- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- eI-5496-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00971-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.5.3Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV prie SADM) 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2126 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-379“; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo V. P..
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo vidaus tarnyboje – Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, turėjo vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnį. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. TE-115 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2018 m. birželio 24 d. Pareiškėjo ištarnautas laikas pensijai skirti – 26 metai 9 mėnesiai 17 dienų, vidaus tarnybos stažas – 29 metai 1 mėnuo ir 1 diena. 2018 m. liepos pradžioje pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas gavo VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir Sprendimas). Sprendime buvo nurodyta, jog nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas VSDFV prie SADM 2019 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2126, kuriuo pareiškėjo skundą buvo atsisakyta tenkinti. VSDFV prie SADM nurodė, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą VSDFV Utenos skyriaus sprendimą.
Pažymėjo, jog pareiškėjas atitinka valstybinės pensijos skyrimo sąlygas, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir PKVPĮ) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis yra vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis, remiantis PKVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ištarnavęs vidaus tarnyboje 29 metus vieną mėnesį ir vieną dieną, atleistas iš vidaus tarnybos sukakus nustatytam amžiui. Pensija yra pareiškėjo užtarnauta nuosavybė – pareiškėjas daugiau negu 29 metus sąžiningai ir atsakingai tarnavo vidaus tarnyboje, laikėsi Lietuvos teisės aktų reikalavimų, todėl turi teisę į valstybinę pensiją. Pareiškėjas negali būti baudžiamas neskiriant jam valstybinės pensijos už tai, kad jis padarė su tarnyba nesusijusią nusikalstamą veiką Lenkijoje. Svarbu tai, kad pareiškėjas dėl padarytos nusikalstamos veikos negavo jokios pastabos savo tarnybos vietoje – Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, taip pat iš tarnybos jis nebuvo atleistas ir toliau sąžiningai vykdė tarnautojo pareigas. Valstybinės pensijos gavimas yra siejamas su asmens statusu, todėl pareiškėjas, sąžiningas tarnautojas, iš tarnybos išėjęs, kadangi sukako išleidimo į atsargą amžių, turi teisę gauti su jo statusu susijusią valstybinę pensiją.
Pagal Lenkijos teritorijoje galiojantį baudžiamąjį kodeksą nusikaltimams priskiriamos tik tyčinės veikos, už kurių padarymą yra numatytas laisvės atėmimas ne mažiau kaip trejiems metams arba griežtesnė bausmė. Kitos priešingos teisei veikos yra kvalifikuojamos kaip baudžiamieji nusižengimai. Šiuo atveju pareiškėjas Lenkijoje padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta bausmė – piniginė bauda. PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą asmeniui negali būti skiriama pensija – tyčiniai nusikaltimai. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad Lenkijos teismo priimtas procesinis sprendimas niekada nebuvo pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl kyla klausimas, ar pareiškėjas gali būti laikomas padaręs tyčinį nusikaltimą PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalies prasme. Ar atsakovai, priimdami sprendimus neskirti pareiškėjui pensijos, tinkamai taikė PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsakovas atsiliepime
į skundą nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalies 1 punktu (sukakus nustatytam amžiui) ir Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 punktu, pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 24 d. buvo atleistas iš Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos skyrininko pareigų. 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Alytaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. 3S-385(2.4) „Dėl V. P. dokumentų pensijai“ persiuntė VSDFV Utenos skyriui pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Utenos skyrius 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“, kuriuo buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Sprendimu atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaujantis PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalimi: nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pagal 2018 m. liepos 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-11439, pareiškėjas Augustavo rajono teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą mokesčių tvarkai, t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymą. Utenos skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (10.16) R3-21374 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ išsiuntė Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ nuorašą. Taip pat grąžino dvi dokumentines fotografijas, asmens prašymą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir 2018 m. birželio 26 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 1. Pareiškėjas šį Utenos skyriaus sprendimą apskundė VSDFV prie SADM. 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjui VSDFV prie SADM išsiuntė sprendimą Nr. (6.5) I-2126 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-379“, kuriame tais pačiais argumentais skundas buvo atmestas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (V. P. „<...> padarė su tarnyba nesusijusią nusikalstamą veiką Lenkijoje, <...> dėl padarytos nusikalstamos veikos negavo jokios pastabos savo tarnybos vietoje <...>, <...> Lenkijos teismo priimtas procesinis sprendimas niekada nebuvo pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje“) nėra teisiškai reikšmingos taikant PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalį, nes šiame įstatyme nenustatyta jokių išimčių 13 straipsnio 3 dalies normos, draudžiančios skirti pareigūnų ir karių valstybines pensijas asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą, taikymui.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte Nuostatuose. Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal PKVPĮ nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama. PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamas arba kaltinamas baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“; 2) panaikinti VSDFV prie SADM 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2126 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-379“; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo V. P..
