Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovui J. V. ir atsakovo J. V. patikslintą priešieškinį ieškovei O. V. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pasisakydama dėl bylos nagrinėjimo ribų teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis atmesta dalis atsakovo priešieškinio reikalavimų, o atsakovas apeliacinio skundo neteikė, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė prašantis pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl šių reikalavimų pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 str. 2 d.). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė atsakovui iš ieškovės kompensacijos už ieškovės dukters namo remontą, priteisė per mažą kompensaciją už malkas, be pagrindo į ieškovės išlaidas atsakovo namo remontui įtraukė sumas, skirtas ieškovės dukters namo remontui.

Apeliacinio proceso ribas sudaro ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl turto sudėties, bendro turto balanso sudarymo, ieškovės ginčijamų turto verčių, taip pat turto padalinimo tvarkos ir kompensacijų mechanizmo, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl dalijamo turto sudėties nustatymo momento

Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikotarpio, kurio metu buvo kuriamas bendras sutuoktinių turtas, pabaiga turi būti siejama ne su ieškovės nurodyta 2013 m. spalio 17 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, bet su 2013 m. lapkričio 5 d., nes iki tol be atsakovo sutikimo buvo atliekami įvairūs atsiskaitymai ir pavedimai iš ieškovės banko sąskaitos. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo nesutinkanti su tokia teismo išvada, pažymi, kad pačios šalys nurodė santuokos iširimo momentą – 2013 m. spalio 17 d., be to, santuokiniai ryšiai tarp šalių negalėjo tęstis po to, kai 2013 m. spalio 4 d. ieškovei buvo pateiktas įtarimas dėl sutuoktinio sužalojimo, kuris įvyko 2013 m. rugsėjo 27 d. Sutikdama su aptariamu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimo pabaigos momentą.

Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukuria nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo arba, esant sutuoktinio prašymui, nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Šios nuostatos yra pakartotos ir CK 3.127 straipsnyje, reglamentuojančiame dalijamo turto sudėties nustatymą. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tarp šalių nėra ginčo dėl gyvenimo skyrium pradžios (2013 m. spalio 17 d.), taip pat pripažinus, jog ieškovė prašė teismo būtent su šia data sieti dalijamo bendro turto sudėtį, santuokai esant nutrauktai dėl abiejų sutuoktinių kaltės, egzistavo visos sąlygos dalinti bendrą turtą, sukurtą iki 2013 m. spalio 17 d. (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Teismo išvada, kad turto padalijimas turi būti siejamas su data po civilinės bylos iškėlimo (2013 m. lapkričio 5 d.; ieškinys teisme gautas 2013 m. spalio 21 d., priėmimo klausimas išspręstas 2013 m. spalio 31 d.; 1 t., b. l. 1), neatitinka šioje pastraipoje aptarto teisinio reglamentavimo. Be to, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrindžia ir aplinkybė, kad ieškovė po 2013 m. spalio 17 d. atliko keletą finansinių operacijų, susijusių su jos banko sąskaitoje buvusių lėšų panaudojimu. Nustatęs turto sudėtį 2013 m. spalio 17 d., vėlesnius šalių veiksmus, susijusius su disponavimu turtu (turto sudėties mažinimu), teismas turėjo įvertinti nustatydamas kiekvienai iš šalių tenkančias turto dalis ir apskaičiuodamas kompensacijas, bet neturėjo pagrindo spręsti, kad turto balansas turi būti sudaromas 2013 m. lapkričio 5 d., kai ieškovė atliko paskutinę finansinę operaciją. Dėl šių išvadų teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad, vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, 3.127 straipsnio 2 dalimi, turi būti nustatyta dalijamo turto sudėtis, egzistavusi 2013 m. spalio 17 d.

Dėl turto balanso sudarymo

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, taip pat vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į dalijamo turto balansą neturi būti įtraukiamas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė ir atsakovas valdo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat pripažino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausė miegamojo baldų komplektas ir pardavus mišką gauti pinigai, atsakovui – minkšti baldai „Svaja“, benzininė žoliapjovė, elektrinis trimeris, benzopjūklas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Be to, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie sekcijos iš rūsio, indaujos iš pirties, stiklinio televizoriaus staliuko, namų kino sistemos, stalinio žurnalinio staliuko, svetainės minkštos dalies kampo, stalo ir 4 kėdžių egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad nešiojamas kompiuteris, muzikinis centras ir automobilis „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusidėvėję, praradę vertę, todėl juos įtraukti į dalijamo turto balansą nėra pagrindo (CK 3.127 str.). Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu neginčijama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių turto objektų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei ir jų verčių: ieškovei priteistų automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (868 Eur vertės), šaldytuvo (319 Eur vertės), garinio lygintuvo (58 Eur vertės), televizoriaus „Tauras“ (58 Eur vertės), dulkių siurblio (101,50 Eur vertės), čiužinio „Dormeo“ (174 Eur vertės), treniruoklio (87 Eur vertės), atsakovui priteistų kilnojamo plastikinio šiltnamio (261 Eur vertės), kampinės spintos (87 Eur vertės), sekcijos svetainėje (145 Eur vertės), virtuvinio komplekto (1 448 Eur vertės), indaplovės (145 Eur vertės), dviejų durų laiptinės spintos (15 Eur vertės), laiptinės rūbų spintos (33 Eur vertės), skalbinių džiovyklos (15 Eur vertės), dviejų miegamųjų fotelių (232 Eur vertės), automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės), automobilio „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur vertės), automobilinės priekabos (86 Eur vertės) (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.119 str., CPK 320 str. 2 d.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atskirų daiktų egzistavimo (priklausymo šalims) bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas į dalijamo turto balansą įtraukė ir ieškovei priteisė kilimą iš svetainės (116 Eur vertės), puodų komplektą „Berghoff“ (348 Eur vertės), peilių rinkinį „Berghoff“ (58 Eur vertės), du elektrinius virdulius kavai (29 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (87 Eur vertės), nurodydamas, kad pirminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino egzistuojant šį turtą. Apeliaciniu skundu ieškovė šią išvadą ginčija nurodydama, kad šį turtą į dalijamo turto balansą įtraukti reikalavo atsakovas, ieškovė apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo grindė aplinkybe, jog atsakovo turto balanse be pagrindo nurodomi neegzistuojantys kilnojamieji daiktai. Sutikdama su apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl aptariamo turto egzistavimo lėmė netinkamas civilinio proceso teisės normų aiškinimų, neteisingas ieškovės procesinės pozicijos vertinimas.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, todėl neįsiteisėjo. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo procesiniu elgesiu pripažino aptariamo turto egzistavimo faktą (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), neatitinka bylos medžiagos. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo (4 t., b. l. 11–12) turinio, ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė į atsakovo sudarytą turto balansą įtrauktų kilnojamųjų daiktų egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Tarp tokių daiktų ieškovė paminėjo kilimus, stalo įrankius, puodus, elektrinius virdulius. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties 19.3 pastraipoje (4 t., b. l. 96) taip pat paminėta atsakovo pareiga įrodyti daiktų, kurių įtraukimo į turto balansą pagrįstumą ginčija ieškovė, egzistavimo faktą (CPK 178 str.). Pakartotinai nagrinėjant bylą teikdama patikslintą ieškinį (4 t., b. l. 136–141) ieškovė aiškiai įvardijo, kokio turto egzistavimą ji pripažįsta ir kaip šį turtą prašo padalinti. Nutarties 37 pastraipoje nurodytų daiktų ieškovė neįvardijo, taip išreikšdama nesutikimą su atsakovo pozicija dėl šių daiktų įtraukimo į dalijamo turto balansą.

