- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-636-284/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00554-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pareiškėjas
- I. J., D. J., V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J., D. J. ir V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. J. dėl termino pratęsimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai I. J., D. J. ir V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu pratęsti terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, po jų tėvo S. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jų mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone liko motinos G. J. vardu apskaitomas nekilnojamasis turtas: keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto priklausiniai: ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitas ūkinis pastatas, unikalus Nr. 6598-8010-4057, ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo tėvų bendroji jungtinė nuosavybė. Po tėvo mirties dar liko ir automobilis (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties buvo sutarta su tėvu, jog su paveldėjimu susijusius veiksmus pareiškėjų naudai atliks tėvas S. J. Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties likusį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėjai. Tačiau į notarą laikų dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas. Pareiškėjai nurodė, kad jie buvo suklaidinti, jog reikia dėl palikimo priėmimo kreiptis per 6 mėnesius į notarą, be to, labai pergyveno dėl tėvo mirties, stokojo gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių. Todėl šias aplinkybes trijų mėnesių termino palikimui priimti po tėvo mirties praleidimo priežastis pareiškėjai prašo pripažinti svarbiomis ir įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti.
Pareiškėja I. J. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir paaiškino, kad mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Su tėvu S. J. kartu negyveno, bet palaikė glaudžius santykius , bendravo, tėvas sirgo, dažnai gulėjo ligoninėje. Po mamos ir tėvo mirties liko butas, ir nors visi trys pareiškėjai – vaikai buvo pilnamečiai, tačiau buvo nepatyrę, nesusipažinę su įstatymais paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Po motinos mirties laukė, kad tėvas sutvarkys dokumentus dėl palikimo. Tačiau tėčiui susirgus ir šiais metais mirus, tiek mamos tiek tėvo palikimas liko nesutvarkytas. Suinteresuotas asmuo R. J. yra tėčio žmona. Su ja paveldėjimo klausimais nesikalbėjo. Kai į notarą kreipėsi dėl paveldėjimo priėmimo po mamos mirties ,tada paaiškėjo, kad jie praleido terminą palikimui priimti ir po tėvo mirties. Priežastys dėl ko praleido terminą- įstatymų nežinojimas, dvasinis sukrėtimas, nes mirė patys artimiausi žmonės, dėl to labai pergyveno, anksčiau remdavosi tėvu, juo pasitikėjo, po to nebežinojo, kaip elgtis. Notaras nepaaiškino, kad gali išspręsti klausimą be teismo, kreipiantis į jau priėmusią palikimą po S. J. mirties jo žmoną R. J.
Pareiškėjas D. J. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir patvirtino sesers I. J. paaiškinimus, papildomai nurodydamas, kad terminą praleido, kadangi neturėjo teisinių žinių, valios, ryžto, kur nors kreiptis, buvo nepatyręs, galvojo, kad terminas kreiptis dėl paveldėjimo yra 6 mėnesiai, dėl to ir suklydo.
Pareiškėjas V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, todėl pareiškimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant (CPK 124 str. 2 d., 52 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. su pareiškimu sutiko. Ji paaiškino ,kad po savo vyro S. J. mirties laiku kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas .Jei pareiškėjai būtų į ją kreipęsi, ji geruoju būtų davusi sutikimą dėl paveldėjimo.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujantys, kad pareiškėjams būtų pratęstas terminas tėvo palikimui priimti, o klausimą dėl pareiškėjų pareiškimo pratęsti terminą tėvo S. J. palikimui priimti prašė spręsti teismo nuožiūra. (21-22 b. l.). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai .
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
Iš pareiškėjų I. J., D. J. ir V. J. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačių pareiškėjų I. J. ir D. J. bei atstovo advokato paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjai I. J., D. J. ir V. J. yra broliai ir sesuo, o jų tėvai G. J. ir S. J. yra mirę (5-10 b. l.). Po pareiškėjų motinos G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko G. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 4 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, ir jo priklausiniai: ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas, kurio unikalus Nr. 6598-8010-4113, esantys (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, S. J. vardu registruotos transporto priemonės (11-12,34-35 b. l.). Iš 2014-04-22 notaro liudijimo matyti, kad po S. J. mirties jo palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė R. J. ( 52 b.l.). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų (62 b. l.).
Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjų argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jiems įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjų tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties momentu visi pareiškėjai iš tiesų buvo jauno amžiaus, tai patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes, jog jie neturėjo gyvenimiškos patirties ir nebuvo tiek teisiškai išprusę, jog sugebėtų pilnai ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjų elgesį bei jų teisinį statusą, darytina išvada, jog pareiškėjai iš esmės dėl menkos gyvenimiškos patirties bei dėl teisinio neišprusimo, suklydimo ( manymo, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai) neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jų tėvo S. J., mirusio 2017-01-27, mirties.
Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas nedaug-3 mėnesius, ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu pareiškėjų teisinis neišprusimas ( manymas, kad kreiptis dėl paveldėjimo galima per 6 mėnesius) ir socialinis statusas būtent ir buvo pagrindinės subjektyvios gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jiems laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), todėl, remiantis ir paprotine bei šeimos teise, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais pareiškėjų argumentai, kad jiems nepakako ryžto elgtis apdairiai ir kreiptis į notarą dėl paveldėjimo po tėvo mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad po S. J. mirties jo palikimą jau yra priėmusi jo sutuoktinė R. J., kuri sutinka, kad po S. J. mirties turtą paveldėtų ir jo vaikai. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjams, kaip pirmos eilės įpėdiniams (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jų tėvo S. J. mirties.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, o taip pat pareiškėjų statusą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėjai I. J., D. J. ir V. J. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jų tėvo S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po jų tėvo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.