Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamojo V. B. atžvilgiu byla išskirta ir jos nagrinėjime paskelbta pertrauka, iki bus surastas ir sulaikytas kaltinamasis V. B., kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo V. B. paieška.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurį kaltinamasis pasirašė 2016 m. balandžio 5 d. ir nurodė, kad pasižada neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).Nagrinėjant bylą teisme, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo V. B. paieška. Teismas sprendimą pakeisti kardomąją priemonę motyvavo tuo, kad V. B. pažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, neatvyko į teisiamuosius posėdžius, todėl daroma išvada, kad kaltinamasis nuo teismo slapstosi, trukdo bylos nagrinėjimui teisme.Skunde kaltinamasis V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti.Skunde nurodoma, kad paskutiniame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo V. B., jis informavo teismą ir visus bylos dalyvius, kad kitame teismo posėdyje jis galbūt negalės dalyvauti, nes Latvijos Respublikoje jam planuojama atlikti chirurginę operaciją. V. B. įsipareigojo teismui iš anksto, kai tik bus aiški konkreti operacijos diena, apie tai informuoti teismą, ką V. B. ir padarė iš savo elektroninio pašto. V. B. nuosekliai informuodavo teismą prieš kiekvieną posėdį apie jo gydymą. Dar prieš operacijos atlikimą V. B. informavo teismą, kad Latvijos Respublikoje nėra nustatyta tvarka, kad gydymo įstaigos iš anksto, nebaigus gydymo, išdavinėtų pažymas, bei kad vienintelė pažyma, pateisinanti asmens neatvykimą į teismą, Latvijos Respublikoje yra nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra išduodamas tik baigus gydymą. Jis ne tik iš anksto informavo teismą apie numatomą chirurginę operaciją, bet ir ankstesniuose teismo posėdžiuose yra pateikęs teismui medicinines pažymas, kuriose yra įvardinta konkreti Latvijos Respublikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje jis gydosi. Taigi, teismas turėjo visas galimybes patikrinti V. B. teikiamą informaciją apie jo sveikatos būklę ir gydymą, o to nepadarius teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad V. B. ne gydosi, o slepiasi nuo teismo. Nors V. B. yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau tokia kardomoji priemonė negali atimti iš jo teisės gydytis jo pasirinktoje gydymo įstaigoje, net jeigu jis, būdamas Latvijos piliečiu, yra pasirinkęs gydymo įstaigą Latvijos Respublikoje.Kaltinamasis nurodo, kad jis šioje byloje paaiškino teismui, kad adresu, kurį jis nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), yra gamybinės patalpos, kurias jis išsinuomojo ir vykdė ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje, ir kuriose jam buvo leista gyventi. Tačiau tai nėra gyvenamosios patalpos, ir kadangi ne kartą įvyko nesusipratimų, susijusių su jam adresuotos korespondencijos negavimu nurodytose gamybinėse patalpose, jis teismui nurodė adresą, kuriuo jis gaudavo visą jam siunčiamą korespondenciją – (duomenys neskelbtini).Prie šio skundo pridedamas V. B. išduotas nedarbingumo pažymėjimas latvių kalba, kuriame nurodoma, kad gydymas V. B. yra tęsiamas toliau. Tai yra V. B. ir šiuo metu yra gydomas ambulatoriškai, o tai patvirtinantį kitą medicininį dokumentą pateiks, kai tik jį gaus, pabaigus gydymą. Tačiau teismas turi visas galimybes ir anksčiau gauti išsamią informaciją apie V. B. gydymą, kreipdamasis tiesiogiai į sveikatos priežiūros įstaigą. Latvijos Respublikos piliečio pateikimas teismui latvių kalba surašyto dokumento nepažeidžia BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, kadangi jis turi teisę daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, bei kad jie turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis, o taip pat kad kaltinamasis turi teisę gauti vertimą žodžiu ir raštu.Skunde taip pat nurodoma, kad išskirti baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu taip pat nėra jokio pagrindo, nes toks išskyrimas nepadės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Visi kaltinamieji šioje byloje pareiškė, kad parodymus byloje duos tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai. Be V. B. parodymų teismas akivaizdžiai neturi jokių galimybių priimti galutinio procesinio sprendimo kitų kaltinamųjų atžvilgiu, o pats V. B. taip pat neatsisakys teisės užduoti klausimus visiems kitiems šios bylos kaltinamiesiems, taip pat ir dėl jų veiksmų, atliktų jau po to, kai V. B. buvo sulaikytas ir suimtas, kurių V. B. tikrai negalėjo įtakoti.Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas Edvinas Sergaitis prašė skundą tenkinti. Prokurorė Asta Chramina prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo V. B. skundas atmetamas.Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės buvo pakeistos griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose.BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis ne slepiasi nuo teismo, o gydosi ir iš anksto informavo teismą apie numatomą chirurginę operaciją, bet ir ankstesniuose teismo posėdžiuose yra pateikęs teismui medicinines pažymas, kuriose yra įvardinta konkreti Latvijos Respublikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje jis gydosi. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. B. žinojo apie teismo posėdžius, tačiau 2017-10-30, 2017-11-17, 2017-11-24, 2017-12-05 neatvyko į teismo posėdžius, apie kuriuos jis buvo informuotas tinkamai, teismui nepateikė jokių jo gydymąsi patvirtinančių dokumentų, o tik elektroniniu paštu teismui pateikdavo nepasirašytus prašymus nedalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos, todėl vien tik tokių prašymų pateikimas nedaro kaltinamojo nedalyvavimo teismo posėdžiuose pateisinamu. Kaltinamasis nurodo, kad teismas turėjo visas galimybes patikrinti V. B. teikiamą informaciją apie jo sveikatos būklę ir gydymą, o to nepadaręs teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad V. B. ne gydosi, o slepiasi nuo teismo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad pareigą pateisinti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis turi kaltinamasis, pateikdamas objektyvias nedalyvavimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. tokių dokumentų nustatyta tvarka nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių.Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam V. B. papildomai paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Rašytiniame pasižadėjime neišvykti 2016 m. balandžio 5 d. kaltinamasis V. B. nurodė, kad jis pasižada neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vyriausiojo postinio Valdo Puzo 2016 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad V. B. (duomenys neskelbtini), negyvena ir nedirba, o susisiekus telefonu jis nurodė, kad gyvena Rygoje, Latvijoje. Be to, patikrinus nustatyta, kad V. B. periodiškai policijos įstaigoje nesiregistruoja (t. 20, b. l. 147). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis V. B. būtų teismui pateikęs prašymą pakeisti gyvenamąją vietą, iš kurios jis pasižada neišvykti, taigi ta aplinkybė, jog jis ne vėliau kaip nuo 2016 m. lapkričio 22 d. gyvena Rygoje, Latvijoje, patvirtina, kad jis pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Taip pat minėtas tarnybinis pranešimas patvirtina ir tai, kad jis pažeidė ir kitą jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kadangi jis policijos įstaigoje nesiregistruoja. Kaltinamojo manymu kardomoji priemonė negali atimti iš jo teisės gydytis jo pasirinktoje gydymo įstaigoje, net jeigu jis, būdamas Latvijos piliečiu, yra pasirinkęs gydymo įstaigą Latvijos Respublikoje. Aukštesnysis teismas sutinka su šiuo kaltinamojo skunde nurodomu argumentu, tačiau tam, kad pasinaudotų šia teise esant paskirtai kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, kaltinamasis turi pareigą pateikti teismui prašymą išvykti iš gyvenamosios vietos ir nurodyti to priežastis. Nagrinėjamuoju atveju byloje nėra jokių duomenų apie tokių prašymų pateikimą, taigi laikytina, kad kaltinamasis V. B. nesilaikė rašytiniame pasižadėjime neišvykti nurodytų sąlygų ir iš gyvenamosios vietos pasišalino savavališkai.Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra kaltinamas vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą, neatvyko į teismo posėdžius nepateikdamas tai pateisinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nėra pasiekiami kardomosios priemonės tikslai, o tam, kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, kardomoji priemonė pagrįstai pakeista į suėmimą. Byloje nėra duomenų, kad kardomųjų priemonių tikslai (konkrečiu atveju – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme) galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Konstatuojama, kad V. B. kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, todėl suėmimas jam buvo pagrįstai paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek savo poziciją dėl suėmimo paskyrimo, tiek savo gydymosi aplinkybes bei tinkamus nedalyvavimą teismo posėdžiuose patvirtinančius dokumentus, tiek ir kitas reikšmingas aplinkybes kaltinamasis V. B. turės teisę nurodyti teismo posėdyje, kuriame bus svarstoma nutartį skirti suėmimą palikti galioti ir nustatyti konkretų suėmimo terminą, arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti (BPK 123 straipsnio 3 dalis).Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. B. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį kaltinamojo V. B. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Skunde taip pat nurodoma, kad išskirti baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nėra jokio pagrindo, nes toks išskyrimas nepadės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nustačius, jog kaltinamasis V. B. pasislėpė nuo teismo, be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, yra paskelbta jo paieška, buvo tikslinga baudžiamąją bylą kaltinamojo V. B. atžvilgiu išskirti, kadangi bylos nagrinėjimas kitų kaltinamųjų atžvilgiu būtų nepagrįstai delsiamas, kadangi neįmanoma nustatyti, kada kaltinamasis V. B. bus surastas. Manytina, kad byla buvo išskirta į kelias, kadangi tai padės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 4 dalis).