Kaip matyti iš atsakovo pakartotinai nagrinėjant bylą pateikto patikslinto priešieškinio (4 t., b. l. 120), atsakovas nurodė, kad aptariamų daiktų egzistavimo faktą patvirtina jo į bylą pateikti vaizdo įrašai. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su prie pirmojo bylos tomo pridėtais vaizdo įrašais, tiek ir su kita bylos medžiaga, pažymi, kad niekur neužfiksuoti šie atsakovo nurodyti daiktai: puodų komplektas „Berghoff“ (348 Eur vertės), peilių rinkinys „Berghoff“ (58 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelė (87 Eur vertės). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šį turtą į dalijamo turto balansą įtraukė nesant jokių jo egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Vienas iš atsakovo nurodytų elektrinių virdulių kavai yra užfiksuotas pačios ieškovės į bylą pateiktoje nuotraukoje (1 t., b. l. 41), kitas – atsakovo pateiktame vaizdo įraše (diskas, pažymėtas užrašu „Nr. 3“, vaizdo įrašo laikas nuo 2 min. 30 sek. iki 2 min. 40 sek.). Kitame atsakovo pateiktame vaizdo įraše (diskas, pažymėtas užrašu „N. 1 (12–23)“, vaizdo įrašo laikas nuo 1 min. 30 sek. iki 1 min. 45 sek.) yra užfiksuotas ir į ritinį susuktas kilimas, kaip turtas, kurį, atsakovo tvirtinimu, ieškovė pasiruošė išsivežti. Esant duomenims apie elektrinių virdulių kavai ir kilimo egzistavimą, ieškovei nepateikus argumentų dėl šių daiktų verčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jų įtraukimo į dalijamo turto balansą nėra pagrindo (CK 3.118 str. 1 d.). Apibendrindama nutarties 37–39 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo sudaryto dalijamo turto balanso turi būti išbraukti puodų komplektas „Berghoff“ (348 Eur vertės), peilių rinkinys „Berghoff“ (58 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelė (87 Eur vertės), kurių egzistavimo fakto atsakovas neįrodė.

Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pavėsinė (1300 Eur vertės) ir sūpynės (500 Eur vertės), esantys atsakovui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ši teismo išvada yra priimta nepašalinus Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų, susijusių su aptariamo turto priklausomybe ir verte. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl sūpynių ir pavėsinės: atsakovas prašė šį turtą pripažinti bendra šalių nuosavybe, o ieškovė tvirtino, kad šis turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise; atsakovas nurodė, kad pavėsinės vertė – 700 Eur, sūpynių – 500 Eur, o ieškovė nurodė, jog pavėsinės vertė – 2 027,39 Eur, sūpynių – 724 Eur. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime (5 t., b. l. 28) nurodė, kad ieškovė, tvirtindama, jog sūpynės ir pavėsinė buvo įsigyti už jai dovanotas lėšas, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, kas sumokėjo už pavėsinę ir sūpynes. Net jei ieškovės bendradarbiai dovanojo ieškovei pinigų penkiasdešimtmečio proga, nėra jokių įrodymų, kam šie pinigai buvo panaudoti, kad jų būtų pakakę aptariamam turtui įsigyti. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendro turto prezumpcija liko nenuginčyta (CPK 185 str.). Be to, šalys, nurodydamos skirtingas bendro turto vertes, neteikė į bylą savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė atsakovo sodyboje esančių pavėsinės ir sūpynių vertes susiejo su paties atsakovo byloje teiktame pradiniame priešieškinyje (2 t., b. l. 14–20) nurodytomis pavėsinės ir sūpynių, kurios yra ieškovės dukrai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, įsigijimo 2009 m. kainomis – 7 000 Lt už pavėsinę ir 2 500 Lt už sūpynes. Atsakovas akcentavo, kad tokios vertės yra aiškiai per didelės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turto vertės negali būti siejamos su jų įsigijimo kainomis dėl turto nusidėvėjimo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m., bei kainas nustatė 30–35 proc. mažesnes (5 t., b. l. 31). Teikdama apeliacinį skundą ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti tokios išvados pagrįstumu, jokių jos nurodomą turto vertę patvirtinančių ar teismo nustatytą turto vertę paneigiančių įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad abejoti aptariamos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumu nėra pagrindo.

