- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-407-459/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- UAB „JPS Ships Supply Service“
- Atsakovas
- UAB „Deglas“
- Advokatai
- Vilius Karolis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JPS Ships Supply Service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „JPS Ships Supply Service“ ieškinį atsakovei UAB „Deglas“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „JPS Ships Supply Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Deglas“ 18 083,46 Eur padarytai žalai atlyginti; priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki reikalavimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:2015 m. birželio 15 d. tarp ieškovės UAB „JPS Ships Supply Service“ ir atsakovės UAB „Deglas“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 15/06/17, pagal kurią UAB „Deglas“ įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 15 d. užbaigti sandėliavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o UAB „JPS Ships Supply Service“ už tai sumokėti. Ieškovė nurodė, kad minėta sutartimi šalys taip pat susitarė, kad už laiku neatliktus darbus UAB „Deglas“ mokės 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo visos sutarties sumos, kuri sudarė 239 936,28 Eur.Ieškiniu pažymima, kad rangos sutarties vykdymo metu atsakovė UAB „Deglas“ atliko statybos darbų pakeitimus, dėl to statybos darbų užbaigimas įvyko tik 2016 m. kovo 29 d., tai yra 89 dienoms vėliau nei kad sutartimi susitarė šalys. Teigia, jog 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė UAB „JPS Ships Supply Service“ pateikė atsakovei UAB „Deglas“ pretenziją ragindama atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017‑10‑30 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „JPS Ships Supply Service“ 1 925,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Deglas“ naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. tarp šalių pasirašytas „Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas“. Jame nurodyta, kad šalys patvirtina, kad šio Akto pasirašymo dieną rangovas yra atlikęs visus anksčiau nurodytus darbus, kaip tai buvo numatyta šalių pasirašytoje 2015 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 15/06/17-1, bei šalys patvirtina, kad darbai atlikti kokybiškai pagal statybos taisykles ir dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų neturi.Atkreipė dėmesį, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo sąlygomis tapo statybų vykdymo eigoje padaryti esminiai statinio pakeitimai ir dėl šios priežasties tinkamai neįvykdyta pačios ieškovės pareiga laiku padaryti statinio projekto pakeitimus bei gauti naują statybos leidimą. Teismo vertinimu, ieškovė sutartyje nustatyta tvarka laiku negavo naujo statybos leidimo, todėl atitinkamai ir rangovas neturėjo galimybės užbaigti statybos dokumentacijos ruošimo. Darė išvadą, kad tik dėl savo pačios neveikimo (netinkamo veikimo) ieškovė negalėjo perduoti statinio statybos užbaigimo komisijai.Pažymėjo, kad jei statybos vykdymo metu yra nukrypstama nuo projektinės dokumentacijos, tai būtent užsakovo, o ne rangovo pareiga yra laiku ir tinkamai inicijuoti statinio projekto keitimą, gauti naują statybos leidimą ir pateikti šiuos statybos dokumentus rangovui, tai ir buvo padaryta, t. y. 2016 m. vasario 12 d. gautas leidimas statyti naują (-us) statinį (‑ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-160212-00036 – Sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, projekto pakeitimas (B laida), Nr. 1348, parengtas 2015 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „JPS Ships Supply Service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai.Apeliantės nuomone, rangovas atliko darbus nesuderinęs jų su užsakovu savo rizika ir paskui liepė (tiksliau, užsakovui nebebuvo jokių galimybių elgtis priešingai), t. y. ne savo valia reikėjo pakeisti statybos leidimą projekto pakeitimui Nr. LNS-31-160212-00036, kuris buvo gautas tik 2016 m. vasario 12 d.Nurodė, kad rangos darbai buvo užbaigti laiku, tačiau statybos dokumentacija nebuvo pateikta laiku dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl savavališkų pakeitimų vykdant statybos rangos darbus ir verčiant kaltę užsakovui. Mano, kad teismo išvada, jog 2015 m. birželio 15 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 15/06/17-1 vykdymo eigoje padaryti esminiai statinio pakeitimai tinkama nebuvo įvykdyti dėl pačios ieškovės pareigos laiku padaryti statinio projekto pakeitimus bei gauti naują statybos leidimą pažeidimo, yra nepagrįsta ir neteisinga.Pažymėjo, jog statybos darbai buvo vykdomi be tinkamai suderinto leidimo (jo pakeitimo) nukrypstant nuo jo ir tik likus dviem dienoms iki statybos darbų užbaigimo buvo nurodyta, kad darbai atlikti ir liko tik sutvarkyti dokumentaciją, tačiau teigia, kad užsakovas apie pakeitimus nežinojo, taip pat ir tai, kad reikės iš naujo išsiimti statybos leidimą (jo pakeitimą), tai savaime sutrikdė ieškovui galimybę naudotis pastatu pagal paskirtį ir sąlygojo