- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 2S-1072-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01153-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Robala“, R. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Robala“ vadovo R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Robala“, R. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, juo prašė skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Robala“ vadovui R. K. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) naudai.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/17/00717, vykdoma pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo skolininkei UAB „Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jai nuosavybes teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtus indeksu 2Vl/p), su pastatu Svečių namais sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu lvl/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv. m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę, bei įpareigojimo skolininkei UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1ml/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. Bartkienės projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „Seklyčia“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 4-R. 2017 m. gegužės 25 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
3. Pareiškime nurodoma, kad 2018 m. kovo 6 d. pakartotinai surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolė 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Robala“ vadovui R. K. skirti baudą už teismo sprendinio neįvykdymą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4546-998/2018 antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino, nes skolininkės vadovas ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. 2019 m. sausio 29 d. vėl surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Skolininkė UAB „Robala“ iki šiol nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas tinkamai įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškimą patenkino, paskyrė UAB „Robala“ vadovui R. K. 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320-2015 dieną nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.
5. Teismas nustatė, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo skolininkei UAB ,,Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti vykdomajame rašte nurodytus statinius bei įpareigojimo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną atstatyti į 2004 m. gruodžio 27 d. buvusią padėtį. Antstolė 2019 m. sausio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, jame nustatė, jog skolininkė neįvykdė Panevėžio apygardos administracinio teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytų įpareigojimų.
6. Teismas nustatė, jog viena iš skolininkės nurodomų teismo sprendimo nevykdymo priežasčių yra aplinkybė, jog iki 2019 m. spalio 31 d. yra vykdomas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano derinimas, kurį patvirtinus suinteresuotas asmuo UAB „Robala“ turėtų galimybę su valstybe sudaryti taikos sutartį ir įteisinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendime nurodytus neteisėtos statybos padarinius. Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymėjo, kad skolininkė nepateikė duomenų apie šiuo metu rengiamus minėto plano sprendinius, todėl nėra aišku, ar tai sudarys prielaidas įteisinti teismo sprendime nurodytus statybos padarinius. Be to, pagal minėto plano projektą yra numatoma išardyti skolininkei priklausančio pastato stiklinį priestatą (konferencijų salę) bei jungtis tarp pastatų, tačiau UAB „Robala“ šios teismo sprendimo dalies nėra įvykdžiusi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkė nesikreipė į teismą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
7. Teismas pažymėjo, kad skolininkės nurodytos aplinkybės, jog įvykdžius teismo sprendimą, statinys neatitiks gaisrinės saugos reikalavimų, jau buvo žinomos Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. liepos 31 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4546-998/2018 dėl baudos skyrimo UAB „Robala“ vadovui, tačiau iki šiol skolininkė nesiėmė aktyvių veiksmų statinio griovimo projektui parengti ar teismo sprendimo vykdymui atidėti.
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindas UAB „Robala“ vadovui R. K. paskirti 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojamą nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Robala“ vadovas R. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytas prejudicinę galią turinčias aplinkybes. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano parengimas sudaro prielaidas sudaryti taikos sutartį tarp valstybės ir UAB „Robala“ bei įteisinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius, todėl šioje byloje minėtos aplinkybės iš naujo neturėjo būti įrodinėjamos.
9.2. Teismo neturėtų analizuoti, koks šiuo metu yra Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektas, nes šis projektas nėra galutinis ir gali būti keičiamas, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo.
9.3. Skolininkė neprivalėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes tai yra tik viena iš procesinių priemonių skolininkės interesams ginti. Nagrinėjamu atveju skolininkė teikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat prašė išaiškinti teismo sprendimą. Tai patvirtina jos siekį sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, šiuo atveju pati antstolė turėjo pareigą priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo.
9.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkė nesiėmė veiksmų parengti projektą, pagal kurį įvykdžius teismo sprendimą, statinys atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus, nes toks projektas šiuo metu negali būti parengtas. Apelianto teigimu, šiuo metu yra visos prielaidos manyti, jog susidariusią situaciją pavyks išspręsti taikiai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas pagrįstai paskyrė skolininkės vadovui baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Vien tai, kad ankstesne teismo nutartimi buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo nereiškia, kad vėliau ši bauda negali būti paskirta, nes teismo sprendimo nevykdymas negali tęstis neribotą laiką.