Į dalijamo turto balansą pirmosios instancijos teismas įtraukė pavėsinę (1300 Eur vertės) ir sūpynes (434 Eur vertės), esančius ieškovės dukrai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas pripažino šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisė ieškovei. Vertindama šią pirmosios instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovas neteikė prašymo pripažinti šį turtą jų bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir ieškovės sudaryto turto balanso (4 t., b. l. 155–163), ieškovė šio turto nenurodė kaip dalintino. Skirtingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, ieškovė jos asmenine nuosavybe prašė pripažinti ne ieškovės dukters sodyboje, bet atsakovui priklausančioje sodyboje esančias pavėsinę ir sūpynes, patikslintame ieškinyje nurodydama, kad šis jai priklausantis turtas lieka atsakovui, todėl atsakovas privalo sumokėti jai turto vertei lygią kompensaciją. Atsakovo teiktame turto balanse (4 t., b. l. 164–165) taip pat neprašoma šį turtą pripažinti šalių nuosavybe, atsakovas prašo priteisti jam piniginę kompensaciją už tam tikras santuokos metu turėtas išlaidas, tarp kurių ir išlaidos aptariamoms pavėsinei ir sūpynėms įsigyti. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvados dėl šio turto įtraukimo į dalijamo turto balansą pagrįstumą (CK 3.118 str.). Taip pat teisėjų kolegija vertina ir ginčijamo sprendimo motyvą dėl išlaidų trinkelėms (7 494,64 Eur), atsakovui priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Varėnoje vidaus apdailos darbų vertės (1 211 Eur) ir sodybos (duomenys neskelbtini) kaime stogo remonto darbų kainos (2 896,20 Eur) įtraukimo į dalinamo turto balansą. Visos šioje pastraipoje nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių išlaidomis ar bendro turto vertės sumažinimu, vadovaujantis CK 3.98, 3.123 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, turi būti įvertintos sprendžiant turto padalijimo klausimą, aiškinantis, ar nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau neįtakoja šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2013 m. spalio 17 d. valdyto turto sudėties.

Dėl nukrypimo nuo lygių turto dalių principo

Kaip minėta nutarties 43 pastraipoje, vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės pajamas (1 t., b. l. 11–16) atskleidžia, kad ieškovė dirbo visą laiką nuo santuokos sudarymo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė savo netinkamu elgesiu dirbtinai mažino šeimos pajamas, į bylą nepateikta. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. buvo didesnės už ieškovės pajamas, pati savaime, nesant duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad į bylą pateikti duomenys apie didesnes atsakovo pajamas laikotarpiu iki 2009 m. (1 t., b. l. 135–157). Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, didžioji šio laikotarpio dalis nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi įstatyme įtvirtintas 5 metų laikotarpis prasidėjo 2008 m. spalio 18 d. Iš atsakovo pateiktos deklaracijos matyti, kad 2009 m. jo pajamos sudarė 10 340 Lt (1 t., b. l. 156), t. y. buvo mažesnės nei tų metų ieškovės pajamos (1 t., b. l. 11–16). Be to, nurodytuose dokumentuose atsispindi tik atsakovo vykdant ūkinę veiklą gautos pajamos, tačiau nėra išsamių duomenų, kokios buvo su verslu susijusios išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad šalims gyvenant santuokoje buvo baigtas grąžinti iki santuokos sudarymo atsakovo paimtas 40 000 Lt vartojimo kreditas (1 t., b. l. 73–82). Šią aplinkybę atsakovas pripažino atsiliepime į apeliacinį skundą. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo teismui nukrypti nuo lygių turto dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 3.123 straipsnio 4 dalį nustatydamas, jog dėl didesnių pajamų atsakovui turi tekti 60 proc. turto.

Vadovaujantis nutarties 43 pastraipoje aptartu teisiniu reglamentavimu, sutuoktinis gali reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijos už bendro turto sumažėjimą, jei šis turtas buvo panaudotas asmenine nuosavybe valdomam turtui pagerinti arba asmeniniams kito sutuoktinio poreikiams tenkinti. Vertindamas su tuo susijusius šalių reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad išlaidos ūkiniam pastatui ir tvorai atsakovo sodyboje turėtų būti vertinamos nutraukiant santuoką, kadangi šiems atsakovo asmeninio turto pagerinimams buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos. Ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu neginčijama ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovui priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Varėnoje, vidaus apdailos darbų vertės (1 211 Eur) bei aplinkybė, kad ši suma turi būti dalijama tarp šalių, todėl teisėjų kolegija nevertina šios išvados pagrįstumo. Nutarties 41 pastraipoje pripažinusi, kad šią sumą pirmosios instancijos teismas turėjo ne įtraukti į turto balansą, bet ją įvertinti taikydamas kompensacijų mechanizmą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sprendimą patikslinti nurodant, jog pusė darbų, skirtų atsakovo asmeniniam turtui pagerinti, atliktų panaudojant bendras lėšas, vertės (1 211 Eur / 2 = 605,50 Eur) priteisiama kaip kompensacija ieškovei iš atsakovo.

Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad turi būti dalijamas ir kitas asmeninės atsakovo nuosavybės pagerinimas – trinkelių išklojimas atsakovo sodyboje. Teismas kompensacijos sumą (7 494,64 Eur) apskaičiavo įvertindamas į bylą pateiktus duomenis apie faktines išlaidas trinkelių įsigijimui ir jų įrengimui (1 t., b. l. 43–46, 50–58). Ginčo dėl to, kad tiesioginiais įrodymais yra pagrįsta būtent tokia išlaidų suma, tarp šalių nekilo. Prašydama nustatyti didesnę (9 268 Eur) vertę ieškovė nurodė, kad trinkelių klojimo kaina turi būti nustatyta pagal ieškovės į bylą pateiktas sąmatas (priedai prie 2 tomo). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovautis ieškovės pateiktomis sąmatomis nėra pagrindo, kadangi nėra duomenų, jog darbus atliko sąmatas rengę ūkio subjektai. Nesutikti su tokia išvada nėra jokio pagrindo. Ieškovė savo poziciją grindžia teorine darbų atlikimo kaina, kuri net ir jos pateikiamose sąmatose skiriasi iš esmės (vienoje nurodoma 24 820,73 Lt suma, kitoje – 59 294,74 Lt). Nesant įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šalys trinkelių įrengimui turėjo daugiau išlaidų, nei matyti iš jų surinktų išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat duomenų, jog dėl trinkelių išklojimo atsakovo asmenine nuosavybe valdomo turto vertė padidėjo daugiau nei pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, nėra pagrindo spręsti, kad šalių bendro turto vertė buvo sumažinta didesne suma, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Nutarties 41 pastraipoje pripažinusi, kad 7 494,64 Eur sumą pirmosios instancijos teismas turėjo ne įtraukti į turto balansą, bet ją įvertinti taikydamas kompensacijų mechanizmą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sprendimą patikslinti nurodant, jog pusė trinkelių įrengimo vertės (7 494,64 Eur / 2 = 3 747,32 Eur) priteisiama kaip kompensacija ieškovei iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad į kompensacijų mechanizmą šalys reikalavo įtraukti bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos metu valdyto turto, kurio panaudojimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, vertes. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam kompensaciją už lėšas, panaudotas ieškovės ar su ja susijusių asmenų turtui pagerinti, išskyrus lėšas, panaudotas pastato (duomenys neskelbtini) kaime stogo remontui, taip pat reikalavimą kompensuoti bendrojo turto sumažėjimą ieškovei pardavus automobilį „Nissan Almera“. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos (CPK 320 str. 2 d.).

