- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1357-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38480-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Fasado pastoliai“
- Atsakovas
- L. L., UAB „Rentol“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2675-600/2016 pagal ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovams L. L. ir UAB „Rentol“ dėl įrangos išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „Fasado pastoliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų L. L. ir UAB „Rentol“ neteisėtai pasisavintą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą: a) ilgalaikis turtas: 1) motorinis šakų smulkintuvas Viking GB 370 S; 2) motopjaustytuvas Husqvarna K970; 3) vibroliniuotė+aliuminio profilis 3m; 4) Hilti kombinuotas perforatorius TE 70230V; 5) kondicionierius Daikin FTXR-28E/RXR-28E; b) trumpalaikis turtas: 1) perforatorius; 2) perforatorius Hitachi; 3) perforatorius Bosch GBH 4DFE; 4) Hili perforatorius akum.; 5) viniakalė Hilti DX 450; 6) perforatorius Dewalt; 7) kirstuvas Dewalt 11 kg; 8) kirstuvas Dewalt 11 kg; 9) Bosch perforatorius; 10) Hilti akumuliatorius kompl. M1015; 11) perforatorius Milkwaukee; 12) sriegpjovė Ruthenberger; 13) perforatorius TE 7-C; 14) perforatorius TE 7-C 230V; 15) 40x550 SDS max freza DREBO; 16) 60x100 gręžimo karūna su 1:8 vidiniu konusu DREBA; 17) HILTI perforatorius TE 7-C 230 komp.; 18) štrabapjovė MAKITA; 19) metalo iškertamosios žirklės Hitachi; 20) rankinis pjūklas Makita 5704; 21) rankinis pjūklas Makita 5705; 22) tiesinis pjūklas WSR1250-PE; 23) deimantinis diskas GOLZ; 24) deimantinis pjovimo diskas Combi 400 mm; 25) deimantinis pjovimo diskas AIRON+350 mm; 26) deimantinis pjovimo diskas LASER E10 230 mm; 27) pjovimo diskas Combi 350 mm; 28) pjovimo diskas UNIX 350 mm; 29) Norton plytelių pjovimo staklės; 30) el. srovės generatorius 1kW 220 V/380V; 31) el. srovės generatorius 2,2 kW 220V; 32) suvirinimo aparatas BILTEMA; 33) suvirinimo aparatas polifizinis (ekoplast); 34) kampinis šlifuoklis Makita d-230; 35) kampinis šlifuoklis Bosch d-230; 36) šlifavimo mašina WSE500 su žarna FLEX; 37) kampinis šlifuoklis Metabo d-230; 38) kampinis šlifuoklis Hitachi d-230; 39) kampinis šlifuoklis Dewalt nauji d-125; 40) kampinis šlifuoklis Makita 2200W d-230; 41) akumuliatorius Hilti suktuvas; 42) akumuliatorinis gręžtuvas Hilti BF121; 43) akumuliatorinis suktuvas Makita BHP453; 44) akumuliatorinis gręžtuvas Makita; 45) akumuliatorinis gręžtuvas Makita; 46) akumuliatorinis gręžtuvas Dewalt 18V; 47) elektrinis gipso kartono suktuvas; 48) siaurapjūklis WSJ 850EB Hilti; 49) oblius Ryobi; 50) medžio pjovimo staklės Dewalt DW707; 51) gręžtuvas Makita; 52) Hilti akumuliatorinio suktuko kompl.; 53) kniediklis „Accubird Gesipa“; 54) kompl. Kompaktinis akumul. Gręžtuvas/suktuvas S SID; 55) kompaktinis akumul. Gręžtuvas/suktuvas S SID; 56) skiedinio rankinė maišyklė 50 L; 57) betono maišyklė; 58) giluminis betono vibratorius L-5m; 59) drenažinis siurblys Pedrollo; 60) fekalinis siurblys WQ5; 61) oro kompresorius 10 L; 62) hidraulinė jėgainė 201/minHPP09; 63) hidraulinis gręžtuvas Lifton (blokas); 64) giluminis betono vibratorius L-5m Paclite; 65) prailgintuvas 16A, L-25 m; 66) vibrokoja Wacker BS50-2 50 kg benzininė; 67) vibrokoja Wacker BS50-2 60 kg benzininė; 68) vibroplokštė Stahl 95 kg benz.; 69) vibroplokštė Stahl 65 kg benz.; 70) vibrokoja Weberm+SRV620; 71) vibrokoja Wacker BS50-2 60 kg; 72) vibrokoja Wacker WM90 60 kg; 73) vibroplokštė Bully 90 kg benz.; 74) pjūklas Husqvarna 339XP; 75) Husqvarna 346XPG; 76) pjūklas Husqvarna 346XPG; 77) pjūklas STIHL MS170; 78) krūmapjovė Johnsereed R552; 79) krūmapjovė Johnsereed 265RX; 80) gyvatvorių žirklės Johnsereed; 81) gyvatvorių žirklės Tanaka; 82) vejapjovė Husqvarna LC48V; 83) universalios 3 dalių kopėčios; 84) lapų pūtikas Husqvarna 171; 85) aukšto slėgio plovimo įrenginys 380V; 86) lapų pūtikas Husqvarna 141B; 87) padas atraminis tvorai; 88) padas plastikinis atraminis tvorai; 89) kilnojamoji tvora; 90) atrama 0,78 m. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 26.198,84 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo veikla susijusi su fasadinių ir modulinių pleištinių pastolių ir smulkios statybinės įrangos nuoma. Ieškovas su atsakovu L. L. 2013-03-29 pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią L. L. nuo 2013-04-02 priimtas į darbą projektų vadovo pareigoms ir ieškinio padavimo metu dar formaliai dirbo pas ieškovą, tačiau nuo 2015-02-01 buvo išėjęs nemokamų atostogų. L. L. pagrindinės funkcijos dirbant ieškovui buvo fasadinių ir modulinių pleištinių pastolių ir smulkios statybinės įrangos nuoma. Vėliau paaiškėjo, kad L. L. įsteigė atsakovą UAB „Rentol“ ir, pažeisdamas sąžiningos konkurencijos principus, pradėjo smulkią statybinę įrangą nuomoti UAB „Rentol“ vardu. Ieškovui atlikus ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizaciją, paaiškėjo, kad atsakovai pasisavino didžiąją dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančios įrangos, kurią nuomoja tretiesiems asmenims. L. L. nuo 2013-08-14 yra atsakovo UAB „Rentol“ direktorius ir vienintelis akcininkas, o UAB „Rentol“ veikla yra identiška ieškovo veiklai. Aplinkybę, kad ieškovui priklausanti įranga yra pas atsakovus, ieškovas žino iš savo buvusių klientų, kurie analogišką įrangą nuomojasi iš UAB „Rentol“, taip pat šią aplinkybę patvirtina antstolio pateikti duomenys apie pas atsakovą rastą turtą, be to, ieškovas pateikė įrangos įsigijimo dokumentus, o atsakovas tokių dokumentų nepateikė. UAB „Rentol“ dėl nesąžiningos konkurencijos, L. L. netinkamai vykdant ieškovo projektų vadovo pareigas ir ieškovui nuosavybės teise priklausančią įrangą nuomojant tretiesiems asmenims UAB „Rentol“ vardu, 2013 metais gavo 30.420 Lt (8.810,24 Eur) grynojo pelno, 2014 metais tikėtina gavo apie 30.000 Lt (8.688,60 Eur) grynojo pelno, o 2015 metais – 8.700 Eur grynojo pelno. Šios sumos laikytinos ieškovo negautomis pajamomis ir priteistinos iš atsakovų.Atsakovai L. L. ir UAB „Rentol“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai nevaldė, nevaldo ir negalėjo valdyti jokio ieškovui priklausančio turto, nes ieškovas niekada nėra perdavęs atsakovams jokio turto, atsakovai ieškovui priklausančio turto taip pat nėra perėmę savo iniciatyva. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodomos įrangos priklausymo ieškovui ir šios įrangos trūkumo faktus. Darbo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo L. L., nėra išskirtos konkrečios L. L. pareigos, susijusios su ieškinyje nurodytos įrangos valdymu, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad L. L. buvo atsakingas už šią įrangą ir tam tikrų veiksmų atlikimą su šia įranga. UAB „Rentol“ yra teisėtai įsteigta ir teisėtai ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovų veiksmuose yra nesąžiningos konkurencijos požymių. Ieškovas savo negautas pajamas grindžia išimtinai tik UAB „Rentol“ finansinės atskaitomybės duomenimis. Aplinkybė, kad ieškovo pajamos sumenko, negali patvirtinti, jog dėl atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų apskritai užsiėmė įrangos nuoma ir tikėjosi gauti pelną. L. L. dar 2013 m. birželį ieškovui buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo iš darbo, tačiau ieškovas, galimai siekdamas neteisėtų tikslų, tyčia neįformino L. L. atleidimo iš darbo. L. L. nuo 2013-06-24 faktiškai nebedirbo ieškovui. Byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo sudariusios tam tikrus susitarimus, kurie neterminuotai ar tam tikrą laikotarpį draustų atsakovams konkuruoti su ieškovu. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai savo veikloje naudojo ar naudoja tam tikrą ieškovui priklausančią informaciją, kuri sudaro ieškovo komercinę paslaptį, ieškovui priklausantį turtą, taip pat, kad atsakovai perėmė ieškovo klientus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ atsakovo UAB „Rentol“ naudai 3.840 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog ieškovui priklausantį turtą, kurį sudaro ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, valdo atsakovas UAB „Rentol“, ieškovas grindžia antstolio, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, surašytu atsakovo UAB „Rentol“ turto aprašu, kuriame dalis ieškovo inventorizacijos akte nurodyto turto pavadinimų sutampa su antstolio surašytame akte nurodyto turto pavadinimais. Jokių kitų skiriamųjų požymių, kuriais teismas galėtų vadovautis sprendžiant klausimą, kad tai yra tas pats turtas, kurį ieškovas buvo įsigijęs pagal į bylą pateiktus dokumentus ir kurį atsakovas UAB „Rentol“ yra neteisėtai užvaldęs, nėra nurodyta ar išskirta. Šią ieškovo įrodinėtiną aplinkybę ieškovas įrodinėja aplinkybe, kad atsakovas L. L. yra atsakovo UAB „Rentol“ vadovas ir turtą pasisavino dirbdamas pas ieškovą. Teismui nebuvo pateikta darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nebuvo pateikti darbuotojo pareiginiai nuostatai ar kiti įmonės vidaus dokumentai, kurie patvirtintų ieškovo dėstomas aplinkybes, kad už ieškovo nurodytą turtą materialiai buvo atsakingas atsakovas L. L., dėl ko negalima racionali išvada, kad šį turtą pasisavino būtent atsakovas L. L.. Ieškovas nurodo, kad turto pasigedimo metu įmonėje dirbo tik trys darbuotojai – bendrovės vadovas, atsakovas L. L. ir buhalterė. Turto trūkumas buvo nustatytas 2015-07-31 surašant inventorizacijos aprašą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad turtas buvo paimtas 2013 metų pabaigoje, 2014 metų pradžioje. Tuo metu įmonėje be atsakovo L. L. dirbo įmonės vadovas D. O., A. J., T. M., A. R. ir A. O.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad T. M., nurodžiusiam savo pareigas – sandėlininkas, 2013-06-03 atsakovas L. L. įteikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2013-06-24. SoDros duomenimis atsakovui L. L. nuo 2015-02-01 iki 2016-06-13 (atleidimo dienos) žymimas nedraudiminis laikotarpis. 2015-07-31 surašant inventorizacijos aprašą atsakovas L. L. buvo apskaitytas kaip dirbantis pas ieškovą, todėl neaišku, kodėl atsakovas L. L. nebuvo kviečiamas atliekant inventorizaciją. Ieškovas, teigdamas, kad nurodytą ieškinyje turtą pasisavino būtent atsakovas L. L., privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kaip įmonėje buvo tvarkomas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, kas už jį buvo atsakingas. Ieškovas teigia, kad turtą pasisavino atsakovas 2013 metų pabaigoje, 2014 metų pradžioje, tačiau nei 2013 metais, nei 2014 metais įmonėje nebuvo atlikta inventorizacija, privaloma atlikti pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Inventorizavimo taisykles. Iš ieškovo pateiktų ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo dokumentų matyti, kad turtas buvo įsigytas 2011, 2012, 2013 metais, tačiau inventorizacijos nebuvo atliktos už prieš 2015 metus ėjusius laikotarpius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuris turtas 2011 metais buvo įsigytas iš privačių asmenų (I. J., D. L., D. O. (ieškovo vadovo), D. P., A. R. (vėliau įdarbinto pas ieškovą)), tačiau pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodoma, kad parduodamos naujos prekės, kurios ieškovo priskirtos