Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š., taikytas lygtinis paleidimas, asmuo pasiųstas atlikti likusią neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi skirtą laisvės atėmimo bausmės dalį;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme (Liteko sistemos duomenimis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. Š. neturėdamas teisėto pagrindo laikė, bei panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei iki 2024 m. birželio 18 d., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, radęs, ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo K. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją neteisėtai laikė su savimi iki 2024 m. birželio 18 d., kai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų patikrinimo metu prisistatęs, jog jis yra K. S., ją panaudojo, minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, pateikdamas ją kaip savo.

A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje įrodymų

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje įrodymų

2024 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos protokole A. Š. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pripažįsta, kad svetimą dokumentą laikė. Iki įvykio galimai prieš 3 dienas, dienos metu, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), rado asmens tapatybės dokumentą išduotą K. S. vardu. Paėmė minėtą dokumentą su tikslu atnešti į policijos komisariatą. Kadangi vartojo alkoholinius gėrimus nespėjo to padaryti. Kad 2024 m. birželio 18 d. pateikė policijos pareigūnams ne savo dokumentą paaiškinti nieko negali, nes buvo neblaivus ir nieko nepamena. Asmens dokumentu nesinaudojo, tiesiog laikė ir norėjo nunešti į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi (3 t., el. b. l. 23-25).

2024 m. rugpjūčio 8 d. įtariamojo apklausos protokole A. Š. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta pilnai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų kuriuos davė įtariamojo apklausose ir jų keisti nenori. Pripažįsta, jog su savimi turėjo narkotinės medžiagas kurios yra minimos įtarime ir jas norėjo suvartoti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat pripažįsta pilnai, jog su savimi turėjo, bei panaudojo svetimą asmens dokumentą, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų padarymo gailisi. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (3 t., el. b. l. 150-152).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ karfentanilis yra narkotinė medžiaga įrašyta į 1961 m. Bendrojo narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 45 punktą.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos narkotinės medžiagos kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pirmiau nurodyti BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia ar neturėdamas teisinio pagrindo įgyja fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios jo veikos nukentėjusysis neteks šių dalykų ir tokių padarinių nori. Šią veiką asmuo daro neturėdamas teisės disponuoti dokumentais. BK 302 straipsnio numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013). Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama, kas reiškia, jog bet koks disponavimas tokiu svetimu dokumentu, tame tarpe ir jo laikymas bei gabenimas, taip pat yra neteisėtas. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų – be teisėto pagrindo dokumento įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (įskaitant pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), rado asmens tapatybės dokumentą išduotą K. S. vardu. Paėmė minėtą dokumentą su tikslu atnešti į policijos komisariatą. Kadangi vartojo alkoholinius gėrimus nespėjo to padaryti. Pripažįsta, jog su savimi turėjo bei panaudojo svetimą asmens dokumentą. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir 2024 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas, liudytojų A. G., K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. birželio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Byloje esantys įrodymai ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesioginę tyčia, nes tiriamo įvykio metu jis suvokė, kad neteisėtai laikė, o vėliau panaudojo K. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo taip veikti.

Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. 2024 m. birželio 18 d., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, radęs, ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo K. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją neteisėtai laikė su savimi iki 2024 m. birželio 18 d., kai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų patikrinimo metu prisistatęs, jog jis yra K. S., ją panaudojo, minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. S. vardu, pateikdamas ją kaip savo.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (3 t., el. b. l. 180-182).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamas baudžiamajam nusižengimui ir tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su valdymo tvarka, dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui.

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuosavybei, finansų sistemai (4 t., el. b. l. 1-21). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (4 t., el. b. l. 24-37), nedirba (4 t., el. b. l. 22-23). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia, todėl, jam už padarytą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina 45 parų arešto bausmė, o už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje skirtina 75 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokie bausmių dydžiai, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

A. Š. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu A. Š. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 75 parų arešto bausme apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, ir paskiriant A. Š. subendrintą 75 parų arešto bausmę.

A. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 50 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 17 d. 10.20 val. iki 2024 m. gegužės 18 d. 10.06 val. (1 t., el. b. l. 33-38, 2 t., el. b. l. 112-114), nuo 2024 m. birželio 18 d. 22.00 val. iki 2024 m. birželio 19 d., 15.06 val. (2 t., el. b. l. 152-155, 3 t., el. b. l. 39-41) (dvi dienos).Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu šis A. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 48 arešto paros.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirta bausme (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi skirtos subendrintos likusios neatliktos bausmės dalimi), 2024 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 101-104), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvienos savaitės pirmadienį (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 26-29) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – po tyrimo likę objektai ir objektų pakuotės supakuoti į voką, vokas užklijuotas ir užantspauduota spaudu “POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, nuoplova su galimais narkotinių medžiagų pėdsakais, švirkštas kartu su adata, susukti folijos gabaliukai su juose esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis, saugomi PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini). – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. Š. subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 17 d. 10.20 val. iki 2024 m. gegužės 18 d. 10.06 val., nuo 2024 m. birželio 18 d. 22.00 val. iki 2024 m. birželio 19 d., 15.06 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 48 (keturiasdešimt aštuonios) arešto paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvienos savaitės pirmadienį (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – po tyrimo likusius objektus ir objektų pakuotes supakuotas į voką, vokas užklijuotas ir užantspauduotas spaudu “POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, nuoplovą su galimais narkotinių medžiagų pėdsakais, švirkštą kartu su adata, susuktus folijos gabaliukus su juose esančiomis galimai narkotinėmis medžiagomis, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.