- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- 1-713-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-35753-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. Z.
- Advokatai
- Tomas Januškevičius, Stasys Sanda
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorėms Neringai Malinauskaitei Posaškovai, Ievai Danylienei, Vidai Bracevičienei
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. K. (A. K.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs; dirbantis (duomenys neskelbtini); ankščiau teistas
1) 2018-11-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės apribojimu 1 m.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2021-10-14 apie 14 val. 30 min., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)m. atžvilgiu, t.y. tyčia, pakėlęs nuo žemės netoli garažo gulėjusią trinkelę mesdamas pataikė R. Z. į kairės pusės mentės sritį, po to kirvio buku galu sudavė šiam į galvos kairės pusės sritį (kairįjį smilkinį), kairįjį petį, o R. Z. dengiantis galvą rankomis - į dešinės rankos plaštaką. Šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais, nemažiau kaip keturiais atskirais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam R. Z. padarė poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimą su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairės menties projekcijoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės mentės apatinio kampo lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, jog papietavęs namie, išėjo iš namo ant laiptelio ir pamatė, kad nukentėjusysis guli prie garažo, priėjus prie pastogės nukentėjusysis pradėjo kažką šaukti. Matėsi iš kalbos, kad buvo išgėręs, arti prie šio priėjęs nebuvo. Vėliau nukentėjusysis iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Po penkių minučių nukentėjusysis pradėjo vaikščioti. Visą laiką nukentėjusiojo nestebėjo, jam vaizdą uždengė automobilis. Mano, kad jeigu nukentėjusysis gulėjo, tai arba pats nukrito, arba jam kažkas sudavė, nes jis prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo, nesisveikino su juo ir trinkele nesudavė. Be to, nukentėjusysis tiesė kabelį ir jis mano, kad nukentėjusysis galėjo užkliūti už trinkelių. Jeigu jis būtų sudavęs kirviu, būtų skilusi nukentėjusiojo galva. Jis prie malkų dirbo su trimis kirviais ir siūlė policininkams paimti kuriuos jie tik nori. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba, dėl to, kad nori išvaryti jį iš namų. Prieš maždaug 10 metų namas buvo perrašytas dukros vardu, tuo metu ji jau buvo santuokoje. Dukra jam leidžia jam gyventi name. Nukentėjusysis jam nekartą sakė, kad jį pasodins ir viską atims, taip pat ir įvykio dieną jam sakė, kad išvarys iš namų. Kad išvarys jį iš namo sakė ir įvykio dieną. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano kad nukentėjusysis tokiu būdu nori iš jo atimti paskutinę dalį žemės, kad visa teritorija būtų laisvą.
Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie namo tvarkė teritoriją, vaikštinėjo pirmyn atgal, ėjo į garažą. Kaltinamasis irgi vaikštinėjo skersai kelio po kiemą, buvo prie malkinės. Kaltinamasis jam pasakė: „ko čia vaikštai po mano žemę“. Atsakė, kad gali eiti į savo garažą. Ir taip žodis po žodžio, kaltinamasis paėmė trinkelę ir metė į jį, kad užsičiauptų. Metė ir pataikė jam į šoną. Tada paėmęs plytelę metę atgal. Negali pasakyti ar pataikė tada kai plyta skriejo link kaltinamojo, šis iškart pasilenkė, paėmė kirvį ir jo metaline dalimi sudavė jam vieną smūgį. Lietė galvą ir petį. Po smūgio sudavimo nukrito ant dešinio šono, apsivertė ant nugaros, ištraukė telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Policija kirvio nerado. Jam žinoma, kad kaltinamais kirvius laiko sandėliuke ir sandėliukas nerakinamas. Trinkelę nufotografavo įvykio vietoje. Ten buvo išimtos keturios trinkelės, kad būtų galima tiesti kabelį. Taigi jam buvo suduotas vienas smūgis kirviu ir vienas smūgis trinkele. Smūgis kirviu buvo labai skausmingas. Po smūgių atsirado lūžiai, lūžo ranka ir kreivai suaugo. Tris mėnesius buvo nedarbingas. Iš esmės konfliktas vyksta dėl to, kad jis su žmona atsiskyrė nuo jos tėvų, padarė pertvarą, pas juos du atskiri įėjimai. Uošvė mėgsta vadovauti. Jau 5 metai vyksta konfliktai dėl namo ir žemių. Iš viso 15 arų, jie turi 6 arus, o kaltinamasis 9 arus turi. Sklypas nėra padalintas. 