Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Į teismo posėdį atsakovas A. R. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, teismas neatvykimo priežasčių svarbiomis nepripažino(negali atvykti, nes dirba), kitų duomenų, pateisinančių atsakovo neatvykimą byloje nėra ir, į teismo posėdį atvykus ieškovui bei liudytojams, sprendė bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti bei paaiškino, jog 2019 m. birželio 5 d. vakare po darbo ir po atsakovo skambučio, ieškovas (duomenys neskelbtini), išsitraukęs iš piniginės paskolino atsakovui 300 Eur, t. y. perdavė po 100 Eur tris kupiūras. Nurodė, kad atsakovas prašė paskolinti pinigų važiuoti į (duomenys neskelbtini) skinti vynuogių (duomenys neskelbtini) regione, jam trūko kelionės išlaidoms. Jog susipyks su geru pažįstamu, ieškovas nepagalvojo, atsakovo sutuoktinę pažįstą virš septynių metų, buvo jos pavaldinys. Atsakovas, užsidirbęs užsienyje, turėjo grąžinti pinigus, kuriuos skolinosi. Prie ieškinio pridėtas susirašinėjimas patvirtina, jog visada buvo kalbama apie 300 Eur, ieškovas juos norėjo atgauti grynaisiais, – taip, kaip ir paskolino, nes atsakovu nepasitiki, šiuo metu santykiai konfliktiški, nenori duoti savo sąskaitos numerio.

5. Liudytoja Ž. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą pažįsta labai seniai, susipažino per jos buvusią direktorę, palaiko draugiškus santykius. Ieškovas supažindino su atsakovu ir pakviesdavo susitikti, nes ji gyvena centre. Patvirtino, jog ieškovas ir atsakovas susitiko kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, susitikimo metu atsakovas kvietė ir ją važiuoti į (duomenys neskelbtini) skinti vynuogių, tai buvo apie 2019 m. birželio pradžioje, viduryje savaitės, prašė paskolinti pinigų. Patikslino, kad sėdint visiems kartu už stalo, girdėjo, kad atsakovas pasakojo apie išvykimą į užsienį ir kad jam reikia pinigų ne padovanoti, o paskolinti. Matė, kaip ieškovas iš savo kišenės paėmė pinigų ir padavė atsakovui 300 Eur, t. y. tris kupiūras po 100 Eur. Ji pati atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu turėjo darbą, pati yra buhalterė. Girdėjo, kai atsakovas paprašė ieškovo paskolinti pinigų. Nežino apie pinigų grąžinimą.

6. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pažįsta ir ieškovą, ir atsakovą, santykiai draugiški. Žino tiek, kad atsakovas niekaip negali atiduoti ieškovui pinigų, nes metai ar daugiau tokias kalbas ieškovas kalba. Apie atsakovo nurodomus teiginius, esą 2020 metais rugsėjo mėnesį dar kažką skolinosi atsakovas, nieko nežino ir nieko negali pasakyti, nežino, kur ,,(duomenys neskelbtini)“ yra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

8. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovas teigia, jog jis atsakovui 2019 m. birželio 5 d. perdavė 300 Eur sumą ir ši suma yra atsakovui suteikta paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti grįžęs iš užsienio, o atsakovas, pripažindamas paskolos teisinių santykių buvimą, nurodo kitas piniginių lėšų perdavimo faktines aplinkybes, pripažįsta gavęs tik 100 Eur.

11. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktas).

12. Akcentuotina, kad šalių paaiškinimai yra viena iš civilinio proceso įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Visgi šios konkrečiai bylos kontekste akcentuotina tai, jog ieškovo nurodytus teiginius , kad jis 2019 m. birželio 5 d. perdavė atsakovui 300 Eur, taip juos paskolindamas atsakovui, kuris žadėjo grąžinti, grįžęs iš užsienio, patvirtina liudytojos Ž. M. parodymai teisme, jog ji pati, sėdėdama prie bendro stalo girdėjo atsakovą prašant paskolinti pinigus ir matė, kaip ieškovas perdavė 300 Eur, t. y. tris kupiūras po 100 Eur , taip juos paskolindamas. Atskirai pažymėtina ir tai, jog šalių bendravimo SMS žinutėmis turinys liudija, kad šalys kalbėjo ir tarėsi dėl paskolinių santykių, t. y. dėl gautų piniginių lėšų grąžinimo, taip pat patvirtina susiklosčius konfliktinę situaciją tarp šalių. Dėl atsakovo atsiliepime nurodytų teiginių apie tai, kad buvo kitokios pinigų skolinimosi aplinkybės, ir tas aplinkybes gali patvirtinti A. B., pažymėtina, kad šis asmuo teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju ir nurodė, kad negali patvirtinti atsakovo atsiliepimo teiginių, žino tiek, kad ieškovas kurį laiką skundžiasi, jog atsakovas neatiduoda skolos.

13. Jau minėta, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas įrodė esminę paskolos sutarties sąlygą – 300 Eur perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) nuosavybėn faktą ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog gautą paskolą grąžino. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 300,00 Eur negrąžintos paskolos. Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (20 Eur žyminis mokestis) priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,75 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš priteistinos atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,75 Eur (vienuolika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.