Vertindama atsakovo poziciją, kad nutarties 41 pastraipoje nurodytas turtas – pavėsinė (1 300 Eur vertės) ir sūpynes (434 Eur vertės), esančios ieškovės dukrai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime – buvo įsigytas panaudojant šalių santuokoje įgytas lėšas, dėl ko atsakovui turi būti kompensuojama už bendro turto sumažėjimą, teisėjų kolegija reikšmingomis pripažįsta kelias aplinkybes. Pirma, atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad pavėsinę ir sūpynes pirko būtent jis, o ne pati ieškovės dukra, kuriai priklausančioje sodyboje yra turtas (CPK 178 str., 185 str.). Antra, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, kompensacija atsakovui galėtų būti priteista (arba ieškovės dalis bendro turto vertėje galėtų būti mažinama) tik nustačius, kad bendro turto vertė buvo sumažinta ne daugiau kaip prieš metus ir tai padaryta be atsakovo sutikimo. Jeigu atsakovas, kaip jis pats nurodė, 2009 m. nusprendė iš santuokinių lėšų nupirkti ieškovės dukrai pavėsinę ir sūpynes, tokios šalių išlaidos negali būti vertinamos kaip jų bendro turto vertės sumažinimas, kurį būtų galima kompensuoti ieškovei skiriant mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamo turto vertes į kompensacijų mechanizmą pirmosios instancijos teismas įtraukė nesant tam pagrindo.

Kiekviena iš šalių taip pat reiškė reikalavimus priteisti kompensacijas už kitos šalies asmeniniams poreikiams panaudotas pinigines sumas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 6 d. išgrynino 3 612,94 Eur indėlį (2 t., b. l. 113). Teismas sprendė, kad atsakovas pagrindė 96,44 Eur panaudojimą, o likusią sumą (3 516,50 Eur) įvertino kaip šalių bendrą nuosavybę, kurią atsakovas panaudojo asmeninėms reikmėms, todėl privalo kompensuoti ieškovei bendrosios nuosavybės sumažinimą. Ši teismo išvada apeliaciniu skundu neginčijama. Vadovaudamasi nutarties 45 pastraipoje pateikta išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių principo nustatant, jog atsakovui turi tekti 60 proc. turto, o ieškovei 40 proc. turto, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą kompensacijos ieškovei sumą, priteisdama 1 758,25 Eur (3 516,50 Eur / 2).

Atsakovas nurodė, kad ieškovė be jo žinios pervesdavo pinigines lėšas savo dukrai ir seseriai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 123–127) patvirtina 200 Lt pervedimą L. V. dviem 2009 m. gruodžio 23 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d. pavedimais, 200 Lt pervedimą M. L. 2010 m. rugpjūčio 27 d., 3 979 Lt pervedimą V. K. keturiolika skirtingų pavedimų laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d., iš viso 4 379 Lt arba 1 268,25 Eur. Už tokio dydžio bendro turto vertės sumažinimą teismas priteisė kompensaciją atsakovui iš ieškovės. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi ieškovės sąskaitos išrašą (2 t., b. l. 123–127) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos duomenų, yra nesuderinama su galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Kaip nurodyta nutarties 43 pastraipoje, vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galimas tik tuo atveju, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas. Nurodyta teisės norma paneigia galimybę ieškovei tenkančią turto dalį mažinti atsižvelgiant į jos išlaidas, buvusias iki 2012 m. spalio 18 d. Be to, kaip nustatyta nutarties 33 pastraipoje, byloje dalinamas 2013 m. spalio 17 d. egzistavęs turtas. Paskutinis užfiksuotas pervedimas V. K. atliktas 2013 m. lapkričio 5 d., prieš tai tą pačią dieną į sąskaitą įnešus lėšų (2 t., b. l. 127). Atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti šių lėšų kilmę, neprašė dalinti piniginių lėšų, kuriomis ieškovė disponavo 2013 m. spalio 17 d., todėl spręsti, kad aptariamam pavedimui buvo panaudotos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytos lėšos, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, 2013 m. vasario 13 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 22 750 Lt už parduotą asmeninės nuosavybės teise valdyto sklypo dalį (2 t., b. l. 44–47, 126). Visa pervesta suma nebuvo išgryninta iki 2013 m. kovo 27 d., todėl teismo išvada, kad nurodytą dieną V. K. pervesdama 500 Lt sumą ieškovė naudojo bendras su atsakovu lėšas, vertinama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atliekant 200 Lt pavedimą 2012 m. gruodžio 21 d. ir 250 Lt pavedimą 2013 m. sausio 22 d. (2 t., b. l. 126) buvo naudotos asmeninės ieškovės lėšos, jog šios sumos buvo naudotos šeimos poreikiams, kad apie jų pervedimą atsakovui buvo žinoma, t. y. nenuginčijo CK 3.118 straipsnyje, 3.123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisinės prezumpcijos. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi nutarties 45 pastraipoje pateikta išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių principo nustatant, jog atsakovui turi tekti 60 proc. turto, o ieškovei 40 proc. turto, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą kompensacijos atsakovui sumą, priteisdama 65,16 Eur ((200 Lt +250 Lt) / 3,4528 / 2).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už atsakovo prieš šalims pradedant gyventi skyrium parduotą motociklą „Honda“. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad motociklas 2013 m. vasarį buvo įsigytas už 10 000 Lt (1 t., b. l. 83, 103–104). Nors motociklas 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo parduotas atsakovo motinai už 1 000 Lt (1 t., b. l. 105), atsakovas neginčija nei aplinkybės, kad tokį veiksmą sąlygojo siekis, jog turtas nebūtų įtrauktas į dalijamo turto balansą, nei ieškovės argumento, kad pardavimo kaina neatitiko transporto priemonės vertės. Paties atsakovo sudarytame turto balanse nurodyta motociklo vertė – 1 303 Eur (4 t., b. l. 164). Ši vertė atitinka į bylą pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (pridėta prie bylos 2 tomo) nurodytą motociklo vertę po transporto priemonės apgadinimų. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad motociklas eismo įvykio metu buvo sugadintas šalims gyvenant skyrium, t. y. po 2013 m. spalio 17 d. (2017 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 24 min. 30 sek. iki 1 val. 26 min. 45 min.). Atsakovas šią aplinkybę pripažino (2017 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 19 min. 45 sek. iki 1 val. 20 min. 20 sek.). Pirmosios instancijos teismo argumentas dėl to, kad motociklas buvo apgadintas netyčiniais atsakovo veiksmai, būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu apgadinimai būtų atsiradę iki šalims pradėjus gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pabaigos dieną (2013 m. spalio 17 d.) transporto priemonė nebuvo apgadinta, todėl pagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, jog kompensacijos ieškovei suma turėjo būti nustatoma atsižvelgiant į neapgadinto motociklo vertę.

Tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kokia buvo motociklo vertė prieš apgadinimą: atsakovas siekia, kad vertė būtų susieta su motociklo įsigijimo kaina (10 000 Lt arba 2 896,20 Eur), ieškovė prašo nustatyti motociklo vertę pagal vertinimo ataskaitą (18 600 Lt arba 5 386,93 Eur; pridėta prie bylos 2 tomo). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Objektyviausiu motociklo vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje patvirtinančiu įrodymu teisėjų kolegija pripažįsta vertinimo ataskaitoje nurodytą vertę prieš transporto priemonės apgadinimą. Tokią išvadą sąlygoja kelios aplinkybės. Pirma, kaip matyti iš ataskaitos 8–9 lapų, nustatant vertę buvo atsižvelgta į transporto priemonės rodiklius (ridą, padangų būklę ir pan.). Antra, pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuota transporto priemonės kaina negali būti laikoma objektyviu tikrosios transporto priemonės rinkos vertės nustatymo kriterijumi (pardavėjas dėl subjektyvių priežasčių motociklą galėjo parduoti už mažesnę, nei rinkos vertė, kainą). Trečia, vertinimo ataskaitoje (6 lapas) yra užfiksuota, kad motociklas yra buvęs daužtas ir remontuotas prieš apgadinimą. Į bylą pateiktoje nuotraukoje (1 t., b. l. 22) yra užfiksuotas motociklas be aiškiai matomų defektų. Ar tokia buvo motociklo būklė atsakovui jį įsigyjant ir kiek tai galėjo įtakoti motociklo kainą, iš į bylą pateiktų įrodymų spręsti negalima. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi nutarties 45 pastraipoje pateikta išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių principo nustatant, jog atsakovui turi tekti 60 proc. turto, o ieškovei 40 proc. turto, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą kompensacijos ieškovei sumą, priteisdama 2 693,46 Eur (5 386,93 Eur / 2).

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už malkų, kurios buvo laikomos sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, vertės priteisimo, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 500 Eur. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija šią sprendimo dalį nurodydama, kad byloje nėra įrodymų apie malkų kiekį ir vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad malkų egzistavimo faktą patvirtina atsakovo į bylą teiktos nuotraukos (2 t., b. l. 30–32). Nors sodyba priklausė ieškovei, jos seserims ir broliui (2 t., b. l. 45–48), ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad malkos galėjo priklausyti kitiems asmenims. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tvirtinusi, kad malkos buvo parvežtos iš jai su seserimis ir broliu priklausiusio miško, ieškovė neteikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo poziciją, kad 2012–2013 metų žiemą ieškovei priklausančiame miške jis nemalkavo, nes ieškovė jau buvo susitarusi dėl miško pardavimo, į bylą pateiktą rašytinį V. V. paaiškinimą (4 t., b. l. 179–180), jog jis buvo leidęs atsakovui malkauti jo miške. Malkų priklausomybė apeliaciniu skundu neginčijama, kaip ir faktas, kad malkas asmeniniais tikslais panaudojo ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčydama malkų kiekį ir vertę ieškovė neteikia jokių tikrąją padėtį jos nuomone atitinkančių duomenų. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyros principą malkų vertę sumažino per pusę (nuo atsakovo nurodytos 2 027 Eur vertės iki 1 000 Eur), todėl spręsti, kad šia teismo sprendimo dalimi buvo pažeistos ieškovės teisės, nėra pagrindo (CK 3.123 str. 3 d., CPK 178 str., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės kompensaciją už išlaidas namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, ir priklausančio ieškovei, jos seserims ir broliui (2 t., b. l. 45–48), stogo remontą. Atsakovui pateikus 10 000 Lt (2 896,20 Eur) išlaidas patvirtinantį dokumentą (2 t., b. l. 23), teismas sprendė, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovui bendrosios nuosavybės teise valdomo turto sumažėjimą. Kaip minėta nutarties 43 pastraipoje, sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.115 str. 2 d.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pinigai buvo panaudoti turto, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagerinimui. Lėšos buvo panaudotos 2013 m. liepos 11 d., likus nedaug laiko iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos. Dokumente užfiksuota, kad pinigus sumokėjo atsakovas, pinigai sumokėti už stogo perdengimo ir skardinimo darbus. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas naudojo asmenines ieškovės lėšas arba lėšas, priklausančias kitiems asmenims. Nors apklausiamas liudytoju ieškovės brolis J. Č. ir nurodė, kad stogas buvo dengiamas lėšomis, kurias pardavusi mišką gavo ieškovės ir liudytojo motina, paskirsčiusi pinigus vaikams (2016 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 08 sek. – 53 min. 21 sek.), byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovui tokie pinigai buvo perduoti, jog tokie pinigai buvo naudojami būtent į bylą pateiktame dokumente nurodytiems darbams, o ne medžiagoms ar kitiems vykdytiems statybos darbams finansuoti. Tas pats liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad remonto darbais rūpinosi ieškovė (1 val. 00 min. 47 sek. – 1 val. 01 min. 32 sek.), todėl negali būti atmetama ir galimybė, kad ji į sodybą, kurios dalis priklausė būtent ieškovei, nusprendė investuoti savo asmenines ar bendras su atsakovu lėšas. Vadovaudamasi CPK 178 straipsniu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nenuginčijo CK 3.88 straipsnyje įtvirtintos bendro turto prezumpcijos, todėl pirmosios instancijos teismas kompensaciją atsakovui už stogo remontui panaudotas lėšas iš ieškovės priteisė pagrįstai. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi šalių lygiateisiškumo principu, nutarties 45 pastraipoje pateikta išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių turto dalių principo nustatant, jog atsakovui turi tekti 60 proc. turto, o ieškovei 40 proc. turto, teisėjų kolegija tikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą kompensacijos atsakovui sumą, priteisdama 1 448,10 Eur (10 000 Lt / 3,4528 / 2).