6 arai sklype, kuriame pastatytas namas ir garažas. Kadastriniai matavimai neatlikti. Konfliktas vyko kaltinamojo žemėje, nes tam, kad jam nueiti į garažą reikia pereiti kaltinamojo nuosavybę. Kaltinamasis su jo žmona nebendrauja, ji jo bijo. Prašo priteisti 6000 Eur turtinės žalos už prarastas pajamas ir 3000 Eur neturtinės žalos. Buvo bloga savijauta, drebėjo rankos kojos, skaudėjo galvą ir petį. Turtinę žalą grindžia tuo, kad turėjo nedarbingumą. Dirbo „Lietuvos geležinkeliai“, traukinio mašinistu. Uždirbo 1600-1700 į rankas. Prarado pinigus už tris mėnesius. Nedarbingumas buvo nuo 2021 m. spalio 17 d. iki 2022 sausio 11 d. Nedarbingumo išmokos negavo dėl alkoholio kvapo, buvo išgėręs 100 g., tada buvo po naktinės pamainos. Reabilitacijoje nesigydė. Mano, kad jei jis ir būtų buvęs blaivus, įvykio nebūtų galima išvengti. Tą dieną, tvarkė žolę, statė vaikui namelį, šiltnamyje darė lysves ir kaltinamasis jam sutrukdė. Sodros sprendimo nemokėti išmokos nebandė ginčyti. Sodrai neteikė dokumentų apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pats sumokėjo į Sodrą už vieną mėnesį. Sodros neinformavo, kad yra nedarbingas dėl šio įvykį. Medicininės pagalbos kreipėsi tą pačią dieną apie 17 val.
Ekspertas J. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Guzas ir nubrozdinimas kairiame smilkinyje buvo koncentruotas ir nusileido. Sutaptų, kad į ši vieta smogta kirvio penteliu stipriu smūgiu. Nukentėjusysis ginėsi ranka. Dėl nugaros - mentės projekcijoje yra kvadratinis nubrozdinimas ir žemiau yra kitas nubrozdinimas 8 cm ilgio, faktiškai atitinka nukentėjusiojo papasakotas aplinkybes. Jei griūti ant nugaros, kvadratinio nubrozdinimo nebūtų. Kvadratinis nubrozdinimas atitiktų kirvio bukagalį, suduota gulinčiam ant nugaros ir žemiau, ir tie abu variantai gali būti. Smūgis turėjo būti suduotas buku daiktu arba trinkele, bet nenukritus. Sužalojimai su smūgio sudavimu sutampa. Jei taip būtų atskirai, tai bent du kartus galėjo griūti. Turėjo griūti sukantis. Jei griūti, tai turėjo keturis kartus taip nukristi. Griūti turėjo ant skirtingų paviršių, į šonus ir ant nugaros. Atitinka sužalojimo mechanizmą ir mažiau tikėtina, kad taip galėjo nutikti nugriuvus. Mažai tikėtina, turėjo ne vieną kartą ir ne viena puse nukristi. Ir ne mažiau 4 kartus. Viena kartą turėjo užsigauti smilkinį, kitą kartą turėjo ranką, ir nugaroje. Bet nugaroje yra du nubrozdinimai, tai mažiausiai 4 kartus turėjo nugriūti.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2021-10-14 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie garažo stovinčio R. Z. gim. (duomenys neskelbtini) m., priėjo jo uošvis A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris be jokios priežasties, kirvio buku galu, tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių sudavė į R. Z. dešinės rankos plaštaką, ko pasekoje R. Z. pajuto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. K. panaudojo smurtą savo šeimos nario - žento R. Z. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35753-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. ( I t. 8-9 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-10-14 Vilniaus apskrities VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35753-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl to, kad 2021-10-14 buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2021-10-14 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie garažo stovinčio R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)m., priėjo jo uošvis A. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuris be jokios priežasties kirvio buku galu sudavė jam tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į R. Z. dešinės rankos plaštaką, ko pasėkoje R. Z. pajuto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. K. panaudojo smurtą savo šeimos nario žento R. Z. atžvilgiu. (1 t. 10 -14 b.l.).
