Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolis J. P., AB DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakeitus ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovo 4481,60 Eur kompensaciją, nustatyti, kad dėl neišieškotos 4388,61 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų sumos abi šalys atsako solidariai tokiomis dalimis: atsakovas A. P. 99,99 proc., ieškovė E. P. 00,01 proc. Po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę - (duomenys neskelbtini).

Trečiajam asmeniui antstoliui J. P. apie bylos nagrinėjimą pranešta Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo, kitų prašymų negauta. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuoka (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Šalys turi nepilnametį vaiką – B. P., gim(duomenys neskelbtini) (b.l. 21).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje šalys bandė santuoką nutraukti bendru sutikimu (b. l. 52), teismas siūlė šalims ginčą spręsti taikiai (b.l. 70-71), tačiau šalims nesusitarus byla išnagrinėta ginčo teisena.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiosios knygos normose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (Civilinio kodekso 3.27 straipsnis) bei kitas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Nurodytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys gyvena atskirai. Įvertinus ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad šalys kartu nesprendžia šeimos gyvenimo klausimų, nepaiso vienas kito nuomonės, nesirūpina vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Nenustatyta, kad šalys kartu ar kiekviena atskirai būtų dėjusios realias pastangas santuokai išsaugoti. Atsakovas nepripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau pripažįsta, kad jo pastangos išsaugoti šeima buvo nepakankamos. Ieškovė taip pat pripažino faktą, kad sutuoktiniui skyrė nepakankamai dėmesio. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos vienas kitam pareigas dėl ko, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko, - B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku B. P. nustatymo. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nesprendžiamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (Civilinio kodekso 3.192 straipnsio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašoma priteisti suma, nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad išlaikymo suma bus 150 Eur per mėnesį, tačiau pagal bylos duomenis tokio susitarimo pasiekti šalims nepavyko, todėl išlaikymas turi būti priteisiamas (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 2 dalis).

Byloje nenustatyta, kad B. P. turi specialių poreikių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismui pateiktą mėnesinių išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui apskaičiavimą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, berniuko norą sportuoti, institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma reikalinga vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti nėra per didelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. neturi Lietuvoje registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingo amžiaus, šiuo metu kaip nurodė atsakovo atstovas yra išvykęs į užsienį ir ten dirba, duomenų apie darbo užmokestį ar užsienyje turimą turtą nepateikė, nors teismo buvo įpareigotas pateikti (b.l. 57-58, 70-71). Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos problemų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad registruota darbo biržoje (b.l. 33-34), t.y. lyginant su jos anksčiau gautu darbo užmokesčiu jos turtinė padėti yra pablogėjusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 190,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įstatymas numato, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis). Įvertinus ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, banko pavedimų išrašus (b.l. 97-105) darytina išvada, kad atsakovas sūnui išlaikymą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos teikė, todėl teismo sprendimu nustatytas išlaikymas B. P. priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisei pasibaigti – santuokos nutraukimas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Minėtas butas įgytas iki santuokos sudarymo. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ registruota Juridinių asmenų registre nuo 1997 m. lapkričio 26, savininku ir vadovu nurodytas atsakovas A. P.. Nekilnojamo turto registre nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (b. l. 25). Iš VĮ „Regitra“ pažymų Nr. 1.6.-S3-593 ir Nr. 1.6.-S3-419 nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 26, 27). Ieškovė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys santuokos metu bendrąja sutuoktinių nuosavybe nėra įgijusios dalintino turto bei neginčijo, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo, t.y. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalys dalintino turto neturi.

Dėl šalių atsakomybės dalies solidarioje prievolėje nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DNB bankas nesutinka, kad prievolės kylančios iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009 būtų modifikuojamos. Įvertinus nurodytą aplinkybę, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškovės ir atsakovo prašymų dėl solidariosios šalių atsakomybės dalies nustatymo nėra, todėl jis atmestinas, nustatant, kad po santuokos nutraukimo šalys dėl prievolių, atsiradusių vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009 atsako solidariai. Pažymėtina, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nustatyta, kad prievolė pagal Klaipėdos AVPK kelių policijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 30N-1582658-12 yra įvykdyta (b.l. 51), klausimas dėl šios prievolės pobūdžio ir vykdymo po santuokos nutraukimo nespręstinas.

