duomenys neskelbtini). D. J. nurodė, kad šio pokalbio metu pasakė, kad į Šiaulius nevažiuos. Taip pat nustatytas abonento +(duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 2015-12-08 12.10 val., D. J. paaiškino, kad šis skambutis buvo, kai jau abonento šeimininkas buvo prie jo namų. (II tomas, b. l. 105-119).

Iš 2016-04-11 kratos, atliktos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, protokolo matyti, kad rasti ir paimti daiktai: - kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kortelių pakuotė su kodais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat paketas su 40 vnt. plastmasinių užtraukėjų, 500 vnt. žvėrelių kailių susegtų po 10 vnt. ir 11 vnt. žvėrelių kailių susegtų kartu, bei 14 vnt. pavienių žvėrelių kailių - viso 525 vnt. kailių. (II tomas, b. l. 148-154).

2016-04-15 525 vnt. kailių apžiūros protokole užfiksuoti 2016-04-11 kratos, atliktos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu rasti ir paimti kailiai. Apžiūros metu nustatyta, jog kailiai surišti plastikinėmis sąvaržomis į pundus po 10 vienetų. Viename punde suskaičiuota 11 vienetų kailių. Yra ir atskirai nesurištų kailių. Kailiai lapių pilkos, baltos ir melsvos spalvų. Visi kailiai su galvomis, tik ne visi kailiai su uodegomis. Ant pundų yra prisegtos etiketės su BAR kodais ir surašyti kailių ilgiai centimetrais. Ant etikečių pirmieji penki skaičiai yra vienodi (duomenys neskelbtini), sekantys šeši skaičiai ant kiekvienos etiketės skiriasi. Taip pat apžiūros metu kailiuose buvo užfiksuotos metalinės kabės, iš viso 41 metalinė kabė, 7 plastmasinės etiketės tvirtinimo detalės. Be to, apžiūrint minėtus kailius užfiksuotas į lapės kailio vidų įdėtas rudos spalvos popieriaus gabalas, 8x5,8 cm dydžio nelygiais kraštais, kailyje prie galvos įsivėlusi užtrauktuko galvutė su užrašu (duomenys neskelbtini) (įdėta į voką Nr. 1), į kailio vidų įkištos rudos spalvos popieriaus skiautės. Iš viso rasta ir paimta 4 vnt. popieriaus skiaučių (sudėtos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini)). (II tomas, b. l. 182-188, III tomas, b. l. 1-100).

2016-04-28 aukciono (duomenys neskelbtini) į paklausimą pateiktame atsakyme nurodyta, kad nuotraukose esančios etiketės su brūkšniniais kodais priklauso (duomenys neskelbtini) ūkiui, kurio savininkas yra Z. D. (III tomas, b. l. 122).

2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 15:45 val. iki 16:05 val. M. I. buvo parodyti 102 vienetai lapių kailių, kurie buvo paimti 2015-12-08 automobilio "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (duomenys neskelbtini) mieste, Alytaus rajone. Atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis kailius, tai tikrai iš jo įmonės pavogti kailiai. Gali pasakyti, kad segtukais jo įmonės kailiai buvo segami kojų ir uodegos srityse. M. I. nurodė, kad tarp kailių yra mėlynojo šalčio, baltojo šešėlinio atspalvio, mėlynojo atspalvio kailiai. Kailius atpažįsta pagal jų spalvą, segtukų segimo vietas, jų storį ir beuodegių lapių kailių nukirpimo specifines žymes, nes uodegas kerpa M. I. sesuo. (III tomas, b. l. 139-143).

2016-05-19 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu laikotarpiu nuo 16:30 val. iki 16:50 val. M. I. buvo parodyti 525 vienetai lapių kailiai, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atpažįstantysis M. I. nurodė atpažįstantis pateiktus kailius, kaip pagrobtus iš jo įmonės. Atpažįsta pagal specifinius požymius – sukryžiuotos galinės kojos, visi kailiai be ausų, susegimo žymes kojų srityse. Daug savininkų kojas sega lygiagrečiai, o jis sega kojas sukryžiuotas. Taip pat atpažįsta pagal spalvą. Kojų srityse susegimai horizontalūs. Ties uodega susegimas būdavo dvigubas. Kad tai jo įmonės kailiai yra tikras. (III tomas, b. l. 144-151).

2016-10-01 elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme į paklausimą M. I. nurodė, kad vidutinė pagrobtų kailių kaina buvo apie 57,82 eurų. Kailiai, kuriuos jis susigrąžino iš Lietuvos, bus išrūšiuoti ir parduoti 2017 m. už 75 eurus. (III tomas, b. l. 166).