Iš byloje esančio 2021-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrimas kiemas yra prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo kelio namo teritorija yra aptverta tvora, ant namo yra matomas skaičius "9". Namo dešinėje pusėje yra įvažiavimas į kiemą. Kiemo viduryje stovi automobiliai. Kiemas yra grįstas smėliu ir žole. Kiemo teritorijoje tiesiai yra dar vienas pastatas. Pastato viduryje yra garažo durys, virš durų yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta tiesiai į kiemą. Priešais garažo duris yra trinkelėmis grįstas plotas, į kairę pusę nuo garažo durų ant žemės, prie trinkelėmis grįsto ploto, žolės plote yra apie 9 vienetai atskirų trinkelių. Nuo trinkelių į kairę pusę yra praėjimas malkinės link . Malkinėje matomos sudėtos malkos. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, daugiau vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Buvo padarytos fotonuotraukos. Jose matyti 9 vienetai atskirų trinkelių. ( I t. 15-20 b.l.).
Iš byloje esančio 2021-10-14 Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo ,,Dėl nusikalstamos veikos įrankio“, matyti, jog dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-35753-21, apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos padarymo įrankis - kirvis rastas nebuvo. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti kur gali būti kirvis, kaip kirvis atrodė jis taip pat neapibūdino.( I t. 21 b.l.).
Iš byloje esančio 2021-10-14 16.46 val. atlikto A. K. asmens blaivumo testo, matyti, kad A. K. patikros rezultatas – 0,00 ‰. (I t.140 b.l.).
Iš byloje esančio 2022-03-08 nukentėjusiojo R. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad nukentėjusiajam sutikus buvo pradėtas parodymų patikrinimas vietoje R. Z. gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis parodė, kad jam būnant gyvenamojo namo kieme prie garažo (Foto Nr. 1) pradėjo žodžiais konfliktuoti su A. K., kuris stovėjo apie 3 metrų atstumu nuo jo (rodo Foto Nr. 2), kuris supykęs paėmė nuo žemės gabalą trinkelės ir metė į jį (Foto Nr. 3) Rodo vietą kur jam pataikė į kairįjį šoną, labiau nugaros pusėje, apačioje mentės (Foto Nr. 4). Po to R. Z. paaiškino, kad paėmęs nuo žemės tą pačią trinkelės gabalą metė atgal (Foto Nr. 5), ir paaiškino, kad ar pataikė nepamena. Po to R. Z. parodė ir kur A. K. paėmė kirvį iš malkinės pastato (Foto Nr. 6) ir rankomis mojuodamas kirviu artinosi (rodo Foto Nr.7, Foto Nr. 8, Foto Nr. 9) ir nespėjus atsitraukti kirvio buku galu vieną kartą pataikė į dešinę ranką, kai tuo metu rankomis dengėsi veidą, galvą (rodo Foto Nr. 10) , ir paaiškino, tuo pačiu metu užsimojęs kirvio buku galu kliudė galvą, petį ir dešinę ranką. Parodė, kaip po smūgio jis nukrito (Foto Nr. 11), o po to atsisėdo (Foto Nr. 12) ir ištraukęs iš kelnių kišenės telefoną skambino į policiją bei kvietėsi pagalbą. Po to parodė, kad kai atsikėlė pamatė A. K. prie malkų krūvos kur jis jas kapojo (Foto Nr. 13). Po įvykio parėjo namo (Foto Nr. 14).(I t., b.l. 52-65 b.l.).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikiama išvada, kad R. Z. padaryta: poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairės menties projekcijoje, dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės mentės apatinio kampo lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kietais bukais daiktais nemažiau kaip keturiais atskirais trauminis poveikiais galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ( 2021-10-14). Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; delnakaulio ir mentės lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Identifikuoti sužalojimus padariusio daikto negalima, tačiau šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu nėra galimybės. R. Z. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, odos nubrozdijimas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairės menties projekcijoje, dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės menties apatinio kampo lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kietais bukais daiktais nemažiau kaip keturiais atskirais trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti jam nugriuvus, krentant ir panašiai.( I t., 41-42 b.l.).