Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. N. (I. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. N. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Antstolis A. S. 2018 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S1c-2167 pareiškėjo skundo netenkino ir vykdomąsias bylas kartu su skundu persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad įvertinus bylos duomenis nustatyta, jog antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios gaunamos kaip darbo užmokestis ar iš trečiųjų asmenų. Byloje nėra duomenų, kad sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas. Antstolis patvarkymu nenurodė apribojimų skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtinų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems ir netaikė arešto lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jo skundą. Skundo motyvai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš jo gaunamų pajamų apribojimą. Negalima išieškoti iš pajamų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimaliojo mėnesio atlyginimo (toliau – MMA). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/01618, pradėtą pagal 2010 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-18235-512/2009 dėl 543,51 Eur (1 876,64 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. N. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ naudai. Taip pat antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0010/06/00028, Nr. 0010/06/00967, Nr. 0010/06/03089, Nr. 0010/07/01132, Nr. 0010/07/01229, Nr. 0010/07/02699, Nr. 0010/07/03334, Nr. 0010/07/03922, Nr. 0010/08/00431, Nr. 0010/08/01884, Nr. 0010/08/04003, Nr. 0010/10/02739, pradėtas pagal VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimus dėl baudų išieškojimo iš skolininko I. N. išieškotojos VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Priėmęs vykdomuosius dokumentus antstolis pradėjo juos vykdyti ir nustatė, kad skolininkas jokio registruotino turto neturi, niekur nedirbo. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1a-81742 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, t. y. išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies (jeigu pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios 1 MMA. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmenio naudojimo daiktams įsigyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios gaunamos kaip darbo užmokestis ar iš trečiųjų asmenų, veikė teisėtai, nes byloje nėra duomenų, kad sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas. Apeliantas I. N. atskirajame skunde nurodė, jog nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės ir neatsižvelgta, kad išieškoma iš jo gaunamų pajamų dalies, mažesnės nei 1 MMA. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tokį skundą atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio veiksmų apskundimo terminą. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, jį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).Susipažinus su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų nustatyta, kad apeliantas konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo neįvardija. Tačiau iš skundo turinio suprantama, jog nesutinka su 2016 m. lapkričio 25 d. antstolio priimtu patvarkymu Nr. S1a-81742 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo nutarta išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies (jeigu pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios 1 MMA. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. gruodžio 28 d. antstolio raštas Nr. S1b-107355 „Dėl informacijos pateikimo“ skolininkui, kuriuo jis informuojamas, jog priimtu patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė į lėšas, kurios gaunamos kaip darbo užmokestis ar iš trečiųjų asmenų, o areštas lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigoje, nėra taikomas. Šis raštas nesukelia teisinių padarinių, todėl nėra skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų yra priimtas 2016 m. lapkričio 25 d. ir pareiškėjas šį antstolio procesinį veiksmą skundžia tik 2018 m. sausio 5 d. Naikinamasis 90 d. terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 25 d., o ne nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas ir skundas paduotas teismui praleidus šį terminą (CPK 512 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-180-686/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų praleidimo pasekmių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti (CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, nutraukti.