Kaltinamasis P. E. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai. Teisme parodė, kad jis tų kailių, dėl kurių jam inkriminuota veika, nei pirko, nei buvo su kuo nors sutaręs juos pirkti, ar kitaip įgyti. R. L. jo tik paprašė tuos kailius parvežti iki Šiaulių, o į Alytaus r. apie 500 km važiavo ne specialiai dėl R. L. siuntos, o dėl savo – pasiimti jam iš Norvegijos parvežtą stalą. Jis nežinojo, jog šie kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, kad jie pavogti. Teisme P. E. taip pat parodė, kad prieš pasiimdamas tašes jis tik žinojo, kad jose bus kailiai, žinojo, nes prieš tai kalbėjo su R. L., ar apsimoka juos pirkti, ar ne, R. L. jo klausė kailių kainų, sakė, kad tai lapės kailiai, dėl kailių realizacijos tarp jų jokios kalbos nebuvo, iš kur R. L. šiuos kailius įgijo nesigilino, šie kailiai ne jam buvo vežami, tarp jų tokio susitarimo nebuvo, neturėjo tikslo juos įgyti, R. L. jokių pinigų nemokėjo, dėl to jie nieko nesitarė, aplinkybių, kaip R. L. įgijo kailius, kur ir kiek už juos mokėjo, nežino, tai buvo R. L. kailiai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu P. E. parodė, kad (duomenys neskelbtini), Alytaus r., į transporto priemonę, su kuria buvo atvažiavęs į vietą, persikrovus stalą ir keturias štukines tašes, kas konkrečiai tose tašėse buvo, jis nematė, nežiūrėjo, tik juos sulaikius policijos pareigūnams ir šiems atidarius tas tašes, jis tik tada pamatė, kad ten yra lapių kailiai, paaiškino, kad kažkada su R. L. buvo kalba apie kailius, dar būdamas Norvegijoje R. L. jo klausė apie kailių kainas kaip tos srities specialisto, iki tašių pasiėmimo R. L. buvo parašęs žinutę su skaičiais, tačiau jis nieko nesuprato, bet nujautė, kad tai gali būti susiję su kailiais, kad kailiai galėjo būti vogti, jis nežinojo, tuos kailius būtų parvežęs į R. namus, ar jo garaže padėjęs. Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus P. E. teisme patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Kaip matyti iš šių kaltinamojo parodymų, pats kaltinamasis P. E. patvirtino savo pokalbius su R. L. apie lapių kailius, R. L. būnant Norvegijoje, taip pat patvirtino iš R. L. gavęs žinutę su skaičiais, iš kurių jis nujautė, kad tai susiję su kailiais, ir tai, jog jam buvo žinoma, kad 4 štukines tašes su kailiais perdavė būtent R. L., kurias, anot kaltinamojo P. E., pastarasis tik paprašė parvežti iki Šiaulių, bei jas būtų parvežęs į R. L. namus, ar jo garaže padėjęs. Tačiau vienareikšmiškai neigė įgijimo bendru sutarimu su R. L. ir žinojimo, kad jo perimti kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, momentus. Be to, kaltinamasis P. E. daugelį bylos aplinkybių nebeprisiminė ar paaiškinti jų negalėjo.

Kaltinamasis R. L. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį neprisipažino visiškai. Teisme parodė, kad jis su P. E. kalbėjo apie lapių kailius, jų kainas, kadangi P. E. tose kainose gaudosi, bei įsigydamas nežinojo, kad tie kailiai vogti, nebūtų pirkęs, jei būtų žinojęs, už juos mokėjo po 10-12 eurų (už kailiuką), jo nuomotame garaže dar buvo apie 525 vnt. kailių. Pripažino, kad pirko kailius, bet jis nežinojo, jog jie vogti, turi dokumentą, įsigijimo sutartį, kurio ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, nes niekas jo neprašė, prašė sąskaitos, bet jos neturi. Į Norvegiją važiavo į sendaikčių turgų, o kailius nupirko atsitiktinai, jo kelionės tikslas buvo ne kailiai. Iš kur tie žmonės, iš kurių jis nupirko kailius, juos įsigijo, nežino, jų nepažįsta. Kai pirko kailius, jie buvo sudėti į plastikinius maišus, kaip šiukšlių maišai, todėl ir prašė tvirtesnių tašių, kad vežant neiškristų, kad nepraplyštų. Galėjo dėl tašių skambinti P. E., kiek jų buvo nepamena, neskaičiavo, į 4 tašes sudėjo 102 vnt. kailiukių, kurie priklauso jam. P. E. su tų kailiukų nuosavybe ar jų turėjimu niekaip nesusijęs. Tiek jo nuomotame garaže rasti kailiukai, tiek kiti 102 vnt. kailiukų buvo įsigyti iš to paties asmens. Konkrečiai 102 vnt. kailių įsigijo Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) kelias, šalia sienos, ten yra kolonėlė (degalinė), kaip aikštelė, toje vietoje ir įsigijo kailius, iki Švedijos sienos yra 30-50 km., bet tiksliai negali pasakyti, buvo surašyta sutartis. Įsigijo kailius dėl to, kad galvojo žmonai kailinius pasiūti, pirko saviems žmonėms, neieškojo pirkėjų ar perpardavėjų, be to, ne jis pats tas tašes atidavė vairuotojui, sakė kažkokį stalą įdės ir tas tašes pridės, jis P. E. tų kailiukų neperdavė, jis padavė R., o jis įdėjo prie to stalo kartu, jei nebūtų stalo ėmęs, tai P. E. nebūtų ir tų kailiukų paėmęs. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad susidėjęs lapių kailius (102 vnt.) važiavo pas R. (P. E. švogerį), gyvenantį Norvegijoje, kur jis sudėjo šiuos lapių kailius į 4 tašes ir R. jas vakare įdavė į mikriuką, kad parvežtų į Lietuvą. Patvirtino, kad jis pats kalbėjo su P. E. ir klausė, ar jis galės paimti tašes, kurias parveš iš Norvegijos, P. E. sutiko. Po to iš R. sužinojo, kad Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos. Kadangi jis turėjo to asmens, iš kurio įsigijo lapių kailius telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė, ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija, užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, o jis jam pasakė, kad galės paimti, kai išsiaiškins, kad viskas gerai su tais kailiais, kad jie yra nevogti. Po to jis skambino tam asmeniui dar kartą ir jie susitarė, kad jis į mikriuką įdės 100 vnt. kailių, iš viso tas asmuo jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, tiksliai jau nepamena, kiekvienu atveju jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių, paskutinį kartą mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per 4 ar 5 kartus. Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. L. teisme patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Kaip matyti iš šių kaltinamojo parodymų, pats kaltinamasis R. L. patvirtino, kad jis 102 vnt. kailiukų įgijo Norvegijoje, tą pačią dieną juos sudėjo į 4 tašes ir per R. (P. E. švogerį) perdavė parvežti į Lietuvą bei pats sutarė su P. E., kad šis minėtas tašes perims iš vairuotojo Lietuvoje, tai pripažino ir kaltinamasis P. E., taip pat R. L. patvirtino kitų, jo žinioje buvusių 525 vnt., kailių susitarimo ir įsigijimo faktus, kaltinamojo teigimu, šį skaičių kailių taip pat įsigijo iš to paties asmens, kaip ir minėtus 102 vnt. kailius, kuriuos jam mikriuku po 100 vnt. kailių į Lietuvą siuntė 4 ar 5 kartus. Tačiau vienareikšmiškai neigė žinojęs, kad jo įsigyti visi kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, bei tvirtino, kad P. E. su 102 vnt. kailiukų nuosavybe, jų įsigijimu ar turėjimu niekaip nesusijęs. Be to, kaltinamasis R. L. daugelį bylos aplinkybių nebeprisiminė ar paaiškinti jų negalėjo.

Byloje kaltinamiesiems P. E. ir R. L. inkriminuojama veika, jog jie veikdami bendrininkų grupėje, tai yra R. L. 2015 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, Norvegijoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., po ko R. L. organizavo šių kailių išsiuntimą ir perdavimą šios nusikalstamos veikos bendrininkui P. E., informuodamas jį apie tai, o P. E. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 12.10 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, iš siuntinius gabenusio D. J. pagal susitarimą perėmė R. L. gabenimui iš Norvegijos į Lietuvą perduotą siuntinį - 4 kelionines rankines su jose buvusiais 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., tačiau iš karto po jų P. E. perėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos mikroautobuse VW Transporter, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), metu šie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigūnų, ir tokiais savo veiksmais bendrai įgijo turtą – 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, žinodami, kad šis įgytas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nors byloje tiek kaltinamasis P. E. neigė įgijimo bendru sutarimu su R. L. ir žinojimo, kad jo perimti kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, momentus, tiek kaltinamasis R. L. neigė žinojęs, kad jo įsigyti šie kailiai buvo įgyti nusikalstamu būdu, bei tvirtino, kad P. E. su 102 vnt. kailiukų nuosavybe, jų įsigijimu ar turėjimu niekaip nesusijęs, teismas tokius jų parodymus vertina kaip jų gynybinės versijos pozicija, kuriuos paneigia išnagrinėtos baudžiamosios bylos įrodymų visuma. Kaip jau minėta, pats kaltinamasis R. L. patvirtino, kad jis 102 vnt. kailiukų įgijo Norvegijoje, tą pačią dieną juos sudėjo į 4 tašes ir per R. (P. E. švogerį) perdavė parvežti į Lietuvą bei pats sutarė su P. E., kad šis minėtas tašes perims Lietuvoje iš vairuotojo, tai pripažino ir kaltinamasis P. E., jog buvo toks jų susitarimas. Byloje liudytoju apklaustas K. E. parodė, kad jo sūnus P. E. sekmadienį, t. y. 2015-12-06, po pietų, buvo atvažiavęs pas jį į namus ir paklausė, ar jis galės jam padėti, t. y. važiuoti kartu su juo, sūnus tik pasakė “aš tau paskambinsiu, kai reikės važiuoti“, jis žodžiu dar paaiškino, kad iš Norvegijos turi parvažiuoti mašina “kurjeris“, reikės daiktus parsivežti, jis sūnui sutiko padėti, po to pirmadienį, t. y. 2015-12-07, po pietų, jam sūnus P. paskambino ir pasakė “ar galėsi važiuoti antradienį 8.00val.?", jis sutiko, po to 2015-12-07 vakare, dar kartą P. jam paskambino ir pasakė, kad važiuos antradienį, t. y. 2015-12-08 9.00 val., pasakė, kad reikės važiuoti už Kauno, paimti siuntinio iš Norvegijos, taigi 2015-12-08 apie 9.00 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pasiimti sūnaus, automobilį vairavo jis, P. jam sakė, kur važiuoti, jis žinojo tikslų adresą, kur reikia važiuoti, nes jis dar automobilyje skambino „kurjeriui“, paklausė, kur tiksliai reikia važiuoti, paklausė adreso, taigi (duomenys neskelbtini) miestelyje, Alytaus rajone, prie daugiabučio namo, jis parkavo automobilį, atėjo „kurjeris“, kuris bendravo tik su P., ir tada jis, P. ir „kurjeris“, trise į jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), iš „kurjerio“ automobilio perkrovė daiktus, t. y. įkrovė sunkų marmurinį stalą ir keturias „štukines“ tašes, kas buvo tašėse nežino, sūnus jam nesakė, tik iš „kurjerio“ automobilio perdėjus minėtus daiktus, atvažiavo pareigūnai ir juos sulaikė, tada pareigūnai pradarė vieną „štukinę“ tašę ir jis pamatė, kad tašėje yra lapių kailiai, kaip suprato, „kurjeris“ tai atvežė iš Norvegijos, kur sūnus būtų lapių kailius padėjęs, jis nežino. Byloje liudytoju apklaustas D. J. parodė, kad 2015 metų pabaigoje jis pervežinėjo siuntinius maršrutu Švedija, Norvegija, Lietuva, ir penktadienį, gruodžio 4 d., į pavakarę Norvegijoje paėmė stalą bei keturias turgines tašes, šiuos daiktus susikrovė kartu su R. (P. E. švogeriu), kuris jam užgarantavo, kad tose tašėse patalynė, bei jos jo pažįstamų iš Šiaulių, kurie pažadėjo siuntinį atsiimti patogioje vietoje, jis R. dar klausė kontakto, kam turėtų paskambinti grįžęs į Lietuvą, bet R. nieko nenurodė ir pasakė, kad su juo susisieks patys gavėjai, kelionės metu pastebėjo, kad tai kailiai, pagalvojo, jog kailinė patalynė, jokių minčių, kad jam galėjo įduoti kažko neteisėto, nekilo, 2015-12-07 apie 3.30 val. ryte jau buvo Lietuvoje, kai iš ryto jam paskambino vaikinas ir pasakė, kad nuo R., o jis atsakė, kad šią savaitę į Šiaulius nevažiuos, tai vaikinas pasakė, kad pats gali atvažiuoti pasiimti ir paklausė, ar siuntinys į VW Transporter tilps, pasakė, kad tilps, nurodė, kad rytoj, tai yra antradienį, atvažiuos, tada žinute jis nusiuntė savo adresą ir pasakė, kad atvažiuotų iki pietų, 2015-12-08 tašių atvažiavo pasiimti vaikinas, tai P. E., jį atpažįsta, tada jis išėjo į kiemą ir trise (t. y. dar vienas vyresnis žmogus, kuris buvo atvykęs su P. E.) perkrovė stalą bei jis padavė tašes, kurias jie susidėjo į savo autobusiuką, bei prisistatė policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė, tąkart, kaip jis suprato, atvykusiems asmenims to siuntinio reikėjo kuo greičiau, todėl pasakė, kad patys atvažiuotų pasiimti, tas žmogus (P. E.) išreiškė norą greičiau pasiimti krovinį, nes Norvegijoje išbuvo 2-3 dienas, ar tilps į Transporterį klausė asmuo, kuris atvažiavo atsiimti siuntinio, kaip suprato, jis klausė, ar tilps visas siuntinys, kartu su stalu, o ne vien tos tašės, kurios į lengvąjį automobilį nebūtų tilpusios, galbūt į karavaną ir būtų tilpusios. Šiuos liudytojo D. J. parodymus pilnai pagrindžia jo mobilaus ryšio telefonų „Nokia“ bei jų SIM kortelių ir navigacijos „TOM TOM“ apžiūros rezultatai, be to, mobilaus ryšio telefono "Nokia X2" apžiūros metu nustatyta, kad į telefono aparatą buvo įdėta SIM kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), ir SMS pranešimų kataloge užfiksuotas 2015-12-01 12.49 val. iš abonento +(duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, R.) gautas pranešimas turiniu "+(duomenys neskelbtini) svogeris“ (kaip nustatyta, registruotas P. E. vardu), liudytojas D. J. patvirtino, kad būtent iš šio numerio buvo skambinta ir bendrauta su vaikinu, kuris paskui atvažiavo atsiimti siuntinio su kailiais (P. E.), nustatyta, jog 2015-12-07 ir 08 dienomis buvo keturios žinutės bendraujant, kaip ir kada susitiks atsiimti siuntinio, taip pat užfiksuotas išeinantis skambutis į abonentą +(duomenys neskelbtini), šio pokalbio metu liudytojas D. J. pasakė, kad į Šiaulius nevažiuos, taip pat nustatytas abonento +(duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis 2015-12-08 12.10 val. ir liudytojas D. J. paaiškino, kad šis skambutis buvo, kai jau abonento šeimininkas (P. E.) buvo prie jo namų. Minėto liudytojo D. J. parodymus patvirtina ir mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (t. y. P. E.), apžiūros rezultatai, būtent telefone išsaugota „Viber“ programa, kurioje išlikęs susirašinėjimas: 2015-12-01 10:31:41 val. gauta žinutė nuo asmens „R.no (+(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodytas „Vezejo nr +(duomenys neskelbtini)“ (pats P. E. byloje parodė, kad šį vairuotoją pažinojo, vieną kartą jį jau buvo matęs, kai dėjo siuntinį į Norvegiją, nuo tada ir likęs to vairuotojo telefono numeris), taip pat išsaugotos gautos žinutės nuo asmens „R.1 (+(duomenys neskelbtini)“: „Labas, pas mus viskas gerai“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 13:14:08), „Sveikas, gyvas mikras?“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 10:34:08), „Svk, pasiemei jau?