sutarties pažeidimą.Pagal sutartį ir vėlesnį sutarties patikslinimą – darbų atlikimo grafiką UAB „Deglas“ 25 šio grafiko punktu įsipareigojo iki 2015-12-15 „priduoti objektą ir dokumentaciją“. Teigia, kad dokumentacija „priduota“ pavėluotai — 2016-03-29, o tai įrodo UAB „Deglas“ išsiųstas raštas „Dėl dokumentų pateikimo“. Apeliantės vertinimu, dėl UAB „Deglas“ neveiksnumo statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-160329-00019 buvo pasirašytas ir statybos užbaigtos tik 2016-03-29, todėl skaičiuojant laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-03-29 UAB „Deglas“ 103 dienas uždelsė „priduoti“ dokumentaciją statybų užbaigimo komisijai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Deglas“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės UAB „JPS Ships Supply Service“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:Nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo sąlygomis tapo statybų vykdymo eigoje padaryti esminiai statinio pakeitimai ir dėl šios priežasties tinkamai neįvykdyta pačios ieškovės pareiga laiku padaryti statinio projekto pakeitimus bei gauti naują statybos leidimą. Teigia, jog ieškovė sutartyje nustatyta tvarka laiku negavo naujo statybos leidimo, todėl atitinkamai ir rangovas neturėjo galimybės iki galo paruošti statybos dokumentaciją. Pažymėjo, kad ieškovei gaunant statybą leidžiančius dokumentus, galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kurio 56 punkte numatyta, kad „Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei naujos laidos dokumentai susiję su sprendiniais, kurie turi įtakos statybos leidime nurodytiems statinio techniniams rodikliams, statytojas privalo naujos laidos dokumentus pateikti statybos leidimą išdavusiam viešojo administravimo subjektui [5.29]. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 [5.47] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujų laidų dokumentai pasirašomi Reglamento 46—19 p. nustatyta tvarka.“ Atsakovė padarė išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato pareigą užsakovui pateikti statinio projektą ir statybos leidimą rangovui, tačiau apie projekto pakeitimus nei Statybos įstatyme, nei rangos sutartyje neužsimenama, todėl teismo išvada, kad pakeistą projektą ir jo pagrindu išduotą leidimą pateikti rangovui yra užsakovo pareiga, yra nepagrįsta ir akivaizdžiai prieštarauja statybų vykdymo metu galiojusiam norminiam reglamentavimui ir, kaip minėta, patiems ieškovo veiksmams, kuriuos jis atliko gaudamas 2016-02-12 statybos leidimą.Atkreipė dėmesį, kad byloje surinktais rašytiniais įrodymai yra įrodytas faktas, kad objekto statybą rangovas užbaigė ir perdavė ieškovui pagal perdavimo aktą 2015-11-25. Atsakovė teigia, kad po šios dienos UAB „Deglas“ jokių statybos darbų objekte neatliko. Mano, kad ieškovė, teigdama, kad „atsakovė kalta dėl nesavalaikio statybos darbų užbaigimo“, arba klysta pati, arba stengiasi klaidinti kitus, nes ieškovė klaidingai tapatina sąvokas „statybos darbų užbaigimas“ ir „statinio pridavimas valstybinei komisijai“.Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad visi pakeitimai vyko tik su ieškovo (užsakovo) žinia, pritarimu ir jo pageidavimu, patvirtino ieškovo kviestas liudytojas Ž. P.. Teigia, jog tai įrodė ir statybos žurnalas, kuriame yra visi rangovės UAB „Deglas“ vykdyti statybos darbai, perduoti ieškovo pavedimu techninę priežiūrą vykdžiusiam Ž. P..Nurodė, kad į statybos darbus neįeina statinio pripažinimą tinkamu naudoti procedūra, nes tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, kuris nustato, kad „statybos užbaigimą inicijuoja ir atlieka pastato statytojas“, kuris pagal minėtą Statybos įstatymo 2 str. 41 p. apibrėžiamas taip: „Statytojas (užsakovas) - Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).“ Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad savo pareigas statybos vykdymo metu ieškovė vykdė tinkamai, t. y. statybų vykdymo eigoje padarius esminius statinio pakeitimus laiku padarė statinio projekto pakeitimus bei laiku gavo naują statybos leidimą, kurį laiku pateikė rangovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantė UAB „JPS Ships Supply Service“ nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Vien apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas galbūt netinkamai ištyrė rašytinius bylos įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumą, todėl šis prašymas laikytinas nepagrįstu.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015-06-15 pasirašė rangos sutartį Nr. 15/06/17-1, pagal kurią UAB „Deglas“ įsipareigojo atlikti sandėliavimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Prie rangos sutarties šalys suderino statybos darbų vykdymo grafiką, pagal kurį atsakovas darbus įsipareigojo pradėti per dvi savaites nuo sutarties pasirašymo (darbų pradžia 2015-07-01), užbaigti 2015-12-15. 2015-11-25 pasirašytas „Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas“. 