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2021-10-14 BPC skambučio garso įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)''. Garso įrašo data 2021-10-14. Garso įrašo pradžia: 14:51:28. Garso įrašo trukmė: 4 minutė 17 sekundžių. Garso įraše girdima, kad į BPC skambina vyras prisistačiusi, kuris aimanuoja, kalba nerišliai, tekstas nesuprantamas, prašo greitosios pagalbos, sako, kad jį sumušė uošvis, sulaužė šonkaulius.( I t., 89-93 b.l.).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2021-10-14 BPC garso įrašas, kuriame skambinantis vyras praneša, kad reikalinga greitoji pagalba ir policija, nurodo, kad ranką skauda, sujungus su medikais paaiškina, kad ką tik jam yra lūžusi ranka, medikei pasiteiravus kas užpuolė, šis nurodo, kad uošvis. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)". Skambutis fiksuotas iš numerio +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo data: 2021-10-14. Garso įrašo pradžios laikas: 15:20:52. Garso įrašo trukmė: 3 minutė 29 sekundės. Garso įraše girdima, kaip vyriškis skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, girdimas pokalbis lietuvių kalba, kuris nurodo, kad reikalinga greitoji, nurodo adresą kur reikia vykti . (duomenys neskelbtini) nuosavas namas. Nurodo, kad greitoji reikalinga vyrui, patikslina, kad ir policija reikalinga. Nurodo, kad skambino prieš 20 minučių, tačiau labai skauda. Sujungus su greitosios medicinos darbuotoju nurodo, kad jam yra rankos lūžimas, pakartoja adresą kur vykti, nurodo, medikei pasiteiravus kas užpuolė, šis nurodo, kad uošvis. Patikslina, kad jam (duomenys neskelbtini) metai. Nurodo, kad jau kvietė policiją, nurodo, kad labai skauda. Medikė nurodo laukti, nes jau greitoji jau yra išvykusi.(I t., b.l. 94-96 b.l.).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. 1. 2021-10-14 _15:27:04 val. _(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.03 min. Apžiūrint vaizdo įrašą matyti, kad ant namo laiptų kieme pasitinka vyriškis, kuris atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad jam nuėjus į garažą susitvarkyti, užpuolė uošvis, nurodo, kad ne pirmą kartą. Ranka rodo sužalotą vietą kairiojo peties srityje. Policijos pareigūnui pasiteiravus, kur yra uošvis, atsako, kad yra kitoj namo pusėj. Į klausimą dėl ko užpuolė atsako, kad jau seniai buvo užpuolęs, kai dūrė peiliu į šoną, po to praėjus 3-4 metams, vis pyksta ant jo ir vėl užpuolė kirviu. Patikslino, kad kirvio buku galu ir besigindamas nuo jo gavo į petį. Nurodo, kad medikų dar nebuvo. Patikslino, kad jau ne pirmą kartą. Ranka rodo sužalotą vietą kairiojo peties srityje. Policijos pareigūnas teiraujasi kas yra su šonkauliais, su raktikauliu, šis atsako, kad rankos pakelti negali. Policijos pareigūnas prašo pateikti dokumentą, šis nueina į namo vidų. Po to atėjęs iš namo praneša, kad tuoj atvyks žmona. Vaizdo įraše matyti, kaip susijaudinęs vyriškis toliau pasakoja, kas nutiko ir nurodo, kad jam skaudu dėl to, kad jie gyvena mūsų name, o aš nuolat gaunu. Žmona jį palaiko. Vaikų nebuvo. Policijos pareigūnui pasiteiravus, dėl ko taip viskas gavosi, šis atsako, kad norėjo sutvarkyti garažą, išmesti šiukšles, uošvis nepasakė nieko dėl ko, jisai ar girtas, ar blaivus, jokio skirtumo. Nurodo, kad viskas ir prasidėjo nuo tada, kai jam dūrė peiliu, dabar irgi taip gavosi. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas Nr. 2(duomenys neskelbtini) , kurio trukmė 05.00 min., kuriame policijos pareigūnas teiraujasi, ar uošvis blaivus, atsako, kad nežino, dažnai su uošve geria tabletes, kokias nežino. Kai jis ėjo, jis jį užpuolė. Atsako, kad uošvis yra (duomenys neskelbtini)metų gimimo, už jį (duomenys neskelbtini)metų jaunesnis. Parodė, kad vyks į ligoninę, nes ranka sutinusi, skauda. Negali susitaikyti, nes į garažą negali užeit, vis puola ir puola. Jau atsibodo. Atsiprašo, kad verkia. Parodo, kad iš pirmo karto nepavyko prisiskambinti, skambino 112. Policijos pareigūnas nurodo, kad bus tikrinamas blaivumas, padavęs pūtimo antgalį nurodė išpakuoti ir liepė pūsti, jis pučia. Tuo įrašas baigiamas. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 3. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 5 min. Tolesniame vaizdo įraše vyriškiui alkotesteriu nustatomas 1,78 promilių neblaivumas. Paaiškino, kad jam išeiginė diena, išgėrė. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar kai dūrė peiliu, jis kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą, šis atsako, kad taip, vyko teismai, jam buvo paskirti vieneri metai lygtinai. žmonos tėvai pastatė namą, dabar juos terorizuoja, žmona nebendrauja su tėvais. Jie taip pat nebendrauja. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas Nr. 4. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.02 min. Tolesniame vaizdo įraše pranešėjas nurodo, kad atvažiavęs namuose norėjo susitvarkyti, o jis užpuolė. Policijos pareigūnui pasiteiravus, nurodo savo mobiliojo ryšio telefono numerį - (duomenys neskelbtini). Pareigūnai teiraujasi kaip nueiti iki uošvio, šis juos palydi. Pro atidarytas namo duris užėję teiraujasi kas nutiko. Moteris atsako, kad pas mus nieko. Pareigūnas klausia kodėl kviečia. Vyriškis nurodo, kad pats užkliuvo ir parkrito, ir šaukė. Moteris nurodo, kad jis pusę dviejų pradėjo belsti į sieną, o ji paskambino dukrai, kuri buvo darbe. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas Nr. 5. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.00 min., toliau tęsiamas moters pasakojimas, kad beldimas nustojo, todėl ji manė, kad dukra jam paskambino. Manė, kad jis jau miega. Tada vyras išėjo į lauką, ji plovė indus ir išgirdo, kad kažkas šaukia. Atidariusi duris pamatė, kaip jis guli po ta ir rėkia ,,pagalbos, pagalbos, policija". Vyras sako, jis ėjo, užkliuvo už plytelės ir nukrito ten. Ten pats išardęs plyteles, ėjo, užkliuvo ir nukrito. Moteris nurodo, kad jis girtas, grįžęs iš darbo, matyt, prisigėrė ir /nesuprantami žodžiai/. Moteris nurodo, kad jis girtas ir jam jau balti arkliai, nes sakė, kad visus iš čia išvarys. Atvykusi greitoji medicinos pagalbos brigada apžiūri pranešėją, medikas kieme pildo medicinos dokumentus. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas Nr. 6. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.00 min. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnai informuoja, kad pranešėjas išvežamas į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apžiūrėję medikai nustatė, kad reikia peršviesti raktikaulį ir sutinusi, sumušta ranka, riešas. Po to pranešėjas nurodo vietą kieme, kur įvyko įvykis, policijos pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. Teiraujasi dėl kirvio, pranešėjas nurodo, kad uošvio reikia klausti. Policijos pareigūnas asmeniui nurodo, kad eitų pas medikus, o kitam asmeniui nurodo, kad jis bus sulaikytas, kad advokatą gali išsikviesti į vietą. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas Nr. 6. (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 05.00 min. Vaizdo įraše užfiksuota kaip moteris nurodo pareigūnui, kad ten matosi kaip žolė sulaužyta, kur jis nugriuvo, kepurė mėtosi. Policijos pareigūnas nurodo, kad viską užfiksavo, nufotografavo, kad tyrėjas pabendraus su jos vyru, su dukros vyru ir priims sprendimą. Vyras yra sulaikomas ir bus apklausiamas. Policijos pareigūnas teiraujasi, dėl ko vyksta ginčai. Moteris atsako, kad dėl šio namo, kuris jau pastatytas prieš 10 metų, jie pastatė, padovanojo dukrai ir nenori, kad namas atitektų vaikui, kurį jie paėmė. Nurodė, kad namą pageidauja palikti dukterėčiai, o ne svetimam vaikui. Parodė, kad ir šiandien gulėdamas šaukė ,,išvarysiu, aš jus išvarysiu". Policijos pareigūnas nurodo, kad kirvio nėra. Tuo garso įrašas baigiamas.(I t., b.l. 98-101).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta R. Z., telefono numerio +(duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) pokalbių išklotinė laikotarpiu nuo 2021-10-14 08:00 val. iki 2021-10-15 00:00 val. Nustatyta, kad R. Z. įvykio metu buvo įvykio vietoje. Siekiant nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, patikrinti nukentėjusiojo parodymus bei judėjimo kryptis iki įvykio ir įvykio metu iš judriojo ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus buvo gauti dokumentai (informacija) apie telefono numerio +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. Z. įeinančius ir išeinančius skambučius, žinutes, nurodant iš kokių bazinių stočių jie buvo perduoti laikotarpiu nuo 2021-10-14 08:00 val. iki 2021-10-15 00:00 val.(I t., 132-134 b.l.).
