Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1262-967/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: e2A-1262-967/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-0253-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas: M. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kreditai“

Kategorijos

3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1262-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-0253-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kreditai“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo, kurioje pareikštas atsakovo M. B. priešieškinys ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kreditai“ dėl 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia ab initio, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės J. K., J. V. (J. V.), H. Z., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Verslo kreditai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – atsakovas) 16 505,35 Eur skolos, 877,27 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. tarp atsakovo M. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – kredito unija) sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00142 LTL, kuria atsakovas įkeitė jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Atsakovui atsiradus finansinių sunkumų išmokėti paskolą ir mokėti jos periodines įmokas, susidarė įsiskolinimas, dėl kurio į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. kreipėsi atsakovo notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo pagrindu įgaliotas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V..

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. sutiko padengti atsakovo einamuosius įsiskolinimus kredito unijai pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL ir atliko šias įmokas: 2008 m. gegužės 12 d. – 5 755,52 Eur (19 872,66 Lt); 2008 m. birželio 19 d. – 3 518,88 Eur (12 150,00 Lt); 2008 m. lapkričio 4 d. – 5 213,16 Eur (18 000,00 Lt); 2008 m. gruodžio 4 d. – 2 017,78 Eur (6 967,00 Lt), iš viso – 16 505,35 Eur (56 989,66 Lt). Tarp nurodytų asmenų buvo sutarta pagal įgalioto atstovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. prašymus padengti atsakovo susidariusį įsiskolinimą kredito unijai, kad ši nepradėtų priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo įkeisto žemės sklypo, kurio tuometinė rinkos vertė buvo apie 289 620,02 Eur (1 000 000,00 Lt).

4. Atsakovas ne kartą buvo ragintas grąžinti už jį sumokėtas paskolos įmokas ir spręsti klausimą dėl hipotekos turto realizavimo galimybių, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

5. 2015 m. liepos 20 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. perleido ieškovui savo reikalavimo teises į atsakovo 16 505,35 Eur įsiskolinimą. Ieškovas buvo išsiuntęs atsakovui pranešimą dėl jo atžvilgiu naujo kreditoriaus atsiradimo ir raginimą spręsti klausimą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas nepateikė jokio atsakymo, neatliko jokių veiksmų, kuriais mažintų susidariusią skolą. Tarp buvusio kreditoriaus, iš kurio visas reikalavimo teises perėmė naujoji kreditorė – ieškovė, ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

6. Atsakovas buvo ne kartą pradinio kreditoriaus raginamas žodžiu atsiskaityti, raštu reikalavimas grąžinti skolą išsiųstas 2015 m. gegužės 22 d., todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, skaičiavo 5,00 procentų dydžio palūkanas nuo pareikalavimo grąžinti skolą, t. y. nuo 2015 m. gegužės 22 d., iki ieškinio pateikimo teismui – 2016 m. birželio 14 d., kurias sudaro 877,27 Eur (16 505,35 Eur x 5,00 proc. x 388 d.) / 365).

Šalies argumentai

7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir ieškovės, negaliojančia ab initio ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. tarp atsakovo ir kredito unijos sudaryta paskolos sutartis Nr. 07-00142 LTL, kurios įvykdymą siekiant užtikrinti buvo įkeistas atsakovui priklausantis žemės sklypas. Atsakovo teigimu, ant hipotekos lakšto pasirašė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V.. Kadangi atsakovas suabejojo dėl paskolos reikalingumo, jos atsisakė, ką patvirtino ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. teismo posėdyje. Atsakovas, nuvykęs į kredito uniją, 2007 m. lapkričio 12 d. surašė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog jis pagal paskolos sutartį pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Pareiškimą kartu pasirašė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. V. ir H. Z.. Tai leido atsakovui manyti, jog jis atsisako paskolos ir dėl to, kad kredito unija jam paskolos neišmokės jis jokių pretenzijų jai neturi. Taigi, atsakovas niekada paskolos iš kredito unijos negavo ir nežinojo apie paskolos, pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL išmokėjimo faktą.

9. Paskola buvo išmokėta (kredito unijos 2016 m. gruodžio 14 d. lydraštis su pinigų išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. panaudojus galimai suklastotą įgaliojimą, kurio pirmo lapo kopijoje apatinėje paraštėje matyti padarytas ranka įrašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti, /parašas/“. Tačiau tokio įgaliojimo tikrumą paneigia atsakovo paaiškinimai ir iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės L. Š. teismo pareikalavimu pateikta 2007 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinta įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyto prierašo, daryto ranka, nėra.

10. Atsakovui nežinant, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl paskolos, kuri trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. buvo išmokėta, padengimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. įmokas pagal sutartį atsakovo kreditorei kredito unijai atliko.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. ir ieškovė 2015 m. liepos 20 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, kuria šis perleido ieškovei savo reikalavimo teises į atsakovo 16 505,35 Eur skolą.

12. Tarp atsakovo ir jo sutuoktinės L. B. bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. 2007 m. rugsėjo 20 d. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo šis buvo įgaliotas savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti atsakovui ir jo sutuoktinei L. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovo turimas 2007 m. rugpjūčio 20 d. įgaliojimas skiriasi nuo ieškovo į bylą pateikto 2007 m. rugpjūčio 20 d. įgaliojimo. Ieškovo pateiktoje įgaliojimo kopijoje yra prierašas ranka „gauti pinigus“ ir nors įgaliojimo apatinėje dalyje Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š. padariusi prierašą „Taisymu tikėti“, tačiau prierašo datos, kaip ir atsakovo parašo, kuriuo jis būtų patvirtinęs savo valią išplėsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. įgaliojimus, nėra. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. S-108 išduoto 2007 m. rugsėjo 20 d. patvirtinto įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje prierašo „gauti pinigus“ nėra. Taigi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. galimai suklastojo įgaliojimą.

13. Atsakovas niekuomet nesikreipė nei pats, nei įgaliojo trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. kreiptis į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl piniginių lėšų gavimo, kuriomis būtų dengiamos įmokos pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Atsakovui yra žinoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. V. ir H. Z. – draugai, todėl paskola kredito unijai galėjo būti grąžinama iš tos pačios paimtos paskolos, tretiesiems asmenims nesąžiningai susitarus, kad vėliau būtų galima šią sumą, įvardijus kaip paskolą, iš atsakovo neteisėtai susigrąžinti.

14. Apie tai, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. mokėjo įmokas pagal paskolos sutartį jis sužinojo tada, kai šis jam paskambino ir pakvietęs susitikti įteikė 2015 m. balandžio 30 d. raginimą. Atsakovo teigimu, visą paskolą, paimtą iš kredito unijos, pasisavino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. ir šių pinigų atsakovui jis nėra gražinęs. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų įgaliojimų J. V. buvo įgaliotas spręsti išimtinai žemės sklypo, kuris nurodytas įgaliojime, paskirties keitimo, naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimus. 2007 m. rugpjūčio 20 d. suteiktas įgaliojimas nenumatė teisės spręsti piniginių klausimų, įskaitant ir pinigų skolinimosi iš trečiųjų asmenų ar paskolos išsimokėjimo iš kredito unijos. Pažymėjo, kad kredito unija nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų grynų pinigų išmokėjimo teisėtumą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. bei nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų disponavęs paskolos pinigais. Visos finansinės operacijos (paskolos išmokėjimas, įmokų užskaitymas, administravimo mokesčio nurašymas, reikalavimo perleidimai) buvo vykdomi be atsakovo leidimo ir atsakovo neinformuojant.

