Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjosų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolis J. P., AB DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė patikslintais ieškinio reikalavimais prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo A. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko B. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko B. P. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pripažinti prievolę AB DNB bankui solidariąja E. P. ir A. P. prievole, pripažinti prievolę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijai asmenine atsakovo A. P. prievole, A. P. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti A. P., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pakeitusi ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovė tai pat prašė priteisti iš atsakovo 4481,60 Eur kompensaciją, nustatyti, kad dėl neišieškotos 4388,61 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų sumos abi šalys atsako solidariai tokiomis dalimis: atsakovas A. P. 99,99 proc., ieškovė E. P. 00,01 proc. Po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – V..Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Teigė, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį pakanka 300 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur kas mėnesį.Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašyme bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nurodė, kad dėl prievolių pagal 2009 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009, ieškovė ir atsakovas AB DNB bankui atsako solidariai. Mano, kad solidarioji ieškovės ir atsakovo atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-10 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę, t. y. V.. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama, t. y. ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. kovo 10 d., iki vaiko pilnametystės. Nusprendė, kad vaiko turtą uzufrukto teise tvarko vaiko motina – ieškovė. Po santuokos nutraukimo prievoles kreditorei AB DNB bankui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3386-777/2009 ir prievoles antstoliui J. P., atsiradusias vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3386-777/2009, paliko solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. A. P. (duomenys neskelbtini) paliko asmenine atsakovo nuosavybe. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko asmenine ieškovės nuosavybe. Priteisė iš atsakovo 4481,60 Eur kompensaciją ieškovei. Priteisė iš atsakovo 614,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.Teismas nustatė, kad abi šalys gyvena atskirai, kartu nesprendžia šeimos gyvenimo klausimų, nepaiso vienas kito nuomonės, nesirūpina vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Dėl to teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos vienas kitam pareigas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, todėl klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nesprendžiamas.Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti, nėra per didelė, atsakovas gali teikti pusę šios sumos. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo nėra.Teismas nustatė, kad kreditorė AB DNB bankas nesutinka, kad prievolės, kylančios iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009, būtų modifikuojamos, todėl sprendė, kad prievolė pagal minėtą įsakymą paliekama solidariąja abiejų šalių prievole.Teismas nustatė, kad prievolė pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 30N-1582658-12 yra įvykdyta, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios prievolės pobūdžio ir vykdymo po santuokos nutraukimo.Teismas konstatavo, kad ieškovė solidariąją šalių prievolę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009 vykdė iš ieškovei mokamo atlyginimo, dalis gautos paskolos sumos buvo panaudota (duomenys neskelbtini) veiklai. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į atitinkamos kompensacijos priteisimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmesti; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, sumažinant priteistino išlaikymo dydį iki 150 Eur; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo dalį dėl prievolių kreditoriams AB DNB bankui ir antstoliui J. P., nustatant, kad minėtiems kreditoriams šalys prievoles vykdo lygiomis dalimis, prieš juos lieka atsakingos solidariai; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiant 47,50 Eur žyminio mokesčio; priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teigia, kad: Ieškovė pripažino, jog vaiko išlaikymui iš atsakovo pakanka po 150 Eur kas mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl didesnio išlaikymo dydžio nėra pagrįstos. Ieškovė pripažino, kad su atsakovu gyveno normalų šeiminį gyvenimą per visą skolų kreditoriams mokėjimo laikotarpį, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl pagrindo priteisti kompensaciją buvimo, juolab kad šalys nereiškė reikalavimo dėl teisinių pasekmių taikymo nuo faktinio pradėjimo gyventi skyrium. Skoloms mokėti buvo naudojamos šeimos lėšos.Pažymi, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalys prievoles kreditoriams turi vykdyti lygiomis dalimis, tačiau jų atsakomybė prieš kreditorius išlieka solidari.Teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pvz., žyminį mokestį skaičiavo nuo visų reikalavimų, nors reikėjo skaičiuoti nuo ginčo sumos. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovo nurodytu vaikui išlaikyti pakankamu dydžiu, mano, kad pakankama suma šiuo atveju turėtų būti 1 MMA, t. y. iš atsakovo priteistina pusė minėto dydžio. Teigia, kad dalis įsiskolinimo kreditorei AB DNB bankui buvo išieškota iš asmeninių ieškovės lėšų, dalis paskolos panaudota atsakovo įmonei, iš minėtos įmonės veiklos šeima jokių pajamų negavo. Dėl to reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstai tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Dėl išlaikymo vaikui dydžio Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šalių sūnui, gimusiam 2004-05-16, priteisė išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur, savo apeliaciniame skunde nurodo motyvus dėl vaiko poreikių, t. y. pateikia vaiko poreikių apskaičiavimus ir nurodo, jog su vaikui tenkančia būsto išlaikymo dalimi vaiko poreikiai sudaro 205,42 Eur per mėnesį. Atsakovas savo pajamų ir turtinės padėties dokumentų neteikia, iš bylos medžiagos nustatyta, jog jis nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MMA suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Įvertinus šalių sūnaus paauglystės amžių, jo poreikį sportuoti, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 190 Eur kas mėnesį suma nėra per didelė. Iš esmės atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 150 Eur nurodydamas, jog sūnus nebelanko mokamų imtynių sporto užsiėmimų, o lanko nemokamus lengvosios atletikos užsiėmimus, kur nėra reikalo dalyvauti mokamose varžybose kas mėnesį, tačiau tokia pozicija pažeidžia vaiko interesus. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog sportinė veikla yra susijusi su varžybomis, kurių periodiškumo ir finansavimo neįmanoma numatyti ir apskaičiuoti, tačiau akivaizdu, jog dalyvavimas varžybose yra susijęs su transporto išlaidomis, apranga, geresniu maitinimu, todėl byloje nesant įrodymų dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, papildoma 40 Eur suma sūnaus pomėgiui nelaikytina neprotingai didele. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių neturėtų būti, nes, įvertinus prašomą priteisti išlaikymo dydį – 190 Eur per mėnesį, šis išlaikymas nėra per didelis, atsižvelgiant į vaiko, gimusio 2004 m., poreikius. Be to, įvertintina aplinkybė, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl savo sunkios turtinės padėties, byloje nustatyta, jog jis dirba užsienyje, įrodymų apie gaunamas pajamas apeliacinio skundo padavimo metu atsakovas nepateikė, todėl daryti išvadą, jog jis negali mokėti vaikui paminėto išlaikymo, nėra pagrindo.CK 3.3 str. nurodoma, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti vaiko išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tai nereiškia, kad, jei vieno tėvo turtinė padėtis yra blogesnė negu kito, kitas tėvas negali teikti išlaikymo daugiau. Atsižvelgus į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, ši jį išlaiko, tenkina jo kasdieninius buitinius ir kt. poreikius (maistas, komunaliniai mokesčiai, rūbai ir kt.) ir šią išlaikymo dalį būtų sunku įvertinti pinigine išraiška ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo, kaip motinos, pareigą vykdo netinkamai, tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis sumažinimo nėra pagrindo.Dėl kompensacijos priteisimoŠioje byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo solidariąją prievolę pagal 2007-09-19 kreditavimo sutartį, pagal kurią šalims buvo suteiktas 11 584,80 Eur kreditas, ši kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir 2009 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-3386-777/2009, AB DNB bankui iš ieškovės ir atsakovo solidariai buvo priteista 10 404,57 Eur skolos, palūkanų. Vykdant šį teismo įsakymą antstolio pažyma įrodyta, jog tik iš skolininkės, t. y. ieškovės, iki 2016-12-12 buvo išieškota 8963,19 Eur (b. l. 106–107). Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios sumos dalis buvo išieškoma ir iš jo ar kad jis kaip solidarusis bendraskolis ginčo sumos dalį sumokėjo, kad ši paskola buvo panaudota ne jo individualios įmonės reikmėms.2017-02-27 teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, tačiau atsakovo atstovas paaiškino, kad tai neįmanoma dėl atsakovo darbo, atsakovo atstovui buvo pasiūlyta pateikti dokumentus, susijusius su įmonės veikla, tačiau jis paaiškino, kad jokių dokumentų pateikti negali, ir nurodė, kad nėra svarbu, kam buvo panaudota paskola. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo individualioji įmonė buvo įkurta prieš santuokos sudarymą, jos veikla buvo sustabdyta, tačiau jis datų nurodyti negalėjo, pripažino aplinkybę, jog nedidelė paskolos dalis buvo skirta įmonės apyvartinėms lėšoms. Ieškovė paaiškino, kad paskola buvo paimta įmonės reikmėms, ją tvarkė atsakovas, įmonė pelno šeimai nedavė, atsakovas dirbo Baltarusijoje kredito dengimo metu, kartais parveždavo pinigų, jis neturėjo sąskaitos Lietuvoje, todėl visi išieškojimai buvo vykdomi iš jos sąskaitos.Pagrindinis šios apeliacinio skundo dalies motyvas, jog išieškojimas kreditoriui buvo vykdomas iš bendrų šeimos lėšų, todėl ieškinys dėl kompensacijos turi būti atmestas, tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodė, nes byloje yra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ši paskola buvo paimta atsakovo individualiosios įmonės reikmėms. Visų pirma byloje įrodyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovo individualioji įmonė buvo įkurta iki santuokos su ieškove, ši įmonė teismo sprendimu pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe ir atsakovas šios sprendimo dalies neskundžia. Šalių paskola buvo paimta 2007-09-19, iš Juridinių asmenų registro išplėstinio