- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1711-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00624-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- T. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutavusios visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto byloje Nr. eB2-4120-392/2019.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. birželio 10 d. nutartimis patikslino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi pripažino organizaciją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja T. L. pateikė atsakovės bankroto administratorei MB „Tavix“ prašymą padidinti jos, kaip didžiausios kreditorės, finansinį reikalavimą suma, kurią jai reikia atiduoti finansų įstaigoms dėl bankroto paskelbimo. Pareiškėja nurodė, kad skolos susidarė dėl to, kad ji 2016 m. pasiskolino iš keleto kredito finansų įstaigų 9 000 Eur, planuodama jas atiduoti iš savo 2017-2018 m. gautino atlyginimų. Tačiau iškėlus organizacijai bankroto bylą, ji negavo darbo užmokesčio, dėl to susidarė skolos. Pareiškėja pažymėjo, kad gautos lėšos panaudotos vaikų gerovei, patalpų nuomai ir komunalinėms paslaugoms, todėl šios lėšos turi būti jai sugrąžintos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo, pareiškėja savo reikalavimą padidino iki 41 103,97 Eur. Pareiškėja nurodė, jog ši suma susidarė jai suteikus paskolas jos vadovaujamai organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja T. L. savo finansinį reikalavimą dėl organizacijai suteiktų paskolų grindžia tik jos pačios surašytomis ir pasirašytomis paskolos sutartimis, vekseliais, kasos pajamų orderiais, taip pat faktu, kad pareiškėja yra skolinga kredito įstaigoms.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalaujama suma bylos nagrinėjimo metu nuolat didėja. Be to, pareiškėja iki šiol nėra įvykdžiusi pareigos perduoti administratorei organizacijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Pareiškėja siekdama, kad jos finansinis reikalavimas būtų patvirtintas, nepateikė jokių duomenų, kad lėšas, kurias gavo pagal su kredito įstaigomis sudarytas paskolos sutartis, ji panaudojo būtent organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ poreikiams.
8. Teismas nurodė, kad priverstinai perėmus organizacijos naudotas patalpas, buhalterinės apskaitos registrai nebuvo rasti, jie iki šiol administratorei nėra perduoti, todėl nėra galimybės nustatyti organizacijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
9. Teismas nurodė, kad administratorei atlikus esamų pavienių apskaitos dokumentų analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. T. L. kaip atskaitingas asmuo gavo 91 180,06 Eur organizacijos lėšų (pinigai išimti iš kasos ir išgryninti iš sąskaitų). Tačiau nesant buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės nustatyti kam buvo panaudotos iš organizacijos išimtos lėšos. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog pareiškėja, iš išduotų lėšų, susigražino suteiktas paskolas, jei iš viso tokias buvo suteikusi.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad faktas, jog organizacijoje buvo netinkamai vykdoma apskaita, išgryninamos didelės pinigų sumos, konstatuotas Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018 pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareikštą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėja T. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bankroto administratorė MB „Tavix“, 2019 m. birželio 7 d. perėmusi organizacijos veiklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), faktiškai perėmė ir jose esantį visą organizacijos turtą ir dokumentus. Bankroto administratorė atsisako surašyti turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Buvusi organizacijos vadovė T. L. neturi galimybių pateikti teismui dokumentų, kadangi negali patekti į patalpas. Vadovės žinioje liko tik asmeninės paskolos sutartys su kredito įstaigomis. Todėl finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimui reikalingus dokumentus turi pateikti administratorė.
11.2. Lėšų panaudojimą organizacijos veikloje patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kasos apskaitos dokumentai, veiklos ataskaitos, viešiems registrams teikta informacija. Bankroto administratorė, faktiškai turėdama šiuos dokumentus, galėjo nustatyti finansinio reikalavimo pagrįstumą – aplinkybę, kad organizacijos veikla buvo finansuojama iš buvusios vadovės T. L. asmeninių lėšų. Pavyzdžiui, už vadovės organizacijai paskolintus 9 000 Eur vaikams buvo nupirkta 60 kelionės į Maskvą bilietų, apmokėta už viešbutį. Šių pinigų panaudojimą faktą patvirtina PVM sąskaitos faktūros.
11.3. Buvusi vadovė iš organizacijos negavo atlyginimo, išimtinai savo lėšomis pati sutvarkė organizacijos nuomotas patalpas. Tokiu būdu buvo užtikrintas užimtumo, ugdymo, socialinės integracijos, paslaugų teikimas vaikams. 2017 m. organizacija vaikų paslaugų teikimui išleido 109 813,09 Eur, o iš valstybės biudžeto gavo tik 46 388 Eur paramos.