15. Atsakovas niekuomet tiesiogiai ar netiesiogiai nesikreipė į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl paskolos sumokėjimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. neįsitikino įgaliojimo apimtimi, nors žinojo, kad atsakovas 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu paskolos iš kredito unijos atsisakė.

16. Nagrinėjamu atveju tas faktas, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. perleido ieškovei reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo.

Šalies argumentai

17. Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui buvo žinomas paskolos sutarties sudarymo faktas, atsakovas pats pasirašė ant paskolos sutarties, paskolos mokėjimo grafiko ir kitų dokumentų, jam buvo žinomas paskolos išmokėjimo grynais pinigais faktas, taip pat atsakovas pats ir per savo įgaliotą atstovą – trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V., kuris tuo metu kartu gyveno pas atsakovą su jo dukra, derėjosi su pačiu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl jo už atsakovą sumokėtos kredito unijai paskolos dalies grąžinimo dar 2013 metų kovo mėnesį. Šios faktinės aplinkybės buvo patvirtintos teismui trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. asmeniškai.

18. Atsakovui buvo žinoma, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. atliko mokėjimus į jo sąskaitą, kurias vėliau nuskaitė jo kreditorė, kredito unija, taip pat atsakovas žinojo, kad dėl atliktų įmokų į jo sąskaitą, kuriuos vėliau nuskaitė atsakovo kreditorė, nebuvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovui priklausančio hipoteka įkeisto žemės sklypo.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z., vykdamas kalbėtis pas atsakovą į namus dėl skolos grąžinimo, apie tai bendravo tiek su atsakovu, tiek su pačiu jo atstovu, todėl nei iš atsakovo, nei iš jo atstovo veiksmų negalėjo suvokti, kad atsakovo įgaliotas asmuo veikia ne jo interesais. Jeigu atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas, tokias pretenzijas jis turėtų reikšti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., o ne iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. reikalavimą perėmusiai ieškovei. Įgaliojimas nėra nuginčytas, teisėtas, ir buvo galiojantis iki pat jo panaikinimo, įvykusio po kreipimosi į teismą.

20. Byloje įrodyta, kad atsakovui buvo perduoti pinigai, juos trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. buvo paskolinęs atsakovui laikinai, dėl ko, ieškovės nuomone, tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas privalo grąžinti gautą pinigų sumą ieškovei, perėmusiai šį reikalavimą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z..

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. buvo teismo posėdžio metu nurodęs, kad atsakovas puikiai žinojo apie pinigų paėmimą iš kredito unijos, pats disponavo dalimi šių pinigų, pirko žemės ūkio techniką, pats apie tai gyrėsi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų H. Z..

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., veikdamas išimtinai atsakovo vardu ir interesais ir siekdamas, kad žemės sklypas, priklausantis atsakovui, nebūtų hipotekos kreditoriaus priverstinai realizuotas, kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl atsakovo paskolos grąžinimo įmokų už jį padengimo, t. y. paskolinti laikinai pinigų.

23. Visą 16 505,35 Eur sumą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėjo ne trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., bet išimtinai atsakovui.

24. Jeigu, kaip nurodo atsakovas, jis 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu būtų atsisakęs paskolos sutarties su kredito unija, paskola jam nebūtų buvusi suteikta ir pervesta į jo sąskaitą ir žemės sklypas nebūtų įkeistas hipoteka. Todėl, šio dokumento turinys turėtų būti aiškinamas taip, kaip apie jį nurodė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. – t. y. juo atsakovas patvirtino savo ketinimą gauti paskolą iš kredito unijos, ją gavo, ir naudojosi paskolos objektu – pinigais.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB ,,EDS INVEST“ su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad perėmė visas kredito unijos reikalavimo teises į atsakovą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 13 d. į atsakovo sąskaita įskaityta 450 000,00 Lt pajamų pagal operacijas, kurių paskirtis – paskolos išmokėjimas. Ši banko sąskaita atidaryta atsakovui būtent pagal paskolos sutartį su tikslu išmokėti į ją paskolintas lėšas. Tai atsispindi paskolos sutarties priedo Nr. 1 pavadinime „70-00093-0 paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis“. Kadangi paskolos sutarties pagrindu 450 000,00 Lt paskolos suma buvo pervesta ir i?skaityta i? atsakovo sa?skaita? Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovas yra vienintelis šios sa?skaitos savininkas (sa?skaita ne?ra bendra su kitais asmenimis), CK 6.913 straipsnio ir 6.870 straipsnio pagrindais pripažintina, kad atsakovas gavo kredito unijos jam paskolintas le?šas, tapo ju? savininku, prisiėmė visa? su šių lėšų panaudojimu ir gra?žinimu susijusia? teisine? rizika? bei pareiga? jas gra?žinti.

26. Byloje nenustac?ius paskoliniu? teisiniu? santykiu? arba kito pinigu? perdavimo teisinio pagrindo, ginc?as ture?tu? bu?ti sprendžiamas remiantis nepagri?sto praturte?jimo institutu (CK 6.237-6.242 straipsniai) ir atsakovas privalėtų gra?žinti pervestas lėšas.

27. Atsakovo kartu su sutuoktine išduoto įgaliojimo pagrindu trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. ture?jo teise? veikti atsakovo vardu, santykiuose su atsakovo kreditoriais (i?skaitant kredito unija?), nes jam suteikta teise? garantuoti atsakovo prievoliu? kreditoriams i?vykdyma?, taip pat papildomo prierašo pagrindu – gauti pinigus. Tode?l kredito unijos veiksmai, žinant, kad trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. yra i?galiotas veikti atsakovo vardu bei matant, kad i?galiojime yra notaro parašu ir antspaudu patvirtintas prierašas „gauti pinigus“, pagal toki? i?galiojima? išduodant atstovui dali? atsakovo sa?skaitoje esanc?iu? le?šu? (gautos paskolos) buvo teise?ti.

28. Atsakovo keliama versija, kad i?galiojime ranka atliktas prierašas „gauti pinigus“ buvo atliktas be jo sutikimo savaime nei i?rodo, nei paneigia šio fakto, bet pagri?stai gali bu?ti laikomas tik atsakovo gynybine pozicija. Tuo atveju, jeigu šioje byloje arba atsakovo nurodomoje baudžiamojoje byloje bu?tu? nustatyta, kad mine?tas prierašas i?galiojime atliktas be atsakovo žinios bei galimai suklastojant notare?s L. Š. paraša?, tai pirmiausiai ture?tu? i?takos atsakovo ir galimai prieš jo interesus veikusio atstovo tarpusavio santykiams bei bu?tu? pagrindu atsakovui reikalauti patirtu? nuostoliu? atlyginimo.