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė R. Z. sveikatą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį, padarė sužalojimus, dėl kurių sveikata nukentėjusiajam sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. faktinių nusikalstamos veiklos aplinkybių nepripažino. Neigė smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajam, teigdamas kad šis pats nukrito užsigavęs už trinkelės arba tiesiog vaidino šaukdamas ir kviesdamas policiją dėl to, taip norėdamas išvaryti kaltinamąjį iš namų. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinime nurodytą dieną tvarkė teritoriją prie namo, kaltinamasis vaikščiojo skersai kiemo, po to paėmė trinkelę ir metė į jį, kad užsičiauptų, po ko sudavė jam kirvio buka dalimi. Dėl sužalojimų jautė fizinį skausmą bei kreipėsi į gydimo įstaigą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimo aplinkybių ir būdo taip pat patvirtinti teisiamojo posėdžio metu duotais eksperto paaiškinimais, iš kurių matyti, kad smūgis nukentėjusiajam turėjo būti suduotas buku daiktu arba trinkele. Jei nukentėjęs būtų griuvęs, turėjo taip nukristi keturis kartus. Nustatyti sužalojimai atitinka sužalojimo mechanizmą. Mažai tikėtina, kad jie atsirado nukritus. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojo policijos pareigūno parodymai, kad vyko į įvykį dėl užpuolimo kirviu. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė policininkams rodęs kirvių ir siūlęs paimti bet kurį, tačiau iš byloje esančių Body kamerų vaizdo medžiagos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad kirvio įvykio vietoje nerasta, todėl šie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai. A. K. kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, t.y. tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokole esančiais duomenimis, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais ir teisiamojo posėdžio metu išklausytais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis skambindamas į BPC teigė, kad jį sužalojo uošvis, jam labai skauda ir reikalinga pagalba, pokalbio metu girdisi, kad skambinantis asmuo aimanuoja, teigia, kad jam reikalinga greitoji ir nurodo, kad tai padarė uošvis. Be to pažymėtina, kad nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis jį apkalba tikslu išvaryti iš namo, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis visų pirmą kviečią greitąją pagalbą, o ne policiją. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2673/2021(01). Todėl šiuo atveju paneigtina kaltinamojo versija, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti jam griūnant. Be to, kaip teigė ir pati liudytoja L. K. kitų asmenų įvykio metu aplinkui nebuvo, o jos parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi nuo nukentėjusiojo paaiškintų aplinkybių. Liudytoja teigė, kad vyras kapojo malkas, ji sutuoktinį pakvietė pietų, vėliau išgirdo nukentėjusiojo riksmą. Nukentėjusysis gi savo paaiškinimuose nemini kaltinamojo parėjimą namo pietauti ir teigia, kad konfliktas buvo kapojant malkas kieme. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja teigia po įvykio klausinėjusi sutuoktinio apie įvykį, kas dar kartą patvirtina, kad jį apie įvykio aplinkybes neturėjo pakankamai faktinių duomenų, taip pat esant aplinkybei, kad byloje paneigta versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas, liudytojos parodymai apie įvykį kaltinamojo naudai vertintini kritiškai. Nors iš kaltinamojo , nukentėjusiojo bei liudytojos paaiškinimų matyti, kad santykiai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bei liudytojos L. K. yra susiklostę įtempti, kaip matyti dėl turtinių nesutarimą, tačiau teismas nemato pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis siekdamas kažkokių turtinių interesų nepagrįstai apkalbėtų kaltinamąjį. Juolab kaip minėta, nukentėjusysis po įvykio iš karto skambino greitajai medicinos pagalbai. Jau skambindamas pagalbos telefonu, nurodė kad sumušė uošvis. Todėl mažai tikėtina, jog kaltinamasis, jausdamas skausmą dėl lūžių tuo pačių sugalvotų apkalbėti kaltinamąjį. Teismo vertinimu gynybos nurodomi argumentai, jog nukentėjusysis nurodė, kad miegojo iki 12 val., o tuo tarpu fiksuoti iš nukentėjusiojo telefono išeinantys ir įeinantys telefono skambučiai nepaneigia nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Kaip minėta , nukentėjusiojo nurodomas aplinkybės dėl sužalojimo atitinka eksperto išvadą, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiuoju teismas nenustatė.
Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo fizinį smurtą R. Z. atžvilgiu. Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus R. Z. sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės mentės apatinio kampo lūžio su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo veiksmai dėl R. Z. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės individualizavimo
Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018 -11-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės apribojimo bausme už padarytą veiką to paties nukentėjusiojo atžvilgiu. 2018-12-17 buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, jog 2019-12-17 išregistruotas iš duomenų registro. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusi teistumą. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti , jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 str.1d.13 p.). A. K. administracine tvarka baustas, teistas, dirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (II t., 6 b.l.), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (II t., 7 b.l.), Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro žinioje nėra. (II t., 6 b.l.) Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (II t.,5 b.l.), Į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų sąrašus neįrašytas. (II t. 5 b.l. ). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam A. K. gali būti skiriama LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam būtų per griežta, neproporcinga jų asmenybei poveikio priemonė. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė, tai kad yra dirbantis, nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus, o būtent įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Nustatydamas bausmės teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kaltinamasis savo nusikalstamus veiksmus to paties nukentėjusiojo atžvilgiu vartoja ne pirmą kartą, todėl bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-10-14 16.00 val. iki 2021-10-15 13.57 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
A. K. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (It. 155-156 b.l.), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti - CD diskas su 2 vnt. BPC garso įrašais ir su 7 Body kameros vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie bylos, paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. Z. teisme pateikė civilinį ieškinį (II t. b.l. 62), kuriuo reikalauja 6086,15 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.
Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusysis grindė tuo, kad patyrė išlaidas sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo su jo atstovu advokatu S. S., kuriam sumokėjo 1500 Eur. Taip pat nurodo išleidęs 200 Eur kelionės išlaidoms pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ekspertines ir medicininio gydymo įstaigas, teismą. Taip pat nurodo, kad negavo nedarbingumo išmokų, kadangi įvykio metu buvo pavartojęs alkoholį. Jo nedarbingumo laikotarpis nuo 2021-10-14 iki 2022-01-11. Vidutinis jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 1462,05 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis nurodo negavęs trijų mėnesių pajamų, kurių suma 4386,15 Eur. Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.
Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Šiuo atveju nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 200 eurų išlaidų susijusių su jo važiavimo išlaidomis, tačiau į bylą nepateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas ir dėl to jam reikėjo vykti į gydymo įstaigas, tačiau nukentėjusysis nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo važiavimo išlaidas, t.y. duomenys apie transportą kuriuo vyko, kvitus už sunaudotą kurą ir pan. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl važiavimo išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu ir pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti dėl nedarbingumo negautas trijų mėnesių pajamas, kadangi jam nebuvo išmokėtos nedarbingumo išmokos. Šiuo atveju iš paties nukentėjusiojo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis dėl nagrinėjamo įvykio nesikreipė į Socialinio draudimo fondą ligos išmokai gauti, nurodė, kad nedarbingumo išmokų po kreipimosi į gydymo įstaigą negavo dėl jam nustatyto neblaivumo ir sprendimo neginčijo. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniu ligos išmokama asmeniui nemokama tik esant šioms aplinkybėms: 1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nedarbingu tapo dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų sukeltų pasekmių, bet ne dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam išaiškintina jo teisė kreiptis dėl ligos išmokos skyrimo į VĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.