10.2. Vykdymo proceso metu skolininkės teikti prašymai ir skundai rodo jos siekį išvengti teismo sprendimo vykdymo, bet ne jos aktyvias pastangas šį sprendimą įvykdyti.
10.3. Teismo sprendimo nevykdymo nepateisina skolininkės nurodytos aplinkybės, jog pašalinus neteisėtos statybos padarinius, statinys neatitiks priešgaisrinės saugos reikalavimų. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu buvo nustatytas įpareigojimas atkurti buvusią statinio būklę pagal statybą leidžiantį dokumentą. Šis sprendimas nėra nuginčytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. birželio 5 d. nutartis bei 2019 m. kovo 21 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
14. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas dėl objektyvios priežasties neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti minėtų įrodymų. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su apelianto pateiktais įrodymais bei atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė vykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo skolininkei UAB „Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybes teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 UAB „Robala“ TTPC „Seklyčia“ rekonstrukcijai pagrindu ir sutvarkyti statybvietę, bei įpareigojimo skolininkei UAB „Robala“ nuosavybės teise priklausantį pastatą restoraną per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4546-998/2018 buvo nutarta netenkinti antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „Robala“ vadovui dėl nevykdomo teismo sprendimo. 2019 m. sausio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nurodoma, kad skolininkė Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skolininkės UAB „Robala“ vadovui R. K. paskirta bauda.
Dėl prejudicinių faktų
16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytas prejudicinę galią šiai bylai turinčias aplinkybes. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano parengimas sudaro prielaidas sudaryti taikos sutartį tarp valstybės ir UAB „Robala“ bei įteisinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius, todėl šioje byloje minėtos aplinkybės iš naujo neturėjo būti įrodinėjamos. Atsižvelgiant į paminėtus atskirojo skundo argumentus, byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
17. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. <...> Nutartyje, kurioje netenkintas antstolio prašymas skirti skolininkui baudą, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).
Žemesnės instancijos teismas
19. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4546-998/2018 buvo netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo UAB „Robala“ vadovui R. K.. Teismo nutartyje nurodoma, kad vykstantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo procesas patvirtina galimą valstybės ir UAB „Robala“ taikų susitarimą, todėl tai yra objektyvi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo nevykdymo priežastis.
20. Visų pirma, įvertinus šios nutarties 17 ir 18 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad 2018 m. liepos 31 d. nutartimi išsprendus baudos skyrimo klausimą, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės neįgyja prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.
21. Antra, 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nurodyti argumentai, kuriuos apeliantas vertina kaip prejudicinius faktus, yra susiję su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei teismo motyvais, lėmusiais teismo procesinio sprendimo atmesti antstolės prašymą priėmimą. Minėtoje byloje teismas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad vyksta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimas, padarė išvadą (o ne nustatė faktinę aplinkybę, nes faktai yra tai, kas yra realiai įvykę), jog tai patvirtina galimą valstybės ir UAB „Robala“ taikų susitarimą ir todėl bauda už teismo sprendimo nevykdymą neskirtina. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Be to, apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės normų aiškinimas (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
22. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto nurodytos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą kitaip vertinti faktines bylos aplinkybes dėl vykstančio Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano derinimo proceso.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties priėmimo iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo praėjo 8 mėnesiai. Ši faktinė aplinkybė taip pat yra reikšminga vertinant teismo sprendimo nevykdymą, kuris yra tęstinis procesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ilgai besitęsiantis teismo sprendimo nevykdymas gali būti pagrindas padaryti kitokias išvadas dėl baudos skyrimo, nei tai buvo padaryta anksčiau. Spręsdamas aptariamą klausimą praėjus papildomam laiko tarpui, teismas turi įvertinti jau kitą faktinę situaciją, be kita ko, pasižyminčią tuo, kad ir praėjus papildomam laiko tarpui teismo sprendimas nėra įvykdytas.
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto rengimo reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog skolininkė nėra įvykdžiusi dalies teismo sprendimo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekte numatytų statinių nugriovimo, yra nepagrįsta, nes šis projektas nėra galutinis ir gali būti keičiamas, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į šiuos atskirojo skundo argumentus, byloje spręstinas klausimas, ar Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto rengimas gali būti vertinamas kaip objektyvi teismo sprendimo nevykdymo priežastis.
25. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo, kuriuo grindžiama Lietuvos konstitucinė santvarka, elementų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra nesuderinamas su pagarba valstybei ir teisei, nustatytai konstitucinei santvarkai. Ilgai besitęsiantis teismų sprendimų nevykdymas gali pažeisti visuomenės teisėtą lūkestį, kad nustatytos konstitucinės santvarkos bus laikomasi. Tai savo ruožtu gali pakenkti pasitikėjimui valstybe, jos galimybėmis realiai apginti asmenų teises ir teisėtus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas neturi būti lengvai pateisinamas ir toleruojamas.
26. Įstatymas nustato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys).
27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skolininkė UAB „Robala“ iki šiol nėra įvykdžiusi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo. Byloje nėra ginčijama ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, rengimo pradžiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog šiuo metu vyksta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano derinimo procesas, nėra pakankama konstatuoti, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas nėra vykdomas dėl objektyvios priežasties.
28. Byloje nėra duomenų, kad išieškotoja (valstybės institucija) būtų atsisakiusi priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo, atsiimdama vykdomąjį dokumentą ar prašydama jo vykdymą sustabdyti. Priešingai, iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 24 d. pateikė antstolei prašymą ir juo prašė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Vadinasi, valstybė, kurią šiuo atveju atstovauja kompetentinga valstybės institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, siekia priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Savo ruožtu vien vykstantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano derinimo procesas šiuo atveju nėra pakankama priežastis laikyti, kad valstybė nori sudaryti taikos sutartį su apeliantu.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, pagal kurią ginčo statiniai neturėtų būti griaunami (atstatomi), yra iš esmės deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Savo ruožtu įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas jau tęsiasi gana ilgai. Vien tik nuo anksčiau priimtos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties jau praėjo vieneri metai ir šiuo laikotarpiu neįvyko niekas (apeliantas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų), kas liudytų aiškų valstybės ketinimą ar sprendimą nesiekti ginčo statinių nugriovimo (atstatymo).
30. Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie vykstantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto derinimo procesą bei galimybę keisti šio plano projekte numatytus sprendinius nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo.
Dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą
31. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad skolininkė teikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat prašė išaiškinti teismo sprendimą, todėl tai patvirtina jos siekį sustabdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymą. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nurodė, jog skolininkė neprašė atidėti teismo sprendimo vykdymo. Be to, šiuo atveju antstolė turėjo pareigą pati priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
32. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
33. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo metu nėra priimtas joks teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų atidėtas įsiteisėjusio Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo vykdymas. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat prašė išaiškinti teismo sprendimą savaime nesustabdo administracinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo. Vadinasi, nesant teismo nutarties atidėti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo vykdymą, šis sprendimas privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Vien tik siekis sustabdyti teismo sprendimo vykdymą negali būti pagrindu neskirti baudos už teismo sprendimo nevykdymą.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog antstolė pagal CPK 625 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo pareigą pati priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. Atskirajame skunde nenurodyta, dėl kokių aplinkybių antstolė turėjo atidėti vykdymo veiksmus. Savo ruožtu įstatyme nėra nustatytas pagrindas, pagal kurį vykdymo veiksmai turėjo būti atidėti dėl naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto derinimo. Be to, antstolės atliktų vykdymo veiksmų (ar atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas, nes įstatyme yra numatyta speciali antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarka (CPK 510 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis dokumentas neturėjo būti vykdomas.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog teismas netinkamai vertino skolininkės nurodytas aplinkybes dėl statinio neatitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų įvykdytas. Pažymėtina, kad šiais apelianto argumentais iš esmės yra kvestionuojama galimybė griauti (atstatyti) skolininkei UAB „Robala“ priklausančius statinius, dėl kurių griovimo yra priimtas įsiteisėjęs Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teismas nevertina įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo, nes tai gali būti atliekama tik įstatyme nustatyta instancine tvarka peržiūrint administracinėje byloje priimtą teismo sprendimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkė neprašė šiuo pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl vien ši aplinkybė neatleidžia skolininkės nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta procesinių kliūčių vykdyti įsiteisėjusį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą. Vadinasi, nesant duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimas negalėjo būti vykdomas dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 28 p.). Dėl šios priežasties, nenaikinant iš esmės pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslintina jos rezoliucinė dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Robala“ vadovui R. K. paskirta bauda, patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„Skirti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Robala“ vadovui R. K. 3,00 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320-2015 dieną nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.