2016-05-23 ieškovės atstovas advokatas Vilius Karolis pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ir skolos sumokėjimo, kuria atsakovei pasiūlyta iki 2016-06-03 atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė įvertino 17 083,046 Eur sumai. Atsakovė 2016-06-02 pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją dėl priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo Nr. 1/16-450, kuriame nurodė, kad 201506-15 rangos sutartimi UAB „Deglas“ įsipareigojo atlikti tik statybos darbus, statinio pripažinimo naudoti tinkamu procedūra neįeina į statybos darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti UAB „Deglas“, UAB „Deglas“ neturėjo sutartinio įsipareigojimo priduoti pastatą, vykdydamas rangos sutartį, neatliko jokių savavališkų pakeitimų, kuriems nebūtų pritaręs užsakovas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovui UAB „JPS Ships Supply Service“ 2015 m. birželio 9 d. išduotas leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-150609-00145 – Sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, projekto pakeitimas (A laida), Nr. 1348, parengtas 2015 m., ir 2016 m. vasario 12 d. leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-160212-00036 – Sandėliavimo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, projekto pakeitimas (B laida), Nr. 1348, parengtas 2015 m.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmasis bei trečiasis skirsniai, kuriuose įtvirtintos bendrosios rangos bei statybos rangos nuostatos. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties tikslas yra sukurti ir perduoti darbų rezultatą. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šalių teisių ir įsipareigojimų apimtis taip pat nustatyta 2015-06-15 rangos sutartyje Nr. 15/06/17-1. Pagal šią sutartį atsakovė UAB „Deglas“ įsipareigojo atlikti sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, o ieškovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovė darbus atliko pažeisdama sutartyje nustatytus terminus, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog minėtos rangos sutarties 3.1 punktu, šalys nustatė, kad darbų pradžia laikoma dvi savaitės nuo sutarties pasirašymo dienos, o darbus rangovas privalo baigti iki 2015-12-31 (pagal statybos darbų vykdymo grafiką darbų pabaiga – 2015-12-15).Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad visi statybos darbai buvo atlikti laiku, nepažeidžiant rangos sutartyje numatytų terminų. Šias aplinkybes patvirtina tiek apeliantė, tiek atsakovas. Tačiau byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, jog rangovas, nepasitaręs su užsakovu pakeitė statybos techniniame projekte numatytus stogo konstrukcijų sprendinius dėl to laiku nebuvo gauta visa statinio pridavimui reikalinga dokumentacija, apeliantė negalėjo priduoti pastato Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – statybos inspekcija), negalėjo naudotis rekonstruotu sandėliu pagal paskirtį, privalėjo nuomotis kitas patalpas, dėl to patyrė nuostolių.Apeliaciniu skundu nurodoma, kad nors rangos darbai buvo užbaigti laiku, tačiau dėl atsakovo veiksmų (rangovas atliko darbus nesuderinęs jų su užsakovu, savo rizika), statybos dokumentacija laiku nebuvo pateikta, todėl užsakovė patyrė nuostolių susijusių su kito sandėlio nuoma. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovės pareigos laiku padaryti statinio projekto pakeitimus bei gauti naują statybos leidimą nesilaikymo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Statybos įstatymas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą <...> (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas); taip pat statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą ((Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal 2015‑06‑15 rangos sutarties 5.2.5 punktą, užsakovas įsipareigojo pateikti projektinę dokumentaciją bei statybos leidimą. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad tiek Statybos įstatyme, tiek rangos sutartyje apie apeliantės pareigą atlikti statinio projektų pakeitimus neužsimenama, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė nei įstatymų nustatyta tvarka, nei sutartimi prisiimtais įsipareigojimais neprivalėjo teikti statinio projekto bei gauti statybą leidžiančius dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalys turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis)(CK 6.691 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent užsakovė turėjo pareigą gauti visus statybą leidžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad statinio projekto pakeitimai bei statybą leidžiančių dokumentų išėmimas buvo užsakovės pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliantės argumentus, jog apie statybos darbų vykdymą be tinkai suderinto leidimo, nukrypstant nuo techninio projekto ji nieko nežinojo, todėl nežinojo, kad reikės išimti naują statybos leidimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė UAB „JPS Ships Supply Service“ bei Ž. P. 2015-05-22 pasirašė Statybos darbų techninės priežiūros sutartį Nr. 22/05/2015. Šia sutartimi vykdytojas Ž. P. įsipareigojo vykdyti objekto, sandėlio su administracinėmis patalpomis rekonstrukciją adresu (duomenys neskelbtini), statybų techninę priežiūrą. Minėtoje sutartyje taip pat numatyta, kad vykdytojas statybų techninę priežiūrą vykdo siekdamas kontroliuoti, ar statybos darbai atliekami pagal techninį projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus (Statybų techninės priežiūros sutarties 1.2 punktas). Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Nors objektyvių duomenų dėl to, ar proceso šalys derėjosi dėl statinio projekto pakeitimo, byloje nėra, tačiau įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina atsakovės išsakyta pozicija, jog pakeistas statinio projektas buvo paruoštas ir suderintas užsakovės. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad 2015 m. lapkričio 25 d. tarp šalių pasirašytas „Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas“, kuriame nurodyta, jog akto pasirašymo dieną rangovas yra atlikęs visus aukščiau nurodytus darbus, kaip tai buvo numatyta šalių pasirašytoje 2015 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 15/06/17-1. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog apeliantė nenurodė jokių statybos darbų trūkumų, jų pašalinimo terminų, tame tarpe ir susijusių su statybos dokumentacija rodo, jog apie statybos techninio projekto pakeitimus jai buvo žinoma. Be to, statybų techninę priežiūrą vykdė kvalifikuotas specialistas Ž. P., kuris privalėjo atsiskaityti užsakovei bei kurio pareiga buvo kontroliuoti, jog statybos darbai būtų atliekami pagal techninį projektą. Pažymėtina, jog byloje nėra pranešimų, kad rangovas būtų nukrypęs nuo statybų techninio projekto, todėl darytina išvada, jog visi atlikti pakeitimai buvo suderinti su užsakove. Visų šių aplinkybių visuma rodo, jog apeliantė apie statinio projekto pakeitimus žinojo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė turėjo pareigą organizuoti statinio techninio projekto pakeitimus bei naujo statybos leidimo išėmimą. Apeliantė taip pat nurodė, kad UAB „Deglas“ įsipareigojo iki 2015-12-15 „priduoti objektą ir dokumentaciją“. Teigia, kad dokumentacija „priduota“ pavėluotai – 2016-03-29, o tai įrodo UAB „Deglas“ išsiųstas raštas „Dėl dokumentų pateikimo“. Apeliantės vertinimu dėl UAB „Deglas“ neveiksnumo statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-30-160329-00019 buvo pasirašytas ir statybos užbaigtos tik 2016-03-29, todėl skaičiuojant laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-03-29 UAB „Deglas“ 103 dienas uždelsė „priduoti“ dokumentaciją statybų užbaigimo komisijai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kuri šalis turėjo pareigą atlikti veiksmus susijusius su ginčo pastato pridavimu. Pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 12 punkte nurodyta, jog statytojas, pastatęs naują ypatingą ar neypatingą statinį, rekonstravęs ypatingą ar neypatingą statinį, rekonstravęs nesudėtingą statinį į ypatingą ar neypatingą statinį, atnaujinęs (modernizavęs) daugiabutį namą ar visuomeninės paskirties pastatą, Padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Analogišką pareigą statytojui numato ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (toliau –Statybos įstatymas) „Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi šias teisės aktų normas daro išvadą, jog su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą privalo kreiptis statytojas, arba jo teises ir pareigas perėmęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė UAB „JPS Ships Supply Service“ buvo ginčo pastato statytoja. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kad apeliantė savo kaip statytojo teises būtų perdavusi atsakovei, todėl įvertinus teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareigą kreiptis dėl statybos užbaigimo akto išdavimo turėjo apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl konstatuoja, jog naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Deglas“ prašo priteisti 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1712141 už atsiliepimo į UAB „JPS Ships Supply Service“ apeliacinį skundą ruošimą, 2017-12-18 „Swedbank“ AB sąskaitos išrašą iš kurio matyti, jog UAB „Deglas“ sumokėjo 1 089,00 Eur. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta šioje teisės normoje nurodytose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.11 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientą (1,3), ir pagal ieškovės bylinėjimosi išlaidų patyrimo (apmokėjimo) laiką (2017-12-18) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2017 m. II ketvirtis – 822,80), darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, sudarantį 1 069,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „Deglas“ iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteistina 1 069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JPS Ships Supply Service“ j. a. k. 300002666 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deglas“ j. a. k. 140050663 naudai 1 069,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.