“ (žinutė siųsta 2015-12-08, 17:18:44), taip pat išsaugota gauta SMS žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (žinutė siųsta 2015-12-07, 14:17:10), 2015-12-08 11:03:10 išsiųsta SMS žinutė į telefono numerį +(duomenys neskelbtini) – „As jau kaune, judu link (duomenys neskelbtini)“. Iš 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 40-IL-7992-(14.20) ir jo išslaptintų priedų matyti, kad 2015-12-08 apie 12:13 val. P. E. kartu su savo tėvu K. E., automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -ojo namo (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone (a/m vairavo K. E.), iš minėto namo (duomenys neskelbtini) laiptinės išėjo vyriškis (kaip nustatyta D. J.), kuris priėjo prie a/m VW LT, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio į a/m VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo atvyko K. ir P. E., visi perkrovė krepšius. Bei iš 2015-12-08 įvykio vietos, esančios Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini) g. tarp namų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje užfiksuotas stovintis baltos spalvos mikroautobusas "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinės durys yra atidarytos, automobilio viduje matyti keturi brezentiniai krepšiai, prie šio automobilio stovi kitas baltos spalvos mikroautobusas "VW LT35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galu privarytas prie kito mikroautobuso galo. Ir toks kaltinamųjų R. L. ir P. E. aktyvus dalyvavimas tik patvirtina jų bendros nusikalstamos veikos momentus nuo 2015-12-04 iki 2015-12-08, būtent R. L. 2015-12-04 Norvegijoje įgyja 102 vnt. lapių kailiukų, juos nedelsiant, t. y. tą pačią dieną sudeda į 4 tašes ir per R. (P. E. švogerį) organizuoja šių tašių išsiuntimą į Lietuvą bei perdavimą P. E., kurias pastarasis 2015-12-08 pagal išankstinį susitarimą su R. L. perima Lietuvoje (siuntinio perkėlimo į automobilį VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), baigties momentas), tuo pačiu tiek R. L., tiek P. E. vienodai aktyviai esant suinteresuotiems šio siuntinio transportavimo eiga ir skubiu perėmimu, kaip liudytojas D. J. nurodė, iš pokalbių/susirašinėjimo supratęs, kad gavėjas (P. E.) reiškė jam norą kuo greičiau iš jo atsiimti krovinį. Tokie kaltinamųjų R. L. ir P. E. veiksmai atitinka bendrininkavimo požymius (nustatytų asmenų aktyvus ir konkretus dalyvavimas, jų veikos bendrumas, šių asmenų tyčia ir susitarimas, bendrai darant nusikalstamą veiką, t. y. bendrai įgyjant turtą – 102 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 5897,64 eurų, žinant, kad šis įgytas turtas gautas nusikalstamu būdu). Kartu byloje kaltinamajam R. L. kaip tęstiniai inkriminuoti veiksmai, jog jis laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2016-04-11 įgijo 525 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 30355,5 eurai, priklausančių įmonės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, savininkui M. I., bei šiuos įgytus 525 vnt. lapių kailius laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), bokso Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tačiau 2016-04-11, 12.40 val., kratos metu šie lapių kailiai buvo rasti bei paimti policijos pareigūnų, dėl ko tokiais savo tęstiniais veiksmais jis bendrai įgijo didelės vertės turtą – 627 vnt. lapių kailių, kurių bendra vertė 36253,14 eurų, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kaltinamasis R. L. nurodė, jog jo žinioje buvusius 525 vnt. kailius įsigijo iš to paties asmens, kaip ir aukščiau minėtus 102 vnt. kailius, kuriuos jam mikriuku po 100 vnt. kailių į Lietuvą siuntė per 4 ar 5 kartus, taip pat nurodė, kad kai iš R. sužinojo, jog Lietuvoje P. E. sulaikė policija dėl jo siuntos, kadangi jis turėjo to asmens, iš kurio įsigijo lapių kailius telefono numerį, tai jam paskambino ir paklausė, ar tie kailiai nėra vogti, nes juos Lietuvoje paėmė policija, užtikrino, kad tie kailiai tikrai nevogti bei sakė, kad pardavimui turės dar lapių kailių, kuriam po to vėl paskambino ir jie susitarė, kad jis į mikriuką įdės 100 vnt. kailių, iš viso tas asmuo jam kailius siuntė 4 ar 5 kartus, kiekvienu atveju jam įdėdavo maždaug apie 100 vnt. kailių, paskutinį kartą mikriukas kailius atvežė prie kelio, netoli jo naudojamo garažo (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėtame garaže ir laikė visus kailius, atvežtus per 4 ar 5 kartus. Nors šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. L. teisme patvirtino, kaip teisingai surašytus, tačiau teismas ir šiuos jo parodymus vertina kaip jo gynybinės versijos pozicija, kurie paneigiami ne tik jau pirmiau aprašyta kaltinamojo pateikta abejotinos reikšmės sutartimi, šio kaltinamojo nenuoširdžiu elgesiu ikiteisminio tyrimo metu, kai jis (iki įtarimų pareiškimo) jokių paraiškų dėl kailių jam priklausomybės neteikė, teiravosi dėl kailių, kurie buvo ne iš jo paimti, ir paneigė pasakydamas, jog jie jam nepriklauso, o tik rūpinasi dėl draugo, tokios jo paraiškos į nagrinėjamoje byloje tiriamo dalyko teisėtą priklausomybę atsirado tik pareiškus įtarimą ir bylą perdavus teismui, o byloje nustačius tikrąjį turto savininką ir faktą, jog šis turtas iš jo buvo pavogtas, tik rodo kaltinamojo suinteresuotumą subjektyviomis, objektyviai nepagrindžiančiomis priemonėmis, išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat jau pirmiau išdėstytų baudžiamosios bylos įrodymų visuma. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-307/2007). Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus, kaip ir nustatyta nagrinėjamu atveju.