11.4. Buvusi vadovė iš kredito įstaigos asmeniškai savo vardu paėmė 13 911 Eur kreditą. Pinigai buvo panaudoti organizacijos veiklai – vaikų užimtumui. Kadangi valstybinis finansavimas organizacijai buvo neteisėtai nutrauktas, o vėliau jai iškelta bankroto byla, todėl grąžinta paskolos suma per metus išaugo iki 25 754,68 Eur.
12. Visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ bankroto administratorė MB „Tavix“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjos atskirajame skunde išsakyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir nepaneigiantys skundžiamos pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde nurodytos tik abstrakčios ir rašytiniais įrodymais nepagrįstos prielaidos dėl pareiškėjos patirtų finansinių nuostolių jai vykdant visuomeninės organizacijos veiklą.
12.2. Pareiškėjos skundo reikalavimų nepagrįstumą paneigia byloje surinkti įrodymai – banko sąskaitų išrašai, kasos knygoje nurodyti duomenys, vidaus audito ataskaita, piniginių lėšų mokėjimo suvestinė ir 2019 m. rugsėjo 24 d. bankroto administratorės papildomi paaiškinimai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja, kaip buvusi vadovė, iki šiol nėra įvykdžiusi pareigos perduoti administratorei organizacijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus. Byloje nustatyta, kad organizacijoje buvo netinkamai vykdoma buhalterinė apskaita, išgrynintos didelės pinigų sumos be jokių apskaitos dokumentų atsekamumo.
12.3. Pareiškėja atskirajame skunde visiškai nepasisakė ir nepaaiškino kokiu pagrindu, veikdama kaip atskaitingas asmuo, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. gavo 91 180,06 Eur visuomeninės organizacijos piniginių lėšų (pinigai išimti iš kasos ir išgryninti iš sąskaitų) ir kaip šios piniginės lėšos buvo naudojamos.
12.4. Tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiama nutartis, nereiškia, kad jos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pakartotinį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnis), apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 ir 336 straipsniuose įtvirtinta teismo teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
15. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į (apeliacinį) atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Be to, šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja visiškai nepagrindė savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodė svarbių aplinkybių, kurios leistų taikyti CPK 322 ir 336 straipsniuose nurodytas išimtis. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvų priežasčių, kodėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti įvertintas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti prašymai į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus, priimti bei įvertinti naujus įrodymus, todėl pareiškėjos T. L. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
17. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).
19. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 11 d. nutartimi perdavus klausimą dėl pareiškėjos T. L. finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti vientisą prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame būdų aiškiai išdėstyti jos reikalavimai bankrutavusiai organizacijai, pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
20. 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja T. L. pateikė teismui patikslintą prašymą patvirtinti jos 41 103,97 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme nurodė, kad reikalavimą sudaro pareiškėjos organizacijai suteiktos paskolos: 2005 m. suteikta 9 989,29 Eur paskola, kuri buvo panaudota Bartkuškio vaikų dienos centro įrengimui; 2010 m. suteikta 1 291,71 Eur paskola, kuri buvo panaudota organizacijos poreikiams; 2016 m. suteikta 13 126 Eur paskola, kuri panaudota vaikų žiemos stovykloms, muziejams, vandens parkams; 2017 m. suteikta 3 523 Eur paskola, kuri panaudota vaikų išvykai į pajūrį, užsienį. Iš prašymo turinio matyti, kad likusią 13 173,97 Eur reikalavimo sumą sudaro netesybos, kurias pareiškėja asmeniškai turi sumokėti kredito įstaigoms, iš kurių, jos teigimu, buvo gautos lėšos paskolų organizacijai suteikimui.
21. Kartu su patikslintu prašymu pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. jos pačios pasirašytą skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ yra skolinga pareiškėjai T. L. 27 940,47 Eur pagal šalių 2005 m. gruodžio 25 d., 2010 m. vasario 23 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. gruodžio 31 d. sudarytas paskolų sutartis.
22. Pareiškėja teismui pateikė 2005 m. gruodžio 25 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 34 491 Lt (9 989,29 Eur) paskolą, bei kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas.
23. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė 2010 m. vasario 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 4 460 Lt (1 291,71 Eur) paskolą, bei kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas. Kartu pareiškėja pateikė 2010 m. vasario 23 d. paprastąjį vekselį, kuriuo T. L. įsipareigojo AB „SNORO lizingas“ sumokėti 4 460 Lt (1 291,71 Eur).
