- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e1-3141-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38010-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- O. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (atlikęs 2021 m. vasario 17 d.);
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 30 d., 22.10 val. iki 2021 m. gegužės 1 d., 12.06 val. (viena para), nustatant galutinę 59 parų arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. B., 2021 m. spalio 30 d., apie 23.30 val., Vilniuje, S. Batoro gatvėje, ties įvažiavimu į Belmonto gatvę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis O. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio 30 d., apie 22 val. vartojo alkoholinį gėrimą – alų, išgėrė apie 4 skardines. Gėrė kartu su draugu, kuris pas jį buvo atvykęs savo automobiliu. Draugui užmigus, paėmė iš jo automobilio raktelius, jį patį paguldė į jo automobilio keleivio vietą, nes norėjo draugą nuvežti namo. Prieš sėsdamas už vairo jautėsi neblaivus, bet galvojo, daug neįpūs. Automobilį vairavo jis (O. B.), o draugas miegojo. Važiuodamas vienoje iš Vilniaus gatvių padarė eismo įvykį. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 23.35 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Stepono Batoro gatve važiuoja automobilis „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami tą automobilį pastebėjo Stepono Batoro gatvėje, prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą, prie Belmonto gatvės, automobilis buvo atsitrenkęs į kelio atitvarus. Priėjo prie automobilio, prisistatė, paprašė vairuotoją pateikti reikiamus dokumentus. Kaip vėliau buvo nustatyta, automobilį vairavo O. B., kuris paaiškino, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Nuo O. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl įtardami, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti jo girtumą. Alkotesteriu pirmu pūtimu 23.46 val. O. B. nustatė 2,16 promilių girtumą, antru pūtimu – 00.02 val. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Kadangi O. B. vairuodamas automobilį kliudė kelio atitvarus bei buvo padaręs eismo įvykį, tai yra atsitrenkęs į kitą automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į vietą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas V1841, kurie registravo eismo įvykį. O. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS patalpas tolesniam aiškinimuisi. Automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykis buvo filmuotas BodyCam 1734. Jie (pareigūnai) atvykę į įvykio vietą vairavimo fakto nematė, matė tik jau įvykusį eismo įvykį. Vairavimo faktą matė asmuo, į kurio automobilį atsitrenkė O. B. - J. K., kuris ir kvietė policiją. Prie jų (pareigūnų) O. B. jokių gėrimų nevartojo (b. l. 49-51). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. (J. P.) parodė, kad lengvasis automobilis „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tačiau 2021 m. spalio 29 d. žodžiu buvo sutaręs su D. P., kad šį automobilį jam parduoda už 2 500 EUR. D. P. jam paliko 500 EUR užstatą ir pasiėmė automobilį. Pirkimas pardavimas nebuvo įformintas, nes D. P. norėjo pirkti automobilį mamos vardu. Likusią sumą jis žadėjo sumokėti per mėnesį. Kadangi D. P. mama neturėjo elektroninės bankininkystės, visa suma nebuvo sumokėta, jie negalėjo automobilį užregistruoti „Regitroje“. D. P. yra jo pažįstamas, todėl juo pasitikėjo ir atidavė jam automobilį. Tik apklausos dieną sužinojo, kad jo draugas buvo sulaikytas, nes vairavo neblaivus jo (J. P.) automobilį. Draugas jam taip pat pasakė, kad automobilis apgadintas. Po įvykio savo automobilio nematė, nežino kaip smarkiai jis apgadintas. Dėl civilinio ieškinio sumos apklausos metu pasisakyti negali, nes, kaip minėjo, apgadinimų nematė, nežino, kokio jie masto. Pageidauja pareikšti civilinį ieškinį. Automobilį prašo grąžinti jam, nes pinigai už automobilį dar nebuvo sumokėti (b. l. 54-55).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 30 d., 23:46:23 val. O. B. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o 2021 m. spalio 31 d., 00:02:02 val. nustatytas – 2,00 promilių neblaivumas (b. l. 13-14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. O. B. 2021 m. spalio 30 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 23.46 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 2021 m. spalio 31 d. 00.02 val. O. B. nustatytas 2,00 promilių girtumas (b. l. 12).
Registruotų kelių transporto priemonių išraše nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju yra J. P. (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Volkswagen Phaeton“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 4 220 EUR (su PVM) (b. l. 20).
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis O. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. J. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas. Šiais įrodymais nustatyta, kad O. B. vairavo automobilį „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,00 promilės), todėl kaltinamojo O. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės.
Kaltinamasis O. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė leisti konfiskuotino turto vertę sumokėti dalimis (b. l. 95-96, 97).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad O. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – O. B. anksčiau teistas 6 kartus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiškų nusikaltimų padarymą neteistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 56-71), jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 71), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 70), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Anksčiau O. B. buvo skiriamos tiek švelnės laisvės apribojimo bausmės, tiek ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis elgesio nepakeitė, nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus vos 10 dienų po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta arešto bausmė, jo atžvilgiu priėmimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 45 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, O. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Pagal šį baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (bausmės dar nėra pradėjęs atlikti, todėl neatlikta bausmė – 59 paros arešto), prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, jokie pagal anksčiau priimtą nuosprendį atlikti bausmės (ar suėmimo) laikotarpiai neįskaitomi, nes bausmė bendrinama tik su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi.
Ikiteisminio tyrimo metu O. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 30 d., 23.46 val. iki 2021 m. spalio 31 d., 16.02 val., t. y. vieną dieną (b. l. 89-90, 91-92), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinės subendrintos bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
O. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. O. B. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, nepaisant to, kad jautėsi neblaivus, tikslingai paėmė svetimą automobilį, į kurį paguldė miegantį draugą, taip keldamas tiesioginį pavojų pastarojo sveikatai ir gyvybei, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam neteistas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant O. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir jam netaikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo O. B., priklauso J. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. O. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, būdamas vidutinio girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, nepaisant to, jog jautėsi neblaivus, automobilį vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Važiavo ne vienas, o su draugu, kurį miegantį, pats paguldė į automobilį, taip keldamas tiesioginį pavojų pastarojo sveikatai ir gyvybei, be to, vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Pareigūnų buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją, atitinkamai kaltinamojo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 4 220 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamasis prašė konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo termino. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje (teismo baudžiamajame įsakyme) nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui (teismo baudžiamajam įsakymui) ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui, kuris jį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas) (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-195-873/2019, 1A-715-851/2018). Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, vadovaudamasis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo dalyvių prašymu, savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog klausimą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo gali spręsti antstolis, todėl kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-408-315/2018, 1A-133-365/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-634/2021). Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamojo prašymas netenkintinas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 22-23), taikytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinas.
Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.
Automobilis „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. (b. l. 16-18, 26, 47). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga (b. l. 27-44). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 194,20 EUR (b. l. 26). Byloje yra pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad patirtos procesinės išlaidos yra atlygintos, todėl priteisti jų nėra pagrindo (b. l. 46).
Kiti klausimai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 84-86, 87-88) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą – dokumentas grąžintinas kaltinamajam. Kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, O. B. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir nustatyti galutinę subendrintą 74 parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. B. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, O. B. į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 30 d., 23.46 val. iki 2021 m. spalio 31 d., 16.02 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.
Išieškoti iš O. B. valstybės naudai 4 220 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
O. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – paimtą dokumentą grąžinti O. B..
O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.