Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant A. K., jo atstovui advokato padėjėjui D. Ramanauskui, Marijampolės AVPK Jurbarko RPK atstovui pagal įgaliojimą A. Matuzui, teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2013 m. gegužės 31 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN 030631 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. padarymo už tai, kad jis 2013-05-31 7.20 val. Šakių r., Kidulių sen. ir kaime vairavo automobilį F. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,55 promilės girtumas.

Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK atstovas A. Matuzas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad automobilis buvo sustabdytas. Vairuotojas pasakė, kad iš vakaro gėręs ir pareigūnai patikrino jo girtumą. Savo paaiškinime A. K. taip pat pripažįsta, kad gėrė iš vakaro ir labai gailisi. Jis turėjo numatyti pasekmes. Iš pareigūnų pusės pažeidimas buvo užfiksuotas ir surašytas ATP protokolas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. Girtumą tikrino pareigūnas A. B.. Su alkoholio matavimo prietaiso instrukcija jis buvo susipažinęs praktinių mokymų metu, bet pasirašęs dėl susipažinimo su instrukcija nebuvo. Atstovas nėra susipažinęs su teismų praktika tokiais atvejais, nes tokios bylos yra labai retos. Policijos pareigūnas kaip ir negalėjo nustatinėti girtumo. Instrukciją dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo surašymo yra susipažinęs, kuri galioja tris metus, buvo išsilaikęs įskaitą.

Iš teismo posėdžio metu pagarsinto administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. parodymų matyti, kad A. K. 2013-07-01 vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta vairavęs tą dieną. Tik laikas buvo apie 7:35 val. Iš vakaro garaže buvo gėręs alaus 3 skardinėles po ½ litro alaus iki 22 val. Paskui parėjo namo, pavalgė vakarienę ir nuėjo gulti. Ne kasdien po tiek geria, buvo karšta diena, todėl ir išgėrė. Jį paleido pareigūnai 8:07 val. Išsikvietė kaimyną, jis nuvežė į ligoninę. Ten kol gydytojas atėjo ir buvo 8:35 val. Jis prašė leisti pareigūnų pūsti antrą kartą, neleido. Jis suabejojo iš kart po patikrinimo. Jis sveria apie 80 kg, ūgis apie 180 cm. Išeidamas iš namų išsiplovė dantis, išsiskalavo burną „Listerin“ skalavimo skysčiu. Tai įprasta kasrytinė procedūra. Sustabdė jį gal apie 8:35 val., nes 8:30 iš namų išvažiavo. Patikrino dokumentus, paklausė ar negėręs ir iš kart nusivedė į mašiną, davė alkotesterį. Jame matėsi skaičiai 2,27, jis paklausė ar jam neliks, pareigūnai patikino, kad ne ir jis pūtė. Parodė 0,54 promiles, jis iš kart paprašė dar kartą pūsti, nes negalėjo patikėti. Jie neleido. Surašė protokolą. Tada jis grįžo į mašiną, išsikvietė kaimyną. Kaimynas nuvežė žmoną į darbą, vaikus į mokyklą, o jį į ligoninę. Policininkai paaiškino, ką jis turi parašyti paaiškinime, jis nežinojo kaip rašyti, todėl jų paklausė. Jį nustebino tie skaičiukai, ėjo drąsiai pūsti, nesijautė girtas. Paaiškinime nerašė apie dantų skalavimą, nes netgi nežinojo, kad nuo to galimas dalykas įpūsti (b. l. 20).

Iš teismo posėdžio metu pagarsinto liudytojo parodymų matyti, kad liudytojas A. B. parodė, kad patruliavo su kolega D. M. Kidulių kaime. Jie sustabdė automobilį, tikrino dokumentus, pajuto kvapą ir patikrino girtumą. Jei nekyla įtarimų, netikrina girtumo, nebent akcijų metu. Alkotesteris rodo paskutinį patikrinimą. Uždėjus antgalį nusistato nuliai ir tada pučia. Nepamena A. K. reakcijos po pūtimo. Jei asmuo iš karto pasako, kad ką tik vartojo alkoholį, palaukia 15 minučių ir duoda pakartotinai pūsti. Šiuo atveju asmuo pasakė gėręs iš vakaro. Tikslus pūtimo laikas nurodytas ant kvito, o sustabdymo ? ant protokolo. Yra realus laikas pūtimo ir fiksavimo, jis įrašomas į knygas. Jos saugomos prie alkotesterio. Tik prietaisas yra su atmintimi ir vykdoma jo apskaita. Budinčiam pranešama tada, kai nevykdomos jų priemonės. Tas pranešimas daromas sustabdžius automobilį. Jis nėra išlaikęs įskaitos dėl alkotesterio arba nepamena (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

A. K. administracinėn atsakomybėn traukiamas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. įtvirtina, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-833/2012 ir kt.). Taigi, Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas sietinas su konkretaus asmens neblaivumo laipsnio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus alkoholio kiekio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 str. 2 d. įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys, todėl itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011, LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N556-1022/2012 ir kt.).

A. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama alkotesteriu L. A. 500, serijos Nr. 18768, gautais duomenimis. Techninių priemonių panaudojimas nustatant neblaivumą yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtintų „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo” 4 p. policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas.

Iš bylos medžiagos bei policijos pareigūno A. B. posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad A. K. blaivumą alkotesteriu L. A. 500, serijos Nr. 18768, 2013-05-31 07:39 val. tikrino pareigūnas A. B. (b. l. 8), kuris su alkoholio kiekio matavimo prietaisų instrukcija buvo supažindintas ir išlaikė atitinkamą įskaitą tik 2013-08-12 (b. l. 31), tai yra jau po nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo. Iš Jurbarko ligoninės išduoto medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 13-3, matyti, kad A. K. prašymu 2013-05-31 8:35 val., t. y. praėjus beveik vienai valandai po policijos pareigūno nustatyto alkoholio kiekio, A. K. buvo nustatytas tik 0,17 promilių neblaivumas (b. l. 18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju alkotesteriu L. A. 500, serijos Nr. 18768, užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, kadangi nesant įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis, kelia abejonių ir prietaisu užfiksuotų duomenų tikslumas. Taigi, konstatavus, kad pagrindinis įrodymas gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar jis padarė minėtą pažeidimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, tai yra jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 d., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.