Bylos duomenimis, pareiškėjas dirbo vidaus tarnyboje – Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, turėjo vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnį. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. TE-115 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2018 m. birželio 24 d., pareiškėjo ištarnautas laikas pensijai skirti – 26 metai 9 mėnesiai 17 dienų, vidaus tarnybos stažas – 29 metai 1 mėnuo ir 1 diena. 2018 m. liepos pradžioje pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių su prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas gavo VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“. Sprendime buvo nurodyta, jog nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą VSDFV prie SADM, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą ir įpareigoti priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjui. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo įteiktas VSDFV 2019 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2126, kuriuo pareiškėjo skundą buvo atsisakyta patenkinti. VSDFV nurodė, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą VSDFV Utenos skyriaus sprendimą.
Sprendimu atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaujantis PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalimi: nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pagal 2018 m. liepos 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-11439, pareiškėjas Augustavo rajono teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą mokesčių tvarkai, t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarė Asmens duomenų teikimo sutartį, pagal kurią Utenos skyriaus specialistams suteikta teisė gauti duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro sutartyje numatytomis sąlygomis nuotoliniu būdu, kad specialistai galėtų priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Utenos skyrius, kreipdamasis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visuomet remiasi PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalimi, o būtent, prašo pateikti informaciją, ar pareigūnas turi asmens statusą, nurodytą PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalyje.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal PKVPĮ nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama. PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamas arba kaltinamas baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaujantis PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalimi: nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pagal 2018 m. liepos 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-11439, pareiškėjas Augustavo rajono teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą mokesčių tvarkai, t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymą.
Nagrinėjamoje byloje kyla teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, ar pareiškėjo nubaudimas kitoje valstybėje pagal kitoje valstybėje galiojančius teisės aktus gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu, gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo įgaliojimais. Pareiškėjas buvo nubaustas Lenkijoje pagal Lenkijos teritorijoje galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas buvo nubaustas ne už savo pareigų nevykdymą arba piktnaudžiavimą pareigūno pareigomis. Be to, pareiškėjas padarė baudžiamąjį nusižengimą, o pagal Lietuvos teisės aktus jo padaryta veika pagal tuo metu galiojančius teisės aktus gali atitikti administracinį pažeidimą.
Įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bendrajai daliai. BK 97 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai, Įstatymo taikymo požiūriu yra svarbi ta prasme, kad ji patvirtina būtinumą vadovautis BK, sprendžiant klausimą, ar asmuo yra priskirtinas prie turinčių teistumą asmenų kategorijos Įstatymo taikymo prasme (žr. 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-854/2013, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-143/2015, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016).
BK 97 straipsnio 1 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).