prie trumpalaikio turto, per 4 metus (nuo 2011 metų iki 2015 metų) nusidėvėjo tik 50 procentų, o kai kurios nenusidėvėjo (kampinis šlifuoklis Dewalt nauji d-125 (52 trumpalaikio turto pozicija 2016-09-28 prašyme), kampinis šlifuoklis Makita 2200W d-230 (53 trumpalaikio turto pozicija, trumpalaikio turto inventorizacijos apraše žymėjimas taip pat atitinka)). Analizuodamas ilgalaikio turto inventorizacijos aprašą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurio turto įsigijimo kaina neatitinka ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytų įsigijimo kainų. Taigi, ieškovas neįrodė būtinos sąlygos, kad 2015-07-31 inventorizacijos apraše nurodytas turtas buvo pas ieškovą 2011, 2012 ir iki 2013 metų pabaigos ar 2014 metų pradžios, nes pats ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks turtas, įgytas 2011 - 2013 metais, pas jį buvo. Ieškovo dėstomų aplinkybių nepakanka, kad būtų galima daryti pagrįstą, jog ieškovo 2011 - 2013 metais įsigytą turtą pasisavino būtent atsakovai. Į bylą pateiktas 2014-02-03 pastolių perdavimo aktas, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Rentol“ teismo padarytų išvadų nekeičia, nes šis turtas perduotas nuomos santykių pagrindu, be to, tarp šalių yra nagrinėjama kita byla dėl šių nuomos teisinių santykių. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo nurodomus patirtus 26.198,84 Eur dydžio nuostolius, kurie apskaičiuoti pagal atsakovo UAB „Rentol“ gautas pajamas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo gautos pajamos už 2013 metus sudaro 8.810,24 Eur, už 2014 metus – 8.688,60 Eur, už 2015 metus – 8.700 Eur. Ieškinys teismui pateiktas 2015-11-03, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad negautos pajamos už 2015 metus paskaičiuotos imant laikotarpį iki 2015-12-31, taip pat patikslino, kad 2013 metų aktualus laikotarpis – 2013-08-06 – 2013-12-31. Inventorizacija atlikta 2015-07-31, teigiant, kad turtą atsakovai pasisavino 2013 metų pabaigoje – 2014 metų pradžioje. Teismo vertinimu, tokie ieškovo paaiškinimai sąlygoja pagrįstą abejonę ieškovo paaiškinimų teisingumu, įvertinus aplinkybę, kad abi šalys yra konfliktiniuose santykiuose, tarp jų vyksta ne vienas teisminis procesas. Be to, turto trūkumą ieškovas fiksavo 2015-07-31, todėl neaišku, kodėl nuostolius ieškovas skaičiuoja ne nuo 2015-07-31. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl turto priteisimo (išreikalavimo), kurio pagrindu yra grindžiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kurio tenkinimui būtų buvusi svarbi aplinkybė dėl konkretaus turto buvimo pas atsakovą, kurio ieškovas negalėjo nurodytais laikotarpiais nuomoti ir atitinkamai gauti pajamų. Be to, ieškovas neįvykdė pareigos pagrįsti savo nuostolių (ne atsakovo gautų pajamų) dydį, nes nepaisant to, kad abiejų bendrovių veikla yra analogiška, tai nesąlygoja išvados, kad rinkos ekonomikos sąlygomis jos abi dirbs pelningai, gaus tokio paties dydžio pajamas, atitinkamai patirs tokio pat dydžio išlaidas, mokės mokesčius ir t.t., dėl to ieškovas reikalavimo dėl patirtų nuostolių negali grįsti atsakovo gautomis pajamomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas „Fasado pastoliai“ apeliaciniu skundu prašo teismo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Į bylą ieškovas yra pateikęs prašomos išreikalauti įrangos įsigijimo dokumentus, kuriais grindžia ne tik prašomos išreikalauti įrangos vertes, bet ir įrangos nuosavybės teisę. Pateikti įrangos įgijimo dokumentai yra pakankamas įrodymas, kad ieškovas šia įranga disponavo. Ieškovo veikla buvo ir yra, be kita ko, smulkios statybinės įrangos nuoma. Sprendime tinkamai neargumentuoja, kuo aplinkybė, kad ieškovas 2011 - 2014 metais neatliko inventorizacijų, rodo, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl įrangos išreikalavimo nėra pagrįstas, o atsakovas nepasisavino įrangos. Ieškovas į bylą pateikė atsakovo UAB ,,Rentol“ antstoliui D. T. pateiktus Turto 2015-09-30 sąrašą ir Turto 2015-11-18 sąrašą, kuriuose dalis nurodyto turto analogiškas ginčo turtui, tačiau šio turto įsigijimo dokumentų atsakovai viso proceso metu nepateikė. Teismas sprendime nurodo, esą ieškovo pateiktame trūkstamos įrangos sąraše ir atsakovų pateiktame turto sąraše esanti įranga ne ta pati, o sutampa tik jos pavadinimas, tačiau nėra aišku, kodėl teismas daro išvadą, kad tai tik pavadinimų sutapimas, o ne ta pati įranga, kai byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tai tikrai yra ta pati įranga. Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl įrangos grąžinimo iš buvusio darbuotojo, kuris turėjo priėjimą ir pasisavino įrangą, kuris įkūrė analogiškos įrangos nuomos veikla užsiimančią įmonę ir kuris netgi pateikė turto sąrašus, kuriuose nurodoma ta pati įranga, taip pat gavo pajamas iš nurodytos įrangos (teismas šių įrodymų į bylą nepriėmė), darytina išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovai naudojasi ta pačia iš ieškovo pasisavinta įranga. Ieškovas aiškiai nurodė turto pozicijas, kurios akivaizdžiai sutampa su atsakovo turto sąrašo pozicijomis. Paskutinės trys pozicijos – padas tvorai, kilnojamoji tvora ir atrama – atsakovo buvo pasisavinta pagal 2013-08-06 priėmimo-perdavimo aktą, kuris buvo teikiamas teismui, tačiau teismas atsisakė šį įrodymą priimti. Tarp ieškovo ir atsakovo L. L. ne visi su darbo santykiais susiję dokumentai buvo pasirašyti (pareiginiai nuostatai, materialinės atsakomybės sutartis ir pan.), nes ieškovo direktorius visiškai pasitikėjo atsakovu. Atsakovas L. L. dirbo ieškovo projektų vadovu ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo veikla buvo statybinės įrangos nuoma, nieko kito bendrovėje daryti, kaip tik vykdyti pareigas, susijusias su statybinės įrangos nuoma, negalėjo. Nėra aišku, kodėl teismas atsakovo L. L. teiginius, esą jis 2013-06-03 sandėlininkui įteikė prašymą dėl atleidimo laikė pagrindžiančiais faktą, esą atsakovas negalėjo pasisavinti įrangos, nes pas ieškovą nedirbo. Prašymo atleisti iš darbo sandėlininkui įteikimas yra kritiškai vertintinas, kadangi tokie prašymai yra įteikiami įmonės administracijai. Civilinėje byloje Nr. e2-41179-727/2016 atsakovas L. L. teigia, kad darbo santykiai su ieškovu nutrūko tik 2016-06-13 ir iš ieškovo siekia prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį iki šios datos. Darbo ginčų komisija kitoje darbo byloje, kurioje atsakovas siekė pripažinti, kad jo darbo santykiai su ieškovu nutrūko 2013-06-24, 2016-04-26 sprendimu šį atsakovo prašymą atmetė. Šioje darbo byloje buvo pateiktas ir ieškovo buvusios darbuotojos A. J. patvirtinimas, kad atsakovas 2015 metų rudenį prašė jos atgaline data priimti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo. Teismas taip pat nenurodo, kodėl atsakovo L. L. nebuvimas atliekant inventorizaciją laikomas įrodymu, esą atsakovas įrangos nepasisavino. SoDros duomenimis atsakovui nuo 2015-02-01 iki 2016-06-13 (atleidimo dienos) žymimas nedraudiminis laikotarpis. Atsakovui būnant nedraudiminiame laikotarpyje jį kviesti atlikti inventorizaciją nebuvo pagrindo. Ta aplinkybė, kad atsakovo darbo metu ir įrangos dingimo metu pas ieškovą dirbo ir daugiau darbuotojų, taip pat nepaneigia fakto, kad būtent atsakovas pasisavino ieškovo įrangą, nes būtent jis, o ne kiti ieškovo darbuotojai, darbo pas ieškovą metu įsteigė konkuruojančią, analogiška veikla užsiimančią įmonę, nuomojančią tokią pačią kaip iš ieškovo pasisavinta statybinę įrangą. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo įrangą pasisavino būtent atsakovai, nenurodo, kad ieškovas teikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas atsisakė juos priimti kaip teikiamus neva nesavalaikiai. Ieškovas 2016-08-25 prašymu pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovas L. L. darbo pas ieškovą metu neteisėtai gabeno įrangą iš ieškovo sandėlio į atsakovo UAB „Rentol“ nuomojamą aikštelę, kad ten šią įrangą priėmė atsakovo L. L. tėvas. Pagal ieškovo teiktą 2013-08-06 priėmimo-perdavimo aktą matyti, kad atsakovas L. L. išsiuntė ieškovui priklausančią įrangą į Marijampolę. Iš pateikiamo pastolių perdavimo akto matyti, kad įrangą priėmė J. L., atsakovo L. L. tėvas. Nei ieškovas, nei UAB ,,Monorento“ 2013-08-06 jokios veiklos statybinės įrangos pristatymo adresu nevykdė. Nors ant priėmimo perdavimo akto statybinės įrangos gavėjas nurodytas UAB ,,Monorento“, tačiau UAB ,,Monorento“ nurodytos įrangos negavo, o J. L. UAB „Monorento“ niekuomet nedirbo, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kodėl jis šią įrangą priėmė. Šiame 2013-08-06 pastolių perdavimo akte nurodyta atsakovų neteisėtai pasisavinta įranga. Tačiau teismas šio įrodymo prie bylos nepagrįstai neprijungė, taip užkirsdamas kelią ieškovui įrodinėti svarbias šiai bylai aplinkybes. Teismas nevertino į bylą pateikto 2014-02-03 pastolių perdavimo akto, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Rentol“, visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste. Ieškovas su UAB ,,Rentol“ sudarė nuomos sutartį, pagal kurią perdavimo - priėmimo aktais išnuomojo UAB ,,Rentol“ fasadinius ir modulinius pastolius. Ieškovas, atsakovui išnuomodamas pastolius, atsisakė išnuomoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią kitą statybinę įrangą, išskyrus konteinerinę patalpą, tačiau atsakovas dar 2013-08-06 perdavimo aktu (kurio teismas nepriėmė į bylą), o vėliau kartu su išnuomotais pastoliais neteisėtai išsivežė į Marijampolę beveik visą ieškovui nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą. Kad ieškovui priklausanti įranga yra pas atsakovus, ieškovas žino ir iš savo buvusių klientų, kurie analogišką įrangą nuomojosi iš atsakovo UAB ,,Rentol“. Ieškovas nuostolius iš atsakovų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2013-08-06, nes įsteigus įmonę atsakovai savo statybinės įrangos neturėjo, tai patvirtina ir teismo neprijungti įrodymai, t. y. 2013-08-06 priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad atsakovas L. L. savo tėvui perduodamas įrangą, neteisėtai pasisavino ieškovui priklausančią įrangą. Tai, kad inventorizacija buvo atlikta vėliau nei 2013-08-06, nepaneigia fakto, kad atsakovai realiai valdė iš ieškovo pasisavintą įrangą, iš jos gavo pajamas, atitinkamai ieškovas šių pajamų negavo. Ieškovas savo reikalavimus grindė ir atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir apie atsakovų nesąžiningą konkuravimą išsamiai savo poziciją išdėstė ieškinyje, tačiau teismas atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, dar daugiau ieškovo prašomus prijungti įrodymus, susijusių su ginčo objektų ir pagrindžiančių atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atsisakė priimti. Ieškovas, teikdamas ieškinį, prašė teismo išreikalauti iš atsakovo UAB „Rentol“ visas nuo 2013-08-14 iki 2015-10-01 sudarytas ilgalaikio ir trumpalaikio ieškovui priklausančio materialiojo turto nuomos sutartis ir/ar gautas pajamas už išnuomotą turtą, taip pat 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, tokiu būdu siekiant išsiaiškinti atsakovo gautas pajamas ir klientus, atitinkamai ieškovo patirtus nuostolius, tačiau teismas šio ieškovo prašymo netenkino ir užkirto kelią įrodinėti