Atsiliepimas

29. Atsakovo nurodomos i?galiojimo suklastojimo aplinkybe?s (jeigu bu?tu? nustatytos) savaime nereikštų, kad ginc?o veiksmu? atlikimo metu tokio i?galiojimo pagrindu nebuvo veikiama atstovaujamojo rizika. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veike? viršydamas savo teises, tac?iau tokiu bu?du, jog trec?iasis asmuo ture?jo rimta? pagrinda? manyti, kad sudaro sandori? su tokia? teise? turinc?iu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar ture?jo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Kadangi atsakovas pats pasirinko ir paskyre? savo atstova?, taip pat pristate? ji? tretiesiems asmenimis (i?skaitant kredito unija?), bu?tent atsakovui tenka su tokio atstovo galimai neteise?tu elgesiu susijusi rizika. Nepaisant to, visas atstovo sukeltas neigiamas pasekmes (jeigu tokiu? bu?tu?) atsakovas ture?s galimybe? kompensuoti mine?tu atstovo galimai neteise?tais veiksmais sukeltu? nuostoliu? atlyginimo pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4506-647/2018 ieškinys tenkintas, o priešieškinis – atmestas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 16 505,35 Eur skolos, 877,27 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 43,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

31. Teismas nustatė, kad ieškovės į bylą pateiktame įgaliojime, prie padaryto įrašo „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti“ padėtas parašas panašus į notarės L. Š. atstovės L. G. padarytąjį antrajame įgaliojimo lape. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro teismo pareikalavimu pateiktoje 2007 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintoje įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodytų prierašų ranka nėra. Bylos duomenimis L. G. šiuo metu gyvena užsienyje.

32. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo versiją, kad jis kredito sutarties atsisakė, nes hipoteka jo žemės sklypui liko. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarytos kredito sutarties atsakovas būtų atsisakęs, priešingai, jis pats nurodė, kad pretenzijų pagal paskolos sutartį neturi ir ateityje neturės, o tai, teismo vertinimu, reiškė, jog atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, nusprendęs jos nenutraukti. Teismas byloje nenustatė atsakovo valios nutraukti sudarytą kredito sutartį, nes tokia valia nutraukti sutartį turėjusi būti aiški, išreikšta tinkama forma (raštu), sutarties nutraukimas įformintas, o hipoteka panaikinta.

33. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojime padarytas prierašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“, atsakovo ir įgaliotinio santykiai, atsakovo elgesys po sutarties sudarymo leidžia spręsti atsakovą turėjus valią įgalioti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus pagal 2007 m. lapkričio 5 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL, todėl kredito unija turėjo pagrindą manyti, kad sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu.

34. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. į atsakovo sąskaitą kredito unijoje 2008 m. gegužės 12 d. pervedė 19 872,66 Lt (paskirtis – „Pagal 2008/05/12 Paskolos sutartį“), 2008 m. birželio 19 d. pervedė 12 150,00 Lt (paskirtis – depozitas), 2008 m. lapkričio 4 d. pervedė 18 000,00 Lt (paskirtis – sąskaitos papildymas), 2008 m. gruodžio 8 d. pervedė 6 967,00 Lt (paskirtis – paskola), iš viso – 16 505,35 Eur (56 989,66 Lt), o 2008 m. lapkričio 7 d. į atsakovo sąskaitą unijoje 14 000,00 Lt pervedė ir L. J. (paskirtis – paskola), leido vertinti ieškovės versiją kaip įrodytą. Lėšų pervedimo faktas rodo, kad trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovą siejo susitarimas (sutartiniai teisiniai santykiai). Net ir tuo atveju, jeigu atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. nesietų susitarimas, turėtų būti taikomos CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatos.

35. Teismas nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, kuria jis perleido ieškovei savo reikalavimo teises į atsakovo 16 505,35 Eur skolą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 16 505,35 Eur skolos ir 877,27 Eur palūkanų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus, nurodė, kad neprisimena daugelio aplinkybių, jo versija, kad apie paskolos sutartį nieko nežinojo, ją nutraukė yra nepagrįsta ir gynybinė, todėl pagrindo tenkinti priešieškiniui nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

36. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį; pašalinti iš panaikinto Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo 16 ir 17 punktų motyvus: „16. Teismas pažymi, kad atsakovas nurodė, kad kredito sutarties atsisakė, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia nurodytą atsakovo versiją, kuri laikytina gynybine. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, abejonių kelia ir tai, kad hipoteka atsakovo žemės sklypui liko ir jam neva atsisakius kredito sutarties. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas sudarytos kredito sutarties atsisakė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pats nurodė, jog pretenzijų pagal paskolos sutartį neturi ir ateityje neturės, o tai teismo vertinimu reiškia, kad atsakovas sutiko su sudarytos sutarties sąlygomis ir galiausiai apsisprendė jos nenutraukti. Teismas byloje nenustatė atsakovo valios nutraukti sudarytą kredito sutartį, šiuo atveju valia nutraukti sudarytą sutartį turėjo būti aiški, išreikšta tinkama forma (raštu), sutarties nutraukimas tinkamai dokumentuotas, o hipoteka panaikinta. 17. Teismas taip pat pažymi, kad 2007-08-10 įgaliojime padarytas prierašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovo ir įgaliotinio santykiai, atsakovo elgesys po sutarties sudarymo leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti J. V. gauti pinigus pagal 2007 m. lapkričio 5 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas laiko, kad kredito unija turėjo pagrindą manyti, kad sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu.“; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-65-431/2018 pateiktus išaiškinimus ir nenustatė, kokiu pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.

36.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų ir nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo įgaliojęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. skolintis pinigų iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z.. Pats asmeniškai jis pinigų nesiskolino ir apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. įmokas į kredito unijos sąskaitą jam nebuvo žinoma. Nors ieškovės į bylą pateiktoje įgaliojimo kopijos pirmo lapo apačioje matyti padarytas ranka įrašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti, /parašas/“, tačiau tokio įgaliojimo tikrumą paneigia Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro notarės L. Š. pateikta 2007 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinta įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje minėto prierašo, daryto ranka, nėra. Dėl galimo įgaliojimo suklastojimo ir piniginių lėšų pasisavinimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyriuje pagal atsakovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas).

36.3. Atsakovas suprato, jog 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu paskolos atsisako ir dėl to, kad kredito unija jam paskolos neišmokės, jis jokių pretenzijų jai neturi. Pažymėjo, jog kredito unija nuo sutarties sudarymo 2007 m. lapkričio 5 d. iki šios dienos nei karto nesikreipė į atsakovą dėl paskolos grąžinimo.

36.4. Nei naujasis kreditorius – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z., perėmęs reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą, nei pradinė kreditorė kredito unija neinformavo atsakovo apie perleistą reikalavimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL, nelaikydami jo tikruoju paskolos gavėju.

