Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui L. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jurgita Gudiškienė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (el. b. l. 30–31) išdėstytą nuomonę – su ieškiniu sutinka. Išvadoje nurodė, kad šalys nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šalių sūnus dėl amžiaus negali išreikšti savo nuomonės. G. K. su sūnumi gyvena mamai E. L. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos geros. Neilas lanko vaikų lopšelį/darželį (duomenys neskelbtini). G. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, todėl jai padeda jos mama, tėvas ir teta. Iki laisvės atėmimo bausmės L. B. ir jo tėvai su Neilu bendravo, pasiimdavo pas save savaitgaliais. Atsakovas L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo nuomonė dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nežinoma. Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs tai, kad N. B. yra dviejų metų amžiaus, nuo gimimo gyvena su mama, kuri juo rūpinasi, tarp mamos ir sūnaus susiklostę artimi ryšiai, pritaria, kad N. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. K.. Ieškovės G. K. prašoma priteisti sūnaus N. B. išlaikymo suma 150 Eur/mėn. yra pakankama išlaikyti tokio amžiaus vaiką. Atsakovas yra jaunas, informacijos byloje apie objektyvias priežastis, dėl kurių atsakovas negali vaikui teikti tinkamo išlaikymo, nėra, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės prašymą priteisti iš L. B. sūnaus N. B. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovui L. B. ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2017 m. kovo 10 d., atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai teismo pranešimu (el. b. l. 44), jokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė G. K. ir atsakovas L. B. yra nepilnamečio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 4), kuris nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna 20,26 Eur dydžio stipendiją (el. b. l. 8–9, 49). Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas savo motiną E. L.. Atsakovė G. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (el. b. l. 6–7). Atsakovas L. B. registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (el. b. l. 46–47); nedirba (el. b. l. 42). Duomenų apie atsakovo pajamas nėra pateikta.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kadangi sūnus gimė ieškovei būnant nepilnamete, todėl iki jos pilnametystės N. B. globėja buvo paskirta ieškovės motina E. L.. Į bylą pateikti tai patvirtinantys Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. A1-1338 (el. b. l. 10), 2015 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A1-303 (el. b. l. 11) bei 2016 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. A1-1539 (el. b. l. 12), kuriais nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. spalio 31 d. šalių sūnui N. B. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta E. L.. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1113-752/2016 patvirtinta vaiko tėvo L. B. ir laikinosios globėjos E. L. taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui N. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki sūnaus pilnametystės (el. b. l. 13–14).

Kadangi ieškovė 2016 m. spalio 28 d. sulaukė pilnametystės, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui bei išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus N. B. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savo pozicijos dėl šio reikalavimo nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, jis su motina gyvena nuo gimimo, nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 300 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 114 Eur maistui, 42 Eur aprangai, 40 Eur būstui (išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kadangi penkiese gyvena ieškovės mamai priklausančiame name, todėl išlaidas dėl būsto išlaikymo sudaro 1/5 dalis mokėtinų mokesčių už šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, elektrą, internetą), 35 Eur sveikatai (vaistai, vitaminai, skalbimo milteliai, šampūnas, muilas, kremas, dantų pasta, kirpykla ir pan.), 20 Eur transportui (vežti į darželį, pas gydytojus, pramogauti), 39 Eur ugdymui (darželis, žaislai, piešimo priemonės, knygos ir pan.), 10 Eur pramogoms (baseinas, žaidimo kambarys ir pan.) (el. b. l. 1–3). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (daugiau nei 2 metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta specialiųjų vaiko poreikių, ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis (el. b. l. 15–20), todėl pripažintina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti būtina 300 Eur suma.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos yra 20,26 Eur per mėnesį (el. b. l. 8–9, 49), ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (el. b. l. 6–7). Ieškovė taip pat nurodė, kad pragyventi jai ir vaikui padeda jos tėvai ir teta – iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už šalių vaiko darželį moka ieškovės motina E. L. (el. b. l. 15–20). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 46–47), nedirba (el. b. l. 42). Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad deda pastangas susirasti darbą pagal savo išsilavinimą ir sveikatos būklę.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovę ir jos dukrą remia ieškovės tėvai. Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovei esant nepilnametei, šalių vaiko laikinąja globėja buvo paskirta ieškovės motina E. L. (el. b. l. 10–12), o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1113-752/2016 patvirtinta vaiko tėvo L. B. ir laikinosios globėjos E. L. taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui N. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki sūnaus pilnametystės (el. b. l. 13–14); ieškovei tapus pilnamete ir vienai rūpinantis šalių vaiku, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, pakeistinos Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1113-752-2016 patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur) – 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. kovo 1 d.) iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių sūnaus poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo jo gimimo. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už keturis mėnesius nuo 2016 m. spalio 29 d. (ieškovės pilnametystės) iki 2017 m. vasario 28 d., iš viso 600 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vertina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1113-752/2016 patvirtintoje vaiko tėvo L. B. ir laikinosios globėjos E. L. taikos sutartyje atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui N. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos iki sūnaus pilnametystės (el. b. l. 13–14). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1113-752/2016 E. L. 2016 m. lapkričio 15 d. išduotas vykdomasis raštas. Taigi, atsakovui nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti sūnų, šios sumos antstolio gali būti išieškomos priverstinai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje reikšti trys reikalavimai, iš kurių du (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) patenkinti visiškai, o trečias reikalavimas (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) atmestas, todėl iš viso ieškinys patenkintas 67 proc.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-5125-20525 nuspręsta G. K. teikti antrinę teisinę pagalbą, atleisti ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusiu išlaidų (el. b. l. 21–23).

Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo 85,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 67 proc. reikalavimų), iš atsakovo valstybei priteistina dalis – 56,95 Eur (67 proc.) žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Iš pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pažymos Nr. NTP-7-5999 matyti, jog šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140,93 Eur. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 67 proc. reikalavimų), iš atsakovo valstybei priteistina 94,42 Eur (67 procentai) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str., 99 str.).

Byloje susidarė 4,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 67 proc. reikalavimų), šių išlaidų dalis – 2,75 Eur iš atsakovo nepriteistina, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1113-752-2016 patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,95 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 95 ct) žyminio mokesčio ir 94,42 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 42 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.