- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-811-1203/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02334-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- J. G., K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Steckis
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G. ir K. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis A. G. po sutuoktinės S. G. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų teta O. M. po tėvo A. G. mirties priėmė jo palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
1.1. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad A. G. vienašaliais veiksmais nedelsiant po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pilna apimtimi.
1.2. Pareiškėjos argumentuoja, kad mirus A. G. jo dukra O. M. jo palikimą priėmė pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą, t. y. priėmė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, juo rūpinosi, tvarkė ir valė, palaikė jame tvarką, mokėjo už jį mokesčius, suteikė teisę laikinai neatlygintinai gyventi žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame neregistruotame gyvenamajame name I. G. ir O. V.. Be to, O. M. užvaldė ir palikėjui priklausiusius kilnojamuosius daiktus – dalį jų, buvusių žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame neregistruotame gyvenamajame name, pasiėmė į savo gyvenamąją vietą, dalį pašalino tvarkydama žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį neregistruotą gyvenamąjį namą po tėvo mirties, dalį paliko žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame neregistruotame gyvenamajame name – visus šiuos veiksmus O. M. atliko kaip turto savininkė, turtą įgavusi turtą palikimo priėmimo būdu. Ji suteikė teisę laikinai neatlygintinai gyventi žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame neregistruotame gyvenamajame name I. G. ir O. V., kaimynams V. G. ir V. G. leido ir pavedė naudotis žemės sklypu, suteikė panaudai V. M. žemės sklypą.
1.3. Palikimo įforminimo tikslu pareiškėjos prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jų senelis A. G. priėmė savo sutuoktinės S. G. palikimą faktiniu valdymu, ir pareiškėjų teta O. M. priėmė savo tėvo A. G. palikimą faktiniu valdymu (el. b. l. 1–8).
2. Pareiškėja J. G. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2001 metais mirė jos močiutė ir visą turtą perėmė ir valdė senelis A. G.. Jis tvarkė namus, mokėjo mokesčius, langus dažė, nušienaudavo žolę, prižiūrėdavo sodybą. Sodą jam mirus 2004 metais perėmė teta O. M.. Ji pati tvarkėsi, prižiūrėjo likusius namus, daiktus, leido kitiems žmonėms naudotis žeme. Visi sklypai buvo prižiūrimi (duomenys neskelbtini) kaime, viena sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime.
3. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Advokato nuomone, rašytiniai įrodymai, elektros skaitiklio duomenys, mokėjimo duomenys patvirtina, kad A. G. rūpinosi turtu pats bei pavesdamas kitiems asmenims. Taip pat ir O. M. rūpinosi likusiu turtu po A. G. mirties. Be to, liudytojai papildė pareiškimo įrodymus ir sudaro vieningą visumą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (el. b. l. 50–53).
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą informavo, kad po palikėjų A. G., S. G. ir po O. M. mirties Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikimo perėjimo valstybei procedūrų nėra pradėjusi. Nurodė, jog procesiniame dokumente išdėstyto prašymo tenkinimui neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
6. Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjos yra jo pusseserės. Jis žino, dėl ko yra pareiškimas, pusseserės nori susitvarkyti sodybą. A. G. po S. G. mirties prižiūrėjo likusį ūkį, sodą, mokėjo mokesčius, tvarkė likusius daiktus. Mirus A. G. sodyba nebuvo tuščia, joje gyveno moteris, O. M. pažįstama. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), tai yra netoli (duomenys neskelbtini), ten yra gyvenamasis namas ir keli ūkiniai pastatai. A. G. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame pastate. V. G., O. M. paprašytas, apipjaudavo žolę apie namus. O. M. duodavo žemės sklypus gyvuliams ganyti.
7. Liudytoja N. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra kaimynė, gyvena šalia. A. G. po S. G. mirties liko gyventi mediniame name, kuriame gyveno su S., daugiau bendravo su S.. Po A. G. mirties O. M. buvo įleidusi savo pažįstamą rusakalbę moterį, kuri pragyveno apie tris metus. Po kelių metų į ją kreipėsi O. M. ir davė jai raktus. Jos vyras ir jos sūnus šienaudavo kiemą, ji dažydavo langus iš lauko pusės baltai, O. jai atiduodavo pinigus už dažus, ji bijojo, kad neapvogtų to namo. O. M. atvažiuodavo vasarą gal tris kartus. Po to name gyveno O. V. O. M. leidimu, tačiau nemokėjo už elektrą, tai po to nebegyveno ji.
8. Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjos yra jo pusseserės. Jis žino, dėl ko yra byla. A. G. prižiūrėjo namus, eidavo šienauti pievas, jis liko gyventi tame name (duomenys neskelbtini), jis gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Baldai liko tie patys. Buvo gražiai prižiūrėta sodyba, ten buvo skanūs obuoliai. Teko taisyti duris paprašius A. G.. Po A. G. mirties O. M. prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
9.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2023 m. rugsėjo 23 d. duomenimis palikėjos S. G. vardu registruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)
9.2. Palikėjo A. G. vardu registruoti žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9–10, 17–18, 19, 20, 43).
9.3. (duomenys neskelbtini). mirė A. G. sutuoktinė, pareiškėjų J. G. ir K. D. senelė, S. G. (el. b. l. 38).
9.4. Iš 2023 m. spalio 24 d. testamentų registro duomenų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatorės S. G. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos S. G. palikimo faktų, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo notarui faktų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 26).
9.5. (duomenys neskelbtini). mirė A. G., pareiškėjų J. G. ir K. D. senelis (el. b. l. 11).
9.6. Iš 2023 m. spalio 24 d. testamentų registro duomenų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus A. G. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo A. G. palikimo faktų, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo notarui faktų, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų (el. b. l. 27).
9.7. (duomenys neskelbtini). mirė O. M., S. G. ir A. G. dukra, pareiškėjų J. G. ir K. D. teta (el. b. l. 40, 41).
9.8. Vilniaus miesto 9–ojo notaro biuro notaras D. A. pareiškimą apie palikimo priėmimą po O. M. mirties, kurį pasirašė J. G., patvirtino 2023 m. rugpjūčio 9 d. (el. b. l. 24).
9.9. Vilniaus miesto 9–ojo notaro biuro notaras D. A. pareiškimą apie palikimo priėmimą po O. M. mirties, kurį pasirašė K. D., patvirtino 2023 m. rugpjūčio 10 d.
9.10. Palikimą po O. M. mirties priėmė pareiškėjos J. G. ir K. D. (el. b. l. 25).
10. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos J. G. ir K. D. yra palikėjos O. M. dukterėčios ir įstatyminės penktos eilės įpėdinės, o pareiškėjų senelis paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėjos nurodė, kad po sutuoktinės S. G. mirties A. G. perėmė palikėjai priklausiusius daiktus – santuokoje įgytus baldus, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, sutuoktinei priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)., bei ½ dalį neregistruoto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , kuriais naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra, mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, vandenį (el. b. l. 15, 36, 28–30, 31–34). Po A. G. jo dukra O. M. perėmė palikėjui priklausiusius daiktus – įgytus baldus, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei neregistruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi kaip savininkė savo nuožiūra, mokėjo mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, buvo išnuomojusi gyvenamąjį namą savo pažįstamoms I. G. ir O. V. (el. b. l. 15, 36, 46–49). Jokių ginčų dėl palikėjo A. G. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus O. M., niekas kitas į palikėjo A. G. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos vaikai, pareiškėjos prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų N. G., V. G., V. G. parodymus, daroma išvada, jog pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad A. G. po savo sutuoktinės S. G. mirties (duomenys neskelbtini). išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės S. G. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Be kita ko, konstatuojama, kad O. M. po savo tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini). išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti savo tėvo A. G. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasi, rūpindamasi ir valdydama kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjų palikimo tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
14. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad po palikėjos S. G. mirties (duomenys neskelbtini). jos palikimą priėmė sutuoktinis A. G., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, o po palikėjo A. G. mirties (duomenys neskelbtini). jo palikimą priėmė dukra O. M., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., priėmė (duomenys neskelbtini). mirusios savo sutuoktinės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė (duomenys neskelbtini). mirusio savo tėvo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.