Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-683-258/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: e2A-683-258/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00301-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: T. J.
Atsakovas: G. J.
Trečiasis asmuo: V. J.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-683-258/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių ir atsakovės G. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo V. J., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas T. J. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu atsakovei G. J. prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovės G. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes – „J.“ ir „J.“; 3) po santuokos nutraukimo nustatyti šalių nepilnametės dukros L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu T. J.; 4) nepilnamečių L. J. ir S. J. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovės G. J. priteisti periodines išmokas po 250 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų tėvą T. J.; 5) nustatyti, kad G. J. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 2 savaites per mėnesį iš anksto šalių suderinta tvarka atsižvelgdama į vaikų norus ir interesus. Bendravimo metu atsakovė turi užtikrinti vaikų poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, o pasibaigus bendravimui, vaikus pristatyti į tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Tėvų susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) bendravimo su vaikais laikas; 6) nustatyti, kad G. J. turi teisę laikinai (ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui) išvykti su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų. Apie planuojamą išvykimo laiką bei vietą ji įpareigojama informuoti T. J. telefonu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki išvykimo dienos bei pateikti tikslią informaciją apie planuojamą kelionės trukmę, šalis, į kurias planuojama vykti bei kitas su planuojama kelione susijusias svarbias aplinkybes; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių L. ir S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kurio Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nusprendė civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius įregistravo T. J. ir G. J. (iki santuokos turėta pavardė – „M.“) santuoką (įrašo Nr. 96). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L., o (duomenys neskelbtini) – dukros S.. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio šalys kartu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nebepalaiko jokių santuokinių ryšių. Ieškovas teigia, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, nes jos elgesys šeimoje, požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą ir tarpusavio santykius buvo visiškai nepriimtinas ir nesuderinamas su šeimos tikslais, atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas nėra galimas, o santuoka šiuo metu yra tik formali. Prašydamas nustatyti nepilnamečių L. ir S. gyvenamąją vietą su ieškovu, nurodo, kad dukros iki šiol gyvena su juo. Dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka ir užtikina vaikų teisę sveikai augti ir vystytis, vaikų emocinį saugumą ir stabilumą, socialinius, dorovinius, fizinius ir kitus poreikius. Ieškovas šiuo metu pilnai išlaiko vaikus ir apmoka visas nepilnamečių pragyvenimo, sveikatos priežiūros, lavinimo ir kitas jų poreikius patenkinančias išlaidas.

4. Nekilnojamojo turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, santuokos metu šalys neįgijo. Nekilnojamas turtas – negyvenamoji patalpa – maitinimo patalpos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įsigytos iki santuokos, todėl priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalintinas turtas. Nutraukiant santuoką ieškovas neprašo keisti šio turto teisinio režimo ir pažymi, kad bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovas T. J. turi vieną asmeninį kreditorių V. J., kuris 2006 m. suteikė ieškovui paskolą sumokėdamas už patalpas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (suteikta paskola – 850 000 Lt (246 177,02 Eur). Kadangi nutraukiant santuoką šio turto teisinis rėžimas nekeistinas, prievolė sugrąžinti lėšas kreditoriui lieka asmeniniu ieškovo T. J. įsipareigojimu. Kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai bei drabužiai, asmeninėse bankų sąskaitose esančios lėšos. Abu sutuoktiniai darbingi, veiksnūs, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė G. J. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 96) nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, pripažįstant, kad santuoka nutrūko nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.; 2) nepilnamečių L. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama G. J.; 3) iš T. J. nepilnamečių L. J. ir S. J. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 900 Eur kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki mergaičių pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; 4) nustatyti atsakovės siūlomą tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką; 5) nutraukus santuoką, bendra jungtine nuosavybe esantį automobilį Honda Jazz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti T. J.; 6) nutraukus santuoką G. J. palikti pavardę – „J.“; 7) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Tokią poziciją atsakovė argumentavo tuo, kad laikui bėgant ieškovas visiškai ėmė nebederinti savo interesų ir pomėgių su šeimos interesais, tapo priklausomas nuo lošimų, pralošdavo dideles šeimos santaupų sumas, namo grįždavo paryčiais ar net po kelių dienų. Jei ieškovas likdavo namuose, nuolatos žaidė kompiuterinius žaidimus. Padauginęs alkoholio ieškovas tapdavo agresyvus ir neadekvatus, pradėdavo atsakovę psichologiškai terorizuoti. Visa namų ruoša ir rūpinimasis mergaitėmis gyvenant šeimoje tekdavo vienai atsakovei. Atsakovė, 2016 m. pabaigoje, siekdama išsaugoti šeimą, kreipėsi pagalbos į psichologę, tačiau padėtis nesikeitė ir, nebeištvėrusi žeminančio ieškovo elgesio, ji buvo priversta išsikelti su mergaitėms iš šeimos namų. G. J. nuomone, nurodytas ieškovo elgesys nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, išvardintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsakovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio šalys gyvena skyrium ir atskirai veda ūkį, prašo pripažinti, jog santuokos iširimo momentas yra 2018 m. rugsėjo 1 d., todėl nuo šios datos taikytinos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės.

7. Pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo prašo, jog atskirtų vaikus nuo mamos ir tokiu būdu pademonstruotų savo galią atsakovei. G. J. atkreipė dėmesį, kad ieškovo nesąžiningumą ir veikimą prieš vaikų interesus patvirtina aplinkybė, jog ieškinyje jis melagingai nurodė, kad dukros gyvena su juo Palangoje, nors nei mergaitės, nei pats ieškovas Palangoje negyveno, o vaikų gyvenamąją vietą vienasmeniškai deklaravo savo tėvų namuose Palangoje. Su mergaitėmis atsakovė gyvena nuomojame bute Vilniuje, mergaitės Vilniuje, lanko Karalienės Mortos mokyklą, šios mokyklos patalpose vyksta keramikos būrelis, o L. J. taip pat lanko baleto pamokas VšĮ Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijoje. Atsakovė pažymėjo, kad ji turi nuolatinį darbą – dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove, jos pajamos yra apie 1300-1500 Eur per mėnesį. Atsakovės nuomone, ieškovo pastangos nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo prieštarautų mergaičių interesams – abi mergaitės yra mažametės ir labai prisirišusios prie mamos, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu sukeltų joms didžiulius emocinius išgyvenimus. Atsakovė visada pasirūpindavo mergaičių sveikatos priežiūra, susirgus lydėdavo į gydymo įstaigą ir slaugydavo, o kaip to įrodymą prideda medicininius išrašus. Gyvenant kartu ieškovas nė karto nėra nuvežęs vaikų nei pas šeimos gydytoją, nei į ligoninę, taip pat iki pat 2018 m. rugsėjo nėra dalyvavęs nei viename mokyklos susitikime su mokytojais.

8. Pasisakydama dėl vaikų išlaikymo, atsakovė prie ieškinio pateikė dukrų būtiniausių poreikių lentelę: iš viso per mėnesį L. J. išlaikymui reikalinga 1640,76 Eur suma, o S. J. išlaikymui – 1690,76 Eur suma. Išlaikymo sumos nurodytos pagal sumas, kurios buvo išleidžiamos mergaičių poreikių tenkinimui iki ieškinio pateikimo. Kadangi ieškovo ir jo tėvų iniciatyva buvo nuspręsta, kad reikia užtikrinti ne standartinius mergaičių poreikius, bet ir kokybiškesnes gyvenimo sąlygas, vaikų išlaikymo sumos yra didesnės nei tenkinant standartinius poreikius. Abi mergaitės lanko Karalienės Mortos mokyklą, už kurią mokama 5090 Eur per metus (424,16 Eur/mėn.), baleto ir keramikos būrelius, kuriems apmokėti reikalinga 80 Eur suma per mėnesį (30 Eur + 50 Eur), o S. J. dar papildomai lanko stalo teniso, šokių ir šachmatų būrelius mokykloje, kurių išlaidos yra 60 Eur per mėnesį (30 Eur + 30 Eur). Abiem mergaitėms papildomos išlaidos patiriamos ir baleto aprangos įsigijimui. Prie nestandartinių išlaidų priskirtinos ir mergaičių kamieninių ląstelių saugojimo paslaugos – 196,94 Eur per metus (16,41 Eur/mėn.), kasmetinė Karalienės Mortos mokyklos stovykla — 460 Eur (38,33 Eur/mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad mergaičių užimtumas yra labai didelis, šiuo metu atsakovė nuomoja butą netoli ugdymo įstaigų esančioje miesto dalyje.

9. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė neturi nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto, o butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji nuomoja. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, jis asmeninės nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas-maitinimo patalpas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 159 000 Eur. Šios patalpos yra išnuomotos UAB „Klaipėdos kepykla“, todėl ieškovas gauna nuomos pajamas. Prieš kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ieškovas 2018 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-5233 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 131 000 Eur. Be to, su ieškiniu sutuoktinis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis dirba IĮ (duomenys neskelbtini) ir gauna tik 523 Eur per mėnesį, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina realiai gaunamų pajamų. Faktiškai ieškovo pajamos šioje įmonėje yra apie 5000 Eur per mėnesį, tačiau atlyginimas mokamas neoficialiai. Iki pradedant gyventi skyriumi dirbo šioje įmonėje ir jai taip pat darbo užmokestis buvo įformintas tik minimalios algos dydžio, tačiau neoficialiai papildomai buvo mokama 2000 Eur alga. Remdamasi išdėstytais motyvais atsakovė nurodė, kad iš ieškovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 900 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai. Dėl bendravimo su vaikais nutraukus santuoką atsakovė pažymėjo, kad, prasidėjus teisminiam procesui, su ieškovu vis dažniau kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl pastarųjų interesais nustatytina bendravimo su ieškovu tvarka po santuokos nutraukimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko (išskyrus su atsakovės prašymu dėl pavardės), nes, gyvendamas santuokoje, nepažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigų, todėl negali būti laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jau ieškinyje nurodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, nes būtent jos elgesys šeimoje, požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą ir tarpusavio santykius buvo visiškai nepriimtinas ir nesuderinamas su šeimos tikslais, atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas, sutuoktiniai tapo svetimi. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove kartu gyventi pradėjo ir vaikų susilaukė iki santuokos, o santykius su atsakove, sudarydami santuoką, įtvirtino tik (duomenys neskelbtini) Ieškovas teigia, kad tik po santuokos sudarymo sužinojo, jog atsakovė jau buvo kartą ištekėjusi. Santuoka buvo sudaryta įkalinimo įstaigoje su D. U., kuris, anot spaudos, buvo nuteistas Vilniaus apygardos teisme už 2002-ųjų sausį Kauno centre įvykdytą pasikėsinimą nužudyti. Gyvenant santuokoje atsakovė buvo apklausiama liudytoja žmonių prekybos (prostitucijos) byloje. Šioje byloje buvo teisiama artima atsakovės draugė M. K.. Gyvenant santuokoje atsakovė ieškovui papasakojo, kad buvo sulaikyta ir teista Austrijoje už padirbtus pinigus, o paskirtą baudą jai padėjo susimokėti draugas iš Jungtinių Arabų Emyratų. Po santuokos sudarymo atsakovė pradėjo ieškovui nuolat pasakoti apie savo gyvenimą iki pažinties ir paaiškėjo, kad jos gyvenimo būdas – tai nuolatiniai vakarėliai, draugai, narkotikai, alkoholis. Ieškovas nurodė, kad stengėsi išlaikyti darnius santykius šeimoje, tačiau šios pastangos buvo vienpusės. Atsakovė pradėjo nuolat rėkti tiek ant ieškovo, tiek ant mažamečių dukrų, jai prasidėdavo nevaldomo pykčio priepuoliai, kurių metu ji ne tik rėkdavo, bet imdavo svaidyti daiktus. Sutuoktiniams susipykus, atsakovė palikdavo ieškovui prižiūrėti mergaites ir pati 3-4 dienoms išvykdavo. Vėliau ieškovas sužinojo, kad atsakovė tiek iki santuokos, tiek ir po jos sudarymo, palaikė santykius su vyru A. iš Londono, pas kurį vykdavo kartą per porą mėnesių. Ieškovas atsiliepime pažymėjo, kad gyvenant kartu atsakovė pradėjo vartoti vis daugiau alkoholio, iš vakarėlių namo grįždavo 5-6 val. ryto. Laukiantis L., nėštumą prižiūrinčiai gydytojai ji pati pripažino, kad buvo vartojusi narkotikų. Ieškovas teigia, kad santykių pabaiga – 2018 m. rugpjūčio mėnuo, kai atsakovė išvyko iš Klaipėdos į Vilnių ir, nors pagal kelionės trukmę ji turėjo būti Vilniuje apie 21 val., tačiau paaiškėjo, jog atsakovė leido laiką kito vyriškio draugijoje. Po šio įvykio atsakovė išsikraustė gyventi kitur. Ieškovas neigė atsakovės argumentus, kad neva jis turi priklausomybę nuo lošimų, alkoholio, narkotikų, ir paaiškino, jog kazino apsilankydavo kartu su atsakove, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta santuokos iširimo priežastimi. Dėl atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jis miega iki popietės ir nesirūpina šeima, ieškovas teigia, jog pagal savo darbo pobūdį turi bendrauti su Azijos šalimis, dėl šalių laiko skirtumo darbo diena prasideda apie 5 val. ryto, todėl po kelių darbo valandų ieškovas kelias valandas eidavo miegoti.

11. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį pažymėjo, kad santuokoje nuolat patirdavo atsakovės žeminimą, fizinį smurtą (atsakovė į jį ne kartą sviedė daiktus), o jos nevaldomą pyktį yra patyrę ir vaikai, ir atsakovės mama V.. Atsakovė bendraudama su dukromis nuolat netenka kantrybės, elgiasi agresyviai, rėkia ant mergaičių, naudoja keiksmažodžius, yra pasitaikę ir fizinio smurto atvejų. Apie šias aplinkybes žino ir vaikų mokymo įstaiga. Kaip įrodymą ieškovas nurodo byloje pateiktą UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ pedagogų susitikimo su tėvais formą, kurioje nurodyta, kad L. trenkė kitai bendramokslei, o paklausus, kas nutiko, atsakė, jog elgiasi, kaip su ja namuose elgiasi mama. Dėl tokio L. elgesio ieškovas nuolat kviečiamas atvykti į mokyklą.

12. Pasisakydamas dėl priešieškinio argumentų dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškovas pažymėjo pirmiau išdėstytus paaiškinimus, kurie apibūdina atsakovę kaip gyvenančią dvigubą gyvenimą, nuolat meluojančią, smurtaujančią prieš vaikus. Byloje pateiktas mergaičių močiutės (atsakovės motinos) V. M. laiškas, kuriame nurodoma, kad ieškovas yra tinkamesnis vaikų priežiūrai ir auklėjimui, negu jos dukra G. J.. Šio byloje esančio rašytinio įrodymo atsakovė jokiais priešieškinyje pareiktais argumentais nepaneigė. Ieškovas teigia, kad, pradėjus gyventi skyrium, atsakovė turėjo draugą A. M., gyvenantį Londone, kuris ieškovui atsiuntė 2019 m. gegužės 29 d. dienos laišką, nurodydamas, jog G. J. nuolat elgiasi nedorai. Ieškovo teigimu, atsakovė siekia klaidinti teismą savo teiginiais, neva tik ji viena visą laiką rūpinosi mergaitėmis ir nuo 2018 m. rugsėjo mergaitės gyvena tik su ja, kadangi mergaitės gyvena su ieškovu po dvi savaites per mėnesį ir kartu praleidžia beveik visus savaitgalius, nes atsakovė, net ir jos sutartu laiku, būdavo susiplanavusi išvykas į užsienį, turėdavo planų su draugais. Neigdamas priešieškinio teiginius, kad neva tik atsakovė rūpinosi vaikais, ieškovas teismui pateikė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vaikų ligų gydytojos R. T. medicinos dokumentų išrašus, nurodė, kad paskutinį kartą su mergaitėmis pas gydytoją lankėsi 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovė priešiekinyje remiasi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) buities tyrimo aktais, tačiau juose nebuvo tirtos tėvų asmeninės savybės ir santykis su vaikais. Atsakydamas į atsakovės argumentus dėl išlaikymo dydžio, ieškovas paaiškino, kad didelė dalis atsakovės priešiekinyje išvardintų vaikų išlaidų faktiškai yra apmokamos ieškovo tėvų ir atsakovė tai puikiai žino, nes ieškovas neturi savo verslo ir gauna tik darbo užmokestį.

Šalies argumentai

13. Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis bendrautų su vaikais du savaitgalius per mėnesį, du vakarus kiekvieną savaitę, atostogas, šventes rotacijos principu ir kt., todėl, ieškovo nuomone, turėtų būti svarstomas ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su tėvu T. J.. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2018 m. rugsėjo vaikai faktiškai gyvena ir su juo, ir su atsakove. Atsakovė dažnai dukras palieka vienas namie be priežiūros. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka ženkliai keistų nusistovėjusią bendravimo tvarką, kuri vaikams priimtina. Byloje jokių aplinkybių, kad vaikams bendravimas su tėvu kenktų, nėra. Apibendrindamas atsiliepimo į priešieškinį argumentus, ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimus, priešieškinio reikalavimus atmesti (išskyrus reikalavimą dėl atsakovės pavardės pasirinkimo) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime nurodė, kad yra T. J. kreditorius ir paaiškino, jog T. J. 2006 m. rugsėjo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Adrastėja“ pirko patalpas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui trečiasis asmuo suteikė 850 00 Eur paskolą, kuri buvo sumokėta tiesiai pardavėjui. Paskolos T. J. nėra grąžinęs, jo skola yra 246 177,02 Eur. V. J. taip pat nurodė, kad T. J. tokiu būdu buvo suteikta paskola butui Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkti. Šiuo metu butas parduotas ir skolą T. J. yra grąžinęs.

15. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-5663/19 (8.1.27), kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovo gyvenamoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas su nepilnametėmis dukromis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, kuris suremontuotas, erdvus, tvarkingas, apstatytas baldais, per du aukštus; nors mergaitės dalinasi vienu kambariu, kuriame yra lovos, spinta, žaislai, atskiras sanitarinis mazgas, tačiau tėvo teigimu, yra galimybė įrengti kiekvienai mergaitei po atskirą kambarį. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaičių poilsiui, ugdymui ir laisvalaikiui. T. J. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, tačiau pajamų nenurodė. Ieškovo teigimu, visas išlaidas, susijusias su dukromis, visiškai padengia: apmoka visus mergaičių būrelius, privačią mokyklą, sveikatos priežiūros išlaidas, vasaros stovyklas, keliones į užsienį, atostogas. Tėvo teigimu, atsakovė nuteikinėja mergaites prieš jį, manipuliuoja dukromis. Tarnybos darbuotoja lankėsi ir atsakovės G. J. gyvenamojoje vietoje adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė su nepilnametėmis dukromis L. J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena 3 kambarių nuomojamame bute su visais patogumais, kuris erdvus, tvarkingas, apstatytas baldais, per du aukštus; mergaitės turi atskirą kambarį, kuris įrengtas pagal vaikų amžių, kambaryje yra daug žaislų. Namuose nepilnametėms sudarytos puikios buities ir gyvenimo sąlygos, taip pat sudarytos tinkamos sąlygos jų poilsiui, ugdymui ir laisvalaikiui. G. J. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo vadove, jos darbo pajamos 500 Eur/mėn., gauna išmoką už vaikus 100 Eur/mėn. Atsakovės teigimu, iki gyvenimo skyriumi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovas T. J. nesirūpino vaikais, neužsiimdavo mergaičių ugdymu ir auklėjimu, neleisdavo laisvalaikio kartu, nesilankydavo mokyklos renginiuose. Anot mergaičių mamos, jai reikėdavo prašyti ieškovo, kad pabūtų su dukromis. Motina nurodė, kad iki gyvenimo skyriumi ji mokėjo už mergaičių darželius ir mokyklas, šiuo metu ieškovas apmoka mokyklos ir būrelių išlaidas, tačiau neprisideda prie būsto nuomos. G. J. nesutinka, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. L. J. mokosi Karalienės Mortos mokyklos 2-oje klasėje, papildomai lanko piešimo, keramikos užsiėmimus, šoka baletą, mokosi prancūzų kalbos. Tėvo teigimu, mergaitei bus daroma kojos operacija, kai sueis 16 metų, dėl įgimtos kojų asimetrijos. S. J. mokosi Karalienės Mortos mokyklos 1-oje klasėje, papildomai lanko šokių, stalo teniso, šachmatų užsiėmimus, šoka baletą.

16. Nepilnametės L. J. nuomonė buvo išklausyta Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje. Mergaitė pasakojo, kad abu tėvai skiria daug dėmesio, su abiem patinka leisti laiką. L. teigimu, tėtis apmoka su mokykla susijusias išlaidas, o mama perka rūbus ir su mergaitėmis pramogauja. Anot mergaitės, ji norėtų gyventi su mama, nes yra pratusi prie jos, „o ir mama ją nešiojusi 9 mėnesius pilvelyje“. Pasiteiravus kodėl nenori gyventi su tėčiu, mergytė atsakė, kad tėtis daug miegojo, o vakarais žaidė futbolą. L. užsiminė, kad tėtis turi naują draugę, kuri turi bendraamžį sūnų, dėl ko jai susidaro jausmas, lyg tėčiui „reikia jos, o ne mūsų“. Anot mergaitės ji jaučia, kai tėtis ir mama blogai vienas apie kitą kalba. Nepilnametės S. J. nuomonė buvo išklausyta mamai nedalyvaujant. Mergaitė pasakojo, jog su mama laiką leidžia smagiai – keliauja prie jūros, lankosi renginiuose, o su tėčiu keliauja į užsienį slidinėti. S. teigė, kad jai sunki dabartinė bendravimo tvarka (viena savaitė su mama, kita savaitė su tėčiu), nes kai pamiršta kokį daiktą, negali pasiimti. Mergaitė pasakojo, kad tėtis turi draugę, kuri jai nelabai patinka, dėl to norėtų dažniau būti su mama, bet po kurio laiko, S. nurodė, jog ji negali išsirinkti su kuo norėtų gyventi.

17. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, išsakytą nepilnamečių L. ir S. nuomonę, mano, kad tėvai tinkamai užtikrina dukterų teisę ir interesus augti jaukioje, saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus. Pažymėjo, kad lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, vystymuisi reikalinga abiejų tėvų parama, rūpestis. Tėvas ar motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai sunkiausia – gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su kitu iš tėvų bei užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Pažymėjo, kad abu tėvai privalo gebėti atliepti vaiko poreikius. Tarnybos vertinimu, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, jo amžių, dienos ritmą, jo, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tokio amžiaus vaikas yra emociškai pažeidžiamas, jis jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikas nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamasis tėvo namuose, tokio amžiaus vaikas turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaiko dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. Nepilnametės L. ir S. turi prigimtinę teisę gauti iš abiejų tėvų tinkamą, jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaikų poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovo T. J. ir atsakovės G. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 96), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.; po santuokos nutraukimo ieškovui T. J. palikti prigimtinę pavardę „J.“, atsakovei G. J. palikti santuokinę pavardę „J.“; nustatė nepilnamečių vaikų L. J. ir S. J. gyvenamąją vietą su jų mama – atsakove G. J. pagal mamos gyvenamąją vietą; priteisė iš ieškovo T. J. nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną atsakovę G. J.; nustatė ieškovo T. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. J. ir S. J. bendravimo tvarką; nutraukus santuoką ieškovui T. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Honda Jazz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovei G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kompensacijos; nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui V.J. pagal 2006 m. suteiktą 246 177,02 Eur paskolą yra asmeninė ieškovo T. J. prievolė; likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

19. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai, ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Įvertinus šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar atsakovės kaltės.

20. Pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., visiškai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/ motinos pareigas, tam jie turi visas sąlygas. Iš tarnybos duomenų teismas nustatė, kad vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą tėvo/ motinos pareigų vykdymą prieš vaikus, byloje nėra. Taip pat teisme apklausti ieškovo ir atsakovės kviesti liudytojai nepatvirtino atsakovės kaltės, kad ji netinkamai elgiasi su mergaitėmis, taip kaip bandė įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su Tarnybos atstovės teismo posėdžiuose išsakyta pozicija, kad jei motina visus bendro gyvenimo metus (šalys kartu pradėjo gyventi iki mergaičių gimimo, santykius įteisino po S. gimimo praėjus daugiau nei metams, t. y. (duomenys neskelbtini)) netinkamai elgėsi su dukromis, skriaudė jas, šaukė, stumdė ir pan., tai tėtis tokį elgesį toleravo, nesikreipė į Tarnybą, taigi ir pats tėvas, savo pasyviu elgesiu, prisidėjo prie neva netinkamo vaiko auklėjimo ir priežiūros.

21. Teismas sprendė, kad vaikų emociniai ryšiai su tėvu/ motina yra geri ir abu tėvai gali sudaryti vaikams palankias sąlygas leisti laiką su tėvu/ motina, kas irgi turi įtakos vaikų socialinei raidai. Teismas pažymėjo, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvų ryšiai yra labai artimi, abu tėvai privalo nuolat bendrauti su dukromis. Tik toks tėvų elgesys užtikrins vaikų geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvų teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su mergaitėmis.