24. Pareiškėja teismui pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 13 136,09 Eur paskolą, taip pat kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas.
25. Į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 25 d. visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teikta deklaracijos forma Nr. FR0711, kurioje nurodyta, kad visuomeninė organizacija iš fizinio asmens T. L. gavo 13 126 Eur paskolą. 2018 m. gegužės 7 d. teiktoje deklaracijoje nurodyta, kad atsakovė visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ iš fizinio asmens pareiškėjos T. L. gavo 3 523 Eur paskolą.
26. Pareiškėja į bylą taip pat pateikė 2017 m. kovo 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 1 500 Eur paskolą, bei kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas. Į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 1 023,38 Eur paskolą, bei kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas visuomeninei organizacijai.
27. Pareiškėja į bylą pateikė 2017 m. liepos 14 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėja organizacijai suteikė 1 000 Eur paskolą, kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodytas pinigų perdavimas. Pareiškėja į bylą pateikė 2019 m. gegužės 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaracijos formą Nr. FR0711, kurioje nurodyta, kad organizacija iš T. L. gavo 1 837 Eur paskolą.
28. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikšmingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų pagrįsti pareiškėjos finansinį reikalavimą, be to, teismas turi pagrindą abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų tikrumu.
33. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos 2005 m. gruodžio 25 d., 2010 m. vasario 23 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. liepos 14 d., 2017 m. gruodžio 31 d. paskolomis suteiktos ir tų pačių datų kasos pajamų orderiais priimtos pinigų sumos realiai buvo perduotos atsakovei visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“. Nurodytos pinigų sumos nėra atspindėtos organizacijos finansinėse ataskaitos dokumentuose (balansuose) bei administratorės pateiktuose bankų sąskaitų išrašuose, pagal bankroto administratorės paaiškinimus, nėra perduoti visuomeninės organizacijos buhalterinės apskaitos registrai. Pažymėtina, kad dalis atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų kasos pajamų orderių kvitų nėra pasirašyti vyriausiosios buhalterės (pasirašyta pačios pareiškėjos). Be to pareiškėja, kaip savo reikalavimą pagrindžiantį įrodymą, pateikė teismui 2019 m. gegužės 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktą deklaracijos formą, kurioje nurodyta, kad organizacija iš T. L. gavo 1 837 Eur paskolą. Pažymėtina, kad nurodytos deklaracijos teikimo metu organizacijai jau buvo iškelta bankroto byla, todėl pareiškėja apskritai negalėjo organizacijos vardu sudaryti ir teikti jokių dokumentų valstybės institucijoms. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dalis pareiškėjos pateiktų dokumentų (įskaitant pajamų orderius) galėjo būti sudaryti po bankroto bylos iškėlimo dienos.
34. Į bylą pareiškėjos pateiktos asmeninės kredito sutartys, pasirašyti vekseliai ir jų pagrindų atlikti mokėjimai pagal skolų grąžinimo grafikus, antstolių pradėti išieškojimai iš pareiškėjos patvirtina tik aplinkybę, kad pareiškėja turi asmeninių įsipareigojimų kredito įstaigoms, tačiau nepatvirtina fakto, kad šios sumos buvo perduotos (paskolintos) pareiškėjos vadovaujamai visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesutampa pareiškėjos iš trečiųjų asmenų gautų ir pareiškėjos atsakovei galimai suteiktų paskolų datos ir sumos. Be to, pareiškėja nepaaiškino aplinkybių kodėl pinigines lėšas pareiškėja iš trečiųjų asmenų skolinosi asmeniškai, o ne visuomeninės organizacijos vardu. Byloje yra duomenų, kad tretieji asmenys VšĮ „Bendruomenių kaitos centras“ ir Luminor Bank AB buvo suteikę kreditus visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ tiesiogiai.
35. Visiškai nepagrįsta pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis dėl 13 173,97 Eur sumos, kurią sudaro pareiškėjos T. L. asmeninės prievolės kredito įstaigoms mokėti palūkanas ir netesybas dėl laiku negrąžintų kreditų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos ir visuomeninės organizacijos sudarytose paskolos sutartyje nėra numatytos palūkanos (beprocentės paskolos). Nors dalyje paskolos sutarčių numatyta visuomeninės organizacijos pareiga atlyginti pareiškėjai visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius dėl laiku negrąžintos paskolos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad visos pareiškėjos asmeninių prievolių nevykdymo pasekmės, gali būti savaime laikomos visuomeninės organizacijos Vaikai – visuomenės dalis“ sukeltais nuostoliais.