36.5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo vardu atidaręs kredito unijoje sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito unija taip pat nepateikė jokių atsakovo parašais patvirtintų dokumentų, įrodančių, kad atsakovas atliko mokėjimo pavedimus, t. y. faktiškai disponavo nurodyta sąskaita. Pažymėjo, jog nėra aišku, kokiu pagrindu paskolos suma buvo pervesta į sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutarties Nr. 07-00142 LTL specialiojoje dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą nebuvo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad lėšos iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašomos kliento (atsakovo) nurodymu.

36.6. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto priešieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia visiškai nevertino, įrodymų netyrė, apsiribodamas tik formaliais teiginiais.

36.7. Atsakovui yra žinoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. V. ir H. Z. yra draugai, todėl paskola kredito unijai galėjo būti grąžinama iš tų pačių trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. neteisėtai paimtų pinigų, jiems nesąžiningai susitarus, kad vėliau būtų galima šią sumą, įvardijus kaip paskolą, iš atsakovo neteisėtai susigrąžinti.

36.8. Bylos šalys nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų išmokėjimo teisėtumą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. ir įrodymų, kad atsakovas būtų disponavęs paskolos pinigais. Visos finansinės operacijos (paskolos išmokėjimas, įmokų užskaitymas, administravimo mokesčio nurašymas, reikalavimo perleidimai) kredito unijoje buvo vykdomos be atsakovo leidimo ir jo neinformuojant.

36.9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. veikė viršydamas įgaliojime nustatytas teises, pažeisdamas atstovaujamojo interesus – atsakovas pats asmeniškai niekuomet tiesiogiai ar netiesiogiai nesikreipė į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. dėl paskolos sumokėjimo. Taigi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. neįsitikino įgaliojimo apimtimi, nors žinojo, kad atsakovas 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškimu paskolos iš kredito unijos atsisakė.

36.10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. perleido ieškovei reikalavimo teises, kurių pats neturėjo – tai reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo ir, sudarant šią sutartį, buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Į bylą nėra pateiktų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. mokėjo įmokas už atsakovą, kai niekur nebuvo nurodęs, kad šios įmokos – už atsakovo paskolą, kurios jis pats negavo, todėl 2015 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 turėtų būti panaikinta CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, o restitucijos taikymo klausimas spręstinas teismo nuožiūra.

36.11. Pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo teisinių santykių, kurių pagrindu atliktas lėšų pervedimas kredito unijai, nurodė motyvus, nepagrįstus jokiais leistinais įrodymais. Teismo išdėstyti motyvai daro poveikį atsakovo teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui ir gali sukelti teisinius padarinius ateityje. Pažymėjo, kad šiai dienai nėra išspręstas kredito unijos pinigų išdavimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. teisėtumo klausimas, taip pat žemės sklypo hipotekos panaikinimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 ir 17 punktuose nurodyti motyvai ateityje gali turėti prejudicinę reikšmę santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų J. V. bei UAB „EDS INVEST“ dėl išmokėtų lėšų pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL grąžinimo ir hipotekos žemės sklypui panaikinimo.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4506-647/2018 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, ir konstatavo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. atliko 16 505,35 Eur dydžio mokėjimus atsakovui į jo banko sąskaitą, ne į kredito unijos, kaip klaidingai nurodo atsakovas apeliaciniame skunde. Jokių byloje tai paneigiančių faktinių aplinkybių ar įrodymų nėra.

37.2. Atsakovo pozicija pirmos instancijos teismo buvo įvertinta tinkamai ir teisingai. Atsakovas iš pradžių teigė, kad nesudarė paskolos sutarties su kredito unija dėl paskolos gavimo, vėliau – kad sudarė, bet po jos sudarymo paskolos sutarties atsisakė, į jo banko sąskaitą sumokėtos paskolos sumos kredito unijai negrąžino, nes nežinojo, kad neva paskola yra suteikta, taip pat teigė, kad jo paskolą galimai pasisavino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., kuriam pagal atsakovo ir jo žmonos išduotą notarinį įgaliojimą kredito unija per kelis kartus išmokėjo paskolą grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo byloje notarinio įgaliojimo originalo kopiją, kurioje yra aiškus prierašas ,,gauti pinigus“, atliktas ir patvirtintas notarės atstovės L. G., todėl galėjo daryti išvadą dėl to, kad atsakovo įgaliotinis – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. turėjo pagrindą gauti atsakovo vardu pinigus. Pats atsakovas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų J. V. pasidalino gautą paskolos sumą tam tikromis dalimis, šias aplinkybes teismui patvirtino ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z., nes jas pats asmeniškai sužinojo iš atsakovo, su kuriuo vėliau derėjosi dėl skolos grąžinimo, kai pats atsakovas apgailestavo, kad įvyko tokia situacija.

37.3. Pažymėjo, kad atsakovas, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teigė, kad tariamai nežinojo apie tai, jog gavo paskolą, kad ji jam buvo išmokėta į jo banko sąskaitą ir paimta grynaisiais pinigais trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V., su kuriuo atsakovas gyveno kartu tame pačiame name apie dešimt metų. Atsakovas paaiškino, kad tai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. įkalbėjo jį imti paskolą, sutvarkyti žemės sklypą, jį padalinti ir vėliau pelningai parduoti, todėl teigtina, kad atsakovui buvo žinomas tiek paskolos gavimo faktas, tiek paskolos sumos paėmimo grynais pinigais faktas, nes atsakovas su jo įgaliotiniu – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų J. V. vykdė savo verslo planą padalinti atsakovui priklausantį žemės sklypą ir jį pelningai parduoti. Atsakovas pats išsakė tokią abejonę teismui, kad tai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. galimai jį apgavo ir nepadarė to ką žadėjo. Tokiu faktinių aplinkybių aiškinimu atsakovas iš esmės siekia pateisinti savo neveikimą, t. y. suteiktos paskolos įmokų nemokėjimą ir bandymą negrąžinti pinigų ieškovei, kuriai reikalavimo teisę perleido pradinis kreditorius trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z.. Atsakovo įgaliotinis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., vėliau jo veiksmus patvirtino ir pats atsakovas, prašydamas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. išpirkti iš jo hipoteka įkeistą žemės sklypą, kreipėsi į jį dėl pinigų paskolinimo atsakovui, kad būtų padengti einamieji atsakovo paskolos sutarties mokėjimai, nes priešingu atveju, atsakovui priklausantis žemės sklypas bus priverstinai realizuotas, priverstine tvarka vykdant hipoteką. Šių faktinių aplinkybių nepaneigia byloje jokie duomenys ar kiti įrodymai.

37.4. Pinigus pradinis kreditorius – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėjo ne trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., o būtent atsakovui į jo banko sąskaitą, nuo kurios vėliau visa 16 505,35 Eur dydžio suma buvo nuskaityta atsakovo paskolos sutarties su kredito unija finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Akivaizdu, kad pradinio kreditoriaus pavedimai atlikti atsakovo naudai ir interesais.