22. Teismas nurodė, kad šioje byloje esminiu kriterijumi sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laiko šalių nepilnamečių vaikų – vienuolikos metų L. ir devynerių S. išsakytą nuomonę. 2021 m. rugsėjo 10 d. L. J. nuomonė buvo išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologui. Ir šios apklausos metu L. nurodė, kad ji patenkinta savo gyvenimu, jokių kliūčių neturi. Su tėvais sutaria gerai, abu tėvai leidžia pabūti ilgiau pas kitą iš tėvų, jeigu ji to nori. Su tėčiu ir mama smagiai leidžia laisvalaikį. Ji norėtų miksuoti, t. y. būti vienodai pas abu tėvus. Vaikas nurodė, kad geromis ar blogomis naujienomis dalinasi pirmiau su tuo iš tėvų, kuris tuo metu būna arčiau. Mergaitė sakė, kad jos sveikata tėvai rūpinasi vienodai. Specialia avalyne rūpinasi daugiausia mama. L. teigimu, ji norėtų bendrauti su tėvais po savaitę, nes su tėvais galima susitarti, jokių ginčų dėl to nebūna. Šios apklausos metu mergaitė nurodė, kad ji nieko keisti nenori, jokių kliūčių neturi. Mama yra smagi, su ja linksma, važiuoja pramogauti. Tėtis yra rimtas, daug dirba, su juo važinėjasi dviračiu. Su tėčiu ir mama smagiai leidžia laisvalaikį. Mergaitė sakė, kad jos sveikata tėvai rūpinasi vienodai, pas gydytojus veda tas, pas kurį tuo metu būna. Abu tėvai rūpinasi, perka reikiamus daiktus. S. teigimu, geriau gyventi pas mamą, nes turi atskirus kambarius, pas tėtį turi vieną bendrą kambarį. Taip pat mergaitė atkreipė dėmesį, kad tėtis stengiasi viską padaryti geriau nei mama. Abi dukros pabrėžė, kad su artimais giminaičiais bendrauja, norėtų gyventi pas mamą, bet daug bendrauti su tėčiu.

23. Teismas sprendė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Teismas atkreipė nepilnamečių mergaičių abiejų tėvų dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, abu tėvai ir toliau lieka atsakingi už vaikus, jiems abiem priklauso ne tik tėvų valdžia, bet ir pareiga, kurią jie (tėvai) turi įgyvendinti bendru sutarimu, t. y. turi laikytis bendratėvystės plano, o ypač nesistengti tarpusavyje konkuruoti, tą pabrėžė ir pačios mergaitės apklausiamos teismo posėdžio metu.

24. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametės dukros po lygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų, teismas sprendžia, jog tiek ieškovo, tiek ir atsakovės faktinio buvimo su vaikais išlaidos, patiriamos kasdieniams vaikų poreikiams (pvz. dienpinigiams, maitinimui, drabužiams ir avalynei, higienos ir (ar) kosmetikos priemonėms įsigyti, taip pat laisvalaikiui, atostogoms, šventėms) neturėtų būti priteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų, o likusios išlaidos, pvz. išlaidos vaikų papildomam ugdymui (būreliams ir užklasinei veiklai), kanceliarinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui ir pan., turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, kuris uzufrukto teise yra pavedamas tvarkyti atsakovei. Taip pat teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam ir toliau apmokėti vaikų poreikius, kai mergaitės būna su tėvu bei papildomai mokėti vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės kaip kaupiamąsias lėšas kitiems vaikų individualiems poreikiams, kurie kartu su atsakovės vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis juos visiškai patenkins.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) T. J. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021-12-07 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti nepilnamečių vaikų L. J. ir S. J. gyvenamąją vietą su jų tėvu ieškovu T. J. pagal tėvo gyvenamąją vietą; išlaikymo vaikams iš skyrium gyvenančios atsakovės G. J. nepriteisti; arba priteisti iš atsakovės G. J. nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo piniginės sumos teikiamos tiesiogiai vaikui be uzufrukto teise jas tvarkančio asmens sutikimo; vaikų turto/lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas vaikų tėvas ieškovas T. J.. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

25.1. pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nepagrįstai suteikdamas pranašumą įrodymais nepagrįstai atsakovės pozicijai vien tik todėl, kad ji vaikų mama, nors abu tėvai yra lygūs, ir teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, nes CK 3.156 str. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o kasacinės instancijos teismas civ, byloje Nr. 3K-3-569/2012 yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

25.2. Šalys nuo 2018-09-01 gyvena skyrium ir vaikų priežiūra dalinasi po lygiai. Todėl faktinė situacija yra tokia, kad nors tėvai nuo 2018-09-01 gyveno skyrium, tačiau pareigas rūpinantis vaikais, jų auklėjimu, visą laiką vykdė lygiomis dalimis pagal bendravimo tvarkos formulę 50:50 procentų bendravimo laiko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuolat teigė, kad mergaitės neva nenori bendrauti su tėvu, nori gyventi ir būti tik su ja, kad bendravimo laikas su tėvu turi būti trumpinamas. Tačiau nei vienoje iš vykusių mergaičių apklausų šie atsakovės teiginiai nebuvo patvirtinti pačių mergaičių. Priešingai, 2021-09-10 įvykusi mergaičių apklausa teisme parodė, kad jos myli abu tėvus, kad tarp vaikų ir tėvų yra glaudus ryšys.

25.3. Institucija 2021-11-11 dienos išvadoje Nr. 1SD-11145 nepateikė jokios išvados, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta labiau atitiks vaikų interesus. Todėl teismo sprendimo argumentas, kad „tarnyba neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove“ (81 p.) negali būti pakankamas pagrindas teismo sprendimui nustatyti vaikų gyvenamą vietą su atsakove, nes, lygiai taip pat. Institucijos išvadoje nėra prieštaravimo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui ir su ieškovu, tokiu būdu Institucija lygiaverčiai vertino tiek vaikų gyvenamosios vietos nustatytą su motina, tiek su tėvu.

25.4. Teismas sprendime nurodo, kad vertina tėvų dorovines, asmenines savybes. Atsakovė priešieškinio pareiškime, remdamasi kasacinio teismo praktika, šį vertinimo kriterijų taip pat buvo nurodžiusi, kaip reikalaujantį ypatingo dėmesio. Tačiau pirmos instancijos sprendime nepateiktas joks tėvu dorovinių, asmeninių savybių įvertinimas, nors surinkti įrodymai (atsakovės motinos liudijimas, atsakovės buvusių draugų laiškai, šalių sms susirašinėjimas, telefoniniai pokalbiai ir t.t.) įrodo atsakovės asmenines savybes. Todėl šis teismo argumentas yra deklaratyvus, nurodytas tik formaliai, tačiau nepagrįstas jokiais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Apelianto nuomone, šioje byloje teismas privalėjo ne tik deklaratyviai pasisakyti, kad vertina tėvų dorovines savybes jų asmeninius bruožus, moralinę charakteristiką, vaikų auklėjimo prioritetus, bet objektyviai įvertinti šalių dorovines savybes, jų asmeninius bruožus ir savo išvadas pagrįsti byloje surinktais įrodymais, ką priimant sprendimą teismą įpareigoja padaryti CPK 270 str. 4 d. 2 p., t.y. argumentuoti kokios konkrečiai atsakovės asmeninės ir dorovinės savybės labiau atitinka vaikų interesus.

25.5. Byloje surinkti įrodymai, akivaizdžiai neigiamai charakterizuojantys atsakovės asmenines savybes, kurių atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė ir akivaizdu, teismas sprendime neįvertino. Ieškovas neginčijamai įrodė aplinkybę, kad atsakovės gyvenimo būdas ir asmeninės savybės, neigiamas, piktas ir žeminantis požiūris į ieškovą ir jo šeimą, siekimas dominuoti vaikų gyvenime, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, net galimas kenkimas dukros sveikatai – prieštarauja vaikų interesams, o elgesys turėjo būti vertinamas kaip netinkamas tėvų valdžios vaikų atžvilgiu įgyvendindamas, piktnaudžiavimas savo teise. Teismas nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, kad atsakovės moralinės ir dorovinės asmenybės savybės labiau atitinka vaikų interesus ir kodėl atmetė įrodymais pagrįstus ieškovo argumentus.

25.6. Teismas netinkamai interpretavo ieškovo atstovės argumentus, nes, ieškovo atstovė niekada neišsakė jokių priekaištų atsakovei dėl asmenų, su kuriais ji bendraują, tame tarpe ir dėl A. V.. Ieškovo atstovės nuomone, atsakovė pati yra laisva pasirinkti su kuo bendrauti, tačiau ieškovo atstovė prašė teismo vertinti faktą, pagrįstą atsakovės motinos V. B. liudijimu teisme ir 2020-09-11 pačios atsakovės paaiškinimais teisme, kad per atsakovę su A. V. nuolat bendrauja mergaitės, o A. V. nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 12 žmonių nužudymą, kankinimus, plėšimus ir kuris, prasidėjus šios bylos nagrinėjimui, grasino ieškovui.