atsakovų nesąžiningos konkurencijos faktą. Ieškovui savo iniciatyva gavus minėtus įrodymus ir pateikus į bylą, teismas motyvuodamas įrodymų pateikimo nesavalaikiškumu, atsisakė juos priimti. Iš ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad išskirtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, lyginant ieškovo 2013 (2012) metų ir (2014) 2015 metų finansinę būklę, ji stipriai pablogėjo ir įmonė atsidūrė ant bankroto ribos. Iš pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovo finansinė situacija pablogėjo atsakovui pradėjus veiklą ir pasisavinus įrangą, itin sumažėjo ir klientų skaičius. Teismas, nenurodydamas, kokiu būdu naujų įrodymų prijungimas prie bylos užvilkins šios bylos nagrinėjimą, atsisakydavo tenkinti ieškovo prašymus dėl papildomų dokumentų prijungimo ar informacijos iš atsakovo išreikalavimo. 2016-08-25 ieškovas pateikė papildomą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dokumentų prijungimo. Šiuo prašymu buvo pateiktas 2013-08-06 aktas, įrodantis, kad atsakovas L. L. pasisavino ieškovo įrangą ir ją perdavė savo tėvui Marijampolėje, taip pat atsakovo banko sąskaitų išrašai, klientų sąrašas, teismo sprendimai, kuriais atsakovui L. L. už informacijos apie turtą nepateikimą buvo skirtos baudos, taip pat teismo buvo prašoma išreikalauti teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingą medžiagą, tačiau teismas ieškovo teiktų įrodymų neprijungė, o prašymų netenkino, taip apsunkindamas ieškovui galimybes tinkamai ginti savo teises.Atsakovai L. L. ir UAB „Rentol“ atsiliepimu teismo prašo ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovo prašymo dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas neįrodė, kad jis turėjo ieškiniu iš atsakovų reikalaujamą priteisti statybinę įrangą. Dalis ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų (neva patvirtinančių statybinės įrangos įsigijimą) yra ieškovo su fiziniais asmenimis sudarytos pirkimo‑pardavimo sutartys. Kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai objektyviai įmanoma, kad pavieniai fiziniai asmenys galėtų parduoti tokią statybinę įrangą ir ypač tokiais kiekiais, kokie nurodyti prie pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtuose perdavimo-priėmimo aktuose. Iš šių sutarčių su fiziniais asmenimis matyti, kad ieškovo šiomis sutartimis neva įsigytos įrangos vertė vienai sutarčiai siekia nuo 4.100 Lt iki 69.000 Lt. Šiomis sutartimis įsigyta tokia statybinė įranga, kurią abejotina, ar fiziniai asmenys apskritai galėtų turėti ir naudoti savo kasdieniame gyvenime ir ypač tokiais kiekiais, kokie nurodyti priėmimo - perdavimo aktuose. Pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos iš esmės vienu laikotarpiu: nuo 2011 m. birželio iki 2011 m. lapkričio. Be to, šios sutartys buvo sudarytos su ieškovo darbuotojais A. R. ir D. O. (kuris yra ieškovo direktorius). Dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovas, siekdamas įrodyti neva jis apskritai turėjo ieškinyje nurodytą įrangą, šioje byloje pateikė fiktyvias įrangos pirkimo-pardavimo sutartis.Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų statybinę įrangą, kurios neidentifikavo. Nei ieškovo pateiktuose ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizavimo aktuose, nei pačiame ieškinyje ieškovas nenurodė reikalaujamos priteisti iš atsakovų statybinės įrangos inventorizacijos numerių. Tai kelia abejonių, jog arba ieškovas neturėjo tokios statybinės įrangos, arba, jei tokią įrangą ir turėjo, galimai ją pats yra pardavęs tretiesiems asmenims. Tokios abejonės kyla ir dėl to, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų apie 2011 - 2014 metais atliktas inventorizacijas, nors turtas buvo įsigytas 2011 - 2013 metais ir ieškovas šias inventorizacijas privalėjo atlikti pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovas prašo išreikalauti tokią statybinę įrangą, kuri, ją naudojant pagal tikslinę paskirtį, paprasčiausiai galėjo nusidėvėti ar susinaudoti. Pavyzdžiui, ieškovas prašo išreikalauti įvairius pjovimo diskus, prailgintuvą, nors ieškovo pateiktas trumpalaikio turto inventorizacijos aprašas patvirtina, kad ieškovas įvairius pjovimo diskus, prailgintuvus šiuo aprašu nurašė kaip nusidėvėjusius (ar sunaudotus). Būtent ieškovas (įskaitant jo direktorių), o ne atsakovas L. L. buvo ir yra atsakingas už ieškinyje nurodytą įrangą (jei ieškovas tokią įrangą apskritai turėjo). Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų perdavęs turtą atsakovui L. L. darbo funkcijoms vykdyti. Ieškovas pripažino, kad su atsakovu L. L. nebuvo sudaręs darbuotojo materialinės atsakomybės sutarties, pareiginių nuostatų ir kitokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti tariamą statybinės įrangos perdavimą atsakovo žinion tuo metu, kai jis dirbo pas ieškovą. Tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir atsakovas L. L., pas ieškovą dirbo 3-4 darbuotojai. Todėl, ieškovo teiginys neva vienintelis atsakovas, kaip tariamas ieškovo darbuotojas, galėjo pasisavinti nurodytą statybinę įrangą, yra nepagrįstas. Ieškovas teiginį, kad atsakovai pasisavino ieškinyje nurodytą statybinę įrangą, grindžia paties ieškovo vienašališkai parengtais ir sudarytais turto inventorizacijos aprašais, kurie negali būti laikomi objektyviais ir leistinais įrodymais. Nors ieškovas tvirtina, kad atsakovas L. L., kaip ieškovo darbuotojas, nuo 2013-03-02 iki 2015-02-02 tariamai buvo atsakingas už nurodytą statybinę įrangą, ieškovas į 2015 m. liepos mėn. ieškovo vienašališkai atliktą ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizaciją atsakovo L. L. nepakvietė, nes atsakovas būtų kategoriškai nesutikęs su inventorizacijos aprašais, arba dėl to, jog ieškovas turėtų galimybes nuslėpti faktą, kad inventorizacijos aprašuose nurodyta kaip neva nerasta statybinė įranga iš tikrųjų yra ieškovo žinioje ar kad ieškovas šią statybinę įrangą yra seniai pardavęs tretiesiems asmenims. Išskyrus paties ieškovo vienašališkai parengtus ir sudarytus turto inventorizacijos aprašus, jokių kitų įrodymų dėl nurodytos statybinės įrangos perdavimo atsakovams ar dėl tariamo tokios įrangos pasisavinimo ieškovas nepateikė. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti priėmimo-perdavimo aktai yra ne dėl ieškinyje nurodytos statybinės įrangos, o dėl pastolių perdavimo. Su šiais pastoliais susijęs teisminis ginčas tarp ieškovo ir atsakovų yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017. Nors ieškovas teigia, jog atsakovo UAB „Rentol“ antstoliui D. T. pateiktame 2015-09-30 turto sąraše ir 2015-11-18 turto sąraše nurodyta atsakovo UAB „Rentol“ turto dalis neva yra analogiška daliai prašomos išreikalauti įrangos, tačiau tai nepagrindžia tariamo ieškinyje nurodytos statybinės įrangos pasisavinimo. Ieškinyje nurodyta statybinė įranga nėra specifinė, tokią įrangą turi (gali turėti) kiekviena su statybomis susijusią veiklą vykdanti įmonė (įskaitant atsakovą UAB „Rentol“). Teigti, kad atsakovo UAB „Rentol“ antstoliui pateiktuose turto sąrašuose yra nurodyta dalis ieškiniu prašomos išreikalauti statybinės įrangos, galima būtų tik tuo atveju, jei konkrečios atsakovo UAB „Rentol“ statybinės įrangos inventorizacijos numeriai sutaptų su ieškinyje nurodytos statybinės įrangos inventorizacijos numeriais. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodytai statybinei įrangai nėra suteikęs inventorizacijos numerių. Ieškovo reikalaujamo priteisti iš atsakovų ilgalaikio turto pavadinimai ieškovo parengtuose turto inventorizacijos aktuose netgi nesutampa su antstolio aprašyto UAB „Rentol“ ilgalaikio turto pavadinimais. Ieškovas tariamus atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus sieja su ieškinyje nurodytos statybinės įrangos nuoma, tačiau atsakovai nepasisavino ir neturi jokios ieškinyje nurodytos ieškovo statybinės įrangos, o ieškovas neįrodė, kad apskritai turėjo šią įrangą. Tam, kad ieškovas galėtų kaltinti atsakovus atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, ieškovas turi įrodyti tai, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Rentol“ yra konkurentai Konkurencijos įstatymo prasme, tačiau ieškovas ir atsakovas UAB „Rentol“ veiklą vykdo iš esmės skirtingose geografinėse rinkose ir negali būti laikomi konkurentais. Atsakovas L. L. ieškovo atžvilgiu nebuvo prisiėmęs jokių nekonkuravimo įsipareigojimų. Tarp ieškovo ir atsakovo L. L. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas. Vien darbo sutarties sudarymas savaime neįpareigoja darbuotojo nekonkuruoti darbdavio atžvilgiu ir ypač po tokios darbo sutarties nutraukimo. Vien konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika. Ieškovas nepagrįstai tvirtina neva vienintelis atsakovas L. L. buvo atsakingas už ieškovo turėtos įrangos nuomą. Tuo metu, kai L. L. dirbo pas ieškovą, ieškovas turėjo ir kitus darbuotojus, kurie taip pat vykdė darbo funkcijas, susijusias su ieškovo vykdyta ūkine komercine veikla. Ieškovo finansinės būklės pablogėjimas niekaip nereiškia, jog atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nes finansinės būklės pablogėjimą galėjo lemti daugybė kitų priežasčių. Atsakovui L. L. tampant UAB „Rentol“ akcininku ir direktoriumi bei veikiant UAB „Rentol“ vardu nebuvo atlikti jokie nesąžiningos konkurencijos veiksmai, o atsakovo UAB „Rentol“ veikla yra sąžininga ir teisėta.Ieškovas nenurodė, kokiomis konkrečiai ieškovo komercinėmis paslaptimis neva buvo pasinaudota ir nepateikė savo komercinių paslapčių sąrašo, kuriuo būtų apibrėžta, kokie duomenys yra laikomi ieškovo komercinėmis paslaptimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas L. L. būtų supažindintas su ieškovo komercinių paslapčių sąrašu ir kad su ieškovu būtų sudaręs susitarimą dėl ieškovo komercinių paslapčių apsaugos. Ieškovas nenurodė jokių savo klientų, su kuriais, ieškovo teigimu, UAB „Rentol“ sudarinėjo sutartis. Ieškovas teismo prašė išreikalauti atsakovo UAB „Rentol“ finansinius dokumentus, kurie net nėra susiję su ieškovo reikalavimais. Ieškovas savo prašymuose atskirai net nenurodė, ką minėtais dokumentais siekia įrodinėti. Informacija, kurios reikalavo ieškovas, yra itin plataus masto, susijusi su atsakovo UAB „Rentol“ verslu (klientais, sutarčių sąlygomis, vykdytomis piniginėmis operacijomis) apskritai, todėl tokio pobūdžio informacijos išreikalavimas visa apimtimi pažeistų atsakovo ir jo klientų konfidencialumo susitarimus, neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Ieškovas teikdamas vis kitą prašymą dėl dokumentų išreikalavimo neatkreipė į teismo nurodytas pastabas, kad ieškovas galėtų teikti iš naujo svarstyti įrodymų išreikalavimo klausimą, jei sukonkretintų prašymą ir jį pagrįstų. Vis dėl to, ieškovas kitų prašymų nekonkretino ir jų niekaip nepagrindė. Dėl to teismas pagrįstai net kelis kartus atsisakė išreikalauti iš atsakovo UAB „Rentol“ minėtus dokumentus ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovui tariamai buvo užkirstas kelias įrodinėti nesąžiningus atsakovų konkurencijos veiksmus. Ieškovas iš atsakovų reikalauja priteisti jo dėl tariamų atsakovų neteisėtų veiksmų negautas 26.198,84 Eur pajamas, tačiau ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio. Ieškovas tariamai patirtos žalos faktą nepagrįstai grindė savo sumenkusiomis pajamomis ir atsakovo UAB „Rentol“ padidėjusiomis pardavimo pajamomis. Atsakovams nėra suprantama, kaip ieškovas apskaičiavo atsakovo UAB „Rentol“ iš neva pasisavintos ieškovo statybinės įrangos nuomos tariamai gautą naudą, kuri neatitinka atsakovo UAB „Rentol“ pelno (nuostolių) ataskaitų, kuriomis remiasi ieškovas. Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovų priteisti jo neva negautas 26.198,84 Eur pajamas, turėjo pateikti įrodymus, jog ieškovas tikėjosi ir realiai būtų gavęs tokias pajamas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovo gautas grynasis pelnas per 3 metų laikotarpį negalėjo sudaryti daugiau nei 2.000 Eur pelno, t. y. apie 666 Eur pelno per vienerius metus. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas iš atsakovų prašo priteisti apie 8.700 Eur už vienerius metus t. y. net 13 kartų daugiau nei paties ieškovo nurodytos per vienerius metus gautos pajamos. Atsižvelgiant į pateiktus atsakovo UAB „Rentol“ finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovo nurodoma neva gautų pajamų suma už visų trejų metų laikotarpį yra žymiai mažesnė nei atsakovo UAB „Rentol“ 2014 m. gautas pelnas (50.206,20 Eur) iš vykdytos veiklos. Apeliacinės instancijos teismas turėtų neprijungti prie civilinės bylos medžiagos ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas net kelis kartus atmetė ieškovo prašymus (2016-08-25, 2016-09-29) dėl tų pačių dokumentų prijungimo prie bylos, nes ieškovas teikė įrodymus nesavalaikiai, nesilaikė civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų. Ieškovas apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų šiuos įrodymus priimti. Ieškovas nenurodė, kokias konkrečias šiai bylai aktualias faktines aplinkybes jo prašomi prijungti dokumentai gali pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismeCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo.Teisėjų kolegija, siekdama teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ teikiamus naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovai L. L. ir UAB „Rentol“ turėjo galimybę pasisakyti dėl šių įrodymų savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija vertins pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl statybinės įrangos išreikalavimo (priteisimo)Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Fasado pastoliai“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, teismo prašė išreikalauti iš atsakovų L. L. ir UAB „Rentol“ neteisėtai pasisavintą ieškinyje išvardintą statybinę įrangą. Tokį reikalavimą ieškovas grindė CK 4.95 straipsniu, nustatančiu, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, kadangi nenustatė CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.CK 4.95 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos institutas – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, kuris reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas reiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010; 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi, ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardintas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad jis yra ieškinyje išvardintos statybinės įrangos savininkas, pateikė pirmosios instancijos teismui 2011 m. su privačiais fiziniais asmenimis I. J., D. L., D. O. (ieškovo vadovas), D. P., A. R. (ieškovo darbuotojas) sudarytas šios įrangos pirkimo-pardavimo sutartis bei 2015-07-31 inventorizacijos aprašą, kuriame fiksuojamas šios įrangos trūkumas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pastarieji įrodymai yra nepakankami konstatuoti faktą, jog ieškovas yra ieškinyje nurodytos statybinės įrangos savininkas. Visų pirma, teisėjų kolegija laiko nepatikimais įrodymais ieškovo į bylą pateiktas ieškinyje nurodytos statybinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios, kaip minėta, buvo sudarytos su fiziniais asmenimis, dalis kurių ieškovo darbuotojai, o byloje nėra duomenų, jog šie fiziniai asmenys iš tikrųjų galėjo disponuoti tokiu dideliu kiekiu brangios specifinės statybinės įrangos ir ją parduoti ieškovui. Antra, ieškovas, kurio veikla susijusi su statybinės įrangos nuoma, nepateikė į bylą 2011, 2012, 2013, 2014 m. atliktų inventorizacijų dokumentų ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškinyje nurodyta statybinė įranga buvo naudojama ieškovo veikloje po jos įsigyjimo minėtais sandoriais (šios įrangos nuomos sutarčių ir pan.). Taigi, net jeigu ir nebūtų abejonių dėl minėtų įrangos įsigijimo sandorių, byloje vis vien nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovas faktiškai turėjo nuosavybės teise ieškinyje nurodytą statybinę įrangą, kaip teigia ieškovas, ją pasisavinant atsakovams 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje. Neatmestina, kad iki šio momento nurodyta įranga buvo prarasta, nusidevėjusi ir pan., jeigu iš tiesų apie ketverius metus ji buvo naudojama ieškovo veikloje. Kitos ieškovo nurodomos aplinkybės – kad atsakovas L. L. įkūrė konkuruojančią bendrovę, atsakovą UAB „Rentol“; kad ši bendrovė nepateikė įrodymų apie jos nuosavybės teisę į valdomą statybinę įrangą, kuri buvo nurodyta antstolio D. T. parengtose atsakovo UAB „Rentol“ turto 2015-09-30 ir 2015-11-18 sąrašuose ir pagal pavadinimus sutampa su ieškinyje nurodyta statybine įranga; kad ieškovo finansinė būklė, lyginant su atsakovo UAB „Rentol“ finansine būkle, tolygiai blogėjo – teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pakankamos konstatuoti faktą, kad atsakovai tariamai pasisavino ieškovui nuosavybės teise priklausančią ieškiniu siekiamą išreikalauti statybinę įrangą. Turimą nuosavybės teisę į šią statybinę įrangą turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovas UAB „Rentol“, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškinyje ir antstolio D. T. parengtose atsakovo UAB „Rentol“ turto sąrašuose nurodytos dalies statybinės įrangos pavadinimų sutapimas, nesant jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, jog tai viena ir ta pati įranga, yra neturinti teisinės reikšmės aplinkybė, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Rentol“, kurių vykdoma veikla sutampa, turi teisę ir gali naudoti tokią pačią įrangą savo veikloje. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškinyje nurodyta statybinė įranga kada nors ieškovo buvo patikėta saugoti, naudoti ar valdyti atsakovui L. L., kaip buvusiam ieškovo darbuotojui. Ieškovas su atsakovu L. L. dėl šios įrangos nebuvo sudaręs materialinės atsakomybės sutarties, perdavimo aktų ar kitų dokumentų, kurie leistų šį atsakovą laikyti atsakingu už nurodytą įrangą. Ieškovas nurodė, kad atsakovai ieškinyje nurodytą statybinę įrangą tariamai pasisavino 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje. Tuo metu pas ieškovą be atsakovo L. L. dirbo ir kiti darbuotojai D. O., A. J., T. M., A. R. ir A. O., kurie, kaip ir atsakovas, galėjo prieiti prie nurodytos įrangos, jeigu ji iš tiesų priklausė ieškovui. Ieškovo į bylą pateikti 2013-08-06 ir 2014-02-03 priėmimo-perdavimo aktai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nesusiję su nagrinėjama byla ir nepatvirtina ieškovo reikalavimo išreikalauti iš atsakovų ieškinyje nurodytą turtą, nes nurodyti aktai yra dėl pastolių sudedamųjų dalių, t. y. dėl visai kitų daiktų perdavimo, dėl kurių nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2‑2742-781/2017, kuri ieškovo pradėta prieš atsakovus L. L. ir J. L.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-11-03, nors, kaip teigia ieškovas, atsakovai ieškinyje nurodytą statybinę įrangą, kuri buvo esminė ieškovo vykdomoje veikloje, pasisavino 2013 m. pabaigoje - 2014 m. pradžioje, tačiau inventorizacija, fiksuojanti šį faktą, atlikta tik 2015-07-31. Tokia faktinių aplinkybių eiga taip pat verčia abejoti ieškovo paaiškinimais, kad atsakovai neteisėtai pasisavino jam galimai nuosavybės teise priklausančią ieškinyje nurodytą turtą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad primosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje neįrodytos CK 4.95 straipsnio taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent kad ieškinyje nurodyta statybinė įranga nuosavybės teise priklausė ieškovui ir buvo neteisėtai pasisavinta atsakovų, dėl ko ieškinio reikalavimas dėl šios įrangos išreikalavimo (priteisimo) negali būti tenkinamas.Dėl nuostolių atlyginimoBylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Fasado pastoliai“ pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. L. ir UAB „Rentol“ 26.198,84 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos pasireiškusios ieškovui nuosavybės teise priklausančios statybinės įrangos nuoma tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą taip pat atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje neįrodytos faktinės aplinkybės, jog ieškinyje nurodyta statybinė įranga nuosavybės teise priklausė ieškovui, buvo neteisėtai pasisavinta atsakovų bei naudojama jų veikloje nesąžiningai konkuruojant su ieškovu. Teisėjų kolegija dėl aukščiau išdėstytų argumentų sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Be to pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovo L. L. buvo sudaryti nekonkuravimo ir / ar konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) saugojimo susitarimai, iš kurių kylančius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu atsakovas būtų kaip nors pažeidęs. Ieškovas neargumentavo ir nepateikė įrodymų, kokiais konkrečiai nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir kokią žalą atsakovai sukėlė ieškovui. Jau minėta, kad nėra pagrindo byloje konstatuoti, jog atsakovai naudojo ieškovui nuosavybės teise priklausančią statybimę įrangą nesąžiningai su juo konkuruodami. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai būtų nuvilioję ieškovo klientus, perėmę ir pasinaudoję ieškovo konfidencialia informacija (komercinėsmis paslaptimis) ar atlikę kitokio pobūdžio nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, pažymi, jog šioje byloje būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų jis patyrė nuostolių. Tačiau ieškovas neįrodė ne tik nesąžiningos konkurencijos veiksmų, bet ir dėl jų patirtos žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas prašomus iš atsakovų priteisti 26.198,84 Eur nuostolių siejo su negautomis pajamomis. Pagal CK 6.249 straipsnį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės, atsižvelgiant į ankstesnes asmens gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos) turėjo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautų pajamų skaičiavimas turėjo būti protingas ir paremtas byloje surinktais įrodymais, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas tokio pagrindimo nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad byloje buvo apribotos ieškovo procesinės galimybės įrodinėti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Tų įrodymų, kurių neprijungė prie bylos pirmosios instancijos teismas, prijungė ir įvertino teisėjų kolegija, kuri nenustatė, jog nauji įrodymai įtakotų skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimą palikti nepakeistą.