nustatyta, kad 2005-09-26 buvo įregistruotas atsakovo sprendimas įregistruoti šios įmonės kaip likviduojamos statusą, tačiau 2008-09-03 įregistruotas savininko sprendimas dėl šio teisinio statuso atšaukimo ir 2008-09-19 įregistruotas įmonės veiklos papildymas, pavadinimo pasikeitimas, todėl šie įrašai patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad ši paskola buvo panaudota individualiajai įmonei. Atsakovas jokių kitų įrodymų nepateikė ir iš jo atstovo paaiškinimo, aprašyto nutarties 26 p., iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad jokių dokumentų dėl įmonės veiklos pateikti negali, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, kad nedidelė šios paskolos dalis buvo panaudota įmonės veiklai, tačiau paminėtas įrašas įrodo, jog jos veikla buvo visiškai atnaujinta, todėl akivaizdu, kad šis įnašas buvo padarytas iš bendrų santuokoje įgytų lėšų, byloje įrodyta, jog iš paskolintų. Įvertinus bylos įrodymus ir atsakovo paaiškinimą, jo pareigos teikti įrodymus dėl savo įmonės nevykdymą, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad ši paskola buvo panaudota atsakovo individualiajai įmonei, kuri padalijus šalių santuokoje įgytą turtą palikta atsakovo asmenine nuosavybe.Paminėtais nutarties 27 p. motyvais prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tai, jei tik iš ieškovės lėšų, gaunamų Lietuvoje, būtų išieškoma negrąžintos paskolos dalis, o atsakovas kaip solidarusis bendraskolis neprisidėtų prie šios bendros paskolos dengimo. CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, jam palikta asmeninės nuosavybės teise individualioji įmonė, todėl iš jo pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė kompensacijos dalį ieškovei, nes ieškovė kaip solidarioji bendraskolė sumokėjo visą išieškomą sumą todėl, kad turi Lietuvoje pajamų, ir atsakovo nusišalinimas nuo bendros paskolos dengimo prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Atsakovo nurodytais motyvais dėl šeimos lėšų bendrumo apeliacinio skundo dalį tenkinti nėra pagrindo, nes toks lėšų bendrumas yra reikšmingas išieškojimui iš bendro turto, t. y. sutuoktinių santykiams su kreditoriais, o ši ginčo dalis iškelta tarp sutuoktinių, todėl paminėtais motyvais kompensaciją iš atsakovo ieškovei priteisti yra teisinis pagrindas.Dėl prievolių padalijimoŠioje apeliacinio skundo dalyje atsakovas kelia naują reikalavimą, nes apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimo dalį dėl prievolių kreditoriams AB DNB bankui ir antstoliui J. P., nustatant, kad minėtiems kreditoriams šalys prievoles vykdo lygiomis dalimis, prieš juos lieka atsakingos solidariai. Visų pirma, tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pateikęs priešieškiniu, tik atsiliepime nurodė kaip motyvą. Remiantis civiliniame procese taikomu dispozityvumo principu, šalys turi teisę pačios nuspręsti, kokių klausimų sprendimą paveda teismui, o kuriuos klausimus sprendžia geranoriškai. Ši byla buvo nagrinėjama ginčo teisena, o ne santuoka buvo nutraukiama šalių susitarimu, kai šalys galėtų susitarti dėl solidariosios prievolės mokėjimo dalimis. Todėl šioje byloje laikytina, jog ši apeliacinio skundo dalis yra naujas atsakovo suformuluotas reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl šalių solidariosios atsakomybės, o atsakovo apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo išspręsti neturėjo pagrindo, nes jis nebuvo suformuluotas teismui. Šioje byloje iš šalių kreditoriaus pozicijos nustatyta, jog jis nesutinka modifikuoti šalių prievolę į dalinę. Dėl to šios apeliacinio skundo dalies perduoti nagrinėti netikslinga, nes iš esmės atsakovas sutinka su solidariosios prievolės kreditoriui rūšimi, o prašymas ją padalyti lygiomis dalimis atitinka solidariųjų bedraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, nustatytus CK 6.9 str.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismeAtsakovas nepagrįstai nurodo, jog iš jo turėjo būti priteistas 47,50 Eur žyminis mokestis valstybei, nes santuoka nutraukta abiejų šalių neginčijimu pagrindu ir jis neginčijo 150 Eur išlaikymo dydžio, todėl žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo išlaikymo ginčo sumos – 40 Eur, nes CPK nenustatyta taisyklė, jog žyminis mokestis nemokamas nuo ieškinio dalies, kurią atsakovas pripažįsta. Šioje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, prašydama priteisti po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, šią ieškinio dalį teismas patenkino, ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio paduodant tokį ieškinį, tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Žyminio mokesčio dydis dėl išlaikymo apskaičiuojamas pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p., todėl iš atsakovo valstybei priteista 68,40 Eur už šią ieškinio dalį teisingai. Apelianto pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų yra neparemta įstatymu, visų pirma ši byla įrodo, kad šalių santuokos nutraukimas vyko ginčo teisena, o ne bendru sutuoktinių susitarimu, todėl žyminio mokesčio dydis apskaičiuotas pagal CPK 80 str., 85 str. 1 d. 3 p. taisykles teisingai. Ieškovė valstybės atleista nuo 100 Eur žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena (CPK 80 str. 1 d. 5 p.) ir nuo 134,45 Eur mokėjimo dėl iškelto ginčo dėl kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo valstybei 245,85 Eur žyminio mokesčio pagal CPK 96 str. 1 d., todėl atsakovo teisių nepažeidė. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti E. P. iš A. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.