25.7. Teismo sprendimo argumentas, kad „teismo vertinimu, smerkti ir kaltinti atsakovę, kad ji turi patėvį, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, tikrai yra netinkamas priekaištas jai, vaikai negali pasirinkti tėvų“ prieštarauja ieškovo ir jo atstovės išsakytai pozicijai byloje bei protingumo principui, nes A. V. atsakovei yra patėvis (o ne tėvas) ir tik jos pasirinkimas su juo bendrauti, todėl šis artimas bendravimas ir artimas santykis yra charakterizuojantis atsakovę.

25.8. Ieškovo kviesti liudytojai A. J., V. B., neturėdami jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, teikė objektyvius paaiškinimus apie atsakovės elgesį su vaikais (ypač vyresne dukra), kurių atsakovė nepaneigė, o Institucijos atstovė net neuždavė jai nei vieno klausimo. Be to, teismas ir pats posėdžių metu galėjo stebėti atsakovės ūmų elgesį ir nuolat išsakomus įžeidimus ieškovui, nes kiekvieno posėdžio metu teismas skirdavo atsakovei pastabas žodžiu arba informuodavo, kad pašalins ją iš teismo posėdžių salės dėl netinkamo elgesio, tačiau ir šios aplinkybės teismo sprendime liko neaptartos ir neįvertintos.

25.9. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą ieškovas prašė teismo, priimant sprendimą, vertinti byloje pateiktus įrodymus apie atsakovės daugkartinius piktnaudžiavimo tėvų valdžia atvejus (ieškovo 2020-09-07 prašymas su įrodymais, 2021-09-08 prašymas su įrodymais, 2021-11-16 prašymas su įrodymais) ir, nustatant vaikų gyvenamąją vietą vertinti tuo aspektu, kuris iš tėvų tinkamai užtikrins antrajam bendravimo teisę ir nekliudys bendrauti su vaikais. Tačiau teismas to nepadarė.

25.10. Ieškovas prašė teismo priimant sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos įvertinti jį sprendimo vykdymo ir ginčų eliminavimo ateityje aspektu, t.y. kad priimtu sprendimu dėl vaikų gyvenamosios vietos būtų maksimaliai eliminuoti galimi ginčai ateityje dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo ir kartu apsaugotas teismo sprendimas nuo jo nevykdymo, t.y. įvertinus atsakovės piktnaudžiavimo ir susitarimu nesilaikymo faktus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir sprendimu įteisinti faktiškai nusistovėjusią bendravimo tvarką, kuri ne tik užtikrintu vaiku teise bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, tėvams jų teises ir pareigas, bet ir neleistų atsakovei piktnaudžiauti, dominuoti vaikų gyvenime, savintis vaikus, siekti atstumti tėvą T. J.. Dėl šių, byloje surinktais įrodymais pagrįstų ieškovo argumentų teismas sprendime nepasisakė ir jų nevertino.

25.11. 2021-09-08 ieškovo prašymas teismui ir kartu su juo pateikti įrodymai, įrodantys faktus, kaip atsakovė, piktnaudžiaudama tėvų valdžia, vienašališkai nusprendė neleisti vyresnės dukros L. vykti su tėvu tęsti gydymo į Vokietiją, atsisakydama tėvui duoti vaiko kelionės dokumentus. Jokių aplinkybių, kurios leistų teigti apie aplinkybes, kad T. J. trukdytų G. J. bendrauti su vaikais šalių suderinta tvarka – atsakovė net neįrodinėjo, byloje tokių įrodymų per visą bylos nagrinėjimo laiką nuo 2019 metų gegužės mėnesio nėra. Todėl neginčijamas faktas yra tai, kad ieškovas nuo 2018-09-01 tinkamai vykdė šalių susitarimą dėl bendravimo tvarkos pagal formulę 50:50 procentų bendravimo laiko.

25.12. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nuo 2018 metų tik ieškovas užtikrino mergaitėms galimybę bendrauti su artimais giminaičiais (seneliais, pusseserėmis ir palaikyti šeiminius ryšius, nes atsakovė buvo nutraukusi visus santykius net su savo mama, mergaičių močiute). Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausta atsakovės mama V. B., mergaičių močiutė.

25.13. Remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad abu tėvai vykdo vaikų išlaikymo pareigą ir nuo 2018-09-01 abu tėvai tai daro tiesiogiai teikdami išlaikymą vaikams, ieškovas prašė teismo, nežiūrint į tai, su kuo bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nustatyti, kad išlaikymas būtų teikiamas tiesiogiai vaikams be uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo. Toks sprendimas atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką (aktualūs vaiko išlaikymo klausiami naujausioje kasacinėje jurisprudencijoje, 2020-12-17, cituojama 2016-06-29 LAT nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 ir 42 p.), eliminuotų ginčus ateityje. Tačiau, pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad išlaidos „turėtų būti įskaičiuotos į ieškovo teikiamą išlaikymą, kuris uzufrukto teise yra pavedamas tvarkyti atsakovei“, sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenusprendė, tik priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymui po 200 Eur. Tokiu būdu teismas sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kuomet pareiga išlaikyti vaikus tenka tik tėvui T. J., kuris ir taip faktiškai patiria ženkliai didesnes vaikų išlaikymo išlaidas nei atsakovė, nes patenkina ne tik kasdienius vaikų poreikius bendravimo metu (kuris sudaro 50 proc. laiko) bei apmoka ugdymą privačioje mokykloje, kurio kaina už 2021/2022 mokslo metus: L. 510 Eur stojamasis mokestis, 6950,00 Eur už mokslo metus, S. 450 Eur stojamasis mokestis ir 6330,00 Eur už mokslo metus, tai įrodo pateikiamos mokymo sutartys (2021/2022 mokymo sutartys pateiktos kartu su 2021-09-08 prašymu).

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo ieškovo T. J. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

26.1. Apeliantas melagingai nurodo, kad atsakovė nuolat teigė, kad mergaitės neva nenori bendrauti su tėvu, nori gyventi tik su ja, o bendravimo laikas turi būti trumpinamas, ir kad, neva nei vienoje mergaičių apklausoje nebuvo patvirtinti tokie atsakovės teiginiai. Iš tikrųjų, atsakovė visada siūlė ieškovui draugiškai susitarti, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Tačiau 2022-09-10 apklausiama nepilnametė S. J. ne tik patvirtino, kad jai yra patogiau į mokyklą išvažiuoti iš mamos namų, tačiau konkrečiai nurodė, kad norėtų su mama būti dvi savaites, su tėčiu vieną savaitę, o vasaros atostogas – per pusę.

26.2. Ne tik 2021-11-11 VTAS išvada bei šios institucijos išsakyta pozicija, tačiau ir kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp mergaičių ir mamos yra susiklostę glaudesni santykiai, joms labiau yra reikalinga mamos globa ir gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitiktų vaikų interesus. Klaipėdos apskrities VTAS 2019-06-12 Buities tyrimo aktuose bei Vilniaus miesto VTAS 2019-08-14 rašte, išdėstytos mergaičių nuomonės: L. J. paaiškino, kad prie mamos ji „labiau pratusi“. L. nenorą gyventi su tėčiu paaiškino nurodydama, kad ,,tėtis ilgai miegodavo, o vakarais žaisdavo futbolą“, be to mergaitė pasiguodė, kad ji jaučia, jog tėčiui labiau reikia draugės, o ne jų – „reikia jos, o ne mūsų“. Abi mergaitės nurodė, kad joms patinka su mama, ir su ja nori kuo daugiau būti.

26.3. 2020-09-10 teismui pateikti vaizdo įrašas bei susirašinėjimas Viber programėlėje, iš kurių turinio matyti, kad mergaitės būdamos su tėčiu labai atsakovės pasiilgsta ir veržiasi pas ją, skambina ir verkdamos prašosi pas mamą bei guodžiasi, kad tėtis jų neleidžia pas mamą. Tuo tarpu atsakovė deda pastangas, kad nepilnametės šalių dukros pagal šalių susitarimą bendrautų su tėvu. Su 2021-11-17 prašymu atsakovė pateikė teismui įrašą (mechaniškai įrašytą) su S. pokalbiu, kuriame aiškiai matyti, kad ir vėl mergaitė verkdama prašosi pas mamą, taip pat SMS susirašinėjimą su S., kad mergaitė skundžiasi, jog yra alkana bei prašosi, kad ją mama paimtų. Kad vaikai skambino mamai prašydami su ja susitikti buvimo su tėčiu laikotarpiu užfiksuota ir prie vaiko teisių institucijos 2020-05-28 rašto tos pačios dienos pažymoje Nr. 11GP-1666 užfiksuotoje 2020-05-26 S. J. apklausoje, kurioje mergaitė paaiškino, kad „ji pati paskambino mamai ir pasakė, kad pasiilgo jos ir norėtų susitikti [.] mama norėjo mergaites pasiimti papietauti, tačiau tėtis neleido išvažiuoti“. Beje, kaip nurodoma prie to. pačio VTAS rašto pridėtoje pažymoje Nr. 11GP-1666 pažymoje, tą pačia dieną apklausta L. J. paaiškino, kad ,,su abiem tėvais sutaria gerai, tik su mama geriau“.