Dėl ieškovės teisės į kompensaciją

Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio Kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. vasario 6 d. sprendimu (Teismo įsakymas b.l. 107) solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteistos kreditoriui AB DNB bankas neišieškoto skolos likučio ir su išieškojimu susijusių vykdymo išlaidų antstoliui J. P. (b.l. 28) prievolė yra solidari. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad antstolio J. P. kontoroje vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės E. P. iš viso jau yra išieškota 8963,19 Eur suma (b.l. 106). Atsakovas jokių įrodymų, kad būtų prisidėjęs prie skolos bankui grąžinimo nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas ir neginčijo fakto, kad skolą mokėjo tik ieškovė, nurodydamas, kad kadangi skola bankui yra solidari nesvarbu kurio sutuoktinio lėšomis ji dengiama.

Lietuvos šeimos teisėje įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.

Iš ieškovės duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ginčai tarp šalių dėl sutuoktinių tarpusavio pareigų ir kitų pareigų vykdymo prasidėjo nuo 2009 metų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas daug laiko praleido užsienyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad nuo 2009 metų šalių santuoka buvo formali. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovė nurodė, kad šešis metus viena mokėjo skolą, t.y. ji buvo nuskaičiuojama nuo jos darbo užmokesčio iki kol ji dirbo. Ieškovės paaiškinimai sutampa su vykdomojo dokumento išdavimo ir pateikimo vykdymui priverstine tvarka.

Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės paaiškinimus, antstolio J. P. 2016 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 106), galimą daryti išvadą, kad ieškovė solidarią šalių prievolę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009 vykdė iš ieškovei mokamo atlyginimo.

Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti įrodymus apie jo gautas pajamas, tačiau tokio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovo atstovas, duodamas paaiškinimus už atsakovą, patvirtino, kad atsakovas dirba, tačiau jokių įrodymų, kad savo gaunamomis pajamomis būtų prisidėjęs prie šeimos išlaikymo, bendrų prievolių vykdymo, nepateikė.

Pajamos įgytos po santuokos sudarymo yra bendras sutuoktinių turtas, t.y. bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovo atstovas patvirtino, kad dalis gautos paskolos sumos buvo panaudota IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Nors ieškovė ir nepaneigė fakto, kad individualios įmonės pajamos buvo naudojamos ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį, tačiau savo gaunamomis pajamomis neprisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, iš kurios buvo išieškoma skola, todėl

darytina išvada, kad Civilinio Kodekso 3.98 straipsnio 3 ir 4 dalies pagrindu ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4481,60 Eur kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 243,85 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 20 str. 1 d.). Taip pat ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš teismui pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b.l. 65) nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 370,56 Eur išlaidų. Atsakovas neginčijo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei.

Byloje nors ir atmestas šalių reikalavimas dėl prievolės dalies solidariojoje nuosavybės nustatymo, tačiau atsižvelgus į minėto reikalavimo pobūdį, į tai, kad minėtu reikalavimu buvo prašoma šalių solidarią atsakomybę palikti ir po santuokos nutraukimo, kurį teismas tenkino, nors prievolės vykdymo dalies ir nenustatė, galima daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 614,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, suteiktą nebegaliojant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimui dėl teisinės pagalbos teikimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str. straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P. (A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių E. P. ir A. P. (A. P.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę, t. y. „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2017 m. kovo 10 d., iki vaiko pilnametystės. Vaiko turtą uzufrukto teise tvarko vaiko motina – ieškovė E. P..

Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB DNB bankui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3386-777/2009 ir prievoles antstoliui J. P., atsiradusias vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3386-777/2009, palikti solidariomis ieškovės E. P. ir atsakovo A. P. (A. P.) prievolėmis.

A. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), palikti asmenine atsakovo A. P. (A. P.) nuosavybe.

Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti asmenine E. P. nuosavybe.

Šalys dalintino turto santuokos metu neįgijo.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 4481,60 Eur kompensaciją ieškovei E. P..

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 614,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.