Kaip jau minėta, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šioje byloje abu kaltinamieji P. E. ir R. L. vienareikšmiškai neigė ir teigė, jog jie nežinojo, kad byloje aptariami ir jų dispozicijose esantys lapių kailiai buvo gauti nusikalstamu būdu, t. y. pavogti. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltininko suvokimo, žinojimo pagrindimui, jog jis įgijo turtą, kuris buvo gautas nusikalstamu būdu, įstatymas nereikalauja įrodinėti kaltininko žinojimo apie paties padaryto nusikaltimo, kuriuo buvo užvaldytas šis turtas, aplinkybes, o tik reikalauja pagrįsti jo supratimą apie kito asmens padarytą nusikaltimo pobūdį, t. y. suvokimą, kad jis turtą įgijo iš asmens, kuris jį gavo neteisėtai padarydamas nusikalstamą veiką. Tokius kaltinamųjų gynybinio pobūdžio teiginius objektyviai paneigia 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo išslaptinti, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R. L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iš kurių turinio galima suprasti, būtent 2015-11-27 19.11 val. tarp R. L. (bylos duomenimis tuo laiku išvykusio iš Lietuvos, tai patvirtino ir pats kaltinamasis R. L.) ir P. E. (bylos duomenimis tuo laiku buvusio Lietuvoje, Šiauliuose) eina kalba apie „pateles ir patinus“, „A. ūgio“, „vaikštai kaip nori, kaip namuose“, R. L. duoda nurodymus P. E., jog pastarasis „nubėgtų, paimtų iš jo garažo tokias štukines tašes, dešimt ar aštuonias, jas visas ir viskas, supranti kam?, nes tie, tie žinok iš maišų, jie baik, čia jie tokie A. (bylos duomenimis R. L. pusbrolio) ūgio, kai viską paimsi kažkam su batais tai įdėsi, kad čia atvežtų“, toliau 2015-11-30 12.12 val. tęsiasi tarp R. L. ir P. E. pokalbiai, kai R. L. teiraujasi „ar girdi, gal eis įdėt tenai jam, švogeriukui ten tas tašes“, P. E. atsakė „tai aš manau išeis, kiek maždaug ten būtų“, R. L.: „du, trys tūkstančiai“, toliau 2015-12-01 10.04 val. tęsiasi jų pokalbiai ir matyti, kad R. L.: „girdi, gal išeitų nors tris tiktai jam šiandien paimti“, P. E.: „viskas aišku“, greta šių duomenų liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad 2015-12-01 jam paskambino R. (P. E. švogeris) tikslu perduoti kažkokį siuntinį, tačiau jam pasakius, kad per Šiaulius nevažiuos, sutarė, jog šį siuntinį jam atveš kažkas kitas iki Kryžkalnio, tai buvo 2015-12-01 apie 19.30-20.00 val., du vyriškiai (vienas iš jų P. E.) padavė vieną dėžę (P. E. byloje nurodė, kad R. L. galbūt į mikriuką vežėjui ir įdėjo kokią tašę, o R. L., jog gali būti, kad dėl tašių skambino P. E., dabar to nepamena), taip D. J. 2015-12-03 ryte buvo Norvegijoje, perdavė dėžę R. namuose, po to jam grįžtant atgal į Lietuvą 2015-12-04 pagal skambutį iš R. garažo paėmė jam perduotus daiktus: stalą ir 4 turgines tašes, buvo užgarantuotas, jog tai patalynė, nors kelionės metu ir pastebėjo, jog tai kailiai, pagalvojo kailinė patalynė, jokių įtarimų jam nekilo, 2015-12-08 atsiimti šio siuntinio atvyko du asmenys, vienas iš jų tas pats P. E. Be to, kaltinamasis P. E. patvirtino ir tai, kad R. L. 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn., tiksliai dienų neprisiminė, buvo apsistojęs pas jo sesę ir švogerį R. M. Norvegijoje, prašė leisti permiegoti. Tolesni R. L. ir P. E. pokalbiai rodo, kad 2015-12-04 19.57 val. R. L. informuoja P. E. „girdi, lauktuvių tau įdėjom, pradžiai“, P. E.: „pradžiai, viskas aišku“, R. L.: „yra dar žinai dar čia susidėliot, nu parveš tau pradžiai pasižiūrėti žinai“, „...tada tu su R. susiskambink į kokį numerį ten duot žinai tau skambintų ten mikriukas tas kur tu davei tašę“, „nu dabar, atrodo, šiandien išvažiuos...