26.4. Teisme liudijusios vaikų auklės, kurios betarpiškai matė šeimos santykius, patvirtino, kad visas rūpestis vaikais šalims gyvenant kartu šeimoje teko atsakovei. Liudytoja S. Š. (buvusi auklė) 2019-11-25 teismo posėdyje šeimą apibūdina kaip idealią. Tačiau ši liudytoja patvirtino ir aplinkybę, kad būdavo, kad apeliantas naktį negrįždavo namo, tačiau, kad taip elgtųsi atsakovė, priešingai nei bando teigti apeliantas, ši liudytoja nepatvirtino. L. V. – kita šalių auklė, kuri dažniausiai ateidavo pabūti su vaikais vakarais, 2019-11-15 teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad atsakovė visada pasirūpindavo vaikais, visada būdavo sudėtas maistas, drabužiai, ji visada grįždavo namo nakvoti. G. A., kurios vaikai nuo 2015 metų su šalių dukromis lankė tą patį darželį, būrelius, paaiškino, kad vaikais besirūpinančią matydavo tik atsakovę, o tėtis pradėjo rūpinti tik pastaruoju metu (galima suprasti prasidėjus bylos procesui).

26.5. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad neva teismas neįvertino atsakovės asmeninių dorovinių savybių, kurios turėjo reikšmę vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Tačiau viena vertus, tėvų asmeninės savybės yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kita vertus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog atsakovės asmeninės savybės būtų nesuderinamos su atsakingos ir rūpestingos mamos elgesiu.

26.6. Apeliantas vardina įrodymus, kurie neva patvirtina atsakovės netinkamas asmenines savybes. Tačiau dalis šių įrodymų yra susiję su atsakovės paauglystės laikotarpiu ar laikotarpiu iki santuokos, arba susiję įvykiais šalims gyvenant santuokoje, kuriems apeliantas suteikia savo norimą turinį, ir kurie nepatvirtina atsakovės netinkamų asmeninių savybių, ar aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Beje, priešingai nei teigia apeliantas, šie įrodymai buvo įvertinti ir teismo sprendime.

26.7. Apelianto minimi Karalienės Mortos mokyklos aptarimai dėl mergaitės elgesio, patvirtina šalių dukros elgesį, o ne atsakovės asmenines savybes. Iširus šalių santuokai vyresnioji dukra L. J. pradėjo savaip protestuoti ir demonstruoti mokykloje netinkamą elgesį, kas būdinga besiskiriančių šeimų vaikams. Atsakovė su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė į bylą mokykloje įvykusių susitikimų protokolus (2018-03-21; 2018-09-24; 2018-10-09; 2018-10-25; 2018-12-05), iš kurių matyti, kad mergaitės elgesys buvo pasikeitęs būtent tuo laikotarpiu kai iširo šalių šeima. Tačiau šis pokytis buvo tik laikino pobūdžio. Buvo atsižvelgta į mokyklos specialistų rekomendacijas, buvo kreiptasi į vaikų psichologą, ir problema dėl mergaitės elgesio buvo išspręsta. 2019-2021 metais jokių elgesio problemų neliko.

26.8. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad būdama 15 metų atsakovė paėmė svetimus pinigus iš žurnalistės L. L., neturi ir negali turėti jokio teisinio reikšmingumo nagrinėjamai bylai. Taip pat iš atsakovės socialinio tinklapio paskyros pateikta nuotrauka su užfiksuotu kavinės, kurioje interjero detalės ir produktai imituoja įvairias narkotines medžiagas, nepatvirtina išgalvotos apelianto versijos, kad atsakovė neva vartoja narkotine medžiagas. Atsakovė šias nuotraukas patalpino kartu su kitomis kelionės nuotraukomis, siekdama pasidalinti įdomiu kavinės stiliumi.

26.9. Atsakovė pateikė ir 2019-10-01 jos atlikto narkotinių priemonių bei alkoholio vartojimo testo išvadas bei Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2019-10-01 pažymą, kad atsakovė nėra įrašyta priklausomybės ligų sąraše, taip pat Mažeikių sodų vidurinės mokyklos baigimo atestatą, kuris patvirtina, kad G. J. baigė šią mokyklą gerais ir labai gerais pažymiais, o paneigdama apelianto nepagrįstus kaltinimus, kad ji nesirūpina mergaičių sveikata, pateikė vaikų medicininių duomenų išrašus, kurie patvirtina, kad mergaičių sveikatos priežiūra labiau rūpinosi mama.

26.10. Aplinkybė, kad jos patėvis, kuris augino atsakovę nuo 2 metų yra už nusikalstamą veiklą iki gyvos nuteistas A. V.. Tėvų savybės automatiškai negali būti „prisegamos“ jų vaikams. Kaip teisingai nurodė ir teismas, vaikai negali būti atsakingi už savo tėvus. Kita vertus, apeliantui buvo žinoma kas buvo atsakovės patėvis, nepaisant to, ši aplinkybė nesutrukdė jam sukurti su atsakove šeimą ir susilaukti vaikų. Todėl jo priekaištai dėl atsakovės patėvio demonstruoja paties apelianto nesąžiningumą.

26.11. Apeliantas dėl dukros kojos gydymo neteikė, atitinkamai nebuvo atliekami jokie gydymo veiksmai, atsakovė pati kreipėsi į privačią kliniką Lietuvoje – UAB ,,InMedica“, kurioje buvo atlikti reikalingi tyrimai ir siekiant išlyginti kojų ilgio skirtumus suplanuota operacija – intramedulinio augančio magnetinio strypo sumontavimas. Tik šių metų rugpjūčio mėnesį, vos ne išvakarėse, apeliantas informavo, kad vyks su dukra į Vokietiją ir paprašė mergaitės dokumentų. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė jau buvo pradėjusi mergaitės gydymo pasirengimo veiksmus Lietuvoje, pagrįstai šiai kelionei nepritarė, o pasiūlė apeliantui pasitarti su medikais Lietuvoje. Be to, mergaitei būtų atlikta ne tik operacija, bet būtų reikalingas ir apie metus truksiantis pooperacinis gydymas ir priežiūra. Todėl gydymas Lietuvoje taip pat atitiktų vaiko interesus, nes ją nuolat galėtų prižiūrėti mama ir sesė, mamos padedama mergaitė galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Tuo tarpu svetimoje valstybėje mergaitei nebūtų užtikrinta tokia artimų žmonių globa ir priežiūra.

26.12. Apeliantas visiškai nepagrįstai interpretuoja, kad neva nustačius vaikų gyvenamąją vietą su mama bus užprogramuotas ginčas, nes atsakovė nesilaikys nustatytos tvarkos, nebendradarbiaus su apeliantu, neužtikrins bendravimo su artimais giminaičiais. Iš esmės, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pats apeliantas kuria konfliktines situacijas ir nebendradarbiauja su atsakove. Apklaustos mergaitės patvirtino ne tik aplinkybes, kad mama nuveža jas tiek pas savo mamą V. B. į Rietavą, tiek net ir pas apelianto tėvus į Palangą, tačiau papasakojo, kad mama sakydama, kad tėtis jų pasiilgo, iš esmės ragina mergaites važiuoti bendrauti su apeliantu.

26.13. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog vaikus išlaikant susidaro ir papildomos išlaidos būreliams ir užklasinei veiklai, kanceliarinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui ir pan., ir ši išlaidų našta tenka tam tėvui, su kuriuo yra nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, iš kito tėvo turi būti priteistos išlaikymo sumos tokių išlaidų apmokėjimui, kurios uzufrukto teise ir yra pavedamos tvarkyti tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Šiuo atveju, mergaičių gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, teismas pagrįstai iš apelianto priteisė papildomas joms reikalingas kasmėnesinių išlaikymo išmokų sumas – po 200 Eur kiekvienai mergaitei, kurias tvarkyti uzufrukto teise pavedė atsakovei. Prie ieškinio atsakovė pateikė dukrų būtiniausių poreikių lentelę. Iš viso per mėnesį L. J. išlaikymui reikalinga 1640,76 Eur suma, o S. J. išlaikymui reikalinga 1690,76 Eur suma. Atsakovas šių išlaikymui reikalingų sumų neginčijo nei bylos nagrinėjimo metu, jų neginčija ir apeliaciniame skunde.