37.5. Kadangi atsakovas neigė faktines aplinkybes dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėtų pinigų grąžinimo, dėl jų skolinimosi, pirmosios instancijos teismas, turėjo įvertinti šių faktinių aplinkybių visumą ir konstatuoti, kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti pripažįstama, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. atliko mokėjimus į atsakovo banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas pasiskolino pinigų iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z., vėliau dėl jų grąžinimo derėjosi tiek per įgaliotinį – trečiajį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V., tiek pats asmeniškai, todėl priteisė skolą iš atsakovo ieškovės naudai pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas privalėjo, kaip protingas, apdairus, sąžiningas žmogus, suprasti, kad gavęs paskolą, turi mokėti paskolos grąžinimo įmokas. Atsakovas pripažino, kad paskolos įmokų nemokėjo, tuo nesirūpino, visus klausimus buvo palikęs spręsti įgaliotam asmeniui. Pats atsakovas nedalyvavo šių klausimų sprendime, todėl, būtent trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. tai darė už atsakovą. Pačiam atsakovui gavus dalį ar netgi visą paskolos sumą, kuo pats gyrėsi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų H. Z., taip pat, kai pats apgailestavo, kad taip įvyko su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėtais į jo banko sąskaitą pinigais, turėjo suprasti, kad paskola turi būti grąžinama. Kai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., kuris priešingai nei nurodo atsakovas, nėra ir nebuvo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. draugas, dėl pinigų paskolinimo, kad būtų sumokėtos atsakovo paskolos grąžinimo įmokos, kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z., pastarajam negalėjo objektyviai kilti jokių abejonių dėl to, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. veikia būtent kaip atsakovo atstovas, veikdamas jo interesais ir vardu ir atsakovo naudai. H. Z. pinigus pervedė būtent atsakovui, ne trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., todėl, visų byloje įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinti, kad tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti jam sumokėtus pinigus. Visa nauda dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. atliktų mokėjimų buvo būtent gauta atsakovo, ne trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V..

37.6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. neturėjo jokios naudos iš to, kad paskolino atsakovui pinigų, tuo metu suprato, kad laikinai padeda atsakovui pagal jo prašymą, todėl, yra visiškai atmestini atsakovo spėjimai dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. nesąžiningumo jo atžvilgiu, nes atsakovas pats gavo dalį paskolos, o kitą dalį, tikėtina, atidavė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V.. Atsakovas visą šį laiką nieko nedarė, kad jo žemės sklypo hipoteka būtų panaikinta, nesidomėjo paskolos su kredito unija grąžinimo klausimais, taip pat prašė trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. išpirkti jo žemės sklypą, kad būtų galima grąžinti paskolą kredito unijai, apgailestavo jam, kad dabar nėra kaip grąžinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų H. Z. jo paskolintų pinigų, nes jo žemės sklypo padalinimas nevyksta, todėl nėra kaip gauti pelno. Atsakovui, išsilavinusiam žmogui, buvo neabejotinai žinomos visos šios aplinkybės, dėl ko, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.

37.7. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo į bylą atsakovo ir jo žmonos išduoto notarinio įgaliojimo originalo kopiją, kuriame yra atliktas prierašas ,,gauti pinigus“, atliktas notarės atstovės L. G.. Šis dokumentas nėra pripažintas suklastotu, ir / ar negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad atsakovas buvo įgaliojęs trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus, yra teisėta ir pagrįsta.

37.8. Ieškovės reikalavimas yra iš esmės susijęs ne su teisiniais santykiais tarp atsakovo ir kredito unijos ir įgalioto atstovo – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V., bet tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovo bei įgalioto atstovo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino šiuos teisinius santykius, teisingai juos atskyrė, ir pagrįstai pripažino, kad atsakovui pinigus pradinis kreditorius paskolino, todėl priteisė skolą iš atsakovo dėl susiklosčiusių prievolinių paskolos teisinių santykių. Teismas taip pat pažymėjo, kad bet kokiu atveju, pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėti atsakovui pinigai, gali būti pripažinti, kaip sumokėti nesant teisinio pagrindo, ir tokiu atveju taip pat priteistini iš atsakovo, nes į pastarojo banko sąskaitą buvo sumokėti.

37.9. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytus motyvus, atsakovas, minėtos nutarties motyvus ištraukdamas iš konteksto, juos neteisingai interpretuoja, dėl ko, keisti ir / ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėjo 16 505,35 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą, kurios savininkas yra būtent atsakovas, todėl pastarajam kyla prievolė grąžinti šiuos pinigus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

37.10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas, pripažino, kad pradinis kreditorius H. Z. turėjo reikalavimo teisę į atsakovą dėl skolos grąžinimo, todėl laikė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2015 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp pradinio kreditoriaus H. Z. ir ieškovės, negaliojančia. Šios teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

37.11. Faktinės aplinkybės, kurias konstatavo pirmosios instancijos teismas dėl to, kad atsakovas buvo išdavęs notarinį įgaliojimą jo įgaliotam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus, su kuo nesutinka atsakovas, neturi jokios tiesioginės įtakos tam, kad reikalavimo perleidimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Pabrėžtina, kad teisiniai santykiai tarp atsakovo ir kredito unijos yra visiškai savarankiški, ir tiesiogiai nesusiję su atsakovo teisiniais santykiais su pradiniu kreditoriumi H. Z. ir ieškove, perėmusia reikalavimą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z.. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai pripažinęs, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, galėjo koncentruotų motyvų pagrindu pripažinti, kad atsižvelgiant į tai, jog pradinis kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, jis tokią teisę ieškovei perleido teisėtai, ir pripažinti šio sandorio negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

37.12. Atsakovo nurodomos prielaidos, kad neva tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų H. Z. ir J. V. susitarė veikti prieš atsakovą, yra tikrovės neatitinkanti informacija, nes trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. nebuvo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. draugas, į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų H. Z. jis kreipėsi per dar trečiąjį asmenį, todėl atsakovas elgiasi nesąžiningai, bandydamas išvengti savo finansinių įsipareigojimų kredito unijai ir ieškovei, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri prieštarauja faktams, kuriuos pats atsakovas yra atskleidęs trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų H. Z..

37.13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z., atlikdamas mokėjimus į atsakovo banko sąskaitą, objektyviai negalėjo niekaip suprasti, kad jo veiksmai gali būti priešingi atsakovo interesams, ar kad įgaliotas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. veikia priešingai atsakovo interesams. Byloje yra atsakovo su žmona išduoti notariniai įgaliojimai, kuriais atsakovas suteikė itin plačias teises veikti įgaliotam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. atsakovo vardu. Jokių galimybių trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. įžvelgti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., kuris buvo atsakovo būsimas žentas, ir su kuriuo kartu gyveno name atsakovas, būtų viršijęs turimus įgaliojimus, objektyviai neturėjo. Kadangi pavedimai atlikti tiesiogiai atsakovui į jo banko sąskaitą, jie reiškia atsakovo gautą piniginę naudą, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. viršijo turimus įgaliojimus.

38. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „EDS INVEST“ prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Apeliaciniame skunde suformuotos teisinės išvados paėmus iš Vilniaus apygardos teismo nutarties konteksto tam tikrus sakinius bei juos interpretavus atsakovui palankia linkme, tokiu būdu siekiant suklaidinti teismą.

Šalies argumentai

38.2. Pirmosios instancijos teismas padare? teisinga? išvada?, jog atsakovas sudarytos paskolos sutarties neatsisake?, nes pats kredito unijai pateiktame pareiškime aiškiai nurode?, jog pretenziju? pagal paskolos sutarti? neturi bei ateityje neture?s.

38.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas negavo paskolos iš kredito unijos (bei nežinojo apie šia? paskola?), prieštarauja bylos faktine?ms aplinkybe?ms. Iš byloje esanc?ios atsakovo sa?skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d. i? atsakovo sa?skaita i?skaityta 450 000,00 Lt pajamu? pagal operacijas, kuriu? paskirtis – paskolos išmoke?jimas. Ši banko sa?skaita atidaryta atsakovui pagal paskolos sutarti? su tikslu išmoke?ti i? ja? paskolintas le?šas, ką įrodo ir paskolos sutarties priedo Nr. 1 pavadinimas „70-00093-0 paskolos gra?žinimo ir palu?kanu? moke?jimo tvarkaraštis“. Kadangi paskolos sutarties pagrindu 450 000,00 Lt paskolos suma buvo pervesta ir i?skaityta i? atsakovo sa?skaita? Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra vienintelis šios sa?skaitos savininkas (sa?skaita ne?ra bendra su kitais asmenimis), CK 6.870 straipsnio ir 6.913 straipsnio pagrindais pripažintina, kad atsakovas gavo kredito unijos jam paskolintas le?šas, tapo ju? savininku, prisie?me? visa? su šiu? le?šu? panaudojimu ir gra?žinimu susijusia? teisine? rizika? bei pareiga? jas gra?žinti.

38.4. Atsakovas pagal 2007 m. rugpju?c?io 10 d. sudaryta? i?galiojima? išreiškė valią i?galioti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus pagal paskolos sutarti?. Paz?yme?jo, jog atsakovas pripaz?i?sta, kad kartu su sutuoktine 2007 m. rugpju?c?io 20 d. is?dave? įgaliotam asmeniui J. V. įgaliojima?. Is? byloje esanc?io i?galiojimo egzemplioriaus matyti, kad jame ranka padarytas i?ras?as „gauti pinigus“ su prieras?u „Is?taisymu tike?ti: „gauti pinigus“, paras?u bei notare?s Lilijos S?ileriene?s antspaudu. Tokio turinio i?galiojimo pagrindu trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. ture?jo teise? veikti atsakovo vardu santykiuose su atsakovo kreditoriais (įskaitant kredito unija?), nes jam suteikta teise? garantuoti atsakovo prievolių kreditoriams įvykdymą, taip pat papildomo prierašo pagrindu – gauti pinigus. Atsakovo keliama versija, kad įgaliojime ranka atliktas prierašas „gauti pinigus“ buvo atliktas be atsakovo sutikimo savaime nei i?rodo, nei paneigia šio fakto, bet pagri?stai gali bu?ti laikomas tik atsakovo gynybine pozicija. Tuo atveju, jeigu šioje byloje arba atsakovo nurodomoje baudžiamojoje byloje bu?tu? nustatyta, kad mine?tas prierašas įgaliojime atliktas be atsakovo žinios bei galimai suklastojant notare?s paraša?, tai pirmiausiai ture?tu? i?takos atsakovo ir galimai prieš jo interesus veikusio atstovo tarpusavio santykiams bei bu?tu? pagrindu atsakovui reikalauti patirtu? nuostoliu? atlyginimo. Atsakovo nurodomos i?galiojimo suklastojimo aplinkybe?s (jeigu bu?tu? nustatytos) savaime nereikštų, kad ginc?o veiksmu? atlikimo metu tokio i?galiojimo pagrindu nebuvo veikiama atstovaujamojo rizika. Kadangi atsakovas pats pasirinko ir paskyre? savo atstova?, taip pat ji? pristate? tretiesiems asmenimis (i?skaitant kredito unija?), bu?tent atsakovui tenka su tokio atstovo galimai neteise?tu elgesiu susijusi rizika. Nepaisant to, visas įgalioto asmens sukeltas neigiamas pasekmes (jeigu tokiu? bu?tu?) atsakovas ture?tu? galimybe? kompensuoti mine?tu atstovo galimai neteise?tais veiksmais sukeltu? nuostoliu? atlyginimo pagrindu. Kredito unijos veiksmai, žinant, kad trec?iasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V. yra i?galiotas veikti atsakovo vardu bei matant, kad i?galiojime yra notarės parašu ir antspaudu patvirtintas prierašas „gauti pinigus“, pagal toki? i?galiojima? išduodant atstovui dali? atsakovo sa?skaitoje esanc?iu? le?šu? (gautos paskolos) buvo teise?ti, o visa rizika, susijusi su įgalioto asmens i?vykdytu šiu? le?šu? panaudojimu, tenka pac?iam atsakovui. Vadovaudamasis šia aplinkybe (de?l le?šu? panaudojimo) atsakovas negali gri?sti ir jo tariamo nežinojimo de?l paskolos suteikimo jam pagal paskolos sutarti?, nes išdave?s įgaliojima?, atsakovas tuo pac?iu prisie?me? ir galimas kilti neigiamas pasekmes, t. y. kylanc?ia? rizika?.

