Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato (toliau- Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2013-05-31 surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., padarymo už tai, kad jis 2013-05-31 7.20 val. Šakių r., Kidulių sen. ir kaime vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,55 prom.).

Institucija skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimą ir prašo jį panaikinti, kadangi A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka įrodymų jo kaltei, vairavus transporto priemonę neblaiviam, pagrįsti. Vairavimo metu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholio matuokliu duomenys apie jo neblaivumą gauti teisėtai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, motyvuojant tuo, kad alkoholio matuoklio Lion Alcolmeter 500, Nr. 18768, parodymai kelia abejonių savo tikslumu, kadangi pareigūnas, nustatęs neblaivumą, nebuvo rašytinai susipažinęs su matuoklio techninėmis instrukcijomis, nebuvo išlaikęs atitinkamos įskaitos, nors alkoholio matuoklis turėjo galiojantį patikros sertifikatą ir buvo techniškai tvarkingas, o policijos pareigūnas tarnybinių mokymų metu buvo susipažinęs su alkoholio matuoklio techninėmis instrukcijomis.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., bylos teiseną A. K. atžvilgiu, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamame nutarime teismas teisingai pažymėjo, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 str. 2 d. įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys, todėl itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Sutinkamai su ATPK 7 str. 2 d. administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Nagrinėjamu atveju A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepavyko tinkamai įrodyti pažeidimo padarymo fakto. Nors alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, Nr. 18768, A. K. vairavimo metu nustatytas 0,55 prom. neblaivumas, tačiau patikros procesas nebuvo teisėtas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Teisės mokslo ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavimo metu jam nustatytas 0,55 prom. neblaivumas, kas atitiktų ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo sudėtį. Pažeidimo užfiksavimo metu A. K. neneigė vartojęs alkoholio, parodė, kad jis vairavo iš vakaro išgėręs alaus (b. l. 5). Neblaivumas A. K. 2013-05-31 7.39 val. nustatytas alkoholio matuoklio Lion Alcolmeter 500, Nr. 18768 parodymais (b. l. 8). Kaip matyti iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13-3, 2013-05-31 8.35 val. jo kraujyje rasta 0,17 prom. alkoholio (b. l. 17). Nors institucija teigia, kad vairavimo metu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholio matuokliu duomenys apie jo neblaivumą gauti teisėtai, tačiau apylinkės teismas su tuo nesutiko, nes alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, serijos Nr. 18768, užfiksuoti A. K. neblaivumą rodantys duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, nesant įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis. Šiuo motyvu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. veikoje nėra ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi pagrindinis įrodymas (alkotesteriu užfiksuoti duomenys) gautas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius inkriminuojamą pažeidimą, byloje nėra. Skundą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl tokio apylinkės teismo sprendimo nėra.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Aiškių taisyklių nustatymas ir griežtas jų laikymasis yra būtinas, kai sprendžiami su žmogaus teisių ribojimu susiję klausimai, priimami esminės reikšmės turintys sprendimai. Tam, kad asmuo būtų patrauktas bet kokios rūšies teisinėn atsakomybėn, reikšmingų aplinkybių visetas privalo būti nustatytas pagal teisės aktų reikalavimus, o proceso eiga, jame dalyvaujančių organų, pareigūnų veiksmai ir kompetencija apibrėžti, procesiniai veiksmai atliekami tinkamai, nes priimami sprendimai turės poveikį asmens teisėms, jų ribojimui. Minėto aprašo normos reglamentuoja alkoholio kiekio matavimo prietaisų naudojimo ir kontrolės tvarką bei nustato, jog ne bet kokie policijos pareigūnai, tačiau tik pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas, turi teisę tikrinti asmens blaivumą. Tai yra imperatyvus nurodymas, kurio nesilaikymas suponuoja atliekamo veiksmo – asmens blaivumo tikrinimo neteisėtumą.

Iš bylos medžiagos bei policijos pareigūno A. B. posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad A. K. blaivumą alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, serijos Nr. 18768, 2013-05-31 07:39 val. tikrino pareigūnas A. B. (b. l. 8), kuris su alkoholio kiekio matavimo prietaisų instrukcija buvo supažindintas ir išlaikė atitinkamą įskaitą tik 2013-08-12 (b. l. 31), tai yra jau po nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo. Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad jis nėra išlaikęs minėtame apraše nurodytos įskaitos arba neprisimena tokią laikęs (b. l. 20). Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK atstovas A. M. teisme parodė, kad A. B. su alkoholio matavimo prietaiso instrukcija susipažino praktinių mokymų metu, tačiau susipažinimo su instrukcija pasirašęs A. K. neblaivumo tikrinimo metu nebuvo, pripažino, kad jis tikrinti vairuotojo neblaivumo kaip ir negalėjo (b. l. 37). Vadinasi, toks neblaivumo tikrinimas yra neteisėtas, nes jis atliktas neturinčio teisės tikrinti pareigūno. Šiuo remiantis apylinkės teismas pagrįstai alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, serijos Nr. 18768, užfiksuotus duomenis pripažino gautais neteisėtai, nesant įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai naudotis ir esant abejonių prietaisu užfiksuotų duomenų tikrumu, juo labiau, kad medicinos įstaigoje praėjus valandai laiko nuo pareigūno tikrinimo A. K. buvo nustatytas 1,17 prom. neblaivumas, kuriam esant vairuoti transporto priemones galiojančios kelių eismo taisyklės nedraudžia.

Pažymėtina ir tai, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Todėl A. K. neblaivumą tikrinęs pareigūnas A. B., pasirašytinai nesusipažinęs su alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir neišlaikęs įskaitos, galėjo pristatyti įtariamą neblaivumu vairuotoją į medicinos įstaigą jo neblaivumui nustatyti, tačiau to nepadarė. A. K. pats atvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, kur, beje, nustatyta, kad jo neblaivumas nebuvo toks, už kurį kiltų administracinė atsakomybė. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija įrodinėjo pažeidimo padarymo faktą neteisėtomis priemonėmis, dėl ko A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, neįrodžius ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo, nutraukta apylinkės teisme visiškai pagrįstai.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja tos pačios kompetencijos teismų, kaip pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2013-09-05 nutartis Nr. ATP-949-383/2013, 2012-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-784-361/2012, kuriomis remiamasi apeliaciniame skunde, procesiniais sprendimais, kadangi vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d.) ir kuris administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 priimtoje nutartyje išaiškino, kad alkotesterio panaudojimas, pažeidžiant instrukcijų reikalavimus, gali iškreipti tikrinimo rezultatus, todėl vertinant su kitais įrodymais (pvz. medicininės apžiūros metu gautais duomenimis), alkotesteriu gauti rezultatai turėtų būti pripažįstami nepatikimais ir nelaikomi įrodymais nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.