Dėl turto padalijimo ir kompensavimo mechanizmo

Nutarties 42 pastraipoje nurodytą turtą pirmosios instancijos teismas padalino ieškovei priteisdamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (868 Eur vertės), šaldytuvą (319 Eur vertės), garinį lygintuvą (58 Eur vertės), televizorių „Tauras“ (58 Eur vertės), dulkių siurblį (101,50 Eur vertės), čiužinį „Dormeo“ (174 Eur vertės), treniruoklį (87 Eur vertės), kilimą iš svetainės (116 Eur vertės), du elektrinius virdulius kavai (29 Eur vertės) (iš viso turto už 1 810,50 Eur), atsakovui priteisdamas automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės), automobilį „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur vertės), automobilinę priekabą (86 Eur vertės), kilnojamą plastikinį šiltnamį (261 Eur vertės), kampinę spintą (87 Eur vertės), sekciją svetainėje (145 Eur vertės), virtuvinį komplektą (1 448 Eur vertės), indaplovę (145 Eur vertės), dviejų durų laiptinės spintą (15 Eur vertės), laiptinės rūbų spintą (33 Eur vertės), skalbinių džiovyklą (15 Eur vertės), du miegamuosius fotelius (232 Eur vertės), pavėsinę (1 300 Eur vertės) ir sūpynes (500 Eur vertės), esančias atsakovui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), Varėnoje (iš viso turto už 4 417 Eur). Tokia turto padalijimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kokį turtą kiekvienas iš buvusių sutuoktinių valdo. Šį tvarka apeliaciniu skundu neginčijama (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo faktinio turto pasidalijimo yra praėję daugiau nei 4 metai, kas leidžia abejoti kitokio turto padalijimo pagrįstumu (šalys ilgą laiką po jungtinės nuosavybės pabaigos naudojosi padalintais daiktais, jų vertė galėjo kisti dėl natūralaus susidėvėjimo).

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Vadovaudamasi nutarties 45 pastraipoje pateikta išvada dėl lygių šalių turto dalių bendrojoje nuosavybėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 1 303,25 Eur ((4 417 Eur – 1 810,50 Eur) / 2) kompensacija už atsakovui atitekusią didesnę bendro turto dalį.

Įvertinusi nutarties 47–57 pastraipose pateiktas išvadas teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad bendra ieškovei iš atsakovo už bendro turto sumažinimą priteisiama kompensacija sudaro 8 804,53 Eur (605,50 Eur + 3 747,32 Eur + 1 758,25 Eur + 2 693,46 Eur), atsakovui iš ieškovės – 2 013,26 Eur (65,16 Eur + 500 Eur + 1 448,10 Eur). Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteisiama 6 791,27 Eur (8 804,53 Eur – 2 013,26 Eur) kompensacija už bendro turto sumažinimą. Bendra ieškovei iš atsakovo priteisiamos kompensacijos suma – 8 094,52 Eur (6 791,27 Eur + 1 303,25 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos skirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams.

Kaip matyti iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinio (4 t., b. l. 155–163), ieškovė prašė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti 14 222,37 Eur vertės turtą (kilnojamuosius daiktus ir transporto priemones), jos asmenine nuosavybe pripažinti 2 751,39 Eur vertės sūpynes ir pavėsinę, į kompensacijų mechanizmą įtraukti bendro turto sumažinimą, susijusį su 1 448 Eur jos asmeninių lėšų (tvorai) ir 10 479 Eur bendrų lėšų (trinkelėms ir namo vidaus apdailai) panaudojimu atsakovo asmeniniam turtui pagerinti ir 3 612,94 Eur bendro banko indėlio išgryninimu. Įvertinusi šiuos reikalavimus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė siekė įgyti turto už 18 356,55 Eur (½ dalis 14 222,37 Eur dydžio dalinamo kilnojamojo turto ir transporto priemonių vertės + 2 751,39 Eur sūpynių ir pavėsinės vertė + 1 448 Eur išlaidų už tvorą + ½ dalis 10 479 Eur išlaidų atsakovo turto pagerinimui + ½ dalis 3 612,94 Eur indėlio).

Kaip matyti iš atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio ir turto balanso turinio (4 t., b. l. 115–124, 164–165), atsakovas prašė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti 8 958 Eur vertės turtą (kilnojamuosius daiktus ir transporto priemones), į kompensacijų mechanizmą įtraukti bendro turto sumažinimą, susijusį su 18 448 Eur bendrų lėšų panaudojimu ieškovės ar su ja susijusių asmenų asmeniniam turtui pagerinti, ieškovės dukrai nupirktomis 2 461 Eur vertės pavėsine ir sūpynėmis, ieškovės panaudota 2 027 Eur vertės mediena, išgrynintomis 3 480,96 Eur piniginėmis lėšomis ir perleistu 1 737,72 Eur vertės automobiliu. Įvertinusi šiuos reikalavimus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas siekė įgyti turto už 18 556,34 Eur (½ dalis 8 958 Eur dydžio dalinamo kilnojamojo turto ir transporto priemonių vertės + ½ dalis 18 448 Eur išlaidų ieškovės ir su ja susijusių asmenų turto pagerinimui + ½ dalis 2 461 Eur sūpynių ir pavėsinės vertės + ½ dalis 2 027 Eur vertės medienos + ½ dalis 3 480,96 Eur išgrynintų piniginių lėšų + ½ dalis 1 737,72 Eur už perleistą automobilį).