Žemesnės instancijos teismas

38.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagri?stai ir teise?tai atmete? atsakovo priešieškini? de?l reikalavimu? perleidimo sutarties pripažinimo negaliojanc?ia, nes ši sutartis yra teise?ta, pagal ją atsakovui kyla pareiga gra?žinti ieškovei asmens, iš kurio ieškovė i?sigijo reikalavimo teises, i? atsakovo sa?skaita? pervestas le?šas. Iš byloje esanc?io atsakovo sa?skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. i? atsakovo sa?skaita? buvo i?skaityta 75 003,36 Lt pajamu?, dalis iš kuriu? gauta pagal ieškovės (pradinio kreditoriaus) atliktas operacijas, o bu?tent: 1. 2008 m. gegužės 12 d. operacija de?l 19 872,66 Lt, kuriu? paskirtis – ,,Pagal 2008/05/12 Paskolos sutarti?“; 2. 2008 m. lapkričio 4 d. operacija de?l 18 000,00 Lt, kuriu? paskirtis – ,,Sa?skaitos papildymas“; 3. 2008 m. gruodžio 8 d. operacija de?l 6 967,00 Lt, kuriu? paskirtis – ,,Paskola“. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. pervestos le?šos buvo i?skaitytos i? atsakovo sa?skaita?, tode?l CK 6.913 straipsnio pagrindu tapo atsakovo nuosavybe. Iš dvieju? trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. atliktu? moke?jimu? paskirties matyti, kad le?šos atsakovo nuosavybe?n perduotos konkrec?iu tikslu „Pagal 2008/05/12 Paskolos sutarti?“ bei „Paskola“. Šie rašytiniai i?rodymai (nors netiesiogiai), tac?iau i?rodo buvusius paskolinius teisinius santykius su atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pagri?stai konstatavo, kad trec?ia?ji? asmeni? Harolda? Zvicevic?iu? ir atsakova? siejo susitarimas (sutartiniai teisiniai santykiai), kuriu? pagrindu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Haroldas Zvicevic?ius ir atliko mine?tus pavedimus i? atsakovo sa?skaita?. Jeigu tarp ginc?o šaliu? nebu?tu? susikloste? paskoliniai santykiai, atsižvelgiant i? tai, kad nei viena iš šaliu? nenurodo, jog pervestos le?šos atsakovui buvo padovanotos, ture?tu? bu?ti pripažinta, kad atsakovas šias le?šas gavo be teisinio pagrindo arba nepagri?stai praturte?jo ieškovės sa?skaita. Atsakovui turint pareiga? gra?žinti i? jo sa?skaita? i?skaitytas asmens, iš kurio ieškovė i?sigijo reikalavimo teises, pervestas le?šas, reikalavimu? perleidimo sutartis yra teise?ta bei vykdytina, tode?l ir ieškovės ieškinys de?l skolos priteisimo pagri?stas.

38.6. Pirmosios instancijos teismas, savo vidiniu i?sitikinimu i?vertine?s i? byla? pateiktus i?rodymus, skundžiamo sprendimo prie?mimo metu egzistuojanc?ias aplinkybes (paskolos sutartis galiojanti, hipoteka neišregistruota iš hipotekos registro ir kt.), visiškai pagri?stai skundžiamo sprendimo 16 ir 17 punktuose nurode? motyvus, kurie atskleidžia tam tikrus ir šiai bylai reikšmingus faktus. Nors atsakovas su šiu? faktu? buvimu nesutinka, tac?iau jų egzistavimo nepaneigia, tode?l pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai teise?tos ir pagri?stos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

40. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

41. Bendruosius reikalavimo perleidimo klausimus reglamentuoja CK 6.101-6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje bei 6.102 straipsnyje yra apibrėžti reikalavimo perleidimo ribojimai.

42. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

43. Vertinant, ar pradinio kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą nebuvo apribota, t. y. ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje išvardytų perleidimo ribojimo sąlygų, reikšminga nustatyti ir įvertinti, be kita ko, faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą.

44. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų ir nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų J. V. gauti pinigus pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo įgaliojęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. skolintis pinigų iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z.. Pats asmeniškai jis pinigų nesiskolino ir apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. įmokas į kredito unijos sąskaitą jam nebuvo žinoma. Nors ieškovės į bylą pateiktoje įgaliojimo kopijos pirmo lapo apačioje matyti padarytas ranka įrašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti, /parašas/“, tačiau tokio įgaliojimo tikrumą paneigia Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro notarės L. Š. pateikta 2007 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinta įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje minėto prierašo, daryto ranka, nėra. Dėl galimo įgaliojimo suklastojimo ir piniginių lėšų pasisavinimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-asis skyriuje pagal atsakovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00056-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas).

45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas kartu su sutuoktine 2007 m. rugpju?c?io 20 d. išdave? trec?iajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. i?galiojima?, kuriuo suteike? teise?: ,,<...> savo nuožiu?ra naudotis, valdyti ir disponuoti (parduoti, i?keisti užtikrinant mu?su? prievoliu? i?vykdyma?, <...>, laiduoti bei garantuoti mu?su? prievoliu? i?vykdyma? ir kt.) 1,1000 ha ploto žeme?s sklypu, esanc?iu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.<...>.“

46. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentu, jog jeigu atsakovas buvo netinkamai atstovaujamas, tokias pretenzijas jis turėtų reikšti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., o ne iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. reikalavimą perėmusiai ieškovei. Įgaliojimas nėra nuginčytas, teisėtas, ir buvo galiojantis iki pat jo panaikinimo, įvykusio po kreipimosi į teismą, todėl trečiasis asmuo H. Z. neturėjo pagrindo abejoti šio įgaliojimo turiniu, juo labiau, kad jo atlikti veiksmai – pinigų sumokėjimas į atsakovo sąskaitą – niekaip tiesiogiai neprieštarauja išduoto įgaliojimo turiniui, net nesant ranka darytų pataisymų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V. išduotas įgaliojimas suteikė teisę spręsti visus žemės sklypo disponavimo klausimus, taip pat ir užtikrinti prievolių vykdymą, išnuomoti, apdrausti, mainyti, laiduoti bei garantuoti prievolių vykdymą, sudarant bet kokias sutartis, taip pat atlikti bet kokius veiksmus, reikalingus žemės sklypui naudoti pagal paskirtį, apsaugoti ar tinkamai jį išlaikyti.

47. Taigi, nesant nustatytoms neteisėtoms veikoms, susijusioms su įgaliojimų viršijimais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovo tinkamu atstovavimu, kurį atliko trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V.. Visą 16 505,35 Eur sumą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. sumokėjo ne trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. V., bet į atsakovo sąskaitą, t. y. realiai trečiojo asmens, toks atliktas veiksmas atitiko tik atsakovo interesus, nes dėl šių trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. paskolintų pinigų, kuriuos jis mokėjimo pavedimu sumokėjo į atsakovo sąskaitą, nebuvo pradėti išieškojimo veiksmai. Šių trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. pinigų negavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. V., todėl net ir nenustačius, kad tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, iš atsakovo galėtų būti priteistina visa 16 505,35 Eur suma kaip pradinio kreditoriaus sumokėta nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis).

48. Iš byloje esančio atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. į atsakovo sąskaitą buvo įskaityta 21 722,47 Eur (75 003,36 Lt) pajamų, kurių dalis gauta pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. atliktas operacijas, o būtent: 2008 m. gegužės 12 d. operaciją dėl 19 872,66 Lt, kurių paskirtis – ,,Pagal 2008/05/12 Paskolos sutartį“, 2008 m. lapkričio 4 d. operaciją dėl 18 000,00 Lt, kurių paskirtis – ,,Sąskaitos papildymas“, 2008 m. gruodžio 8 d. operaciją dėl 6 967,00 Lt, kurių paskirtis – ,,Paskola“. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. pervestos lėšos buvo įskaitytos į atsakovo sąskaitą, todėl CK 6.913 straipsnio pagrindu tapo jo nuosavybe. Iš dviejų atsakovo atliktų mokėjimų paskirties matyti, kad lėšos jo nuosavybėn perduotos konkrečiu tikslu „Pagal 2008/05/12 Paskolos sutartį“ bei „Paskola“, todėl šie rašytiniai įrodymai galėtų įrodyti buvus paskoliniams teisiniams santykiams.

49. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas reiškia reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl to, kad, atsakovo teigimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų H. Z. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Tačiau grįsdamas šį teiginį, atsakovas kalba apie teisinius santykius, buvusius tarp jo ir kredito unijos bei teisinius santykius tarp jo ir jo įgaliotojo asmens trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. V. dėl paskolos paėmimo grynais pinigais iš atsakovo sąskaitos. Teisėjų kolegija vertina, kad reikalavimo sutarties negaliojimo ab initio negali nulemti tai, kad galbūt paskola ar jos dalimi pasinaudojo ne atsakovas – teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad tai yra vienas kito atžvilgiu savarankiški teisiniai santykiai tarp skirtingų subjektų, nedarantys vienas kitam jokios įtakos. Byloje esantys mokėjimo pavedimai, kaip jau minėta, patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. į atsakovo sąskaitą sumokėjo 16 505,35 Eur sumą, kurią vėliau kredito unija nuskaičiavo atsakovo įsipareigojimams vykdyti, todėl byloje įrodyta, kad atsakovui buvo perduoti pinigai, be to, byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų H. Z. buvo šiuos pinigus atidavęs ar padovanojęs atsakovui, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tarp pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z. ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas privalo grąžinti gautą pinigų sumą ieškovei, perėmusiai šį reikalavimą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų H. Z..

50. Atsakovas teigia, kad dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytų aplinkybių ginčo reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka įmanomumo kriterijaus.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2dalis). Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokus dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4dalis). Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1dalis).Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4dalys).Vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; kt.).

52. Kadangi nagrinėjamoje byloje neįrodytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.78–1.94 straipsniai), neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti (nutarties 42 punktas), taip pat neįrodytos CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse reglamentuojamos reikalavimo teisės perleidimo ribojimo sąlygos, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl motyvų pašalinimo

53. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo pašalinti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo 16 ir 17 punktų motyvus: „16. Teismas pažymi, kad atsakovas nurodė, kad kredito sutarties atsisakė, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia nurodytą atsakovo versiją, kuri laikytina gynybine. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus, abejonių kelia ir tai, kad hipoteka atsakovo žemės sklypui liko ir jam neva atsisakius kredito sutarties. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas sudarytos kredito sutarties atsisakė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pats nurodė, jog pretenzijų pagal paskolos sutartį neturi ir ateityje neturės, o tai teismo vertinimu reiškia, kad atsakovas sutiko su sudarytos sutarties sąlygomis ir galiausiai apsisprendė jos nenutraukti. Teismas byloje nenustatė atsakovo valios nutraukti sudarytą kredito sutartį, šiuo atveju valia nutraukti sudarytą sutartį turėjo būti aiški, išreikšta tinkama forma (raštu), sutarties nutraukimas tinkamai dokumentuotas, o hipoteka panaikinta. 17. Teismas taip pat pažymi, kad 2007-08-10 įgaliojime padarytas prierašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovo ir įgaliotinio santykiai, atsakovo elgesys po sutarties sudarymo leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti J. V. gauti pinigus pagal 2007 m. lapkričio 5 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas laiko, kad kredito unija turėjo pagrindą manyti, kad sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu.“

54. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo 16 punkto, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padare? teisinga? išvada?, jog atsakovas sudarytos paskolos sutarties neatsisake?, nes pats kredito unijai pateiktame pareiškime aiškiai nurode?, jog pretenziju? pagal paskolos sutarti? neturi bei ateityje neture?s. Atsakovas pasiraše? ant paskolos sutarties, paskolos gra?žinimo grafiko ir kitu? dokumentu?, tac?iau 2007 m. lapkric?io 6 d. sudaryta? hipotekos lakšta?, kuriuo buvo užtikrinta paskolos sutartis, atsakovo vardu pasiraše? įgaliotas asmuo. Nėra pagrindo nesutikti su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad kredito unija, siekdama apsisaugoti nuo ateityje galinc?iu? kilti pretenziju? ir (ar) ginc?u? de?l paskolos sutarties bei suteiktu? užtikrinimo priemoniu?, pareikalavo papildomos garantijos, t. y. kad atsakovas pateiktu? pareiškima?. Šios papildomos garantijos (pareiškimo) poreikis kredito unijai atsirado de?l to, kad paskolos sutarti? bei hipotekos lakšta? pasiraše? skirtingi asmenys. Vertinant pareiškimo formuluotę, negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog šis pareiškimas i?rodo jo sieki? atsisakyti (nutraukti) paskolos sutartį, priešingai, ši formuluote? patvirtina, kad sutinkama su paskolos sutarties sa?lygomis ir pretenziju? de?l jos ne?ra ir (ar) nebus ateityje. Įsipareigojimu? egzistavima? patvirtina iki šiol galiojanti paskolos sutartis, užtikrinta hipoteka. Atsakovo motyvus vertinant vidutiniškai ru?pestingo žmogaus atžvilgiu, akivaizdu, jog asmuo beveik per 10 metu? laikotarpi? imtu?si tam tikru? veiksmu? de?l hipotekos, taikytos jam priklausančiam turtui, išregistravimo, jeigu tokia hipoteka egzistuotu? nepagri?stai. Šiuo atveju atsakovas de?l hipotekos išregistravimo nesiėmė jokių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagri?stai konstatavo, jog atsakovas pateiktu pareiškimu paskolos sutarties neatsisake?.

55. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo 17 punkto, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog nagrinėjamam klausimui, susijusiam su reikalavimo perleidimo pagrįstumu, išspręsti nėra svarbi aplinkybė dėl to, kas išgrynino pagal paskolos sutartį į atsakovo sąskaitą pervestus pinigus, teismas 17 punkto dalį, kur nurodyta, kad ,,Teismas taip pat pažymi, kad 2007-08-10 įgaliojime padarytas prierašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovo ir įgaliotinio santykiai, atsakovo elgesys po sutarties sudarymo leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti J. V. gauti pinigus pagal 2007-11-05 sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL.“, pašalina iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų ir atkreipia dėmesį, jog šio teksto pašalinimas yra nulemtas ne apelianto skunde išdėstytais motyvais ir iš esmės teismo sprendimo nekeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. Iš esmės atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

58. Ieškovė prašė priteisti 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės I. A. suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

59. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydžio, įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, ieškovei iš atsakovo priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Iš esmės palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4506-647/2018, pašalinant iš sprendimo 17 punkto tokį tekstą: ,,Teismas taip pat pažymi, kad 2007-08-10 įgaliojime padarytas prierašas „Gauti pinigus. Ištaisymu tikėti. /parašas/“, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atsakovo ir įgaliotinio santykiai, atsakovo elgesys po sutarties sudarymo leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas turėjo valią įgalioti J. V. gauti pinigus pagal 2007-11-05 sudarytą Paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL.“

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verslo kreditai“, įmonės kodas 303282230, 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų ir nulio euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė-MontvilienėTatjana Žukauskienė