Palyginus BK 97 straipsnio 1 dalies formuluotę, galiojusią iki 2014 m. kovo 25 d., bei formuluotę, įsigaliojusią nuo 2014 m. kovo 25 d., kai buvo perkeltos 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR) nuostatos, matyti, kad teistumo sąvoka, kaip ji buvo apibrėžta nacionalinėje teisėje, nepakito, t. y. turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išskyrus tai, kad greta Lietuvos Respublikos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio buvo įrašytas ir Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. kitoje valstybėje narėje priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams teikiama tokia pat reikšmė, kaip ir mūsų valstybės teismo priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Be to, BK 97 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ir sąlygos, kada teismas gali neatsižvelgti į ankstesnį užsienio valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį; Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR įžanginės dalies 3 dalyje nurodyta, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl šis pamatinis sprendimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms atsižvelgti, remiantis jų teise ir joms turint informacijos, pavyzdžiui, į galutinius sprendimus, priimtus administracinių institucijų, kurių sprendimai gali būti apeliacine tvarka apskųsti baudžiamuosiuose teismuose, nustatančiuose asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar veikos, už kurią baudžiama pagal nacionalinę teisę, nes tokia veika laikoma teisės normų pažeidimu. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 2 straipsnyje nurodyta, kad šiame pamatiniame sprendime „apkaltinamasis nuosprendis“ – bet kuris galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio „Atsižvelgimas naujoje baudžiamojoje byloje į kitoje valstybėje narėje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį“ nuostatos grindžiamos apkaltinamųjų nuosprendžių prilyginimu – jame nustatomas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Tai reiškia prievolę atsižvelgti į užsienio šalyse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius laikantis nacionalinės teisės (valstybės narės turi atsižvelgti į užsienyje priimtą nuosprendį tik tiek, kiek privalėtų atsižvelgti į nacionalinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį).
BK 97 straipsnio 9 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
Taigi tam, kad, atsižvelgiant į aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, jo aiškinimo ir taikymo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą Įstatymo prasme esant duomenims, patvirtinantiems, kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo padarymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, inter alia (be kita ko) – kad padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu. Šiuo aspektu primintina, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.), o turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo, o ne už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteisti asmenys (BK 97 str. 1 d.).
Iš 2018 m. liepos 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-11439 ir iš pateikto byloje teismo nuosprendžio, kuriuo atsakovas vadovavosi priimdamas byloje ginčijamą Sprendimą, galima spręsti, kad: pareiškėjas Lenkijoje Augustavo rajono teismo nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 10 dieną, veikdamas kartu, „Mercedes-Benz“ markės automobilyje gabeno akcizo ženklais nepažymėtas prekes, kurios buvo atvežtos į šalies teritoriją, nedeklaravę jų muitinėje ir nepateikę muitinės organui, t. y. 1070 įvairių prekės ženklų cigarečių pakelių, o tai lėmė šių muitų nesumokėjimą: muito mokesčio 695,00 PLN sumos, mokesčio prievolės 20575,00 PLN sumos, įskaitant akcizo mokestį 16372,00 PLN sumos bei prekių ir paslaugų pridėtinės vertės mokestį 4203,00 PLN sumos. Pareiškėjas nuteistas pinigine bauda, nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – (O-00-140100) nusikaltimai mokesčių tvarkai. Dalis minėto išrašo duomenų, iš jų apie nusikalstamos veikos straipsnį / straipsnius, nusikalstamos veikos aprašymas, nėra informatyvūs dėl naudojamų santrumpų.
Taigi, iš esmės pagrįstai skunde nurodo pareiškėjas, kad iš šių duomenų negalima spręsti, ar veika, už kurios padarymą Lenkijos Respublikos teismo sprendimu yra nuteistas pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuota, juo labiau ar tokia nusikalstama veika priskirtina nusikaltimams (BK 11 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2009/315/TVR „Dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio“ 2 straipsnio a punkto ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, apkaltinamąjį nuosprendį (kaip bet koks galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už baudžiamąją veiką, jei šie sprendimai įtraukiami į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą) priėmusios valstybės narės centrinė institucija turi kuo greičiau pranešti kitų valstybių narių centrinėms institucijoms apie jos teritorijoje tų kitų valstybių narių piliečiams priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įregistruotus nuosprendžių registre.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti taip, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad veika, už kurios padarymą Lenkijos Respublikos teismo sprendimu yra nuteistas pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuota, juo labiau kad tokia nusikalstama veika priskirtina nusikaltimams, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas yra laikomas teistu BK 97 straipsnio 1 dalies ir PKVPĮ 13 straipsnio 3 dalies prasme, o byloje ginčijami sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir yra naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo V. P.. Toks sprendimas yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų. Pareiškėjas su 2018 m. birželio 26 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Panaikinus priimtus sprendimus, atsakovas, atsižvelgdamas į sprendimu nustatytas aplinkybes, turės pareigą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2018 m. birželio 26 d. prašymą ir priimti sprendimą. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-379 „Dėl atsisakymo V. P. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2126 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-379“.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo V. P..
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.