Teismo sprendimu buvo padalintas 6 227,50 Eur (4 417 Eur + 1 810,50 Eur) vertės turtas (įvertinus kompensacijas kiekvienam atiteko po 3 113,75 Eur), taip pat priteista 8 804,53 Eur kompensacija ieškovei ir 2 013,26 Eur kompensacija atsakovui už bendro turto vertės sumažinimą, t. y. buvo patenkinti 11 918,28 Eur dydžio (3 113,75 Eur + 8 804,53 Eur) ieškovės reikalavimai ir 5127,01 Eur (3 113,75 Eur + 2 013,26 Eur) atsakovo reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo patenkinta 65 proc. (11 918,28 Eur / 18 356,55 Eur) ieškinio reikalavimų ir 28 proc. (5 127,01 Eur / 18 556,34 Eur) priešieškinio reikalavimų. Ieškovės naudai priėmus sprendimą dėl 65 proc. ieškinio ir 72 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovo naudai – dėl 35 proc. ieškinio ir 28 proc. priešieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla ieškovės naudai išnagrinėta santykiu 68,5 ((65 proc. + 72 proc.) / 2) su 31,5 ((35 proc. + 28 proc.) / 2). Taikant šią proporciją skirstomos šalių iki ginčijamo sprendimo priėmimo turėtos išlaidos.

Kaip matyti iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo (3 t., 144–165), pirmą kartą nagrinėjant bylą ieškovė už teiktą ieškinį buvo sumokėjusi 1 000 Lt žyminio mokesčio, teismo sprendimu ji buvo atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, atsakovas už priešieškinį buvo sumokėjęs 607 Lt žyminio mokesčio. Kadangi Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi (4 t., b. l. 86–97) liko nepakeista sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, už šį neturtinį reikalavimą kiekvienos iš šalių sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (ieškinio ir priešieškinio pateikimo metu galiojusios redakcijos CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.) pakartotinai išnagrinėjus bylą neskirstomas, sprendžiama, kad ieškovė už byloje reikštus turtinius reikalavimus sumokėjo 248 Eur žyminio mokesčio ((1 000 Lt – 144 Lt) / 3,4528), nuo kitos žyminio mokesčio už reikalavimą dėl turto padalijimo dalies mokėjimo ji buvo atleista, atsakovas sumokėjo 134 Eur ((607 Lt –144 Lt) / 3,4528) žyminį mokestį už priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus. Už nutarties 63 pastraipoje nurodytą 18 556,34 Eur priešieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 567 Eur (18 556,34 Eur * 3 proc.) žyminis mokestis, kurio mokėjimo klausimas išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme liko neišspręstas. Kadangi buvo patenkinti 11 918,28 Eur dydžio ieškovės reikalavimai, už kuriuos turi būti mokamas 358 Eur (11 918,28 Eur * 3 proc.) žyminis mokestis, ieškovės sumokėta 248 Eur žyminio mokesčio suma priteisiama jai iš atsakovo, kita 110 Eur (358 Eur – 248 Eur) žyminio mokesčio suma priteisiama iš atsakovo valstybei. Kadangi buvo patenkinti 5 127,01 Eur dydžio atsakovo reikalavimai, už kuriuos turi būti mokamas 154 Eur (5 127,01 Eur * 3 proc.) žyminis mokestis, atsakovo sumokėta 134 Eur žyminio mokesčio suma priteisiama jam iš ieškovės, kita 20 Eur (154 Eur – 134 Eur) žyminio mokesčio suma priteisiama iš ieškovės valstybei. Be to, iš atsakovo valstybei priteisiama jo už atmestus priešieškinio reikalavimus nesumokėta žyminio mokesčio suma – 413 Eur (567 Eur – 154 Eur). Priešpriešines iš atsakovo ieškovei (248 Eur) ir iš ieškovės atsakovui (134 Eur) priteistas sumas įskaičius tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteisiama 114 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Iki ginčijamo sprendimo priėmimo ieškovė papildomai turėjo 1 781,55 Eur išlaidų (70,09 Eur už turto vertinimą, 1 100 Eur už advokato pagalbą, 611,46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo (3 t., b. l. 112–113; 4 t., b. l. 4, 68; 5 t., b. l. 3–4)). Vadovaujantis nutarties 64 pastraipoje nurodyta proporcija, 68,5 proc. šios sumos (1 781,55 Eur * 68,5 proc. = 1 220,36 Eur) priteisiama ieškovei iš atsakovo. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovas papildomai turėjo 1 455,49 Eur išlaidų už advokato pagalbą (2 t., b. l. 21–22; 3 t., b. l. 54–55, 87–88; 4 t., b. l. 78–79, 125–126; 5 t., b. l. 5–6). Vadovaujantis nutarties 64 pastraipoje nurodyta proporcija, 31,5 proc. šios sumos (1 455,49 Eur * 31,5 proc. = 458,48 Eur) priteisiama atsakovui iš ieškovės. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiama 761,88 Eur (1 220,36 Eur – 458,48 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimo. Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovei 74,30 Eur išlaidų atlyginimą (4 t., b. l. 110), priteisiama suma mažinama iki 687,58 Eur.

Taikant nutarties 64 pastraipoje nurodytą proporciją šalims paskirstomos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš ieškovės valstybei priteisiama 8,62 Eur (27,36 Eur * 31,5 proc.) išlaidų procesinių dokumentų įteikimui iki ginčijamo sprendimo priėmimo, iš atsakovo – 18,74 Eur (27,36 Eur * 68,5 proc.) išlaidų.

Išnagrinėjus bylą patenkinti šie ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai: dėl puodų komplekto „Berghoff“ (348 Eur vertės), peilių rinkinio „Berghoff“ (58 Eur vertės), mikrobangų krosnelės (87 Eur vertės) išbraukimo iš dalijamo turto balanso, kompensacijos už išlaidas sūpynėms (duomenys neskelbtini) kaime (434 Eur vertės), pavėsinei (duomenys neskelbtini) kaime (1 300 Eur vertės) nepriteisimo, motociklo vertės padidinimo 4 083,64 Eur (5 386,93 Eur – 1 303,29 Eur) suma, 1 521,90 Eur ieškovės panaudotų piniginių lėšų neįtraukimo į kompensacijų mechanizmą, iš viso dėl 7 832,54 Eur sumos, iš kurios ieškovei tenka 3 916,27 Eur (7 832,54 Eur / 2).

Išnagrinėjus bylą atmesti šie ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai: dėl kilimo iš svetainės (116 Eur vertės), dviejų elektrinių virdulių kavai (29 Eur vertės) išbraukimo iš dalijamo turto balanso, dėl kompensacijos už 2 896,20 Eur išlaidas sodybos (duomenys neskelbtini) kaime remontui nepriteisimo, pavėsinės (duomenys neskelbtini), Varėnoje vertės padidinimo 727,39 Eur (2 027,39 Eur – 1 300 Eur) suma, sūpynių (duomenys neskelbtini), Varėnoje vertės padidinimo 224 Eur (724 Eur – 500 Eur) suma, trinkelių vertės padidinimo 1 773,36 Eur (9 268 Eur – 7 494,64 Eur) suma, 1 000 Eur malkų vertės, 130,32 Eur ieškovės panaudotų piniginių lėšų neįtraukimo į kompensacijų mechanizmą, iš viso dėl 6 896,27 Eur sumos, iš kurios ieškovei tenka 3 448,13 Eur (6 896,27 Eur / 2).

Be to, išnagrinėjus bylą buvo patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl turto padalijimo lygiomis dalimis. Buvo padalintas 6 227,50 Eur vertės turtas (nutarties 59 pastraipa) ir išlaidos bei bendro turto sumažinimas (17 609,06 Eur + 3 026,52 Eur (neįskaitoma malkų, kurios buvo dalijamos lygiomis dalimis, vertė)) sumai (nutarties 47–57 pastraipa). 10 proc. nuo bendros sumos sudaro 2 686,31 Eur ((6 227,50 Eur + 20 635,58 Eur) * 10 proc.).

Apibendrindama nutarties 68 – 70 pastraipoje nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo reikalavimų suma sudarė 10 050,31 Eur (3 916,27 Eur + 3 448,13 Eur + 2 686,31 Eur), buvo patenkinta 65,7 proc. ((3 916,27 Eur + 2 686,31 Eur) / 10 050,31 Eur * 100 proc.) reikalavimų, atmesta 34,3 proc. (3 448,13 Eur / 10 050,31 Eur * 100 proc.). Atsakovas turėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų (5 t., b. l. 79–80). Šių išlaidų dalis, proporcinga atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (400 Eur * 34,3 proc. = 137,20 Eur), priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Taikant nutarties 71 pastraipoje nurodytą proporciją šalims paskirstomos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš ieškovės valstybei priteisiama 3,93 Eur (11,46 Eur * 34,3 proc.) išlaidų procesinių dokumentų įteikimui apeliaciniame procese, iš atsakovo – 7,53 Eur (11,46 Eur * 65,7 proc.) išlaidų.

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 380 Eur žyminio mokesčio (5 t., b. l. 53). Už skundą, kurio reikalavimų suma 10 050,31 Eur, turėjo būti sumokėtas 302 Eur (10 050,31 Eur * 3 proc.) žyminis mokestis. Permokėta žyminio mokesčio dalis (380 Eur – 302 Eur = 78 Eur) ieškovei grąžinama. Į šią sumą įskaičius iš ieškovės valstybei priteistą 20 Eur žyminio mokesčio sumą (nutarties 65 pastraipa), taip pat priteistas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumas (8,62 Eur (nutarties 67 pastraipa) ir 3,93 Eur (nutarties 72 pastraipa)) iš viso ieškovei grąžinama 45,45 Eur (78 Eur – 20 Eur – 8,62 Eur – 3,93 Eur) žyminio mokesčio suma. Už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėta žyminio mokesčio suma (6 602,58 Eur * 3 proc. = 198 Eur) priteisiama iš ieškovės atsakovui. Šią sumą įskaičius su nutarties 71 pastraipoje nurodyta atstovavimo išlaidų suma, iš viso iš ieškovės atsakovui priteisiama 60,80 Eur (198 Eur – 137,20 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (868 Eur vertės), šaldytuvą (319 Eur vertės), garinį lygintuvą (58 Eur vertės), televizorių „Tauras“ (58 Eur vertės), dulkių siurblį (101,50 Eur vertės), kilimą iš svetainės (116 Eur vertės), du elektrinius virdulius kavai (29 Eur vertės), čiužinį „Dormeo“ (174 Eur vertės), treniruoklį (87 Eur vertės).

Priteisti atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės), automobilį „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (50 Eur vertės), automobilinę priekabą (86 Eur vertės), kilnojamą plastikinį šiltnamį (261 Eur vertės), kampinę spintą (87 Eur vertės), sekciją svetainėje (145 Eur vertės), virtuvinį komplektą (1 448 Eur vertės), indaplovę (145 Eur vertės), dviejų durų laiptinės spintą (15 Eur vertės), laiptinės rūbų spintą (33 Eur vertės), skalbinių džiovyklą (15 Eur vertės), du miegamuosius fotelius (232 Eur vertės), pavėsinę (duomenys neskelbtini), Varėnoje (1 300 Eur vertės), sūpynes (duomenys neskelbtini), Varėnoje (500 Eur vertės).

Priteisti ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 094,52 Eur (aštuonių tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 52 ct) piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio, 687,58 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 58 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 523 Eur žyminio mokesčio, 18,74 Eur (aštuoniolika eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,80 Eur (šešiasdešimt eurų 80 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,53 Eur (septynis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Įpareigoti VMI prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį 2017 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio – 45,45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 45 ct).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.