“, ir toks tarpusavio veiksmų derinimas nuo 2015-11-27 (t. y. iki vagystės fakto) vienareikšmiškai pagrindžia, kad R. L. ir P. E. veikė bendrai, bei iki bendrininko R. L. išvykimo iš Lietuvos P. E. jau buvo žinomas bendrininko R. L. vykimo tikslas - neteisėtu būdu gauto turto, kailinių žvėrelių kailių įgijimas. Nepagrįsti kaltinamųjų teiginiai, jog jų telefoniniai pokalbiai užfiksuoti ne visi, dabar tik iš konteksto imamos atkarpos ir jomis bandoma pagrįsti jų kaltę, tarp jų buvo įvairios kalbos ir apie kailių pirkimą, ir apie kailių kainas, ir apie padangas, tai paneigia teisme apklaustas liudytojas S. S. (pareigūnas), kuris nurodė, kad tarp R. L. ir P. E. skambučių buvo ne vienas, bet tie, kurie nebuvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui, jie buvo sunaikinti įstatymų numatyta tvarka, kurie buvo reikšmingi, jie nesunaikinti ir yra byloje, iš jų skambučių nustatė, kad buvo kalbama, tariamasi, kiek tų kailių gali būti, kokia jų vertė Lietuvoje, kiek kam liks pardavus kailius, pokalbių apie teisėtą įsigijimą, mainus, ar skolinimąsi, jis neužfiksavo, nepamena, kad tokie iš viso būtų buvę, apie pirkimą pokalbių nebuvo, buvo fiksuojami skaičiai apie kailių kiekius ir jų vertes, galėjo iš konteksto padaryti išvadą, kad tai kailiai, atsispindėjo, kad toje fermoje nakties metu lankėsi ir apsižiūrinėjo, iš to galėjo suprasti, kad kalba eina apie kailius, kad kailiai vogti, tai pas juos tokie duomenys buvo, tai nusprendė iš L. ir E. pokalbių, pokalbių apie padangas nebuvo, nežinoma jiems, ar nors vienas asmuo iš jų dalyvavo vagystėje. Kaip jau nustatyta, dalis kailių buvo gabenama 2015-12-04 iš Norvegijos į Lietuvą ir juos gabenusiam vairuotojui D. J. buvo pasakyta, kad rankinėse yra patalynė – sąmoningas vežėjo suklaidinimas, šio siuntinio galutinis gavėjas nebuvo įvardintas, kaip vėliau paaiškėjo, tai P. E. Liudytojas D. J. parodė, kad jam bekraunant kitus siuntinius reikėjo perkrauti tas tašes ir vieną tašę pažiūrėjo, buvo kailis, kitoje tašėje taip pat buvo kailis, pagalvojo, gerą patalynę veža, po to P. E., paskambinus dėl siuntinio atsiėmimo, dar papriekaištavo, kad nieko nesakė, jog tašėse yra kailiai, P. E. pasakė, kad čia viskas gerai, dėl to papriekaištavo ir jam paskambinus R., kuris pasakė, kad nepažįsta tų žmonių, kurie paliko tas tašes, nors tos tašės buvo R. garaže užrakintos, R. pažįstami pasidarė jau nebepažįstami, kas pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. žinojo ir suvokė apie neteisėtą šių kailių kilmę, apie nusikalstamą siuntinio turinį ir apie jų veikimą bendrai. Be to, 2015-12-16 mobilaus ryšio telefono "Iphone 4S", 2015-12-08 paimto iš mikroautobuso "VW Transporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu (P. E.), apžiūros protokole užfiksuota, kad telefone išsaugota „Viber“ programa, kurioje išlikęs susirašinėjimas su asmeniu „R.1“. Susirašinėjimas nuo 2015-12-04, 17:53:54, iki 2015-12-05, 11:50:20 val. Nuo asmens „R.1“ gautos sekančio turinio žinutės: „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.), „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.), 2015-12-04 18:04:08 išsiųsta žinutė asmeniui „R.1“ – „supratau“. Iš aukščiau jau paminėtų R. L. ir P. E. pokalbių matyti, kad 2015-12-04 19.57 val. R. L. informuoja P. E. „girdi, lauktuvių tau įdėjom, pradžiai“, P. E.: „pradžiai, viskas aišku“, o liudytojas D. J. patvirtino, kad siuntinį Norvegijoje – 4 tašes, kaip vėliau paaiškėjo su 102 vnt. lapių kailiais, pasiėmė 2015-12-04 vakare. Be to, ir pats kaltinamasis P. E. byloje patvirtino savo pokalbius su R. L. apie lapių kailius, R. L. būnant Norvegijoje, taip pat patvirtino iš R. L. gavęs žinutę su skaičiais, iš kurių jis nujautė (vadinasi, suprato, ką P. E. ir atrašė žinute), kad tai susiję su kailiais. R. L. žinutę P. E. „105 bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:13 val.) objektyviai atitinka P. E. perduotos siuntos turinį su 102 vnt. lapių kailiais, kurie bylos duomenimis buvo pavogti iš fermos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, ir norvegas juos atpažino. Tuo tarpu R. L. sekančios, laiku nenutolusios, žinutės P. E. „yra apie 1000“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:40 val.), „ir dar bus“ (žinutė siųsta 2015-12-04, 18:03:46 val.) objektyviai atitinka bylos faktines aplinkybes, jog 2015-12-04 nakties metu buvo pavogta apie 970-972 vnt. lapių kailių iš fermos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Norvegijoje, bei 525 vnt. lapių kailiai, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriuo nuomos pagrindu naudojosi R. L., ir