Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-31-253/2014

2014 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. F. (R. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. F. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. (D. Š.) dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismo prašė pripažinti (patvirtinti), kad tarp ieškovo ir N. Š. sudaryta 2011-12-31 pirkimo–pardavimo sutartis dėl 59/100 dalių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi už jį yra sumokėta visa pardavimo kaina. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis dėl pinigų sumokėjimo N. Š. aplinkybių ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias konkrečios bylos aplinkybes.

Ieškinio reikalavimus ieškovas kildino iš 2011-07-25 tarp ieškovo ir N. Š., kurios įpėdinis ir teisių perėmėjas yra atsakovas, sudarytos preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (c. b. Nr. 2-16123-323/2012, b. l. 17). Nustatyta, kad 2011-07-25 preliminariąja sutartimi N. Š. siūlė būsimam pirkėjui (ieškovui) pirkit jai nuosavybės teise priklausančią 59/100 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o ieškovas pasiūlymą priėmė ir įsipareigojo sumokėti avansu būsimai pardavėjai (N. Š.) 65 000 Lt, likusius 5 000 Lt pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dieną. Sutarties šalys įsipareigojo sudaryti paminėto turto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą iki 2011-12-31. Nustatyta, kad N. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine forma nebuvo sudaryta.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė argumentais, kad 2011-07- 25 preliminariąja sutartimi dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo parduoti butą įsipareigojusiai N. Š. sumokėjo visą kainą už parduoti sutartą buto dalį. Apelianto teigimu, sumokėdamas visą sandorio kainą, vadovaujantis CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d., jis įgijo teisę reikalauti teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą. Byloje nustatyta, kad nors preliminariosios sutarties paskutiniame lape yra N. Š. atliktas įrašas, kad pinigus gavo – 65 000 Lt, tačiau pats ieškovas patvirtino, kad minėtos pinigų sumos pagal preliminariosios sutarties sąlygas būsimai buto dalies pardavėjai N. Š. neperdavė. Apeliantas skunde palaikė bylos nagrinėjimo metu duotą paaiškinimą, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2011-07-25, pinigų N. Š. neperdavė, tačiau nurodė, kad tokią pinigų sumą perdavė dalimis per kelis kartus iki preliminariosios sutarties pasirašymo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo duotų parodymų, užfiksuotų jo apklausos protokole baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai dėl pinigų sumokėjimo N. Š. aplinkybių ir sumokėtos sumos byloje yra prieštaringi. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00197-12 nutrauktas 2013-01-07 nutarimu. Iš baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00197-12 medžiagos nustatyta, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. F. patvirtino, jog preliminariosios sutarties pasirašymo dieną N. Š. 65 000 Lt nedavė. Taip pat paaiškino, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo N. Š. buvo davęs 8 000 ar 10 000 Lt per du kartus, kad ši sumokėtų visas jai priklausančio buto skolas, tačiau N. Š. to nepadarė ir pinigus išleido kitiems tikslams. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad N. Š. davė 36 000 Lt ir dar davė jai 20 000 Lt. Tokių piniginių sumų perdavimą N. Š. patvirtinančių kitų objektyvių įrodymų nepateikta. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad tuo metu su N. Š. pasirašė ir kitą preliminarią sutartį, kad ji sumoka panašią pinigų sumą ieškovui už sodo dalį, t. y. kad ieškovas jai parduoda sodo dalį, o ji iš ieškovo šią dalį perka. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, matyti, kad 2011-08-17 notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuria N. Š. iš pardavėjų A. F. ir R. F., nupirko ½ žemės sklypo, sodo pastato ir ūkinio pastato dalių, esančių (duomenys neskelbtini), o pardavėjai patvirtino, kad pinigus – 36 000 Lt iš N. Š. gavo prieš šios sutarties sudarymą, sudaryta vėliau nei ginčo 2011-07-25 preliminari sutartis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat nurodė, kad N. Š. pagal 2011-08-17 sutartį jam pinigų nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2011-08-17 pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog be notaro pagal susitarimą su N. Š. dar iki 2011-07-25 buvo sudaręs dvi skirtingas jos buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau seną sunaikindavo, prieš pasirašant naują, nes ji negalėdavo tos sutarties vykdyti, nes išleisdavo pinigus. Ieškovas teigė, kad pagal pirmąją sutartį N. Š. buto skolas turėjo sumokėti pati, nes tam buvo davęs pinigų, bet ji nesumokėjo; pagal antrą sutartį ieškovas nusprendė pats perimti jos skolas už butą bei jos sūnų. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad sumokėjo likusią 5 000 Lt sumą, padengdamas dalį susidariusio įsiskolinimo už butą ir sumokėdamas baudą, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skolų už butą nėra sumokėjęs, nes iki galo neišspręstas klausimas dėl buto priklausomybės. Be to, 2011-07-25 preliminariosios sutarties 4.1 punkte numatyta, kad būtent būsimasis pardavėjas, t. y. N. Š., įsipareigojo sumokėti visus, jei tokių yra, įsiskolinimus visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už suteiktas paslaugas eksploatuojant paminėta turtą iki turto priėmimo–perdavimo akto sudarymo, sumokėti, jei tokie yra, įsiskolinimus, baudas, delspinigius ir kitus mokėjimus visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, panaikinti paminėto turto areštus, išregistruoti hipoteką, nutraukti visas šio turto nuomos sutartis, kad tretieji asmenys neturėtų jokių teisių ar pretenzijų į paminėtą turtą. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad 5 000 Lt pardavėjai N. Š. buvo sumokėta, tačiau į preliminariąją sutartį neįrašyta, nes pagal atskirą susitarimą N. Š. turėjo teisę gyventi ketinamame parduoti bute iki 2012 m. pavasario. Tokia sąlyga į preliminariąją sutartį neįrašyta, minėtos pinigų sumos perdavimą N. Š. patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina, kad apeliantas sumokėjo visą kainą už planuotą pirkti ginčo buto dalį. Iš 2013-05-28 byloje vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytinė bylos medžiaga, civilinė byla Nr. 2-7017-563/2012 bei civilinė byla Nr. 2-16123-323/2012, kaip tai numato CPK 250 str., todėl apeliacinio skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7017-563/2012 esantys dokumentai nebuvo tirti yra nepagrįsti.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir šalys negali reikalauti jos įvykdymo natūra (CK 6.165 str. 1, 5 d.). Iš preliminariosios sutarties turinio matyti, kad šalių valia buvo N. Š. priklausančios buto dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas ateityje. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie jau yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 str.). Nenustatyta, kad preliminariąją sutartimi sutartas parduoti N. Š. butas buvo perduotas ieškovui. Priešingai, apeliantas nurodo, kad N. Š. turėjo gyventi ketinamame parduoti bute iki 2012 m. pavasario, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo numatytas 2011-12-31. Ieškovas byloje neįrodė, kad sumokėjo ginčo sutarties šalių sutartą buto dalies kainą pardavėjai (N. Š.), t. y. neįrodė, kad visiškai ar iš dalies įvykdė pirkimo–pardavimo sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 2–3 d., 6.393 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su buto kainos sumokėjimu, ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas neįrodė tokio mokėjimo buvimo fakto, todėl pagrįstai atsisakė pripažinti ieškovą ir N. Š. sudarius ginčo buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 str. reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.