Nukentėjusysis prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 3000 eurų sumai. Šią žalą jis pagrindžia tuo, kad traumuotas psichologiškai, kaltinamasis bet kada gali ateiti į jo gyvenamas patalpas. Po patirto fizinio smurto ir pažeminimo jis jautė didžiulius emocinius išgyvenimus, kankina košmariški sapnai, kurių metu sapnuoja užpuolimo detales, kankina nemiga, bijo gyventi savo namuose, užpuolimas pakenkė jo nervinei būklei. Taip pat ir šiuo metu jaučiasi nesaugus savo namuose. Nuolat jaučia nerimą be jokios priežasties. Tai jau antras toks kaltinamojo išpuolis prieš jį. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis nepripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinio dėl neturtinės žalos.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė R. Z. sunkius sužalojimus. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatytas dešinės plaštakos II-o delnakaulio ir kairės mentės apatinio kampo lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, ranka netaisyklingai suaugo.
Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, išgyveno šoką, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, paskirtas gydymas - imobilizacija gipsu, imobiliziacija langete, 4-6 savaites, negalėjo dirbti, ranka sugijo netaisyklingai. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pasekmės nepašalinamos iš karto, lūžiams sugyti reikėjo laiko. Taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl asmeninių paskatų ir jau ne pirmą kartą.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius kirviu bei trinkele), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas), jų lokalizaciją ir dėl kaulų lūžių kilusias pasekmes, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, tai kad nukentėjusysis jau nepirmą kartą žalojamas kaltinamojo tyčiniais veiksmais, į teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1500 Eur. Kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirba ir turi galimybę dirbti ir užsidirbti, bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusio interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1500 Eur.
Nekentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo atlyginti ir 1500 Eur patirtas atstovavimo išlaidas. Į bylą kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė 2022-06-09 advokato S. S. išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 70) 1000 Eur sumai. Taip pat 2021-11-29 pateikė advokatui S. S. atlikto 500 Eur bankinio pavedimo kvitą (II t., b.l. 64).
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Neginčytina, kad nukentėjusysis turėjo teisę turėti atstovą. Pastarasis dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą posėdžių metu buvo aktyvus, dalyvavo penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendrą trukme buvo apie 6 val. ir 27 min., rengė civilinį ieškinį, teikė teisines konsultacijas. Spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.
Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, tai pat į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2022-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-294-574/2022), į tenkinamą nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis – 19,77 % ir vietoje prašomos priteisti bendros 7586,15 Eur sumos, priteisiama bendra 1500 Eur suma), taip pat atsižvelgia ne tik į patenkinto civilinio ieškinio dalį bet ir į tai, jog atstovas dalyvavo ir teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą, įvertinęs visas šias aptartas aplinkybes ir proporcingumo principą, teismas nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. K. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 750 Eur.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 75-83). Civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 234,33 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo buvo suteikta vidaus ligų gydytojo, radiologo, skubios medicinos pagalbos, chirurgo paslaugos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. K. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.) bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių ) metų ir 5 ( penkių ) mėnesių laisvės apribojimą bausmę.
Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. K. buvo sulaikytas nuo 2021-10-14 16.00 val. iki 2021-10-15 13.57 val. (viena sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, paskirti A. K. įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD diskas su 2 vnt. BPC garso įrašais ir su 7 Body kameros vaizdo ir garso įrašais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nukentėjusiojo R. Z. (R. Z.) civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl kelionės išlaidų palikti nenagrinėtą ir toje dalyje pripažinti nukentėjusiajam R. Z. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo R. Z. civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų palikti nenagrinėtu, išaiškinant, jog dėl ligos išmokos skyrimo turi teisę kreiptis į VĮ „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.
Iš kaltinamojo A. K. priteisti 750 ( septynis šimtus penkiasdešimt ) eurų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam R. Z..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 234,33 EUR (du šimtus trisdešimt keturis eurus ir 33 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.