norvegas juos atpažino. Kartu iš pokalbių turinio matyti, kad R. L. būdamas užsienyje bendravo su autovilkiko vairuotoju D. R., kuriam galimai taip pat norėjo įdėti siuntą su kailiais, tačiau su juo nesusitiko ir kailių neperdavė, kadangi D. R. skubėjo į keltą. Be to, barkodų atsidūrimas R. L. nuomojamame garaže siejamas su P. E., nes kaip nustatyta, šie rasti barkodai priklausė liudytojo Z. D. kailinių žvėrelių ūkiui, ką liudytojas teisme ir patvirtino bei nurodė pažįstantis P. E., kaip asmenį dirbusį jo auginamų audinių ūkyje, kuris matė barkodų laikymo vietą, ir kuris galėjo iš jo įmonės paimti, nors neįsivaizduoja, kam jo įmonės barkodai buvo reikalingi, lapėms yra atskiri barkodai, su jo įmonės barkodais jų parduoti aukcione negalėjo, nebent neoficialiai. O ir pats kaltinamasis P. E. – asmuo, tiesiogiai susidūręs su kailinių žvėreliu auginimu, išmanantis šio verslo subtilybes, žinantis apie jų teisėtus įgijimo bei pardavimo būdus, kad jie įprastai parduodami ir įgyjami organizuojamų aukcionų metu, juos užauginus fermoje, ir kad jie (kailiai) ženkliai, kelis kartus pigiau už savikainą tikrai nepardavinėjami, puikiai suvokė, kad galimybės jų teisėtai įgyti Norvegijoje ženkliai, kelis kartus pigiau už savikainą (kai savikaina Norvegijoje tuo metu buvo 50-60 eurų) tikrai nebuvo. Kas taip pat pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. žinojo ir suvokė apie neteisėtą šių kailių kilmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijas, įrodinėjant įgijimo momentą, nėra būtinas tikslo (parduoti ar kitaip realizuoti) nustatymas, dėl kurio konkrečiai buvo įgytas nusikalstamu būdu gautas turtas, šiuo atveju svarbiausias kaltininkų suvokimas ir žinojimas, jog jie įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą ir nori taip veikti. Tačiau nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų P. E. ir R. L., tiek jų bendroje veikoje, tiek R. L. tęstinėje, tikslas akivaizdus - įgytą nusikalstamu būdu gautą turtą realizuoti, ir tai matyti iš 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 40-IL-7993-(14.20) ir jo prieduose, kurie buvo išslaptinti, užfiksuotų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių tarp R. L. ir P. E. laikotarpiu nuo 2015-11-22 iki 2015-12-08, iš kurių turinio galima suprasti, kad R. L. su P. E. aptarinėjo lapių kailių dydžius, kokia tų kailių vertė ir jų realizavimo galimybės Lietuvoje, aptarinėjo, kokios sumos pinigų atitektų kiekvienam, juos realizavus, 2015-11-27 19.11 val. P. E. žinutė R. L.: „tai čia sakau, čia rasim, kur atiduot mes. Tai čia probl..., net, net, net nedvejok“, bei užfiksuotų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių P. E. laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2015-12-08, iš kurių turinio galima suprasti, kad P. E. aptarinėja realizavimo kainas. Be to, liudytojas M. I. patvirtino, kad kailiai jam grąžinti normalios, geros kokybės, jie buvo tinkamai laikomi, asmenys turėjo žinoti, kaip laikyti kailius, kad jų kokybė nesugestų, būtent apibūdinant 525 vnt. lapių kailius, kurie buvo paimti 2016-04-11 kratos metu iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriuo nuomos pagrindu naudojosi R. L. Kaip jau aukščiau paminėta, kaltinamasis P. E. – asmuo, tiesiogiai susidūręs su kailinių žvėreliu auginimu, išmanantis šio verslo subtilybes, be to, ir barkodų, priklausančių liudytojo Z. D. kailinių žvėrelių ūkiui, atsidūrimas R. L. nuomojamame garaže siejamas su P. E., o pastarasis ir R. L. draugai bei R. L. niekaip nesusijęs su kailinių žvėreliu auginimu. Liudytojas Z. D. parodė, kad yra galimybė, kai ferma, auginanti lapes, gali supirkti minėtus kailius ir uždėjusi savo barkodus parduoti, kaip savo kailius, nors kiekvienoje fermoje turi matytis buhalterijoje, kiek augina gyvūnėlių, P. E. jo ūkyje dirbo, kaip darbininkas, žadėjo turėti savo fermą, jam buvo įdomu, o jei kailius ne aukcione realizuoti, tai nebent neoficialiai, turguje, siuvyklose, kur siuvami kailiniai. Kas taip pat pagrindžia, jog kaltinamieji P. E. ir R. L. žinojo ir suvokė apie neteisėtą šių kailių kilmę bei jų tikslus.