36. Byloje nepaneigtos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja T. L., net jeigu realiai yra perdavusi pinigus organizacijai pagal paskolos sutartis, galimai juos šiuo metu yra susigrąžinusi. Iš bankroto administratorės pateitų visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. ir kasos knygos už 2016 m. laikotarpį matyti, kad T. L. grynaisiais pinigai buvo išmokėta (jos pačios išgryninta) 91 180,06 Eur. Pareiškėja šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija, nepateikė paaiškinimų apie 91 180,06 Eur lėšų panaudojimą.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikta visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vykdytų projektų audito ataskaita. Ataskaitoje, be kita ko, konstatuota, kad visuomeninės organizacijos kasos pajamų orderiuose nenurodyti dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai; pajamų orderiuose ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinyje nurodoma tik „išgryninimas“, „bankas“, „paskola“; išlaidų orderiuose pagrinde nurodoma „atskaitomybei“, „darbo užmokesčiui išmokėti“; organizacijos avanso apyskaitos pagal atskirus projektus neatsekamos, apyskaitose pateikta informacija neįskaitoma, didžioji dalis avanso apyskaitų nepasirašytos buhalterio; organizacijos vadovė T. L. pagal pateiktus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius išsimokėjo darbo užmokestį už socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų atlikimą, nors darbo sutartys nesudarytos; nepatvirtintas projektų sąskaitos planas; nevedami ūkinių operacijų apskaitos registrai; neatskirtos išlaidos ir išlaidas pateisiantys dokumentai pagal atskirus vykdytus projektus; neužtikrintas išlaidų atsekamumas; nesudaryta finansinė atskaitomybė; finansinės ataskaitos neteiktos registrui; organizacijos vadovė disponavo didelėmis valstybės biudžeto lėšų grynųjų pinigų sumomis, kurių poreikį pagrįsti jokių argumentų nėra; dalis komunalinių išlaidų nėra susiję su veikla; pan.
38. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 19 d. audito išvados pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018, kuriuo ieškovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš atsakovės visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ priteista 13 529,41 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų. Įsiteisėjusiame teismo sprendime atkreiptas dėmesys, kad ieškovas reikalavo grąžinti tik tas lėšas, kurios be jokios abejonės panaudotos netinkamai, nors tiek ieškovas, tiek ir vidaus auditą atlikusi Socialinės apsaugos ir ministerijos darbuotoja nurodė, kad yra ir daug daugiau nepateisintų išlaidų (pavyzdžiui, plaukų dažai, dantų taisymas), kurios aiškiai nesusijusios su projektais.
39. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. bankroto administratorės pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad administratorei perėmus organizacijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo rasta dalis organizacijos apskaitos dokumentų ir menkavertis turtas. Taigi byloje nėra ginčo, kad dalis organizacijos dokumentų yra perimta administratorės, tačiau administratorė paaiškino, kad nėra perduoti (rasti) organizacijos buhalterinės apskaitos registrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkines operacijas. Įvertinusi šias aplinkybes ir tai, kad byloje yra įrodymų apie organizacijoje netinkamai tvarkytus apskaitos duomenis, teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, kad pareiškėjos vadovaujamai organizacijai skolintas lėšas ir jų panaudojimą iš esmės patvirtina organizacijos buhalteriniai dokumentai, kurie yra bankroto administratorės žinioje. Be to, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi. Pareiškėja teigdama, kad neturi jokių duomenų, t. y. jie 2019 m. birželio 7 d. faktiškai buvo perimti administratorės, 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė savo su organizacija sudarytas paskolos sutartis ir kasos pajamų orderių kvitus, taip pat deklaracijas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja vis dar disponuoja dalimi organizacijos dokumentų arba, kaip minėta, dalį jų sudarė atgaline data.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad tiek dėl visuomeninėje organizacijoje netinkamai vestos buhalterinės apskaitos, tiek dėl pareiškėjos neperduotų visų organizacijos dokumentų administratorei nėra galimybės nustatyti pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patvirtinti jos 41 103,97 Eur finansinį reikalavimą atmetė pagrįstai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal teisės aktų reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Taigi finansinio reikalavimo pagrįstumo negalima nustatyti išimtinai dėl pačios pareiškėjos netinkamų veiksmų.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, laikėsi teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.