26.14. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji pagal savo galimybes yra pradėjusi valstybės didžiąja dalimi apmokamo gydymo procedūras. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gydymas Lietuvoje būtų netinkamas arba blogesnės kokybės nei Vokietijoje. Todėl vien dėl to, kad apelianto tėvai turi galimybę ir planuoja brangų šalių dukros gydymą, atsakovei neturi būti perkeliama našta padengti pusę tokių išlaidų, atitinkamai nesudaro pagrindo mažinti priteistinas vaikų išlaikymui reikalingas poreikių sumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

27. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

28. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad skųsdamas teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, apeliantas nurodė argumentus, kad dukra L. J. jau kelis metus yra stebima Vokietijos Miuncheno korekcinės ir rekonstrukcinės galūnių chirurgijos centre ir jai planuojama atlikti kojos operacija. Gydymo kaina 130 000,00 – 150 000,00 Eur. Šias gydymo išlaidas patiria ir ateityje patirs išimtinai T. J.. Nurodo, kad atsakovė neišleido dukros vykti tęsti gydymo į Vokietiją. L. su tėvu turėjo galimybę tęstinio vizito į Miuncheno kliniką išvyki tik 2021-12-06. Vizito metu (prieš tai L. klinikoje buvo apžiūrėta 4 kartus) buvo įvertinta L. sveikatos būklė, suderintas tolimesnio gydymo planas, numatyta pirmosios operacijos data – 2022 metų liepos 5 dieną bei pateikta išlaidų sąmata, kuri yra pradinė, mokama prieš pirmąją operaciją. Todėl šiuos, papildomai pateikiamus įrodymus, būtina įvertinti apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, nes jie susiję su šalių dukros L. J. sveikata ir planuojamos operacijos išlaidomis, kurias patirs ieškovas. Kartu pateikė rašytinius įrodymus: Miuncheno korekcinės ir rekonstrukcinės galūnių chirurgijos centro 2021-12-08 medicininė ataskaita ir jos vertimas į lietuvių kalbą; Miuncheno korekcinės ir rekonstrukcinės galūnių chirurgijos centro išlaidų sąmata ir jos vertimas į lietuvių kalbą; 2021-12-09 el. laiškas su informacijos medicininės ataskaitos ir pradinių išlaidų planu persiuntimu G. J..

29. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl ginčo esmės

30. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove ir iš ieškovo priteistas vaikams išlaikymas, kurio priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina atsakovė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

33. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių dukros vienuolikos metų L. ir devynerių metų S. buvo apklaustos 2021-09-10 teismo posėdžio metu. Abi mergaitės apie abu tėvus atsiliepė itin šiltai. Mergaitės nurodė, kad myli abu tėvus. S. nurodė, kad jos ryšys yra glaudus tiek su mama, tiek su tėčiu. Atsakydama į psichologės klausimus, S. nurodė, kad ji norėtų daugiau laiko praleisti su mama, nes tėtis užimtas, joms tenka pabūti ir vienoms, o mama būna su jomis visada. Taip pat prisiminė tokį atvejį, kad kai buvo su tėčiu jos su sese panoro pas mamą, o tėtis jų pas mamą neišleido. S. nuomone, kadangi mama joms daugiau dėmesio skiria, tai norėtų ilgiau pas mamą pabūti, pvz. su mama dvi savaites, o su tėčiu vieną savaitę, o šventes ir atostogas vienodai laiko praleisti su abiem tėvais. L. nurodė, kad jai patogu vieną savaitę pas vieną iš tėvų gyventi, o kitą savaitę – pas kitą. L. tokia bendravimo tvarka tinkama ir ateityje, keisti nieko nenorėtų.

35. Bylos nagrinėjimo metu (2019-06-12) vaikai buvo išklausyti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje. Iš pateiktų į bylą buities tyrimo aktų matyti, kad mergaitės daugiau nei prieš du metus taip pat buvo išklausytos. S. 2019 metais nurodė, kad ji negali išsirinkti, su kuo norėtų gyventi, tačiau ji taip pat nurodė, kad norėtų būti dažniau su mama. L. nurodė, kad labiau norėtų gyventi su mama, nes yra pratusi prie jos, o ir mama ją nešiojusi 9 mėnesius pilvelyje.

36. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 2021-11-11 galutinę išvadą, kurioje užfiksuota vaikų nuomonė, jog abi dukros pabrėžė, kad su artimais giminaičiais bendrauja, norėtų gyventi pas mamą, bet daug bendrauti su tėčiu. Tokią išvadą tarnyba pateikė atsižvelgusi tiek į 2019-06-12 vaikų išsakytą nuomonę, tiek Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, tiek ir teismo posėdžio metu.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nėra vaikų kategoriškos nuomonės, kad jie nenori gyventi su ieškovu, o reikšdamos nuomonę, akcentavo, kad myli abu tėvus, tačiau iš vaikų išsakytos nuomonės galima daryti išvadą, kad jų norus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama (atsakove). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad mergaitės ne vieną kartą yra nurodžiusios Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams ir teismo psichologei, kad su mama norėtų daugiau laiko praleisti. S. net gi nurodė, kad jai tiktų praleisti dvi savaitės su mama, o vieną su tėčiu. Be to, į bylą pateikti vaikų susirašinėjimai su atsakove patvirtina, kad mergaitės ne kartą būdamos su ieškovu rašė žinutes atsakovei ir prašė jas pasiimti, nes jos pasiilgo mamos. Ši aplinkybė patvirtina, kad mergaites ir motiną sieja itin glaudus ryšys. Atsakovė taip pat į bylą pateikė 2021-11-17 L. SMS žinutes siųstas tėvui po 2021-09-10 teismo posėdžio, kuriame buvo apklausti šalių vaikai. SMS žinutėje L. nurodė, kad ji teismo posėdžio metu nebuvo atvira, ji bijojo, kad tėtis jos nemylės, pyksta ant savęs, o iš tikrųjų ji daugiau norėtų būti pas mamą. Taigi iš vaikų duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiau atitiktų jų norus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į vaikų norus, kaip į vieną iš įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių, atsižvelgė visų kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių kontekste.

38. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vertina tėvų dorovines, asmenines savybes, tačiau sprendime nepateiktas joks tėvų dorovinių, asmeninių savybių įvertinimas, nors surinkti įrodymai (atsakovės motinos liudijimas, atsakovės buvusių draugų laiškai, šalių sms susirašinėjimas, telefoniniai pokalbiai ir t.t.) įrodo atsakovės asmenines savybes. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

39. Ieškovas apeliaciniame skunde išvardino neigiamai charakterizuojančias atsakovės asmenines savybes. Vieną jų nurodė atsakovės mamos V. M./B. liudijimus, kuriuose ji neigiamai apibūdino savo dukros atsakovės elgesį. Liudytoja įvardijo dukros agresyvų neprognozuojamą elgesį, rėkimą ant mergaičių, naudojamus keiksmažodžius, fizinio smurto atvejus. Tačiau ši liudytoja, duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, kad jos su dukra (atsakove) yra susipykusios ir nebendrauja apie metus laiko. Darytina išvada, kad ši liudytoja galimai nebuvo objektyvi, nes ji yra priešiškai nusiteikusi dukters atžvilgiu. Be to, kita liudytoja D. Ž., kuri yra atsakovės ir jos liudijusios motinos kaimynė, patvirtino, kad pati atsakovės motina girtavo, nesirūpino dukra ir visada netinkamai, net žiauriai su ja elgėsi, ir iš vaikystės turi priešišką nuostatą prieš dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų apklausos metu buvo užduoti mergaitėms klausimai, ar mama su dukromis kalba pakeltu balsu. Tačiau abi mergaitės vienareikšmiškai nurodė, kad mama nerėkia ant jų niekada, o tik pasako, kad kažką jos negerai padarė. Darytina išvada, kad atsakovės netinkamas su vaikais bendravimas ar kitoks netinkamas elgesys neįrodytas.

40. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė nepanaikino viešų Instagram paskyrų ieškovo reikalavimu taip pat neįrodo netinkamų jos charakterio savybių. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vaikai su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko. Darytina išvada, kad buvimo su vaikais metu ieškovas ir pats galėjo imtis iniciatyvos dėl šių paskyrų pašalinimo, o ne reikšti reikalavimus tą daryti atsakovei. Ieškovas nurodo, kad jis užtikrina vaikų bendravimą su artimais giminaičiais. Pasak ieškovo, teismas į tai turėjo atsižvelgti. Kadangi šalys su vaikais praleidžia vienodai laiko, spręstina, kad ieškovui ir toliau nebus kliūtis palaikyti vaikų su artimaisiais giminaičiais ryšį. Be to, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė neužtikrina bendravimo su artimais giminaičiais ar jį itin riboja. Teismo posėdžio metu apklaustos mergaitės patvirtino, kad mama nuveža jas tiek pas savo mamą V. B. į Rietavą, tiek net pas ieškovo tėvus į Palangą.

41. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė pažeidžia šalių bendru susitarimu nustatytą bendravimo tvarką. Kadangi tarp šalių santykiai yra konfliktiški akivaizdu, kad tarp jų nuolat kyla konfliktai ir dėl bendravimo tvarkos. Tai patvirtina į bylą šalių susirašinėjimai SMS ir per įvairias programėles. Ieškovas nurodė ir konkretų atvejį, t. y. 2020-09-07, kuomet buvo iškviesta policija. Savo ruožtu atsakovė papasakojo, kad mergaitės paprašė paimti jas iš tėvo, nes jos nori valgyti ir susitikti su mama. Ieškovui nesutikus vaikų grąžinti vaikų motinai buvo iškviesta policija. Šią istoriją papasakojo ir šalių dukra S. teismo apklausos metu. Ji taip pat patvirtino, kad policija jos neišgąsdino. Nors ir kelia abejonių aplinkybė dėl policijos iškvietimo tikslingumo negebant tarpusavyje šalims susitarti dėl vaikų su mama susitikimo, tačiau, darytina išvada, kad atsakovė susiklosčiusioje situacijoje pagal savo supratimą siekė apginti vaikų interesus ir patenkinti jų norus. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, kad tuo metu, kai vaikai laiką leidžia su ieškovu, atsakovė nuolat juos siekia susigrąžinti pasitelkdama policijos pagalbą. Taigi vienkartinio pobūdžio konfliktas neįrodo, kad atsakovė nuolat pažeidžia bendravimo tvarką.

42. Ieškovo teigimu, kviestas liudytojas A. J., neturėdamas jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, teikė objektyvius paaiškinimus apie atsakovės elgesį su vaikais (ypač vyresne dukra), kurių atsakovė nepaneigė. Taip pat ieškovo teigimu, teismas ir pats posėdžių metu galėjo stebėti atsakovės ūmų elgesį ir nuolat išsakomus įžeidimus ieškovui. Byloje nustatyta, kad A. J. yra ieškovo brolis, todėl, tikėtina, kad jis papasakojo tik tas aplinkybes, kurios yra palankios ieškovui. Kaip jau minėta, nei viena mergaitė nėra nurodžiusi atsakovės netinkamo elgesio, t. y. to, kad atsakovė ant jų šaukia ar kitaip elgiasi netinkamai. Liudytojos S. Š. ir L. V., kurios šalių šeimoje dirbo vaikų auklėmis, atsakovę apibūdino kaip rūpestingą mamą. Kita liudytoja G. A., kurios vaikai nuo 2015 metų su šalių dukromis lankė tą patį darželį, būrelius, paaiškino, kad vaikais besirūpinančią matydavo tik atsakovę, o tėtis pradėjo rūpintis tik pastaruoju metu. Ieškovo akcentuojamos atsakovės charakterio savybės ir santykiai su ieškovu nėra pagrindas vertinti, kad atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, ar ieškovo nurodytos savybės negalėtų būti pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Taip pat ieškovas nurodo atsakovės netinkamus veiksmus bei įvykius, kurie įvyko atsakovei dar būnant moksleive, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovės elgesį iki šalių santuokos taip pat santykius su kitais asmenimis, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, šiai bylai reikšmės neturi. Atsakovės elgesys iki santuokos, kuomet šalys neturėjo dar vaikų, taip pat jos teisė bendrauti su patėviu, kuris yra įkalinimo įstaigoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Nagrinėjamu atveju svarbu atsakovės požiūris į vaikų auklėjimą, jos santykis ir ryšys su vaikais, gebėjimas pasirūpinti vaikų auklėjimu ir užtikrinti jiems saugią ir tinkamą aplinką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios savybės atsakovei nebūdingos.

43. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 8 dienos ieškovo prašyme teismui pateikti įrodymai apie akivaizdų atsakovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia, kadangi atsakovė vienašališkai nusprendė ir neleido dukrai su tėvu vykti į Vokietijos Miuncheno korekcinės ir rekonstrukcinės galūnių chirurgijos centrą 2021-08-23 dieną tęsti gydymo. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, susijusius su dukters ligos eiga ir numatomu gydymu. Savo ruožtu atsakovė neneigė to, kad dukrai L. reikalingas gydymas, tačiau ji nurodė, kad ji taip pat yra pradėjusi analogiškus veiksmus, kurie yra reikalingi dukros operacijai, tačiau tą siekia daryti Lietuvoje. Atsakovė nurodė, kad UAB ,,InMedica“, kurioje buvo atlikti reikalingi tyrimai ir siekiant išlyginti kojų ilgio skirtumus suplanuota operacija – intramedulinio augančio magnetinio strypo sumontavimas. Atsakovės teigimu, ji jau buvo pradėjusi mergaitės gydymo pasirengimo veiksmus Lietuvoje, todėl kelionei į Vokietiją nepritarė bei pasiūlė ieškovui pasitarti su medikais Lietuvoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės šalių požiūris į dukters gydymą nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kurioje šalyje šalių parinktas gydymas dukrai būtų geresnis ir efektyvesnis. Kiekvieno iš šalių pasirinkimas ir požiūris į gydymą neįrodo jų pranašumo sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Abi šalys vienodai stengiasi, kad vaikui būtų suteiktas tinkamas gydymas, tačiau dėl jų konfliktinių santykių negeba susitarti, kurio siūlomas gydymas būtų geresnis vaikui. Todėl apeliaciniame skunde ieškovo akcentuojama aplinkybė dėl dukros gydymo Vokietijoje nėra reikšminga sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

44. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės materialinė padėtis yra gera, t. y. pakankama vaikų ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti. Todėl ieškovo akcentuojama pinigų suma, kurią jo tėvai (vaikų seneliai) žada skirti vaiko gydymui taip pat negali būti lemianti. Kita vertus, net ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir esant nustatytai vaikų su bylos šalimis nustatytai tvarkai, kuomet su vaikais praleidžia tėvai vienodai laiko esant šalių susitarimui, gali prisidėti materialiai prie tam tikrų vaikų išlaidų didesne dalimi.

45. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas vaikams po 200 Eur per mėnesį. Ieškovo teigimu, pagal dabar priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškovas ne tik patirs dukros gydymo išlaidas, apmokės vaikų ugdymo išlaidas, bet dar pervedinės neaišku kam/kokiems poreikiams skirtas kaupiamas lėšas atsakovei, nors tokios aplinkybės byloje net nebuvo nagrinėtos. Toks teismo sprendimas, ieškovo nuomone, yra ir neteisingas, ir nelogiškas, pažeidžia lygiateisiškumo principą. Ieškovo teigimu, jis prašė teismo, nežiūrint į tai, su kuo bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nustatyti, kad išlaikymas būtų teikiamas tiesiogiai vaikams be uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo. Pasak ieškovo, toks sprendimas atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką (2016-06-29 LAT nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 ir 42 p.), eliminuotų ginčus ateityje. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

46. Tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taip pat nurodo, kad (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyta kasacinio teismo civilinė byla nėra aktuali nagrinėjamam klausimui Nr. e3K-3-279-969/2019, nes joje buvo nagrinėjamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra pasiskirstę dėl kai kurių vaikų išlaidų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas padengia išlaidas už vaikų mokslus privačioje Karalienės Mortos mokykloje. Ieškovo tėvai sutinka padengti ir L. operacijos išlaidas Vokietijoje (apie 130 000,00 - 150 000,00 Eur). Kiekviena iš šalių pasirūpina vaikų maistu tą savaitę, kurią jie bendrauja su vaikais. Taip pat kitomis išlaidomis, kurios reikalingos vaikams būnant tą savaitę su kiekvienu iš tėvų. Kaip minėta, šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė vaikų poreikių lentelėje yra nurodžiusi, kad per mėnesį L. J. išlaikymui reikalinga 1640,76 Eur suma, o S. J. išlaikymui reikalinga 1690,76 Eur suma. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, papildomos išlaidos reikalingos būreliams ir užklasinei veiklai, kanceliarinėms priemonėms, transporto išlaidoms, mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui. Be kasdieninių išlaidų gali būti ir nenumatytos išlaidos, tačiau reikalingos vaikų poreikių tenkinimui. Dėl tokių išlaidų apmokėjimo šalys nėra susitarusios. Pagal teismų praktiką, nesant tėvų susitarimo dėl tokių nekasdienių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš skyrium gyvenančio ieškovo priteisė išlaikymą vaikams po 200 Eur. Taip pat sutiktina su atsakove, kad aplinkybė, kad prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovo tėvai, nesudaro pagrindo nuo išlaikymo pareigos atleisti patį ieškovą nuo susidarančių protingų papildomų mergaičių būtinų poreikių tenkinimo ir šią naštą palikti tik atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad skiriamos piniginės lėšos reikalingos vaikų poreikių tenkinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iš ieškovo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

49. Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė