- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2-8666-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06255-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Sigitas Čepas
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. Š., trečiasis asmuo A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 921,67 Eur skolą, 167,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2017 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ir reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 950 Eur, tokiu būdu padengė dalį įsiskolinimo, todėl reikalaujama priteisti skolos suma proporcingai mažintina sumokėtos sumos dydžiui ir prašoma priteisti 2 971,67 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir 167,15 Eur delspinigių - viso 3 138,82 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad butas skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo jo naudojamas, nes tuo metu jame gyveno ankstesnė savininkė A. K., kurią atsakovas siekė iškeldinti ir kuri tuo laikotarpiu nemokėjo už komunalines paslaugas. Atsakovas pažymėjo, kad butas buvo įgytas iš varžytynių 2012 m. gegužės 2 d. ir nuo 2012 m. gegužės 14 d. buto nuosavybės teisės įregistruotos R. Š. vardu, tačiau daugiau nei dvejus metus į butą atsakovas negalėjo patekti, nes jame iki 2014 m. spalio 2 d. kol buvo priverstine tvarka iškeldinta, neteisėtai gyveno A. K.. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas mano, kad šioje byloje atsakovu turėjo būti A. K., nes skolos skaičiavimo laikotarpiu būtent ji faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis.
Bylos nagrinėjimo metu A. K. buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Procesiniai dokumentai jai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais pagal LR CPK 123 straipsnio 3 d. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas S. Čepas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas ieškovei sumokėjo 950 Eur, todėl proporcingai šiai sumai ieškovės reikalavimas mažintinas iki 3 138,82 Eur. Papildomai paaiškino, kad AB „Klaipėdos energija“ su ankstesne buto savininke A. K. nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarties, todėl laikotarpiu 2006 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. ieškovė paslaugas teikė konkliudentinių veiksmų pagrindu. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio buto savininku yra atsakovas R. Š., todėl būtent turto savininkui tenka prievolė mokėti mokesčius susijusius su turto išlaikymu. Ieškovės atstovas pažymėjo ir tai, kad nors 2015 m. vasario 2 d. su R. Š. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis jis prievolės mokėti AB „Klaipėdos energija“ už suteiktas paslaugas toliau nevykdė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas V. Katėnas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neturi mokėti skolos už komunalinius mokesčius, kurie susidarė ne dėl jo kaltės, be to už paslaugas, kurios buvo suteiktos ne atsakovui. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, įsigijęs minėtą butą iš varžytynių, įsivėlė į ilgą teisminį procesą kol priverstine tvarka buvusi buto savininkė buvo iškeldinta. Kaip tik tuo laikotarpiu buvusi savininkė nemokėdavo už butą, dėl ko ir susidarė skola. Mano, kad atsakovas neturi mokėti ne savo skolų, o jo prievolė mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas kyla nuo to momento, kai atsakovas faktiškai pradėjo būtą valdyti t. y. atsakovas sutinka sumokėti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 spalio 31 d. taip pat nurodė, jog ieškovė, kaip kreditorius elgėsi nesąžiningai, nes nuo 2012 metų nesikreipė dėl skolos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2012 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovas R. Š. nuosavybės teisė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatyta, kad nuo 2012 m. gegužės 14 d. atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekė atsakovo butui šilumos energiją.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ieškovei nebuvo mokama, dėl ko susidarė 4 088,82 Eur dydžio skola (Priedas „mokesčių paskaičiavimo pažyma“). 2017 m. gegužės 23 ir 29 d. atliktais mokėjimais atsakovas sumokėjo ieškovei 950 Eur, dėl to ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. patikslino savo reikalavimą, nurodydama, kad sumokėta suma atsakovas padengė skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., atsižvelgiant į tai reikalavimas patikslintas nurodant, kad reikalaujamą priteisti sumą sudaro laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. susidaręs įsiskolinimas - 2 971,67 Eur, 167,15 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1. straipsnis). Kilus ginčui dėl prievolės nevykdymo, svarbu nustatyti prievolės šalis.
Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog vartotojo įrenginius prijungus prie energijos tiekimo tinklų, atsiranda energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais, t. y. energijos tiekėjo ir buitinio vartotojo sutartis gali būti sudaroma konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Konstatuotina, kad tokiu būdu sudarytos sutarties sąlygos yra nustatytos bei viešai paskelbtos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše. Šalys gali sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį individualiomis sąlygomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad su R. Š. rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 2 d., tačiau butas, kurį atsakovas nuosavybės teise įgijo 2012 m. gegužės 2 d., jau buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir šiam turtui buvo tiekiama šilumos energija.
CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad už šilumos energiją, tiektą šiam nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės. iki 2016 m. spalio 31 d nebuvo atsiskaitoma. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar prievolė atsiskaityti už patiektą šilumos energiją tenka buto savininkui ar faktiškai bute gyvenančiam asmeniui. A. R. Š. savo atsisakymą mokėti ieškovei už butui tiekiamą šilumą, iš esmės grindžia vieninteliu motyvu – jog jis tame bute, skolos susidarymo laikotarpiu, negyveno. Teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas buvo buto savininkas ir kaip buto savininkas iš ieškovės gaudavo šilumos energiją, todėl aplinkybė, jog jis bute negyveno yra teisiškai nereikšminga.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje prievolės šalys ginčo laikotarpiu buvo buto savininkas R. Š. (šilumos energijos pirkėjas) ir AB „Klaipėdos energija“ (šilumos energijos pardavėjas).
Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, matyti, kad tarp šalių susidarė prievoliniai vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.383 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės, taip pat privalo mokėti ieškovei netesybas – delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikė atsakovo turtui paslaugas, tačiau atsakovas savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, priteisus skolą iš atsakovo, pastarasis įgyja reikalavimo teisę į trečiuoju asmeniu byloje patrauktą A. K..
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina susidariusi 2 971,67 Eur skola ir 167,15 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 92 Eur žyminis mokestis ir 74 Eur išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 166 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. Š. 2 971,67 Eur skolą, 167,15 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 3 138,82 nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija" į. k. 140249252 naudai.
Priteisti iš atsakovo 166 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija" naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.